Ar tvenkinukuose įkurdintos žuvys sulauks pavasarinio neršto?

Pilietiškai nusiteikusio žvejo rankose - ne pagautos, o rankomis ištrauktos lydekaitės. Deja, jau negyvos.

Pilietiškai nusiteikusio žvejo rankose - ne pagautos, o rankomis ištrauktos lydekaitės. Deja, jau negyvos.

Savivaldybės įgyvendinamas projektas „Širvintų mieste esančio Beržės upelio būklės gerinimas“, panašu, užprogramuotas skandalams ir nesklandumams. Apie tai „Širvintų kraštas“ rašė ne kartą.

Vietos valdžia gyrėsi, kad už europines lėšas bus išvalyti ir sutvarkyti mieste esantys penki Beržės upelio tvenkiniai. Pabaigus tvenkinių valymo darbus, siekiant atkurti jų ichtiofauną ir kompensuoti gamtai padarytą žalą, trejus metus po projekto numatyta vykdyti vandens telkinių įžuvinimą. Būtent apie jį, tiksliau – to įžuvinimo kokybę, antradienį mus informavo vienas žvejys, panorėjęs likti neįvardytas.

– Nesu skundikas, tačiau tai, ką pamačiau, mane sukrėtė. Žūklauju nuo 12 metų, tad negaliu ramiai žiūrėti, kaip naikinama gamta, – bėrė žodžius į redakciją užsukęs pensininkas.

Jis teigė, kad tvenkinukuose galima rasti krūvas negyvų lydekaičių. Lydekaičių, kurias išvakarėse į tvenkinukus paleido juos įžuvinę asmenys.

Iš tiesų, žvejo parodytoje vietoje pilvais į viršų plūduriavo kelios paaugintos lydekaitės, keliolika jų negyvų buvo galima matyti ant dugno. Įkišęs ranką, žvejys kelias ištraukė – jos nerodė jokių gyvybės požymių.

Bent jau dalis lydekaičių žuvo...

Bent jau dalis lydekaičių žuvo...

– Buvo ir daugiau, bet kitos leisgyvės nuplaukė, – sakė pensininkas ir piktinosi, kad kritusiomis žuvimis teršiami tvenkinukai. – Jeigu matė, kad nebegyvos, juk galėjo bent katėms sumaitinti.

Kęstutis Urbonavičius fiksuoja aplaidaus įžuvinimo faktą.

Kęstutis Urbonavičius fiksuoja aplaidaus įžuvinimo faktą.

Apie įvykį pranešėme aplinkosaugininkams. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vyriausiasis specialistas Kęstutis Urbonavičius sakė, kad toks atvejis jo darbo praktikoje – pirmasis.

– Esame ne kartą dalyvavę įžuvinant ežerus, upes, – sakė aplinkosaugininkas. – Visada išlieka tikimybė, kad ne visos paleistos žuvys adaptuosis. Būdavo, kad viena kita žuvelė išplaukdavo negyva. Bet tai, kas yra čia, akivaizdu – į vandenį bent dalis lydekaičių buvo išleistos jau nebegyvos, nes nuo tos vietos niekur nenuplaukė, taip ir nusėdo dugne.

Paskui jam pritars ir rajono agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas. Anot vadovo, tokių prastų įžuvinimo padarinių rajone dar nebuvo.

Visų tvenkinukų neapėjome, tačiau nesunkiai radome dar kelias vietas, kuriose ant dugno matėsi iki keliasdešimties negyvų lydekaičių, viena kita plūduriavo paviršiuje. Galima daryti prielaidą, kad tokių vietų yra daugiau, ir visur – ta pati situacija.

– Gaila, kad žuvo nemažai lydekaičių, – apgailestavo aplinkosaugininkas. Tačiau jis nesutiko dėl taršos: – Tvenkinukuose yra vėžių, kuriems šios negyvos žuvys taps maistu.

Anot Kęstučio Urbonavičiaus, tai jau buvo antrasis šių tvenkinukų įžuvinimas. Anot oficialių dokumentų, prieš tai čia išleista 2500 sidabrinių karosų, 400 lynų, 30 baltųjų amūrų. Kad įžuvinimas nenusisekė, nepastebėta. Pagal tuos pačius dokumentus, įžuvintojai į Beržę išleido 400 lydekaičių.

Tvenkinukuose buvo įkurdinti lynai, kurie jau atitinka „virtuvės standartus“. Aplinkosaugininkai viliasi, kad žvejai bus supratingi ir savo triumfo valandos palauks.

Tvenkinukuose buvo įkurdinti lynai, kurie jau atitinka „virtuvės standartus“. Aplinkosaugininkai viliasi, kad žvejai bus supratingi ir savo triumfo valandos palauks.

Nors įtarta, kad paaugintų lydekaičių įžuvinimą atlikusi Molėtuose įsikūrusi Žiuko individuali įmonė pažeidė transportavimui keliamus reikalavimus, jos atstovas Algirdas Šikšnys tai neigė ir svarstė, kad lydekaitės galėjo būti parduotos jau leisgyvės. Klaidai ištaisyti jau kitą dieną į Beržės tvenkinukus buvo išleista dar 50 lydekaičių ir 101 dvivasaris lynas. Tokius lynus, kokie buvo išleisti į vandenį, jau galima dėti į keptuvę.

– Negerai, kad, rengiant projektą, buvo nutarta tvenkinukus įžuvinti dvivasariais lynais, – sakė Romualdas Sližauskas. – Tos žuvys per kelias dienas adaptuosis tvenkinyje ir pradės kibti. Koks čia įžuvinimas, jei iki neršto neišgyvens? Reikėjo įžuvinti vienvasariais, kad žvejai, tokias žuvis pagavę, atgal paleistų.

Aplinksosaugininkas sakė, kad žuvinant mažesnėmis žuvelėmis už tuos pačius pinigus jų buvo galima nupirkti daugiau, taigi nuostoliai nebūtų jautrūs. Dabar belieka tikėti, kad čia meškeres įmerkiantys žvejai bus supratingi ir pagautus lynus, karosiukus ar lydekaites paleis atgal. Žvejoti juk neuždrausi…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top