Širvintos keičiasi ir auga. Ne tik į plotį, bet ir į viršų. Šiuo metu mieste net trijose vietose vyksta daugiabučių namų statybos. Du sublokuoti pastatai Vilniaus gatvėje, prie senosios gaisrinės, jau užsidėjo stogų kepures, įrengiama aplinkos infrastruktūra, netrukus pradės kilti daugiabučių namų sienos palei „marias“ Vilniaus gatvėje, priešais Širvintų ligoninę, ir Plento gatvėje, ties prekybos centru „Norfa“. Nors statybų požymių dar nėra, apie planus ties pėsčiųjų tiltu per „marias“ praneša informacinis stendas.
Apie planuojamas socialinio daugiabučio statybas Kalnalaukio gatvėje, ties įvažiavimu į buvusio „susivienijimo“ teritoriją, užsiminė ir Širvintų savivaldybė.
Apskritai, Oficialios statistikos portalo rodiklių bazės duomenimis, 2025 metais Širvintų rajone buvo pradėti statyti 72 gyvenamieji pastatai, iš kurių 2 turės daugiau kaip 2 gyvenamuosius būstus, t. y. bus daugiabučiai. Likę 70 – vieno ar dviejų būstų gyvenamieji pastatai.
Statomų namų skaičius rauna stogą, juos palyginus su ankstesniais metais: 2021–aisiais Širvintų rajono savivaldybėje buvo pradėta 22 gyvenamųjų pastatų statyba, 2022–aisiais – 25, 2023–iaisiais – 36, 2024–aisiais – 30. Visi jie buvo 1 ar 2 būstų gyvenamieji pastatai, faktiškai – individualūs gyvenamieji namai, daugiausia – vieno būsto. 2023–2024 metais pradėta statyti tik po vieną pastatą, turintį 2 gyvenamuosius būstus, 2024–aisiais – du tokius.
Tai, kad pernai pradėti statyti du daugiabučiai, labai padidino būsimų būstų skaičių. Iš viso rajone bus pastatyti 103 gyvenamieji būstai, 71 jų bus 1–2 būstų pastatuose. Taigi, 31 būstas atsiras daugiabučiuose pastatuose. Per pastaruosius penkerius metus tai pirmas toks atvejis. 2021–2024 metais naujų daugiabučių Širvintų rajone nebuvo pradėta statyti.
Nėra abejonės, kad šias statybas nulėmė ne tik santykinai netoli esantis Vilnius, kuriame nauji būstai jau nebeįperkami jaunoms šeimoms, bet ir dėkinga Širvintų infrastruktūra. Mūsų mieste iš esmės nėra problemų dėl vietų mokyklose, daug mažesnės kliūtys randant vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Be to, paraleliai vyksta lopšelio–darželio modernizavimo darbai, kurie leis padidinti vietų skaičių. Mieste veikia prekybos centrai, teikiamos gydymo, viešosios ir valstybės institucijų paslaugos, nuolat gerėja socialinė ir kultūrinė aplinka, kai kurie ras ir darbo vietų. Visa tai lėmė daugiau kaip dešimtmetį nuosekliai dirbanti rajono valdžia, priėmusi jai tekusius iššūkius ir nusibrėžusi aiškų tikslą. Tiesa, ne tapti „Vilniaus miegamuoju rajonu“, kaip deklaravo anuometiniai politiniai pažadukai, o regionu, kuriame gera ir patogu gyventi.
Pabaigus vien tik pernai pradėtas statybas, gyvenamasis fondas rajone padidės 10,5 tūkst. kv. m, iš kurių 1,5 tūkst. kv. m bus daugiabučiuose pastatuose. Nesunku suskaičiuoti, kad vidutinis pernai pradėto statyti buto plotas daugiabutyje sudaro 48,3 kv. m.
Pradėta ar baigta – dar ne statybų rinką atspindintis faktas. Apskritai 2025 metais Širvintų rajone buvo leista statyti 76 gyvenamuosius pastatus, iš kurių 3 pastatai – daugiabučiai, turintys daugiau kaip 2 gyvenamuosius būstus (butus). Vienas toks leidimas statyti daugiabutį buvo išduotas 2024 metais, vienas – 2022 metais. Taigi, tik laiko klausimas kada bus pradėtos dar nedygstančių pastatų statybos, nebent gyvenamųjų būstų fondo vystytojus atsisakyti savo planų privers nenumatytos aplinkybės. Viena jų – politikų priimamų sprendimų įtaka.
Birželio pradžioje Lietuvos socialdemokratų partija socialiniame tinkle pranešė apie Seimo priimtas Statybos įstatymo pataisas, „kurios padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų pigesni eksploatuoti, o energijos kainos žmonėms netaptų galvos skausmu“. Cituojamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas tuščiažodžiauja, kad „priimtos įstatymo nuostatos padės gyventojams sumažinti didėjančias elektros energijos išlaidas“, o „Naujasis teisinis reguliavimas taps vienu svarbiausių žingsnių įgyvendinant Europos Sąjungos klimato neutralumo tikslus ir transformuojant Lietuvos statybų sektorių į tvaresnį ir energiškai efektyvesnį“.
Labai gaila, kad socialdemokratas, su savo bendrapartiečiais prastūmęs įstatymo pataisas, nekalba apie kitą šio dalyko pusę. Galbūt sumažinus elektros (ir medienos kuro) sąnaudas, tai neabejotinai bus padaryta prieš tai smarkiai padidinus tokio būsto statybos kaštus. Norėdami pasistatyti „netaršų pastatą“, kad sutaupytume jo šildymui, turėsime prieš tai nusimauti paskutines kelnes, kad namą paverstume termosu. „Jonausko įstatyme“ įtvirtinta nauja sąvoka „visai netaršus pastatas“ reiškia, kad tai – labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris visai neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas.
Supratęs, ką „prastūmė“ Jonauskas, ne vienas stveriasi už galvos: kam tada Lietuva pirko dujų laivą, jei šiuo kuru šildyti namus nebus galima? O ir rąstinius namus teks pamiršti, nes tokie pastatai neatlieps tvarumui keliamų reikalavimų.
Bandant nupiešti „idealų“ pastatą savo vaizduotėje, jis turės ne tik modernią ir gerokai brangesnę už tradicinę šildymo sistemą, tačiau ir apvilktas papildomų lėšų kainuosiančiais „storais kailiniais“, brangesniais langais, papildomai apšildytu stogu, grindimis, perdangomis, sudėtinga rekuperacijos sistema. Žinoma, visa tai tarnaus būsto savininkui kaip gyventojui, tačiau bus didelis iššūkis jam kaip statytojui. Tie, kas sau namus ar butus statosi neskaičiuodamas, galbūt labai nepajaus viso jonauskiško saldumo, tik projektavimas, statybos ir įforminimas truks ilgiau. Bet ne vienam kitam tai reikš ir svajonės pabaigą.
Gal hiperbolizuotas palyginimas, tačiau Jonausko siekis būtų lygiavertis tam, jei, neatsižvelgdami į poreikius ir galimybes, mūsų šalyje leistume prekiauti tik ekologiškai užaugintu ir gautu maistu, kuris yra sveikesnis, tačiau ir brangesnis. Užuot leidus žmogui rinktis ar sukūrus mechanizmą, kaip skatinti statyti „visai netaršius pastatus“, kategoriškai nurodoma visiems, kad nuo 2030 metų sausio 1 dienos bus leista statyti tik tokius naujus pastatus. Europos Sąjungoje tokios nuostatos planuojama imtis tik nuo 2050–ųjų. Tuo pačiu neatmetama, kad Žaliasis kursas taip ir liks eurodirektyvose, nes perėjimas gresia ekonomine katastrofa. Sąmokslo teorijų šalininkai čia net įžvelgia kenkėjiškų valstybių, kaip Kinija, lobizmą, siekiant destabilizuoti mūsų ekonomiką. Gi draugas Jonauskas pas mus tiesiog sužydėjo savo iniciatyvumu.
Šią socialdemokratų paskleistą žinią džiaugsmingai turėtų sutikti projektuotojai, elektros energijos, statybinių medžiagų, šildymo, ventiliacijos įrangos importuotojai. Tačiau su nerimu turėtų sutikti ne tik savo namus planuojantys statyti gyventojai, bet ir daugiabučių statytojai. Jiems tai reikš padidėjusius statybos kaštus ir sumažėjusį pirkėjų ratą. Jei iki šiol tokių pastatų statyba regionuose ir taip buvo vos ne „amžiaus įvykis“, po priimtų pataisų šį atsigaunantį procesą galima bus vėl pamiršti. Taigi elektrėniškiai, kaišiadoriečiai, ukmergiškiai ar kitų savivaldybių gyventojai, pernai džiaugsmingai žvelgę į savo miestuose galvas pakėlusius bokštinius kranus, kartu su jais vėl nukabins nosis.
Anot Socialdemokratų partijos pranešimo, Seimo priimtos Statybos įstatymo pataisos įsigalios 2026 m. liepos 1 dieną – jau netrukus. Statybos įstatymo pataisoms pritarė 71 Seimo narys, tarp jų – ir Deltuvos pietinėje apygardoje širvintiškių rinkta socialdemokratė Indrė Kižienė.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
Taigi yra privatus verslas, prie ko savivaldybė. Nebent nuotraukos.