Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Tad moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji.
Įvedus krikščionybę, Lietuvoje ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasak legendos, Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado – karste buvo tik daugybė gražių gėlių..
Kaišiadorių vyskupijai priklausanti Pivašiūnų parapija yra didžiausia Žolinės piligrimystės vieta šalyje, čia atlaidai trunka nuo rugpjūčio 14 iki 22 dienos.
Kasmet tikintieji, tarp jų ir širvintiškiai kviečiami į Pivašiūnus, kur tradiciškai rengiamos ir Širvintų dekanatui skirtos pamaldos. Jose tarnauja mūsiškiai kunigai. Šįmet Širvintų diena vyks rugpjūčio 18–ąją, kuri paskelbta ir Gyvojo rožinio ir maldos grupių diena.
Šiųmečiai Žolinės atlaidai Pivašiūnuose ypatingi tuo, kad pažymi Kaišiadorių vyskupijos įkūrimo šimtmetį. Lenkijai pasisavinus Vilnių, 1926 metais buvo įkurta Kaišiadorių vyskupija, o pirmasis jos vyskupas Juozapas Kukta sudarė 9 dekanatus, tarp jų – Giedraičių ir Širvintų, aptarnavusių dabartinio mūsų rajono tikinčiuosius. 1939 metais prie Kaišiadorių vyskupijos prijungta Kauno vyskupijai priklausiusi mums kaimyninė Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Šie Juozapo Kuktos įkurti dekanatai išliko iki buvo atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. 2003–iaisiais nusistovėjo 7 dekanatai, tarp jų ir Širvintų.
Per šimtmetį Kaišiadorių vyskupijos administracijoje darbavosi keli mūsų rajono tikintiesiems tarnavę kunigai. Garsiausiu jų galima laikyti arkivyskupą Vincentą Sladkevičių, kuris 1982-1989 metais vadovavo Kaišiadorių vyskupijai. Kunigystės pradžioje jam teko gyventi ir darbuotis klebonu Čiobiškyje.
1946–1949 metais Kaišiadorių vyskupijos administratoriumi darbavosi Bernardas Sužiedėlis (1888–1967), kuris 1917 metais laikinai klebonavo Čiobiškyje, o 1922–1926 metais buvo Širvintų klebonas ir dekanas.
1974–1982 metais Vyskupijoje administratoriumi darbavęsis Juozapas Andrikonis (1909–1999) 1983 metais buvo paskirtas Kiauklių parapijos klebonu. Jo iniciatyva buvo pradėta atstatyti 1941 metais sudegusi Kiauklių bažnyčia. Palaidotas Kiauklių bažnyčios šventoriuje.
ŠV. MIŠIOS IR PAMALDOS ATLAIDŲ METU:
Šv. Mišios – 10, 12 ir 18 val.
Rožinio malda – 9.30, 11.30 ir 17.30 val.
Išpažinčių klausoma nuo 9.30 val. ir nuo 17.30 val.
Adoracija Švč. Sakramento koplyčioje 9-19.30 val.
Šiais 2026 metais Vyskupija su dideliu džiaugsmu kviečia Jus į didžiuosius Žolinės atlaidus kuo gausiau dalyvauti ir visiems drauge maldos vienybėje išgyventi tikėjimo bendrystę ir padėkoti Dievui už visas jo teikiamas malones.
Atlaidų dienomis Pivašiūnų bažnyčioje tikintieji, išpildę būtinas sąlygas, pamaldžiai dalyvaudami pamaldose, gauna visuotinius atlaidus. Atlaidams gauti lankant šią šventovę reikia:
- būti malonės stovyje arba atlikti išpažintį,
- dalyvaujant Šv. Mišiose priimti Šv. Komuniją,
- pasimelsti Šv. Tėvo intencija,
- sužadinti pasiryžimą vengti kiekvienos, net lengvos nuodėmės.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
