Danutė ir Vanda tapo detektyvėmis ir išsiaiškino, kad išsituštinti prie jų namų nevidoną šunį kas vakarą atveda gretimoje gatvelėje gyvenanti augintoja.
Kasmet, nutirpus sniegui, miesto gyventojai panikuoja išvydę, į ką per žiemą pavirto Širvintų skvereliai ir žolynai, neretai – teritorijos prie kiemų, pėsčiųjų takų. Per žiemą gerokai sunykusi žolė ilgą laiką negali paslėpti šunų paliktų „minų“, kurios ne tik bjauroja miestą, bet ir tampa pavojingu įvairių užkratų židiniu.
Jei būtų galima sudaryti populiariausių laikraštyje analizuojamų temų dešimtuką, šunų keliamos problemos tikrai jame būtų. Pikčiausia tai, kad valdžios keičiasi, tačiau šunų problemų nė viena jų negali įveikti.
Tiesa, situacija pamažu gerėja, tačiau tuos pokyčius daugiausia lemia pačių žmonių elgesys, o ne vietos valdžios pastangos kontroliuoti, kaip žmonės laikosi jos nustatytų taisyklių. Matyt, tai supratę, Aplinkos ministerijos pareigūnai nutarė paspausti būtent ten, kur galima tikėtis rezultato – visą balandį šalyje vyko prevencinė priemonė „Augintinis teršia – šeimininkas moka“.
O štai priversti, kad valdžia užtikrintų, jog nustatyta tvarka veiktų, greičiausiai ir ministras Valentinas Mazuronis yra bejėgis.
Bausti turi Savivaldybė ir seniūnai?
„Širvintų krašte“ paskelbus, kad nuo balandžio 1-osios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas organizuoja akciją „Augintinis teršia – šeimininkas moka“, skirtą apsaugoti viešąsias erdves nuo taršos gyvūnų ekskrementais, redakcija sulaukė skaitytojos skambučio. Moteris teigė apie vieną tokį pastebėtą pažeidimą informavusi Aplinkos ministerijos Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrą, tačiau jos nusiskundimas, skaitytojos žodžiais, liko be atsako – moteriai neva buvo paaiškinta, kad Širvintų aplinkosaugininkai apie šią akciją spaudoje nerašė ir savo telefono neskelbė. Skaitytoja supratusi, kad reikia kreiptis į žurnalistus – jie rašė, tegul ir reaguoja.
Sureagavome. Širvintų rajono agentūros viršininkas Romualdas Sližauskas „Širvintų kraštui“ teigė, kad tokia akcija vyksta pirmą kartą, o aplinkosaugininkai atlieka tik prevencinį darbą. Tiesa, aplinkosaugininkas nepatikslino, kokį prevencinį darbą jie atlieka, taigi nesužinojome, kad jie vaikšto po mokyklas, darželius, organizuoja viktorinas, konkursus, nuo mažens visuomenei skiepija tiesas, kaip reikia rūpintis gamta. Taigi neišgirdome, kiek tonų įvairių agitacinių lapelių ir lankstinukų aplinkosaugininkai išdalijo rajono gyventojams, kiek tūkstančių lipdukų su raginimais neteršti aplinkos priklijavo ant šunų tualetais virtusių stulpų, kiek kvadratinių kilometrų plakatų iškabino šunų vedžiojimo vietose…
O kaip dėl pastebėtų pažeidimų įvertinimo? Anot viršininko, yra priimtos Gyvūnų laikymo taisyklės, kurių vykdymą kontroliuoja Savivaldybės administracija ir seniūnai, būtent į juos ir reikia kreiptis dėl tokių problemų. Romualdo Sližausko žodžiais, aplinkosaugininkai yra bejėgiai, kai prašoma nubausti „už vakar pastebėtą pažeidimą“.
„Pametė“ reikalavimą registruoti visus šunis
Prieš kelerius metus Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai mėgino atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad gyventojai turėtų surinkti mieste vedžiojamų šunų paliktas išmatas. Tada buvo kalbėta, jog gyventojai prieštaringai įvertino policijos pareigūnų pastangas. Vieni jų sutiko, kad „palikimą“ privalu pasiimti su savimi, kiti šiaušėsi, kad mieste nėra konteinerių, į kuriuos būtų galima išmesti surinktas šunų išmatas.
Iš tiesų, tais laikais lyg ir buvo draudžiama į komunalinių atliekų konteinerius mesti naminių gyvūnų išmatas, o kur tai reikėtų dėti – nepaaiškinta. Dabar jau nedraudžiama net kompostuoti išmatų, nors bent kiek apie naminių gyvūnų platinimas ligas informuoti žmonės į tokią galimybę žiūri įtariai.
Policijos tuometinės pastangos paskatinti šunis auginančius žmones laikytis taisyklių laukiamo rezultato nedavė. Ne vienas šuns savininkas teigė, kad aplinką teršia palaidi, benamiai šunys, taigi pirmiausia reikėtų išgaudyti juos, o jau tada pareikalauti, kad šunų savininkai laikytųsi 2013 metų lapkričio 28 d. patvirtintose „Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse“ nustatyto reikalavimo, kad, gyvūnui priteršus viešoje vietoje, jį vedžiojantis asmuo privalo tuoj pat surinkti ekskrementus.
Mūsų žiniomis, per dvejus pastaruosius metus rajone buvo nubausti tik du šunų vedžiojimo tvarką pažeidę asmenys. Vienas jų šunį vedžiojo be pavadėlio, kitas – be pavadėlio ir antsnukio. Nubaustų dėl to, kad nesurinko ekskrementų, Širvintų rajone nebuvo.
Supratę, kad tvarkos įvedimas pirmiausia priklauso nuo vietos valdžios, policininkai pareiškė, kad iš jų reikalauti rezultatų bus galima tik tada, kai rajone bus išgaudyti bent 9 iš 10 benamių ir palaidų šunų. Valdžia į tai skėstelėjo rankomis – tam nėra lešų. Bet juk buvo, tik reikėjo susirinkti! Dar 2008 metais rajono valdžia „Širvintų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėse“ buvo nustačiusi, kad šunys privalo būti registruojami ir identifikuojami. Po metų, 2009-aisiais, buvo patvirtintas ir „Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose ir surinktų lėšų naudojimo tvarkos aprašas“. Tai įgyvendinus, dalį surinktų lėšų būtų galima skirti ne tik benamių gyvūnų gaudymui ir sterilizavimui, bet ir vedžiojimo aikštelių įrengimui ir išlaikymui, surinktų ekskrementų utilizavimui.
Tačiau galimybės šunų keliamų problemų sprendimą perkelti ant pačių šunų augintojų pečių buvo atsisakyta pernai patvirtinus naująsias taisykles, pagal kurias registruoti privaloma tik kovinius ir pavojingus šunis.
Tiesa, 2009 metais patvirtinto „Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose ir surinktų lėšų naudojimo tvarkos aprašo“, panašu, niekas neatšaukė, nes jis ir dabar skelbiamas Savivaldybės internetinėje svetainėje. Tuo atveju, liktų galioti nuostata, jog „visi Širvintų rajono savivaldybėje gyvūnai privalo būti paženklinti“. Įgyvendinus būtų lengvai išspręsta benamių ir palaidų šunų problema. Tik kas to imsis?
Gražiai gyventojų sutvarkytas valstybinės žemės kampelis - vieta „maloniai“ nusilengvinti. Raudonai pažymėjome paliktas „minas“.
Prie kaimynų namų – atlikti gamtinių reikalų
Plento ir Ramybės gatvių sandūroje gyvenančios Danutė ir Vanda „Širvintų kraštui“ guodėsi, kad nebežino, kaip sudrausminti vieną netoliese gyvenančią moterį, kuri kiekvieną vėlų vakarą prie jų namų atveda „veršio didumo“ šunį, kad šis išsituštintų. Moterys šįmet beveik kas rytą prie namų randa paliktas didžiules šuns išmatų krūvas.
Šuo teršia palei gyvenamųjų namų tvoras, dažnai pritupia priešais namus sutvarkytoje teritorijoje. Norėdami, kad aplinka būtų graži, nemažai šios gatvės gyventojų tvarko ir prižiūri valstybinės žemės ruoželį.
Kai lankėmės pas Danutę ir Vandą, prie vienos jų namo tvoros buvo palikta „mina“, dar dvi gražiai žmonių nušienautoje pievutėje pūpsojo kitapus keliuko. Vanda sakė prie savo tvoros paliktas minas užkasusi išvakarėse, tačiau parodė vieną, paliktą prie kitos kaimynės tvoros.
– Iš pradžių įtariau, kad savo šunį netvarkingai vedžioja vienas netolimų kaimynų, – apie atliktą „tyrimą“ pasakojo Danutė. – Tačiau paaiškėjo, kad jį įtarinėjome be reikalo. Dabar, kai vėliau temsta, pavyko pamatyti tikruosius kaltininkus. Tai sukėlė nuostabą. Sunku patikėti, kad taip nerūpestingai elgtis gali jaunas, išsilavinęs žmogus.
Danutė ir Vanda sakė dar nekalbėjusios su šuns savininke, nes vis dar tikisi, kad moteris susipras, jog taip elgtis yra negražu. Bet jei gražiai sutvarkytų teritorijų „minavimas“ nesibaigs, moterys sakė surinks to šuns paliktas išmatas ir nuneš prie jo šeimininkės durų.
Anot Danutės, vedžiojamas šuo ne tik teršia šalia jų tvoros, bet kartais paženklina ir pačią tvorelę.
Šuns suraityta krūvelė – žala gamtai
Aplinkos ministru tapęs Valentinas Mazuronis beveik prieš trejus metus pasirašė įsakymą, kad už viešose vietose šuns paliktas krūveles augintinio savininkui gali tekti pakloti 500 litų baudą už žalą aplinkai. Būtent šiuo įsakymu šunų ekskrementų netvarkymas paliekant juos aplinkoje prilyginamas nepavojingų atliekų išmetimui.
Be to, už patį taisyklių pažeidimą pirmąkart nusižengusiam šuns augintojui gresia įspėjimas ar bauda iki 200 litų.
Gintaras Bielskis
Jo. Susipras, sakyti nereikia. Susipras, kol pati ateis ir prie tvoros priiss……… Tokie veikejai nesupranta nieko ir mato tik kitus, bet ne save.