Šį kartą rajono tarybos posėdžio dieną vėliava priešais Savivaldybės rūmus nebuvo iškelta. Jei, pasak mero, ji ir neturėjo kabėti, kodėl ji buvo keliama iki šiol?

Rajono taryboje

Praėjusį ketvirtadienį įvyko rajono tarybos posėdis, į kurį atvyko 19 tarybos narių. Nedalyvavo Vincas Jasiukevičius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) ir Melanija Jachimavičienė (”Tvarka ir teisingumas”). Vos įpusėjus podėdžiui, nepasakęs jokių  motyvų, iš jo išėjo ir nebegrįžo Nikolajus Dorofejevas (Naujoji sąjunga – socialliberalai). Įprasta, kad Savivaldybės tarybos posėdžio dieną būdavo iškeliama valstybės vėliava priešais Savivaldybės rūmus. Šį kartą ant stiebo nekabėjo nei valstybės, nei Savivaldybės vėliava (daugumoje Lietuvos savivaldybių posėdžių metu keliama būtent ji).

Administracijos direktorė Elena Davidavičienė po posėdžio “Širvintų kraštui” sakė, kad dėl aplaidumo nubaus už tai atsakingą valstybės tarnautoją, o meras teigė, kad vėliavos kelti nereikia – esą pakanka, kad valstybės vėliava buvo pastatyta posėdžių salėje. Taip ir lieka neaišku, reikia ar nereikia rajono tarybos posėdžių metu kelti kurią nors vėliavą prie Savivaldybės rūmų? Jeigu, pasak mero, to daryti nereikia, už ką direktorė ruošiasi bausti pavaldinę? Kokiu pagrindu valstybės vėliava būdavo keliama iki šiol? Spėju, kad rajono vadovai patys nežino, kaip reikėtų elgtis. Jei ne “Širvintų kraštas”, niekas ir nesiaiškintų.

Ne pirmą kartą kritikuojame rajono tarybos narius, kad jie balsuodami kelia ne rajono tarybos nario pažymėjimą, o tik ranką. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas rajonų rinkimų komisijų pirmininkams (Savivaldybių tarybų rinkimuose būtent man teko eiti šias pareigas) pabrėžė, kad perspėtų tarybos narius, jog šie posėdžiuose balsuotų keldami ranką su pažymėjimu. Nemanau, kad pirmininkas tokią tvarką išsigalvojo. Priimdamas priesaiką ir išduodamas pažymėjimus būtent taip visiems paaiškinau. Negirdėjau, kad tvarka būtų pasikeitusi, pagaliau, tai logiška, nes tik pažymėjimas parodo, kad tarybos narys atstovauja rinkėjams, o ne balsuoja asmeniškai. Deja, Širvintose rajono tarybos narys gali į posėdžius eiti be šio dokumento, niekas jo netikrina. Pats meras ir pavaduotojas taip pat visada balsuoja “tuščia ranka”.

Rajono tarybos reglamento 85 punkte parašyta, kad tarybos nariai gali perbalsuoti, jei to reikalauja posėdžio pirmininkas ir jį paremia trečdalis posėdyje dalyvaujančių rajono tarybos narių. Šio reikalavimo taip pat nepaisoma. Rajono meras, nesugebėjęs suskaičiuoti balsų, keletą kartų prašė balsuoti iš naujo net nepaklausęs, ar jam dėl to pritaria tarybos nariai.

O gal tai tik nereikšmingos smulkmenos, tik kabinėjimasis? Bet demokratinėje visuomenėje būtent tokios smulkmenos parodo, kaip vadovai gerbia įstatymus, nustatytą tvarką, kaip stropiai laikosi jų raidės.

Bet užtai Širvintose “uždegta žalia šviesa” kitokio pobūdžio formalizmui. Į darbotvarkę prirašoma dešimtys svarstytinų reikalų, kurių iš tikrųjų niekas nesvarsto, o tik balsuojama. Dažniausiai vienbalsiai. Tarp tokių reikalų daugybė visokių ataskaitų, aprašų, tvarkų, paruoštų pagal Vilniuje parengtus pavyzdinius dokumentus. Daugumos tokių “dokumentų” reikia tik tam, kad Savivaldybės administracijos specialistai turėtų darbo. Perkopijuojami aukštesnių instancijų parengtų dokumentų ištisi skyriai, pastraipos, tik popierius gadinamas ir laikas gaištamas. Vėliau, pastebėjus, kad kurį nors žodelį būtina keisti, nes jis neatitinka tikrovės, vėl kopijuojama, vėl iš naujo svarstoma, balsuojama… Aukščiausio lygio biurokratizmas. Baigiasi kadencija, o dauguma rajono tarybos narių taip ir nepratarė nė žodžio. Pasižiūri, kaip balsuoja jų partijos vadas, ir kelia ranką. Tarybos posėdis, už kurį mokamas neblogas atlyginimas, paprastai baigiasi per valandą, dvi. Komitetuose, kuriuose, pasak rajono vadovų, viskas nagrinėjama labai išsamiai, pasirodo, taip pat dažnai privaloma klausyti tik pirmininko, kuris atstovauja valdančiajai daugumai. Šį tarybos posėdį tarybos nariai buvo informuoti apie netinkamą Nikolajaus Dorofejevo (Investicijų ir vietinio ūkio komiteto pirmininko) elgesį, dėl kurio šio komiteto veikla yra paralyžiuota – kuris laikas nevyksta posėdžiai, nes pirmininkas nesilaiko įstatymų, nesutinka svarstyti reikalų, kuriuos pasiūlo ne jis. Pasipiktinę tokiu pirmininko elgesiu komiteto nariai yra priversti palikti salę, nelikus kvorumo, posėdžiai nevyksta.

Rajono tarybos narė “darbietė” Marija Gudonienė rajono tarybos posėdyje pareiškė priekaištų, kad Kontrolės komiteto posėdžiuose šio Komiteto pirmininkė Jadvyga Barbaravičienė apskritai nesuteikia galimybės pareikšti savo nuomonę. Pažeidinėjamas reglamentas. Net nebalsuojama, o paskelbiama, kad sprendimas priimamas bendru sutarimu ir išsiskirstoma. Kaip po kokio “bobučių” pasiplepėjimo. Apie kokią demokratiją gali būti kalba? Pats meras pripažino: taip daryti negerai. Tik kažin, ar kas keisis?

M. Gudonienė klausė, kodėl rajono tarybos sudarytoje darbo grupėje, svarstančioje Savivaldybės įmonių ekonominę padėtį nėra nei mero, nei administracijos direktorės. Negi rajono vadovai nusišalino nuo pačių svarbiausių reikalų sprendimo, o visą kaltę nori suversti kolegialiai struktūrai? Meras paaiškino, kad šią darbo grupę sudarė administracijos direktorė, todėl įrašyti save jai būtų nelogiška. Direktorė pagal subordinaciją esą neturėjo teisės įrašyti ir mero, nes merą įpareigoti gali tik rajono taryba. M. Gudonienė prašė tarybos būtent taip pasielgti nors dabar ir šią darbo grupę papildyti rajono vadovais. Valdančioji dauguma buvo neperkalbama. Argi tai ne dar vienas formalizmas?

* Vienbalsiai patvirtintas Savivaldybės tarybos 2010 metų darbo planas.

* Taryba patvirtino Savivaldybės kontrolierės ataskaitą. Galimus pažeidimus nagrinėja teisėsaugos institucijos.

* Patvirtinta Kontrolės komiteto 2010 metų veiklos programa.

* Taryba nusprendė Igno Šeiniaus premiją skirti mokytojai Zofijai Jablonskienei ir įteikti ją Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16 -ąją.

* Patvirtintas investicijų projektų, finansuojamų iš paskolos, sąrašas.

* Patvirtintos naujos licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais formos.

* Parvirtinta 2010 metų viešųjų darbų programa. Ją vykdys Savivaldybė ir Darbo birža. Numatoma įdarbinti 100 žmonių. Programai bus panaudota 266 tūkstančiai litų, iš jų  132,7 tūkstančio litų – Savivaldybės lėšos.

* Taryba nusprendė nepirkti UAB “Vasmangas” (savininkai A. Astikas ir gyvenimo draugė Jurgita Pukaitė) priklausančių patalpų. Motyvai: bendrovei nepanaikintas turto areštas, UAB “Vasmangas” neatsiskaito už suteiktas paslaugas.

* Priimtas sprendimas dėl buvusios Vileikiškių mokyklos pastatų perdavimo naudotis Vileikiškių kaimo bendruomenei. “Darbietė” M. Gudonienė stebėjosi, kodėl bendruomenė nekovojo, kad mokykla nebūtų uždaryta, o suskubo pareikšti norą užvaldyti pastatus? Suabejota – negi būtent tokio sprendimo laukė visi Vileikiškių kaimo bendruomenės nariai? Gal tai tik jos vadovų sumanymas?

Posėdžio pabaigoje rajono tarybos narė Marija Gudonienė pateikė keletą paklausimų:

1. Paraiška dėl Igno Šeiniaus gatvės rekonstrukcijos turėjo būti pateikta Vilniaus apskričiai iki 2009 liepos mėnesio. Aišku, tai nebuvo padaryta, buvo pateiktas prašymas paraiškos pateikimą atidėti iki 2010 metų sausio 31 dienos. Ar paraiška jau pateikta? (Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja Ingrida Baltušytė atsakė, kad paraiška dar nėra pristatyta.)

2. Socialinių paslaugų centre yra atsilaisvinusi metodininko vieta. Mano žiniomis, į šią vietą pretenduoja gerb. J. Barbaravičienės sūnus, kuris neturi šioms pareigoms reikalingo išsilavinimo. Norėčiau manyti, kad tai nepasitvirtins, bet jeigu taip atsitiktų, manau, kad gal Savivaldybės pastato užrašą reikėtų pakeisti į “UAB Pakalnis ir Barbaravičienė”?

3. Prašau rajono tarybos narių pasakyti, ar Jiems nekyla klausimų dėl Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Jono Purvanecko, kaip valstybės tarnautojo galimai padarytų teisės pažeidimų, susijusių su žemės grąžinimu Mykolui Jachimavičiui. Aš manau, kad šį reikalą reikėtų apsvarstyti komitete ir išgirsti iš paties J. Purvanecko, ar jis žinojo, ką daro, kokius raštus rašo ir pasirašinėja? Konstitucijos 7 straipsnyje sakoma, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Steponas Liktoravičius

Iš pradžių bandyta mėgintiaiškintis, kodėl vienų švietimo įstaigų direktoriams paliekami praėjusių metų atlyginimų koeficientai, o kitiems – abiejų miesto vaikų darželių, Meno ir Sporto mokyklų vadovams – mažėja?

Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė paaiškino, kad lopšeliai-darželiai “Buratinas” ir “Saulutė”, Meno ir Sporto mokyklos yra išlaikomos iš aplinkos lėšų, o tų lėšų gerokai sumažėjo, todėl ir minėtų įstaigų direktorių koeficientai patys minimaliausi. Visų kitų švietimo įstaigų vadovams atlyginimai yra mokami iš mokinio krepšelio, o jo užtenka vidutiniams direktorių atlyginimo koeficientams. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorei Janinai Martinaitienei, Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktorei Ingai Fedčuk ir Musninkų vidurinės mokyklos direktoriui Vladui Trakimavičiui mokinio krepšelio užtenka maksimaliam atlyginimo koeficientui. Tačiau Janina Martinaitienė ir Inga Fedčuk solidarizavosi su savo istaigų kolektyvais ir pasirinko vidutinį koeficientą. Tik Musninkų vidurinės mokyklos direktorius leido sau maksimalų atlyginimo koeficientą.

Tada socialdemokratei Genovaitei Abromavičienei užkliuvo, kad Gražinos Zimkuvienės (lopšelio-darželio “Saulutė” direktorės), Daivos Vinciūnienės (Širvintų rajono švietimo centro direktorės) ir Irenos Sližauskienės (Širvintų pradinės mokyklos direktorės) atlyginimo koeficientai yra beveik apylygiai. Mat, anot tarybos narės, Pradinės mokyklos ir darželių direktorių darbo negalima sulyginti su Švietimo centro direktorės darbu, o atlyginimas išeina beveik vienodas. Genovaitė Abromavičienė taip pat siūlė neatsižvelgti į Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktorių norą solidarizuotis ir nustatyti tokį atlyginio koficientą, koks priklauso.

“Perbėgėlis” liberalcentristas Algirdas Meško, matyt, nesiklausė (o gal nesuprato?), ką susirinkusiems aiškino Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė, nes klausinėjo vis to paties: kodėl tokia privilegijuota “kasta” yra mokyklos, jog jų direktoriams skiriamas vidutinis ir maksimalus atlyginimo koeficientas, o darželių direktoriams – tik minimalus.

Taigi Reginai Jagminienei ir vėl teko aiškinti, kad mokyklų direktorių atlyginimo koficientai yra vidutiniai, nes mokami iš mokinio krepšelio,ir pinigų jiems užtenka. Abiejų miesto darželių, Sporto ir Meno mokyklo direktorių koeficientai yra minimalūs, nes mokami iš aplinkos lėšų – Savivaldybės biudžeto – ir nėra mokos fondo. O klausimas dėl Širvintų rajono švietimo centro direktorės atlyginimo koeficiento yra diskutuotinas, nes jis irgi mokamas iš aplinkos lėšų, bet pagal vykdomą veiklą yra siūlomas vidurkis.

Kadangi nepavyko darželių direktorių atlyginimų koeficientų padidinti iki mokyklų direktorių, o Švietimo centro direktorės sumažinti gerokai mažesnį nei “Saulutės” ir Pradinės mokyklos direktorių atlyginimų koeficientai, tai imtasi Meno ir Sporto mokyklų bei Švietimo centro. “Valstiečiui” Vytui Šimonėliui nepatiko, kad Gintaro Pauliukonio (Meno mokyklos direktoriaus) ir Algimanto Kmito (Sporto mokyklos direktoriaus) atlyginimų koeficientai yra minimalūs, atitinkamai – 23,65 ir 27,6, o Švietimo centro direktorės vidutinis – 25,4. Tarybos narys sakė prisimenantis, kad Komiteto posėdyje Daivai Vinciūnienei buvo siūlytas mažesnis  koeficientas – 22, o jei Švietimo skyriaus vedėja esą neprisimena, tai jis tą skaičių įvardija dabar.

Meras Kęstutis Pakalnis nieko nelaukdamas paklausė, ar bus kitų pasiūlymų? Anot mero, šio klausimo svarstymas per ilgai užtruko, todėl paprašė balsuoti už Švietimo centro direktorės atlyginimo koficientą – 22.

Pasirodo, užtenka ilgiau padiskutuoti vienu ar kitu klausimu, ir tarybos nariai pradeda siūlyti skaičius “iš lubų”, be jokių skaičiavimų, darbo kokybės įvertinimo ir t.t. Šį kartą buvo nuskriaustas vienas žmogus, bet kas gali užtikrinti, kad kitą kartą tarybos nariams pavargus nuo diskusijų, pavyzdžiui, svarstant visiems rajono žmonėms gyvybiškai svarbius reikalus, kad ir dėl mokesčių už atliekų išvežimą, vandenį ar šildymą, “pavargus” jie nebus padidinti per daug…

Ivona Komarovska

15 tarybos narių balsuodami už Širvintų rajono ikimokyklinių ugdymo įstaigų etatų normatyvus, kartu patvirtino maksimalų specialistų, administracijos, aptarnaujančio personalo etatinių pareigybių skaičių, kuris lopšelyje-darželyje “Buratinas” sumažėjo nuo 57,75 iki 54, o lopšelyje-darželyje “Saulutė” – nuo 32,75 iki 27 etatų. Anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Reginos Jagminienės, iki šiol nebuvo ikimokyklinių įstaigų etatų normatyvų, taigi lopšelių – darželių etatai buvo nustatomi nežinia kaip. O šitie etatai – “Buratinui” 54, “Saulutei” 27 – yra nustatyti vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis, kurios skirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Taigi esą atitinka tikrovę.

Vis dėlto Marija Gudonienė mėgino kovoti dėl vaikų lopšelių – darželių darbuotojų. Ji teigė, kad pradėti etatų mažinimą nuo įstaigų, kuriose auklėjami patys mažiausieji, švelniai tariant, labai negražu. Be to, anot “darbietės”, palyginus, kiek Savivaldybei kainuoja išlaikyti mero patarėjos ar viešųjų ryšių specialistės etatus, darželių etatų išlaikymas neatrodo toks brangus. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimo padariniai ikimokyklinėse įstaigose gali netrukus pasijausti per darbo kokybę. Deja, Marija Gudonienė susilaukė tik vieno tarybos nario pritarimo… Ką ten tarybos nariai, jeigu net pačios ikimokyklinių įstaigų vadovės nekovoja dėl savo žmonių. Štai lopšelio-darželio direktorė Gražina Zimkuvienė tepasakė, kad turinti susitaikyti su šia padėtimi ir atsisveikinti su pensininkais. O lopšelio-darželio “Buratinas” direktorės Vaclavos Vaskelienės komentaro šįkart apskritai neteko išgirsti.

Ivona Komarovska

Šių metų sausio 28 dienos rajono tarybos posėdyje beveik be jokių diskusijų 17 tarybos narių pritarimu buvo iš dalies pakeistas Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009 metų sausio 30 dienos sprendimu Nr. 1-15 patvirtintas socialinės paramos mokiniams tvarkos aprašas, kuriuo remiantis nuo šiol rajono skurdžių šeimų vaikai nebegaus nemokamų pusryčių.

“Darbietė” Marija Gudonienė vienintelė mėgino apeliuoti į tarybos narių sažinę tvirtindama, kad 2010 metų Savivaldybės biudžete reikia rasti pinigų vaikų pusryčiams. Juo labiau, kad Vyriausybė pateikė tik rekomendacijas, vadinasi, rajono vadovų valia pasirūpinti, kad vaikai gautų pusryčius. Tačiau kaip tik tos geros valios daugumai ir trūksta…

Gal ir dėl to, kad išteklių, kurie užtikrintų nemokamą vaikų maitinimą, paieškai reikėtų ne tik daug darbo, bet ir laiko, o rankų pakėlimas nieko nekainuoja ir užtrunka vos kelias akimirkas… Beje, nemokamus pusryčius gaudavo tik mokiniai, kurių šeimų pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės kaip 350 litų (1 valstybės remiamų pajamų dydis).

Beje, nors rajono taryba minėtą sprendimo projektą patvirtino tik praėjusį ketvirtadienį, tačiau Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės sausio 7 dienos įsakymu Nr. 9-5 dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose pusryčiai iš 697 vaikų jau atimti nuo sausio pradžios…

Ivona Komarovska

Rimvydas pasakojo ilgus, savaip patobulintus "riebius" anekdotus, ir publikai jie patiko.

Šumerų molinėje freskoje, kuri datuojama 1900-1600 metais prieš Kristų, yra parašytas tų laikų anekdotas: “Nuo neatmenamų laikų nėra buvę, kad jauna žmona vyro glėbyje negadintų oro.” Maždaug iš tų pačių laikų mus pasiekė ir senovės egiptiečių anekdotas: “Kaip išblaškyti nuobodžiaujantį faraoną? Paleisti plaukti Nilo upe valtį su merginomis, aprengtomis iš tinklų pasiūtais drabužiais, tada faraonas būtinai eis žvejoti.”

Tai, kas buvo juokinga beveik prieš keturis tūkstančius metų, šiandien gali pasirodyti nesąmojinga. Ir atvirkščiai – šiandieniniai anekdotai kažin ar pasirodys juokingi po keliasdešimties metų.

Pasakojama, kad žodis anekdotas kilo iš graikų kalbos. Jis reiškia tai, kas nėra išspausdinta. Būtent dėl to anekdotai keliauja iš lūpų į lūpas kaskart pridedant kažką asmeniško, naujo. Anekdotų kūrėjai paprastai nėra žinomi, kadangi prie jų sugalvotų sąmojų tobulinimo prisideda šimtai anekdotų mėgėjų, taigi ilgainiui tampa sunku pasakyti, kieno kūrinys tai yra.

Šeštadienį Širvintose surengtų 2-ojo anekdotų karaliaus rinkimų organizatorius diskotekos “Hip-hop” vedėjas Rimantas Stepaitis prisipažino, kad tais laikais, kai anekdotų pasakotojams dar nebuvo suteikta vieša auditorija, yra pats sukūręs kelis anekdotus. Jis paragino kovotojus dėl anekdotų karaliaus karūnos nepamiršti, kad ilgos istorijos paprastai tampa nejuokingos.

Pernai surengti anekdotų karaliaus rinkimai, kuriuos laimėjo Gytis, sulaukė didesnio susidomėjimo. Šįkart linksmomis istorijomis pasidalijo vos keturi jaunuoliai. Deja, sakyti, kad kavinė “Oazė” drebėjo nuo juoko, negalima. Kai kurių išgirstų anekdotų jau po kelių minučių nebuvo įmanoma prisiminti, o ir patys jų pasakotojai šiam konkursui galėjo pasiruošti kur kas geriau: šiandieninis internetas tiesiog knibžda trumpomis, bet šmaikščiomis istorijomis. Deja, bet kai kurie rinkimų dalyviai greitai pamiršo Rimanto Stepaičio įspėjimą ir akivaizdžiai “pasiklydo lankose”. Tačiau kad ir kaip keista, Širvintų publikai tai kažkodėl patiko.

Superfinale susirungė Indrė ir Rimvydas.

Aiškia tartimi ir šmaikštumu apdovanota Indrė daugiausia rinkosi vadinamuosius vaikiškus (vaikų darželio) anekdotus, kuriuose veikia atskiroms tautybėms atstovaujantys herojai, pavyzdžiui, – rusas, amerikietis ir lietuvis. O štai Rimvydas klausytojų simpatijas užkariavo “riebiai” palietęs subtilias, dviprasmiškas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, – homoseksualumą.

Sunku pasakyti, kas būtų buvęs pripažintas šiųmečiu anekdotų karaliumi, jei linksmų ar tariamai linksmų istorijų sakytojus būtų vertinusi išranki komisija. Juk publikos simpatijos tėra tik vienas, nors ir labai svarbus vertinimo kriterijus. Štai dėl anekdotų karaliaus titulo kovojęs Paulius iš kitų išsiskyrė sugebėjimais nustebinti: kai kiti tiesiog improvizavo savaip perpasakodami linksmas istorijas, Paulius parodė, kad puikiai moka papasakoti jo gyvenime nutikusius ar galėjusius nutikti nuotykius. Pernykščiam finalininkui Arnui šįkart galbūt pritrūko rimtesnio pasirengimo ir nuotaikos. Nepaisant to, jaunuolis įrodė, kad savame rate pasakoti anekdotus yra viena, reikia dar ir nebijoti plačiosios publikos.

Į kavinę pavakaroti susirinkusi publika ne itin audringomis ovacijomis nusprendė, kad 2010 metų anekdotų karaliumi taptų Rimvydas. Taigi pernykštis anekdotų karalius “mirė”. Tegyvuoja naujasis karalius Rimvydas?

Gintaras Bielskis

Per šias dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo keturi asmenys. Vilnietis E.V. neblaivus šlitinėjo automagistralėje, o širvintiškis G.B. – Upelio g. 16-o namo laiptinėje. Pastarasis asmuo taip pat necenzūriniais žodžiais plūdo policijos pareigūnus, jiems priešinosi. Į Komisariatą išblaivėti atvežtas širvintiškis V.M. buvo rastas neblaivus gulintis Sodų gatvėje, o širvintiškis V.P. neblaivus triukšmavo namuose.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 26 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Apie neblaivius vairuotojus ir eismo įvykius policija nepraneša.

Sausio 28 dieną policija užregistravo širvintiškės D.B. skundą, kad 2009 metų gruodžio mėnesį be žinios dingo nuolatinės gyvenamosios vietos neturinti D.B. motina V.B., gimusi 1962 metais.

Penktadienį policijai pranešta apie vagystę iš baldais prekiaujančios parduotuvės sandėlio. Mūsų žiniomis, nukentėjo parduotuvė “Gintaro baldai”, savo prekes sandėliuojanti Kalnalaukio gatvėje.

Sekmadienį Komisariate užregistruotas rajono gyventojo R.T. skundas dėl apvogto automobilio. Materialinė žala – 1420 litų.

Redakcijos žiniomis, tarp automobilyje buvusių pavogtų daiktų, – savigynai skirtas šratinis pistoletas.

“Širvintų krašto” informacija