"Širvintų krašto" loterijos "Dovanų lietus" laimėtojus padėjo išaiškinti mažoji Faustutė.

Visą gruodžio mėnesį kvietėme visus, kurie užsiprenumeravo “Širvintų kraštą” 6 ir 12 mėnesių, dalyvauti loterijoje. Džiugu, kad į mūsų kvietimą atsiliepė šimtai prenumeratorių. Šią savaitę buvo išaiškinti loterijos “Dovanų lietus” laimėtojai.

Pagrindinį prizą – elektrinę vejapjovę – laimėjo R. SARGELIS, gyvenantis Širvintų k., Beržų g.

Pakabinamus šviestuvus laimėjo: M. TAMOŠIŪNIENĖ (Plento g., Širvintos), B. SEREIKA (Juodonių k.), V. IVAŠKEVIČIUS (Sodų g., Širvintos), C. GRINIENĖ (Antaninavos k.), K. NAREIKA (Sedūnų k.), L. VRUBLIAUSKAS (Skėterių k.).

Stalinius šviestuvus laimėjo: L. ROMANOVSKIENĖ (Bartkuškis), A. KRIKŠTAPONIS (Družų k.), G. ŽINGELIENĖ (Jauniūnų k.), S. JARMOLAVIČIŪTĖ (Kalnalaukio g., Širvintos), E. ŠATAITĖ (Bagaslaviškis), G. LAPINSKAS (Kielių k.).

Arbatos servizas atiteko V. JURKEVIČIENEI (Liukonių k.).

Stalines lempas laimėjo: R. JŪRIENĖ (Gelvonai), A. RUTKAUSKAS (Žičkų k.), K. ASTYK (Pablendžių k.), S. LAPINSKIENĖ (Juknonių k.), A. VILKELIS (Minčiukų k.), J. GRIŠKEVIČIUS (Trumpoji g., Širvintų k.).

Keraminius šviestuvus laimėjo: G. ČIBURIENĖ (Vindeikių k.), L. ŠČEGAUSKIENĖ (Juozapavos k.), V. LISAUSKAS (Rubikonių k.), E. KRIVKIENĖ (Mindaugo g., Širvintos), V. SINKEVIČIENĖ (Mindaugo g., Širvintos), A. BARTEŠIENĖ (Atminties g., Širvintos), V. VAITKŪNIENĖ (Mindaugo g., Širvintos), A. VĖBRA (Upelio g., Širvintos), J. PAKETŪRIENĖ (Musninkai), A. ANANIENĖ (P. Cvirkos g., Širvintos).

Pašto dėžutes laimėjo: S. GREICIŪNAS (Motiejūnų k.), Z. KRIAUNAITIENĖ (Ramybės g., Širvintos), A. VANCEVIČIUS (Gėlynų g., Širvintos), N. STRIŠKIENĖ (Alionių I k.), V. LATVYS (Staškūniškio k.), V. TAKAČIAUSKIENĖ (Zibalai), S. ZIBALAS (Limonių k.), R. VAITKEVIČIENĖ (Kaštonėlių k.), S. JAKŠTA (Pergalės g.).

Nuoširdžiai sveikiname loterijos “Dovanų lietus” laimėtojus. Prizus kviečiame atsiimti “Širvintų krašto” redakcijoje (I. Šeiniaus g. 13-3) nuo sausio 11 d., pirmadienio, kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 16 val. Atsiimant prizus su savimi būtinai turėti asmens dokumentą.

Tuos, kurie prenumeratos loterijai kvitus ar jų kopijas atsiuntė paštu, progai pasitaikius kviečiame užsukti į redakciją pasiimti nuolaidų kuponų.

Taip pat primename, kad tų, kurie “Širvintų krašto” prenumeratą nenutrūkstamai tęs visus 2010 metus (pratęs kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį), metų pabaigoje laukia dar viena maloni staigmena. Taigi – kvitų neišmeskite. Draugaukime visus metus.

“Širvintų krašto” redakcija

Naujų metų pradžioje vėl spustelėjo žiemiškas šaltukas. Žmonės džiūgauja – seniai Naujųjų metų naktį nebuvo taip gražu. Prisižiūrėjęs visą pusvalandį dangų plieskusių “krizinių” fejerverkų, grįždamas į savo “narvelį” pakeliui užėjau į rūsyje esantį šilumos punktą. Skaitiklis rodė momentinį 20 kilovatvalandžių šilumos energijos suvartojimą. Suskaičiavau: jei toks nedidelis šaltukas spaustų nuolat, per parą 400 kvadratinių metrų naudingojo ploto mūsų daugiabutis namas suvartotų 500, o per mėnesį – 15 tūkstančių kilovatvalandžių šilumos energijos. Namo gyventojams reikėtų pakloti daugiau kaip 3 tūkstančius litų, arba apytiksliai po 8 litus už kiekvieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto. Kaipmat išgaravo šventinė nuotaika – geriau jau braidyti po balas ir purvą, negu už dviejų kambarių šildymą per mėnesį suploti keturis šimtus litų. O jei visą mėnesį paspaustų 20-25 laipsnių šaltis?!

Savivaldybės tinklalapyje vėl klykaujama: nuo sausio pirmosios dienos šilumos energija Širvintose atpigo (esą atpigo kuras, būkite dėkingi valdžiai). Žiūrėk, vienas kitas neįsigilinęs į situaciją ir patikės, pasidžiaugs ir bus akimirką laimingas… O juk čia pat parašyta: šilumos energijos tarifas atpigs 0,31 procentu. Tai reiškia, kad tas, kuris mokėdavo 300 litų, dabar turės mokėti 299. Tai bent įvykis, dėl kurio reikia girtis!..

Skaitau Energetikos ministerijos išplatintą Naujametį pranešimą:

“…sąskaitas galima sumažinti bent 15 procentų… Tereikia tinkamai sureguliuoti šilumos punkto elektroninį reguliatorių… nakties metu į radiatorius tiekti mažiau šilumos, sumažinti karšto vandens temperatūrą, dieną tuos parametrus padidinti…”

Iš tikrųjų, protingos mintys. Modernūs automatizuoti šilumos punktai tai leidžia daryti. Bet kas gali ir turi tai padaryti?

Visiška teisybė, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus Šilumos tiekimo ir vartojimo teisyklės įpareigoja sąžiningai ir kompetentingai atlikti privalomuosius darbus, siekti, kad būtų išnaudotos visos turimos techninės ir organizacinės galimybės (Taisyklių 245.15 punktas).

Energetikos ministerija primena, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas gali būti pakeičiamas, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia pusė gyvenamojo namo butų savininkų. Tai irgi teisybė…

Žvilgtelėjau į termometrą bute. Dvidešimt du laipsniai šilumos. “Krizinis” komfortas!

Ką gali padaryti širvintiškiai, kai ir šilumos energiją, ir karštą vandenį tiekia, ir visas sistemas, elektroninius reguliatorius prižiūri ta pati Savivaldybės įmonė “Širvintų šiluma”. Nieko tu, žmogau, nepakeisi. Gali raštus rašyti ne tik pusę namo gyventojų, bet ir visas miestas ar net rajonas. Monopolininkai visada yra ir bus monopolininkai. Jie visiškai nesuinteresuoti, kad gyventojai mažiau mokėtų. Priešingai, kuo gyventojai suvartos daugiau šilumos energijos, tuo daugiau lėšų suplauks į šilumininkų sąskaitą. Tik kvailiai gali reguliuoti sistemas taip, kad naktimis karštas vanduo būtų šaltesnis, radiatoriai ne taip labai šilumą skleistų. Priešingai, kiekvienas didesnio šaltuko spustelėjimas šilumininkams yra didelis džiaugsmas. Kitaip ir būti negali. O juk pats Infrastruktūros skyriaus vedėjas R. Bartulis lapkričio mėnesio rajono tarybos posėdyje pasakojo, kad Plungėje toje pačioje katilinėje sutelpa du šilumos tiekėjai ir jie sąžiningai tarp savęs konkuruoja, žmonės gali pasirinkti vieną arba kitą. Kodėl apie tai Širvintose niekas nemąsto? Gal karšto vandens tiekimą, bent jau sistemų priežiūrą ir prietaisų reguliavimą reikėtų patikėti kitai įmonei?

Kyla klausimas: jei nieko iš esmės nesirengiama keisti, kam rašinėti, kam klaidinti žmones, kam jiems “smegenis pudrinti”?

Steponas Liktoravičius

“Širvintų krašte” (2009, Nr.98) spausdinome korespondenciją “Padaryta lengvata vicemero broliui?”, kurioje rašėme, kad Savivaldybė išdavė leidimą kirsti eglę, bet nepareikalavo iš teritorijos savininko A. Radionovo sumokėti vadinamąjį atstatomosios vertės mokestį. Iškėlėme klausimą, ar Savivaldybės ekologė Jolita Kolkienė neviršijo tarnybinių įgaliojimų?

Gavome Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiosios specialistės Aušrinės Miliukaitės-Janovskienės paaiškinimą, kad teritorijos, kurioje augo minėta sidabrinė eglė, apžiūroje, dalyvavo Infrastruktūros skyriaus vedėjas R. Bartulis ir ekologė J. Kolkienė. Esą buvo užfiksuota, kad eglė, kuriai nukirsti buvo išduotas leidimas, augo mažesniu nei 5 metrų atstumu nuo pastato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 Nr.D1-87 įsakymu patvirtintu “Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo” 4.14. punktu, saugotini medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami, jei jie auga arti pastato ir kelia grėsmę pastatui. Atseit tuo remiantis ir nebuvo reikalaujama sumokėti atstatomosios vertės mokesčio. Tačiau specialistei surašant leidimą, esą įsivėlė techninė klaida – vietoje punkto 4.14 buvo įrašytas punktas 4.15. Teigiama, kad tik dėl šios techninės klaidos (!) Aplinkos apsaugos agentūra gruodžio 24 dieną skyrė ekologei J. Kolkienei administracinę 200 litų baudą.

Leidžiame sau suabejoti Savivaldybės aiškinimo dėl baudos skyrimo motyvų teisingumu.

“Širvintų krašto” informacija

"Metų šviesos" nominaciją gavo Danutė Sapitavičienė.

Gruodžio 30 dieną Musninkų kultūros namuose vyko geros muzikos ir puikios nuotaikos šventė. Jau šešeri metai tarp Kalėdų ir Naujųjų metų yra tas laikas, kai Musninkų kultūros namų metinį darbą vainikuoja “Musinukų” įteikimo šventė-ceremonija. Šventės idėja priklauso kultūros namų direktorei Daliai Kiaulevičiūtei, kuri, pradėjusi dirbti nedideliame miestelyje, jau pirmaisiais darbo metais įsitikino, kad yra nelengva suburti gyventojus į meno mėgėjų kolektyvus. Todėl ir gimė mintis – pagerbti aktyvius žmones ir meno kolektyvus, – tuos entuziastus, kurie atiduoda savo laisvalaikį ir prisideda prie Musninkų seniūnijos kultūros klestėjimo. Reikėtų tik priminti, kad pavadinimas “Musinukai” visai nesusijęs su Musninkų miestelio ar šalia tekančio upelio Musės pavadinimais. Pasirodo, kad tai – pačios Dalios “prototipas”: ji tol “zyzdavo”, kaip tas įkyrus vabzdys – musė, kol galų gale prikalbindavo žmogų įsitraukti į kultūrinį miestelio gyvenimą.

Pasak Dalios, ilgai brendo mintis apie Musninkų miestelio bendruomenės kultūros centrą. Šiais metais mintis įsikūnijo – susikūrė Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenė “Spindulys”. Jai šiuo metu priklauso 25 žmonės. Pirmininku vieningai išrinktas grįžęs į tėviškę žavus ponas Algirdas Vaškevičius. Pasak pirmininko, toks kultūros centras kūrėsi ilgai, buvo visokių nuomonių, tačiau nugalėjo gėris, ir dabar musninkiečiai turi savo spindulėlį. Narių skaičius yra neribotas, durys neuždarytos nė vienam remiančiam kultūrą piliečiui.  

Šiais metais “Musinukai” “atskrido” net iš Klaipėdos. Juos suvenyrinėse lėkštutėse įamžino Inga Penkauskienė. Keturias nominacijas įsteigė Musninkų kultūros namai. Pirmoji nominacija “Metų šviesa” įteikta Danutei Sapitavičienei. Antroji – “Metų gelbėtoja” – Jolantai Krasauskienei. Trečioji – “Metų rėmėja” – Ramunei Juzėnienei. Ketvirtoji – “Metų saviveiklininkas” – Algirdui Vaškevičiui. Vieną “musę” įsteigė seniūnija, ir ją gavo Algis Gudonis. Renginio metu vyko buvusių Musninkų vidurinės mokyklos mokinių, dabar jau studentų, “Sintezės” klubo narių paroda. Parodos kuratorė – mokytoja Valentina Brazaitienė. Parodos autoriai buvo apdovanoti Padėkos raštais ir rėmėjų dovanėlėmis.

Visus žiūrovus bei nominantus renginio metu linksmino vaikų vokalinis duetas – Paulius Rolis ir Brigita Mikalajūnaitė, jaunimo vokalinis kvartetas, moterų vokalinis ansamblis, liaudiškos muzikos ansamblis (vadovė Dalia Kiaulevičiūtė), kaimo kapela (vadovas Zigmantas Mikolajūnas), Juzėnų šeimyninis duetas. Muzikaliai, grakščiai, puikiai šoko musninkiečiai Greta Kvietkauskaitė ir Liudvikas Verikas (vadovai Astra ir Remigijus Suslavičiai). Greta ir Liudvikas treniruojasi Elektrėnų sportinių šokių klube “Reveransas”. Tai tikrai perspektyvi šokėjų pora. Kultūros namų direktorė Dalia Kiaulevičiūtė priminė šventėje buvusiems Širvintų valdžios atstovams, kad šią porą paremia tik Elektrėnų ir Ukmergės savivaldybės…  Po nominacijų įteikimo ir šventinio koncerto vyko vakaronė, kurioje visus linksmino kaimo kapela. Renginys paliko daug įsimintinų akimirkų visiems musninkiečiams ir svečiams. Salėje sėdėję vilniškiai buvo sužavėti ir stebėjosi, kad tokios puikios šventės gali vykti provincijoje…

“Musinukų” įteikimo šventės-ceremonijos rėmėjai: Širvintų kultūros centras ir ponia Ramunė Juzėnienė.

Remigijus Bonikatas

Taip linksmai dūksta penktokai.

Kalėdų šventė Bartkuškyje

Visi, norintys patirti kalėdinių stebuklų, gruodžio 29 dieną susirinko į Bartkuškio pagrindinę mokyklą. Prie kalėdinės eglutės susirinkusiuosius pasveikino Kalėdų Senelis ir Snieguolė su savo išdykusiomis draugėmis: Elfe ir Fėja. Šios dvi kaip visada vėlavo, apskritai, tikras stebuklas, kad išvis kažkaip atkeliavo iki mokyklos, pasak jų, dėl visko kaltos sudėtingos eismo sąlygos. Belieka tikėtis, kad mokyklos direktorė savo automobilį buvo apsidraudusi…

Pagal seną tradiciją pirmieji pasirodė penktokai. Jie, padedami klasės auklėtojos Rimos Šukštienės, surengė tikrą dainų ir šokių fiestą. Joje net krizės paveikti rusų estrados atlikėjai šėlo kaip padūkę. Šiek tiek kilo nesklandumų tarp renginį vedusios ir penktokų atsivestos Snieguolės. Renginio vedėja ketino netgi kumščiais aiškintis tapatybę, tačiau ją nuramino Kalėdų Senelis, patikinęs, kad ji tiesiog nepakeičiama skaitant kalėdinius sveikinimus ir į jokią kitą jos nekeistų.

Šeštokai žiūrovus norėjo pradžiuginti savo mėgstama laida “Dar pažiūrėsim”. Jie parodijavo įvairias televizijos laidas ir reklamas. Policijos pareigūnai viešąją tvarką saugojo pričiupdami be priežiūros gatvėmis vaikišku vežimėliu besivažinėjantį mažametį. Jis pareigūnams negalėjo pasakyti, kur jo tėvas, tikino, esant namuose. Neturėjo jis ir vairuotojo pažymėjimo, bet šventiškai nusiteikę viešosios tvarkos sargai jo labai griežtai nebaudė – jaunasis pažeidėjas atsipirko tik žodiniu įspėjimu. Jo laimė, kad burnoje turėjo čiulptuką, o ne cigaretę. Savo laidą bandė vesti ir Mantas Petruškevičius. Tačiau tai turbūt buvo ne jo diena. Iškritikavus pirmojo sutikto gatvės praeivio šalikėlį, netikėtai paaiškėjo, kad ir Mantas tokį pat pasirišęs, o kita kalbinta dama jo (koks siaubas!) net nepažino. Tikėkimės, kad tai labai smarkiai nesugadino šventinės Manto nuotaikos, galbūt jis susiprotėjo ją praskaidrinti įsigydamas kelis pareklamuotus produktus. Šeštokams šį vaidinimą padėjo sukurti jų auklėtoja Danutė Stungienė.

Septintokai ryžosi atskleisti savo talentus šokdami. Šoko ir poromis, ir po vieną, ir su pagalbinėm priemonėm. Visa laimė, kad audringų šokių sūkuryje Eglutė nenukentėjo. Tačiau charizmatiškajam renginio vedėjui Kristijonui Šapranauskui pagaliau suskaičiavus griežtosios komisijos skirtus balus paaiškėjo, kad laurus pelnė šokėjų pora Brunetė ir Blondinas, o individualių šokių rungtyje neabejotinas nugalėtojas buvo Virginijus. Šokėjams, vedėjui ir komisijos nariams viską paruošti padėjo jų auklėtojas Antanas Paliūnis.

Kalėdų Senelio, Snieguolės, Elfės ir Fėjos ištikimasis pagalbininkas elniukas Bėris turėjo atvykti kartu su aštuntokais. Tačiau nei aštuntokai, nei elniukas renginyje taip ir nepasirodė. Žinant, kad aštuntokai šių kalėdinių stebuklų metu turėjo pavirsti medžiotojais, apie Bėrio sveikatą ir gerovę belieka tik spėlioti. Asmeniškai šio straipsnio autorei Snieguolė pažadėjo iš pat ryto apskambinti visus zoologijos sodus. Kol kas paieškų rezultatai nežinomi.

Devintokai įsikūnijo į muzikos pasaulio žvaigždes ir žvaigždutes. Su puokšte gėlių merginas ne tik iš Gėlių kvartalo bandė žavėti Andrius Rimiškis, Timoti kūrė planus (kol kas tik dainų tekstuose), kaip praturtėti, o Giacomo Merlo niekaip negalėjo atsikratyti savo augintinio katino (tik kol maži jie gražūs ir meilučiai). Neabejotinai didžiausią pasisekimą pelnė Maiklas Džeksonas. Jis ypač visus sužavėjo savo neįtikėtinu šokiu. Vyriškoje kompanijoje taip pat sužibėjo merginų grupė “Juka”. Devintokų balsus ir sceninę laikyseną lavino jų auklėtoja Dalia Jutelienė.

Dešimtokų paruoštas vaidinimas išsiskyrė savo rimtumu. Kas žino, galbūt scenoje daugelis pamatė save? Susvetimėjusi šeima, kuriai rūpi tik materialiniai turtai. Šeima, kuri niekada nešventė Kalėdų, nes manė, kad jos reikalingos tik tam, kad galima būtų gauti kuo vertingesnių dovanų. Šeima, kuri nekada nepatyrė Stebuklo… Bet nuostabiausia tai, kad Stebuklas aplanko net ir pačius neverčiausius. Prie Kūčių stalo dėl nepatinkamų dovanų besiriejančią šeimynėlę aplankė Meilė, Atlaidumas ir Pagarba. Jie visiems priminė apie tikrąsias Kalėdas, kuriose svarbiausia artmųjų šiluma, palaikymas, meilė, pagarba ir sugebėjimas vienas kitam atleisti.

Šventei baigiantis net krizės paveiktas Kalėdų Senelis buvo dosnus ir visus apdovanojo įvairiais gardėsiais. Su šauniaisiais kalėdiniais personažais visi atsisveikinome iki kitų metų ir palinkėjome saugaus kelio namo. Pavargę nuo įspūdžių mokiniai keliavo pasidžiaugti dovanomis, vėliau jų laukė smagi diskoteka.

Šią puikią šventę organizavo dešimtokai ir jų auklėtoja Regina Čepienė. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

Ramunė Pivoraitė

***

Svarbiausia, Naujųjų metų belaukiant, sulaukti stebuklingo dydžio ir skonio torto.

Kaip vileikiškiečiai laukė Naujųjų…

Prieš Naujuosius Vileikiškių kultūros-bendruomenės namuose vyko šventinis teatralizuotas koncertas “Naujųjų Metų belaukiant”. Vileikiškių kultūros namų salė kaip visada buvo pilnutėlė. Priekyje abiejuose salės kampuose puikavosi gražiai papuoštos eglutės ir baltutėliai Seniai Besmegeniai, prie kurių žaidė nykštukai.

Koncerto pradžioje nuskambėjo melodingi elektrinės gitaros ir trimito garsai. O po dueto dainos apie artėjančius Naujuosius metus prasidėjo… spektaklis. Žiūrovai galėjo stebėti, kaip Naujųjų metų išvakarėse lediniuose rūmuose gyvena Senelis Šaltis (Kęstutis Garbatavičius), ką veikia jo padėjėjai (Adolfas ir Raminta), nykštukai (Vileikiškių kaimo vaikai), Snieguolė (Ingrida Barauskienė).

Taigi… Šiaurės ašigalyje, gražiuose ledo rūmuose prie stalo sėdi liūdnas, kamuojamas depresijos Senelis. Aplinkui visi juda kruta, o Senelis lyg hipnozėje paskendęs. Iš dangaus krinta snaigės, lyg kvapnūs stebuklų žiedai, visi laukia Naujųjų metų, kurie suteiks teisę mylėti, džiaugtis ir juoktis. O Seneliui liūdna. Galų gale paaiškėja: nors Senelis kitų slapčiausius troškimus gali paversti tikrove, tačiau jam pačiam lemta gyventi vienišam. Nykštukai bando Senelį pralinksminti – suranda stebuklingą žemėlapį, kurio pagalba galima nukeliauti į pačią tolimiausią šalį. Pirmiausia Senelis žiūrovus nukėlė į tūkstančio ir vienos nakties šalį, kur pilvo šokį sušoko nuostabaus grožio merginos. Havajuose pasitiko trys laukinės beveik “nuogos” merginos. Nors “erotinis” šokis vyko tamsoje, tačiau žiūrovai nesunkiai atpažino Ovidijų, Audrių ir Aldutę. Pagaliau Senelis gavo laišką, kuriame buvo parašyta, kad atvyksta Snieguolė. Senelis apsidžiaugė, bet kartu ir išsigando. Padėjėjų ir nykštukų prikalbintas nepabėgti, Senelis toliau darė stebuklus. Žiūrovai tuoj pat buvo nukelti pas eskimus, vėliau grįžo vėl į Vileikiškių kultūros namus, kuriuose apie “tą naktį, kai sniegas už lango žibės, kai uždegsi žvakutę mano širdies” padainavo kultūros namų ansamblis (vadovė Audronė Burakovienė). Pasirodžiusi Snieguolė kalbėjo apie baltą sniegą, apie ledo karalystę ir pakvietė visus pasivaikščioti “šią žvaigždėtą naktį”. Senelis nesutriko ir čia pat pritarė: “Galbūt atrasim žvaigždę savo, kuri nušvies mums kelią ateities ir eisime drauge šiuo spindinčiu keliu”…

Vėliau Senelis pasistengė į Vileikiškius stebuklingai atskraidinti šokių grupę “Legenda” iš Vilniaus. “Legendos” merginos žiūrovams profesionaliai pašoko ugningą kubietišką salsą, o kiek vėliau -linksmą ritminį šokį pagal Verkos Serdiučkos dainą “Vsio budet chorošo…” Žiūrovams buvo daug skanaus juoko, kai žvejys (Eugenijus) su meškere pagavo undinę (Elingą). Scenoje skambėjo žodžiai apie laimę ir meilę, apie mėlynas akis.

Pagrindinį darbą ruošiantis šventiniam koncertui atliko jaunimas – ir šoko, ir dainavo, ir vaidino, ir salę gražiai papuošė. “Vileikiškių jaunimas keičiasi, – jis kaime susirado savo interesus atitinkančią nišą. Gerai, kada Naujųjų metų šurmulys sujudina širdis, tada jose atsiranda daugiau gėrio ir šilumos,” – kalbėjo bendruomenės pirmininkas Zenonas Miselis. Tą vakarą vileikiškiečiams iš dangaus krisdamos snaigės atnešė daug svajonių. Vienas iš jų nunešė vėjas, kitos ištirpo delnuose. Tikėkime, kad dar nemažai liko… Tikėkime, kad jos išsipildys Naujaisiais metais.

Remigijus Bonikatas

Visiškai neseniai prieš Kalėdas važiavau į svečius pas pusseserę į Baltarusiją. Netikėkite, žmonės, kad ten viskas blogai! Baltarusiai gyvena gražiai ir tvarkingai. Keliai nuvalyti, pabarstyti, pakelėse nesimato jokių žolių stagarų, laukai nedirvonuoja, miestuose švara ir tvarka – jokių krizės požymių.

Įvažiavau į Lietuvą. Negaliu daug kritikos pasakyti ir šalčininkiečiams, vilniškiams. Gerai tvarkosi. Ko jau ko, bet lėšų keliams žvyru pabarstyti užtenka. Nuo Giedraičių pasukau namų link. Ir prasidėjo “vargo vakarienė”. Porą dešimčių kilometrų važiavau kaip ant adatų. Mašina slidinėja, per duobes šokinėja…

Sakau, gal Širvintų rajonas – atskira respublika? O iš tikrųjų, matyt, toje vietovėje kzizė siaučia jos vadovų galvose. Keliai greideriuojami, pakelės šienaujamos, ženklai remontuojami gegužė-birželio mėnesiais tik prieš kelių apžiūras, ko gero, tam kad pasipuikuotų, būtų pagirti ir įvertinti. Rudenį pinigų nebelieka keliams greideriuoti, žiemą – žvyru barstyti. Ir niekam dėl tokio neūkiškumo galvos neskauda, ypač kai galima prisidengti lėšų stygiumi. Keista viena – apie pinigų trūkumą aukščiausiosios Lietuvos valdžios atstovai žurnalistams interviu duoda prašmatniuose kambariuose su paauksuotais baldais, prie kiemo baseinų ir fontanų… Tokiems dalykams pinigų užtenka. Paleidai į orą fejerverkų už tris milijonus litų (o iš tikrųjų, galimai, į kažkieno kišenes) – ir valio! Biudžeto pinigai, skirti keliams tvarkyti, pensijoms mokėti, nusėda kelių dešimčių oligarchų sąskaitose, sakykime, kuriame nors patikimame Europos Sąjungos, o gal net Kinijos banke. Kur nebus krizės mūsų Lietuvėlėje!?

Šiaip taip (ačiū Dievui – laimingai) parvažiavau į Širvintas. Sakau, reikia paskambinti giminėms, kad jau esu namie, kultūringai padėkoti už svetingą priėmimą. Mobiliuoju telefonu į užsienį skambinti brangu. Nusprendžiau paskambinti iš taksofono; taip visada darau būdamas Vilniuje. Telefono automatai sostinėje, pasirodo, turi nemažą paklausą, kai kada tenka ir eilutėje nemažai pastovėti. O Širvintose vėlgi – tokių dalykų, pasirodo, jau seniai nėra. Paklausiau nuėjęs į Paštą, kodėl neteikia šios paslaugos? Sako, negalime, nes chuliganai sudaužo, sulaužo…

Štai jums ir logika. Širvintose, pasirodo, ir chuliganų kaip niekur daug, o kokie jie pikti (!).

Sakau, gal taksofoną galėtų įrengti Savivaldybės rūmų fojė. Juk čia dieną naktį budi sargai, chuliganai tikrai neateina ir nieko nedaužo. Būtų nors vienas geras darbas žmonėms padarytas.

Pastatęs autromobilį į garažą ėjau namo į Kalnalaukį. Miesto centre plieskia naujametiniai žiburiai, puošni eglutė… I. Šeiniaus gatvės liepos tviska žiburėliais, galingos lemputės šviečia ir prie banko, ir prie Pašto, net prie fotoateljė… O Kalnalaukyje – visiškai tamsu. Degtų nors viena gatvės lemputė, nors prieš Naujuosius metus. Krizė! Net Naujametinio žiburėlio per televiziją negalėsiu pažiūrėti, nes neveikia kabelinė televizija, ir nėra kam paskambinti, kad suremontuotų. Nurodytu telefonu niekas neatsako. Tik sąskaitos susimokėti už negautą paslaugą niekada neužmiršta atsiųsti.

Lauke trys laipsniai šilumos, o radiatoriai – karščiausi. Atidariau langus… Reikės daug mokėti. Įdomu – į kieno kišenes nusės mano pinigėliai?

Edmundas Kirvulis

2009-ieji istorijon įėjo kaip pasaulinės krizės metai, JAV pakrikštyti “ilgąja žiema”. Tikiu, kad 2010-ieji jiems jau “ilgasis pavasaris”, bet pas mus jie prognozuojami dar sunkesni nei praėję, vadinasi, “žiema” nesibaigs.

Su nuostaba ir pavydu skaičiau apie Čekiją. Taip, ir ten krizė, ir ten nelengva, bet jų Vyriausybė rado būdų padėti gyventojams – sumažino (ir gerokai!) VISUS mokesčius. Įsivaizduojat, tenykštė valdžia supranta, kad žmonėms sunku! Tai kodėl to nesuvokia mūsiškė? Latvijos Konstitucinis Teismas pensijų mažinimą pripažino neteisėtu, jis atšauktas. Mūsiškiai teismų nebijo, jie sako, kad viskas pagal įstatymą. Ir kodėl mums amžinai nesiseka? Juk rinkimuose balsuojam tikrai ne už bet ką, renkam tuos, kurie, mūsų manymu, geriausi? O rezultatas!

Niekaip nesuvokiu, kodėl mūsų valdžia taip mumis nepasitiki? Ar nėra svarbesnių reikalų, nei rūpintis kaupiamuoju mokesčiu? Kiek metų gyvenam privatizuotuose butuose, patys tvarkomės su visomis problemomis. Beje, juk ir tą mokestį, tik kitaip iki šiol vadintą, mokam visą laiką. Tiek iš to ir naudos: iš 33 centų tik 3 kaupiami, kitus komunalininkai išleidžia įvairioms pareigybėms išlaikyti. Juokingai skamba aiškinimai, kad elektrikai budi kiaurą parą. Gal retkarčiais ir būna koks ekstra iškvietimas, ne tiek, kad reikėtų budėti. Nemanau, kad kas ieškotųsi komunalininkų perdegus lemputei laiptinėj ar rūsy. Bent jau mūsų name šias “problemas” sprendžiame patys. Šitokiais mastais kaupiant, stogo ar laiptinės remontui gal per šimtą metų ir bus sukaupta. Mūsų namui teko rekonstruoti ir laiptinę, ir stogą. Susimetėm ir padarėm. Laiptinę vėl reikėtų atnaujinti, bet stabdo krizė. Pagerės laikai – padarysim. Nereikės ir Vyriausybės nurodymų. Ką keičia tas kaupiamasis mokestis? Prie trijų centų prisidės dar trys ar penki? Ar to jau užteks rimtesniems darbams? Tikrai – ne. Ar tokiu atveju padės Vyriausybė ar Savivaldybė? Irgi ne: ieškoti išeities teks patiems. Tai kam tas žmonių kiršinimas?

Dar vieno dalyko neįstengiu suprasti: jei valdžia teigia, kad viskas daroma teisingai, mūsų labui, ir kitaip daryti tiesiog neįmanoma, tai kodėl jie mūsų bijo? Mitinguoti ar piketuoti prie Seimo ir Vyriausybės neleidžiama, nuvijo prie Sporto rūmų, ant senų žydų kapinių (supraskit – kapuose jums ir vieta?). Pasikalbėti su mitinguojančiais iš valdančiųjų niekas neišdrįsta ateiti. Pernai atsirado vienas drąsuolis, kuris neišsigando kiaušinių “lietaus”, šiemet jo Seime nebeliko, o naujų drąsuolių neatsiranda. Kodėl gi neginti savo darbų, jeigu jie teisingi? Ir juokinga, ir pikta, kai pensininkų susibūrimo metu Seimas buvo apsuptas policijos, o viduj budėjo pats vidaus reikalų ministras. Turbūt ir garsioji vandens patranka atgabenta buvo. Po poros dienų ministras išdrįso viešai pareikšti, kad mitingai policijai kainavo 40 tūkst. litų, kurie galėjo būti panaudoti patruliavimui. O kas liepė “patruliuoti” prie Seimo ir Sporto rūmų? Žmonės juk atėjo ne su šakėm, ne grasindami, o apdainuodami pensininko dalią.

Protestuoti mes turim teisę. Tai vienintelis būdas garsiai išsakyti tai, kas neteisinga, kas skaudina. Taip buvo visais laikais, išskyrus, žinoma, sovietinius. Tai kodėl dabar bandoma mus tildyti, žeminti, leisti kalbėti tik ten, kur niekas negirdi? Pagrįsti skundai pernelyg rėžia ausis? Kentėkit! Demokratinėj valstybėj tokio požiūrio neturi būti.

Janina Pukienė

Iš turnyro Utenoje Lukas Keliotis (kairėje) parsivežė geriausio komandos žaidėjo, o Ernestas Bilotas - geriausio turnyro žaidėjo prizus.

Kartais ilgamečiai futbolo gerbėjai su nostalgija padūsauja, kad Širvintose futbolas miršta. Viena vertus, jie teisūs: mažėja vietos gyventojų susidomėjimas šia sporto šaka, prastėja vienintelio stadiono būklė, žaidėjams trūksta net kamuolių, nuo futbolo nusigręžia rajono išrinktieji, šiaip dar neseniai deklaravę pritarimą sveikam gyvenimo būdui ir kultūringam laisvalaikiui, su futbolu konkuruoja žolės riedulys, krepšinis, stalo tenisas…

Tačiau, kita vertus, nereikėtų daryti skubotų išvadų ar apibendrinimų. Galbūt skursta publikai skirta parodomoji šios sporto šakos pusė, o štai vidinis futbolo gyvenimas rajone ir toliau verda, pirmiausia – pačių futbolininkų, jų artimųjų, šios sporto šakos trenerių ir entuziastų, dėka.

Širvintų sporto mokyklos treneris, ilgametis “Širvintos” žaidėjas Arūnas Dalala, anuomet atstovavęs net Lietuvos nacionalinei salės futbolo rinktinei, džiaugiasi, kad auga puiki jaunųjų futbolininkų karta, kuri jau dabar gali pasisemti žaidimo patirties, apie kokią nesvajojo net anuometiniai Arūno bendraamžiai. Prieš kurį laiką užmegzti ryšiai su šalies futbolo klubais jau brandina vaisius – patys geriausi jaunieji futbolininkai turi progą ne tik dalyvauti tarptautiniuose turnyruose mūsų šalyje, bet ir vykti į užsienį. Tokių galimybių Širvintų futbolininkai beveik niekad neturėjo, kadangi į panašius turnyrus pirmiausia vykdavo žolės riedulininkai.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Panevėžio futbolo akademijos salėje buvo surengtas IX tarptautinis moksleivių, gimusių 1998 metais, mažojo futbolo “5X5″ turnyras, kuriame dalyvavo 9 komandos, tarp jų – vaikai iš Latvijos. Pernai dalyvavę šiame turnyre ir pasiekę vienerias lygiąsias, bet – likę paskutinėje vietoje, Širvintų SM futbolininkai šįmet pranoko ne vieną varžovą. “Ūgtelėjo” ir jų rezultatai: Širvintų SM rezultatu 4:0 sutriuškino antrąją Panevėžio futbolo akademijos komandą, 3:1 įveikė tada šalies vaikų čempione tapusią pirmąją panevėžiečių komandą, 6:3 – metais jaunesnius žaidėjus iš Panevėžio, 2:0 – jaunuosius Jūrmalos futbolininkus. Ir tik pralaimėjimas 4:5 šalies vicečempionams – Šiaulių futbolo akademijos futbolininkams, 1:5 – Vilniaus “Rotaliui”, 1:3 – Kėdainių SM komandai, 1:2 – Kauno FM “Taurui” lėmė, kad širvintiškiai šįmet liko penkti.

- Manau, vaikams pritrūko tokių varžybų patirties, kai kuriose rungtynėse jie sutriko prieš didmiesčių “autoritetą”, – įsitikinęs Arūnas Dalala. Anot trenerio, pats širvintiškių žaidimas buvo neprastas, o užimta penktoji vieta – didelis pasiekimas.

Treneris sakė, kad didelis pasiekimas jau tai, kad širvintiškiai buvo pakviesti į tokį turnyrą, kuriame žaidžia būsimieji šalies komandų ir net nacionalinės rinktinės žaidėjai. Patekti nelengva – organizatoriai nenori, kad smuktų prestižiniu laikomo turnyro lygis. Pagrindinis jų siekis – kad visų rungtynių baigtis būtų nenuspėjama, o varžovai – verti vienas kito. Širvintiškiai į Panevėžį išvyko beveik paskutinę minutę pakeitė jonaviečius.

Prieš pat Naujuosius Širvintų SM komanda varžėsi Utenoje surengtame 1998 metais gimusių ir jaunesnių vaikų mažojo futbolo kalėdiniame turnyre. Širvintiškiai vieninteliai atėmė tašką iš metais vyresnių žaidėjų, atstovaujančių FK “Utenos vilkai – 97″ komandai, kuri turnyre varžėsi be konkurencijos. Ši dvikova baigėsi lygiosiomis 6:6. Mūsų rajono futbolininkai 1:2 pralaimėjo turnyro nugalėtojams “Utenos vilkams – 98″, ir 3:0 įveikė senus pažįstamus iš FK “Trakai”. Į Širvintas parvežta antros vietos laimėtojų taurė bei keli prizai, vienas jų – taurė, skirta geriausiu turnyro žaidėju išrinktam Ernestui Bilotui.

Tačiau svarbiausios širvintiškių rungtynės – dar ateityje. Arūnas Dalala viliasi, kad vasarą vėl pasiseks, ir grupelė širvintiškių galės rungtyniauti tarptautinėje vaikų futbolo čempionų lygoje “Lukoil” taurei laimėti. Šias varžybas organizuoja Rusijos vaikų futbolo lyga, o finale žaidžia komandos ne tik iš visos Rusijos, bet ir buvusių TSRS respublikų. Ne pirmus metus teisę žaisti finale iškovoja ir trakiškiai, kurių komandą pernai papildė keturi širvintiškiai.

- Patekti į šių varžybų finalą yra beveik neįmanoma, – sakė Arūnas Dalala. – Turnyro sistema tokia, kad iš pradžių varžomasi regionuose. Lietuvos žaidėjai dėl teisės žaisti finale turi varžytis su bendraamžiais iš Kaliningrado.

Pasak trenerio, širvintiškių komandai šiuo metu per atranką vargu ar pavyktų nugalėti bendraamžius iš didmiesčių. Vienintelė viltis – sudaryti rinktinę. Tai ir buvo padaryta pernai – į finalą Krasnodaro krašte, Gelendžiko rajone, Kabardinkoje, vyko bendra trakiškių ir širvintiškių komanda, kuri, tiesa, pakeitė atranką laimėjusius, bet dėl finansinių priežasčių į Rusiją negalėjusius išvykti panevėžiečius. Mūsų rajono sporto mokyklai Rusijoje atstovavo Ernestas Bilotas, Lukas Keliotis, Arminas Čivilis ir Kimantas Bartusevičius.

Ant jūros kranto esančioje kurortinėje Kabardinkos gyvenvietėje lietuviai pogrupyje 0:11 pralaimėjo Maskvos “Lokomotyvui”, 2:4 – Minsko “Dinamo” (vieną įvartį pelnė Arminas Čivilis), 0:3 – Vladivostoko “Eneos” komandoms, o varžybose dėl 7-osios vietos 1:4 – Tiumenės “Tiumenei”.

- Nemanau, kad su šiomis komandomis galėjome sužaisti geriau, – abejoja treneris. Jis pridūrė, kad Sankt Peterburgo “Zenito” futbolo akademijoje į atranką ateina apie 30 tūkst. vaikų, tad nugalėti išrinktuosius iš išrinktųjų keliems vaikams iš mažyčių Širvintų bei Trakų prilygtų stebuklui. Juo labiau, kad nesulyginami ir šių komandų biudžetai. Štai Vladivostoko žaidėjai vien tik kelionei į kurortinę Kabardinką išleido 50 tūkst. JAV dolerių, o lietuviai 2400 km vyko autobusu ir tuo gerokai nustebino organizatorius.

Tačiau maži stebuklai širvintiškių dar laukia ir čia, Lietuvoje. Jie jau gavo kvietimą vasarą dalyvauti tarptautiniame “Napoleon Cup” vaikų futbolo turnyre Šiauliuose. Nesėkmė jame reikštų, kad mūsų rajono jaunieji futbolininkai savo vietą privalėtų užleisti kitiems ir metams-keleriems vėl pasitraukti į didžiojo futbolo užribį…

Gintaras Bielskis

Daugiau kaip per savaitę į Širvintų rajono policijos komisariatą išblaivėti buvo atvežti 6 asmenys. Senuosius metus savotiškai palydėjo gruodžio 31-ąją Komisariate “apsilankę” Bartkuškyje neblaivus šlitinėjęs nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis R. G. ir namuose neblaivus triukšmavęs širvintiškis L. T., o Naujuosius “atšventė” sausio 1-ąją išblaivėjimo kameron uždarytas rajono gyventojas T. L., kuris taip pat neblaivus sukėlė namuose triukšmą. Beje, tas pats namuose neblaivus triukšmavęs T. L. policijoje išblaivėjo ir sausio 3-iąją, o tądien jam “kompaniją palaikė” ir namuose panašiai elgęsis rajono gyventojas J. O. Tą pačią dieną išblaivėti buvo atvežtas ir Širvintose, Vilniaus gatvėje, neblaivus šlitinėjęs nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis R.V.

Viešosios policijos patruliai per šias dienas išaiškino 9 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, tarp jų – 2 neblaivius vairuotojus: sausio 1-ąją Širvintose, Nepriklausomybės gatvėje, automobilį “Opel Vectra” neblaivus vairavo 1985 metais gimęs širvintiškis S. B., o sausio 4-ąją Kalnalaukio gatvėje automobilį “Audi 100″ – neblaivus ir vairuotojo pažymėjimo neturintis širvintiškis Ž. K.

Pradėta ikiteisminių tyrimų. Gruodžio 31-ąją Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas dėl vagystės iš UAB “Šiaulių dujotiekių statyba” priklausančios technikos, kuri buvo laikoma Jauniūnų seniūnijoje. Žala tikslinama.

Sausio 1-ąją policija užregistravo 1993 metais gimusio rajono gyventojo O. M. skundą, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas jaunuolis. Sausio 4-ąją Komisariate užregistruotas Vilniaus gyv. A. B. skundas dėl rajone įvykdytos medienos vagystės (padaryta 1000 litų žala).

Policijai pranešta ir apie kitus įvykius. Štai gruodžio 31-ąją dėl įvykusio konflikto su iš matymo pažįstamais jaunuoliais į pareigūnus kreipėsi D. J. Kitą dieną, sausio 1-ąją, buvo gautas Širvintų miesto gyv. D. S. skundas, kad nežinomi asmenys išdaužė Upelio gatvės 4-ojo namo laiptinės langus, o vilnietė R. R. savo skunde rašo, kad mūsų rajone jos ir sesers N. M. atžvilgiu netinkamai elgėsi J. G. Sausio 2-ąją gautame rajono gyventojo S. J. skunde rašoma, kad sausio 1-ąją jį apstumdė J. B.

Net keturis skundus, vienaip ar kitaip susijusius su automobiliais, policija užregistravo sausio 5-ąją. Apie tai plačiau skaitykite atskirą informaciją, pridursime tik tiek, kad viename šių skundų širvintiškis K. G. pranešė policijai, kad buvo išdaužtas jo automobilio priekinis stiklas.

Tą pačią dieną Komisariate buvo užregistruotas V. D. skundas dėl kilusio gaisro ūkiniame pastate – įtariama, kad jis buvo padegtas.

“Širvintų krašto” informacija