Sunkmečio realijos: kaip išgyventi?

UAB “Širvintų vandenys” metus baigė turėdama 200 tūkstančių litų nuostolių. Tiksliau, dabar įmonė išgyvena, bet skolos tempiasi iš praėjusio laikotarpio, kai tarifai už šaltą vandenį buvo labai maži ir nebuvo didinami tik dėl politinių motyvų. Žmonės dažnai klausia, kodėl Širvintų rajone vanduo toks brangus, brangesnis nei kaimyninėje Ukmergėje, kitur? UAB “Širvintų vandenys” vadovas ir specialistai turi neatremiamą argumentą: Širvintose nėra jokios pramonės, kuri vartotų vandenį. Viskas gula ant gyventojų pečių, kurių Širvintų rajone taip pat yra labai mažai, ir dėl emigracijos bei kitų priežasčių jų nuolat mažėja. Išlaikyti bendrovę, vadovą, specialistus reikia tiek Ukmergei, tiek Širvintoms. Atlyginimus mokėti reikia ir vieniems, ir kitiems. Etatų skaičiaus sumažinti nebegalima, nes jau ir taip darbininkai dėl pasenusių trasų, avarijų yra taip apkrauti darbu, kad dirba įmonėje gaudami minimalų atlyginimą tik dėl to, kad Širvintose nebėra kur dirbti. Priimtas nutarimas kas mėnesį visiems dirbti dviem darbo dienomis mažiau (tiek darbininkams, tiek vadovams). Vien dėl šios priežasties sutaupoma 7 tūkstančiai litų.

Sunkmečiu padaugėjo skolininkų. Nelaiku atsiskaito ne tik gyventojai, bet tūkstančius litų “Širvintų vandenims” skolinga ir UAB “Širvintų šiluma”, Laisvalaikio centras, Ligoninė. Elektrikai už skolas gali nebetiekti elektros, šilumininkai – karšto vandens, o vandens tiekimo įmonė tokios galimybės neturi, be šalto vandens nepaliksi nei įmonės, nei kurio nors gyventojo – tegul ir didžiausio skolininko. Kol vyksta teismai, kol priimami sprendimai, eina laikas, reikia dirbti, o pinigų nėra.

Dar vienas momentas. Padidėjus šalto vandens tarifui, žmonės ėmė vandenį taupyti. Vandens pardavimas sumažėjo net 22 procentais. O juk didžiausią išlaidų dalį sudaro ne vandens pompavimo iš gelmių išlaidos, bet tinklų priežiūra, administravimas. Taigi, nori nenori lazda atsisuks kitu galu – kuo daugiau taupysime, tuo labiau vanduo brangs, nes pinigų, reikalingų įmonei išlaikyti, mažiau nereikės, priešingai, jų prireiks vis daugiau, nes gedimų (ypač kaimuose) labai daugėja. Nuvažiuoti į įvykio vietą reikia ir autotransporto, ir kuro. Nuolat brangsta ir atsarginės siurblių detalės, vamzdžiai… Dėl avarijų net 30 procentų vandens išbėga lauk be jokios apskaitos. Tą vandens kiekį taip pat reikia pripompuoti, vartoti elektros energiją…

Užuot suprasdami situaciją ir kiekvienas stengdamasis išlaikyti turimą patogumą, daug kas eina kitu keliu – kad tik jam reikėtų mokėti mažiau. Visokiais būdais gadinami, stabdomi skaitikliai, savavališkai prijungiamas vanduo į tvartus, lauko viralines… Kol pažeidėjai išaiškinami, kol jie nubaudžiami, be apskaitos išbėga ne viena tona vandens. Žinoma, tokie niekdariai patenka į didelę UAB “Širvintų vandenys” nemalonę: radus sudaužytą skaitiklį ar savavališką prijungimą, skaičiuojama, kad vanduo dieną naktį bėgo nuo paskutiniojo mokėjimo. Sumokėti tenka tūkstančius litų. Praėjusiais metais į tokią nemalonę pateko net 7 rajono gyventojai, bet tai padėties negelbsti, nes kiti apie nesąžininguosius taip ir nesužino. Pasak rajono mero K. Pakalnio, viešinti tokių žmonių pavardes uždrausta. Ar nereikėtų tokiu atveju atitinkamų institucijų paklausti – ką gina Lietuvos įstatymai? Įdomu, ar rajono vadovai kur nors kreipėsi, kad taip nebūtų?

Bendrovei “Širvintų vandenys” buvo daug geriau, kai apskaitos visiškai nebuvo. Žmonės mokėjo pagal nustatytus normatyvus – ir viskas. Bet kažkas sumanė “prasisukti” su skaitiklių verslu, dabar nieko nepakeisi. Sąžiningieji nieko neišlošė, nes, kaip minėjau, taupydami vandenį jie moka dar daugiau nei anksčiau dėl nuolat didėjančių tarifų, tenka mokėti pardavimo mokestį už tų skaitiklių patikrą, keitimą, o nesąžiningieji vandenį kaip vogė, taip ir vagia. Būdų tą padaryti yra. Sumanumo taip pat užtenka.

Didelė problema – nuotėkos. Jų apskaitos nėra. Sakysime, gyventojas, turintis nuosavą namą, suvartoja 5 kub. metrus šalto vandens kas mėnesį, o asenizacijos mašinos nesamdo metų metus, nors turi ir vonią, ir tualetą, ir skalbyklę. Visiems aišku – nuotėkos išsiurbiamos ir išvežamos į pamiškę, pagriovį ir pan. Bet nepagautas – ne vagis. O kas gaudys? Nuotėkos susigėrė į žemę – žymės neliko. Per metus dėl tokių dalykų nenubaustas nė vienas vandens vartotojas, nors asenizacijos mašinas samdo tik vienas kitas. Nedaug uždirba UAB “Širvintų vandenys” iš šios paslaugos, nes ji jau ir taip yra brangoka. Pernai Širvintų vandenims likdavo 5-6 procentai, dabar dėl padidėjusio PVM nebeliko ir tiek. Bet vis šis tas. Teko kalbėtis su Palangoje nuosavame name gyvenančia dukterėčia. Sako, kad nuolat ateina pareigūnai, tikrina, kiek nuotėkų išvežta, prašo parodyti kvitus. Argi Palanga ne toje pačioje Lietuvoje? Kodėl Širvintose vis kitaip negu kitur?

O juk vandens tiekimo įmonę tebeslegia beveik milijono litų skola Turto bankui už kažkada Lietuvos nepriklausomybės pradžioje danų įrengtus valymo įrenginius. Dabar tie įrenginiai jau rekonstruojami už Europos Sąjungos lėšas. Gal rajono vadovams būtų pats laikas pasirūpinti, kad nors ta sena skola būtų nurašyta? O gal reikėjo prašyti, kad ir tas išlaidas padengtų Europos Sąjungos struktūriniai fondai?

Steponas Liktoravičius

Daugelis turbūt prisimena, kad Kęstučiui Pakalniui vos metus išbuvus mero poste, prasidėjo pradinio ugdymo skyrių – Liukonių, Viesų, Kielių, Lapelių, Šiaulių – likvidavimas. O praėjusiais metais buvo likviduota ir Juodiškių pradinio ugdymo skyriaus 4 klasė. Taigi tik laiko klausimas, kada iš viso uždarys minėtą skyrių?

Deja, per pastaruosius trejus Kęstučio Pakalnio meravimo metus labai panaši situacija susiklostė ir su rajono bibliotekomis. Kaip informavo Širvintų rajono viešosios bibliotekos direktorė L. Kutiščeva, 2008 metais buvo uždarytos dvi mobiliosios bibliotekos – Vindeikių (dėl prastos pastato būklės ir dėl to, kad atstumas iki artimiausio – Družų bibliotekos filialo -  9 km) ir Neveronių (pastatas privatus ir iki artimiausio filialo Bagaslaviškyje – 4 km), o 2009 metais Liukonių bibliotekos filialo statusas buvo pakeistas į mobiliąją biblioteką.

Maža to, ateinantį ketvirtadienį (sausio 28 dieną), jei rajono taryba pritars, ir Šešuolėlių bei Anciūnų filialų statusai bus pakeisti iš stacionariosios į mobiliąją biblioteką, o skaitytojai bus aptarnaujami tik du kartus per mėnesį.

Vis dėlto, anot L. Kutiščevos, skaitytojų poreikiai yra patenkinami. Mobilioji biblioteka atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir filialas, tik nėra komplektuojamos knygos. Reikalingi klientams leidiniai, knygos atvežamos iš Gelvonų filialo ir Viešosios bibliotekos saugyklos fondų.

Tačiau su tokiais Širvintų rajono viešosios bibliotekos direktorės teiginiais galima ginčytis. Mat bibliotekos filiale, be knygų pakeitimo, vykdoma ir daug kitokios kultūrinės veiklos: įvairiausios parodos, muzikos ir meno mažosios galerijos, garsinis knygų skaitymas, rytmečiai ir popietės įvairiausiomis temomis ir t.t. O štai mobilioji biblioteka yra skirta tik skaitytojų knygoms pakeisti. Net spaudos paskaityti nėra galimybės, nebent kelių savaičių senumo.

Drįstume suabejoti ir tuo, kad skaitytojai tikrai yra patenkinti tokia padėtimi (kai kuriuose kaimuose, pvz., Vindeikiuose 2005 metais uždarius pradinio ugdymo skyrių ir prieš 2 metus – biblioteką, nebeliko jokio kultūros židinio). O ir minėtas 9 km atstumas iki artimiausios Družų bibliotekos nėra jau toks mažas. Jį įveikti galėtų vairuojantys ir turintys nuosavą transporto priemonę asmenys. O ką daryti kitiems? Matyt, neskaityti, niekuo nesidomėti… Juk tamsią, nieko neišmanančią liaudį valdyti lengviau. Ar tik ne to siekiama žlugdant paskutinius kaimo kultūros židinius?

Ivona Komarovska

Kaip “Širvintų kraštui” sakė VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos pavaduotoja medicinos reikalams Nijolė Opanovičienė, praėjusią savaitę150 dozių vakcinos gavo ir Poliklinika. Vakcina visiems pageidaujantiems pasiskiepyti nuo pandeminio gripo bus nemokama. O norintieji kviečiami registruotis Pirminės sveikatos priežiūros centro registratūros telefonu, elektroniniu paštu arba kreiptis į šeimos gydytoją. Vis dėlto ar bus norinčių skiepytis gydytojų ir kiek tokių gali būti, gydytoja Nijolė Opanovičienė negalėjo tiksliai atsakyti.

Širvintų sveikatos centro direktorė Laimutė Varinauskienė sakė, kad jos vadovaujama įstaiga vakcinos nuo pandeminio gripo dar negavo, bet turėtų gauti apie 20 dozių. Anot Laimutės Varinauskienės, nė vienas Širvintų sveikatos centro gydytojas neketina skiepytis, o jei nors vienas medikas pageidautų, tai reiktų dar 9 norinčiųjų, nes iš vieno preparato buteliuko gaminama 10 vakcinos dozių. Direktorė abejoja, kad atsiras ir daud norinčių skiepytis gyventojų, nes žmonės nelabai tiki, kad bus antroji pandeminio gripo banga.

Nieko nuostabaus, kad daugelis žmonių skeptiškai žiūri į skiepus nuo pandeminio gripo. Juk Sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas pražiopsojo pirmają pandeminio gripo bangą, ir vakcina buvo nupirkta pavėluotai… O, be to, yra abejonių ir dėl jos šalutinio poveikio.

Ivona Komarovska

Mintys ne tik sau

Jis – 1917 metų Lietuvos Tarybos narys, 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, nenuilstantis kovotojas už lietuvišką žodį. Ir dar – KUNIGAS. “Dievas supras tavo maldą, jei tu kalbėsi ir melsies jam lietuviškai”, – aiškino jis tikintiesiems ir už tai buvo suimtas. Musninkų bažnyčios klebonas taip ir užgeso šioje šventovėje tiesiog prie altoriaus eidamas laikyti Šv. Mišių 1928 metais (55 metų). Amžinojo poilsio Jis atgulė Musninkų bažnyčios šventoriuje. Tai – ALFONSAS PETRULIS. Jo atminimui aikštė prie bažnyčios buvo pavadinta Kunigo Petrulio aikšte (ANOJ – prieškario Lietuvoj). Sovietmečiu primiršta. Liko tai, kas išsaugota tik senų vietos gyventojų atmintyje ir širdyse.

1989 metais Musninkuose iškilmingai paminėtas Lietuvos nepriklausomybės gimtadienis. Prie Signataro kapo atėjo daug žmonių, dalyvavo svečių iš Širvintų, Vilniaus, giminių. Pagerbtas Alfonso Petrulio atminimas, pasakyta gražių žodžių, sugiedotas Lietuvos himnas. Laiko dulkės nušluostytos. Ar ilgam? Ar visam laikui? Nebėra senolių musninkiečių (jie irgi atgulė amžinojo poilsio), nebėra ir lentelių A. Petrulio aikštėje, ir aikštės pavadinimo nebėra…

Šią vasarą Čiobiškio pagrindinės mokyklos aštuntos klasės mokiniai grįžo namo iš ekskursijos. Pakeliui sustojo Musninkuose. Mokytoja R. Gurčytė davė užduotį: kas greičiausiai suras kunigo A. Petrulio gatvę ar aikštę, tas gaus prizą. Mačiau, kaip vaikai bėgiojo į visas puses, klausinėjo žmonių, bet nerado. Graudu, ar ne? O, kita vertus, gera, kad apie šią istorinę asmenybę žino. Ačiū mokytojai ir tiems vaikams.

Neseniai, gal prieš trejus, o gal ir daugiau metų peržiūrėti gatvių pavadinimai, prikaltos lentelės. Tačiau to pavadinimo, kurio ieškojo Čiobiškio aštuntokai, NĖRA. Pamiršta. Kodėl? Nenoras? Nežinojimas? Nesutarimas su vietos visuomene? O gal išvis tie žmonės, nuo kurių tai priklausė, nesklaidė istorijos vadovėlių puslapių?

Netrukus švęsime Vasario 16-ąją, vėl ateisime prie Signataro A. Petrulio kapo (tai padaryti ruošiasi bendruomenės “Spindulys” tarybos nariai). Atrodo, pats laikas ištaisyti klaidą – atstatyti aikštės pavadinimą visam laikui. Kaip ir buvo: “Kunigo A. Petrulio aikštė”. Tai – istorijos dalis. Tai – musninkiečių duoklė praeičiai.

Pagarbiai,

S. Šidagienė

P. S. Taip pat išnyko visų musninkiečių pamėgtas, net ir sovietmečiu gyvavęs gatvės pavadinimas “Musės takas”. Po sunkių darbų juo skubėdavo žemdirbys prakaitą nuprausti Musės upelyje, jaunimas – į pasimatymus, o žiemą – slidinėti ant Musės kalnelių.

Ant sukiužusios trobelės – lentelė su užrašu “Parko gatvė”. O gatvės nėra – tik keliukas. Ir parko Musninkuose nėra. Kaip nepagalvota!

Algis Vaškevičius prie "pereinamosios taurės". Pačiame skulptūros - kaukės viršuje išpjauti žodžiai "Musninkų KN". Algis didžiuojasi, kad Musninkų kultūros namai buvo pripažinti geriausiai dirbančiais kultūros namais Širvintų rajone.

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Antradienio vakaras. Musninkų miestelio pakraštyje tamsu. Tik kultūros namų languose dega šviesa. Užeinu į vidų. Apačioje ant kėdžių puslankiu išsirikiavę prieš savo vadovę Dalią Kiaulevičiūtę sėdi ir “treniruojasi” dainuoti pagyvenusio amžiaus liaudiškos muzikos ansamblio žmonės. Moterų rikiuotės gale įsitaisę du vyrai. Vienas iš jų – neseniai susikūrusio Musninkų miestelio bendruomenės kultūros centro “Spindulys” pirmininkas Algis Vaškevičius. Moterys paaiškina, kad Algį pirmininku išrinko vienbalsiai, nes jis – geras žmogus. Šventa teisybė, -  vyras mielai sutinka atsakyti į kelis “Širvintų krašto” klausimus.

- Tai dabar prisipažinkite: “Kur gimėte, kur mokėtės…?”

- Nelabai kam bus įdomu… Gimiau 1938 metais Pigašių kaime. Baigiau Vileikiškių septynmetę mokyklą. Mūsų “abiturientų” – septintokų laida buvo pirmoji. Tada mokykloje mokinių buvo daug, o štai dabar ruošiamasi net pradinę uždaryti. Mokiausi Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikume. Vėliau pradėjau dirbti Ukmergės rajone. Dar vėliau, kaip ir kiekvienas tuometinis sveikas jaunuolis, privalėjau atitarnauti sovietinėje kariuomenėje. Su aviacijos daliniais teko pabuvoti Baškirijoje, Kazachstane. Grįžęs iš kariuomenės visą gyvenimą iki pat pensijos dirbau sostinėje – Vilniuje.

- Dažnai kokioje nors anketoje reikia užpildyti grafą “šeimyninė padėtis”…

- Su būsima žmona Zofija susipažinau dar besimokydamas technikume. Kai kėlėme vestuves, abiems buvo tik devyniolika… Laikas bėga labai greitai. Pernai birželio 6 dieną minėjome vestuvių penkiasdešimtmetį. Taigi, jau pusę amžiaus esame kartu. Dukra ir žentas – abu gydytojai, gyvena ir dirba Vilniuje. Turiu du anūkus.

- Kokiais keliais atsidūrėte Musninkuose? Ar ne geriau būtų buvę ir išėjus į pensiją pasilikti gyventi Vilniuje?

- O ką daryti kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro tarp keturių sienų? Atsipirkome savo sodybą Pigašiuose. Puiki gamta, ramybė, tačiau kita bėda, – toli parduotuvė, mažai žmonių, – nėra su kuo pabendrauti. Pasitaikius progai, nusipirkome sodybą Musninkuose. Juk aš iš šio krašto, čia nuo senų laikų gyvena daug pažįstamų. Būtinai parašykite: “Musninkuose  puikūs žmonės gyvena…”

- Būtinai parašysiu. Bet juk ir Musninkuose gyvenate tarp keturių sienų?

- Taip. Tačiau nelygu, kas už tų sienų… Vasarą galima prie Musės pasivaikščioti. Čia labai gražios apylinkės. O kiek darbų atsiranda savame kieme! Žiūrėk, kol viename sodybos gale baigi šienauti, kitame – vėl žolė užaugus… Nepamatai, kaip diena praeina. Žinoma, galima ir pilvą išvertus lovoje vartytis, tačiau taip gyventi neįpratęs, o ir nemoku.

- Tai ar vertėjo parduoti sodybą Pigašiuose? Ta pati gamta…

- Gamta ta pati, juk toje pačioje Lietuvoje gyvename. Juk sakiau – Musninkuose puikūs žmonės gyvena… O dar Musninkuose yra kultūros namai ir jų direktorė Dalia Kiaulevičiūtė, kuri neleidžia užmigti. Tai ji subrandino mintį apie Musninkų miestelio bendruomenės kultūros centrą. Šiais metais šią mintį pavyko įgyvendinti. Įkūrėme miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenę “Spindulys”. Abu su žmona dainuojame liaudiškos muzikos ansamblyje. Dar kaimo kapeloje pritariu su liaudišku instrumentu – medine gofruota lenta, kažkada seniau Lietuvoje naudota drabužiams lyginti. Taigi, nėra kada nuobodžiauti…

- Pakalbėkime apie gyvenimą, apie…

- Tik ne apie politiką…

- Gerai, tada apie realų gyvenimą. Pradžiai apie ligas, pavyzdžiui, apie tą baisųjį kiaulių gripą…

- Gripu žmonės serga kasmet. Juk mirštama nuo įvairių ligų, ne tik nuo kiaulių gripo. Aš ir mano šeima esame gripui atsparūs. Gal todėl ir nesergame, kad nebijome susirgti. Nereikia to šalčio bijoti. Pavyzdžiui, žiemą man pirštinių gali ir nebūti. Nuo gripo apsaugo natūralus vaistas – česnakas. Pasakyk, ar gali žmogus, sulaukęs 70 metų, būti idealiai sveikas? Retkarčiais reikia ir man “pasiremontuoti”. Šiaip tai sirgti nėra kada…

- Lietuvoje du kartus per metus persukame laikrodžius. Daugeliui žmonių šis kaitaliojimas nepatinka, o kaip jums?

- O man – labai gerai. Reikia prie Saulės derintis. Sutinku -  daugelis dejuoja, kad nuo to kenčia organizmas, gadinami nervai, blogėja savijauta. Niekai… Juk ne kasdien tas laikas keičiamas. Pavyzdžiui, krepšininkai ar kiti sportininkai dažnai skrenda į tolimas šalis. Ir nieko…  Net rungtynes laimi.

- Ką patartumėte alkoholikui?

- Bizūno jiems reikia. Per daug su jais “cackinasi”… Sutik, kad į šią bėdą pas mus rimtai nežiūrima. Sovietiniais laikais alkoholikai būdavo gydomi prievarta. Gydymas būdavo žiaurokas, tačiau labai paprastas ir dažnai efektyvus. Tačiau ir tada išgydavo ne visi, o tie, kurie išties to norėdavo. Jeigu žmogus pats nepasiryžta ir nenori mesti gerti, tai kitas niekaip to padaryti neprivers. Nepritariu tiems žmonėms, kurie liūdesį bando skandinti degtinėje. Būna tik blogiau…

- Tai vis dėlto, kur geriau gyventi – mieste ar kaime?

- Manau, kad kiek lengviau išgyventi kaime. Čia ir be pensijos bei pašalpų galima šiaip taip verstis. Turėdamas ir nedidelį ūkelį iš bado nemirsi. Daugelis sako, kad neapsimoka karvę laikyti. Taip, darbo nemažai, tačiau ką reiškia naminis pienas, sviestas, sūris… Kaime galima užsiauginti bulvių, žiemai prisiruošti agurkų, kopūstų, pomidorų. Kaip žmonės išgyvendavo senais laikais? Ardavo žemę su arkliuku, žolę šienaudavo dalgiu. O dabar… Pats matai, kokie žemės plotai dirvonuoja? Be to, kaime daug mažiau mokama už komunalinius patarnavimus. Didžiausios išlaidos – malkoms paruošti.

- Na, gerai. Palikime buitį ir grįžkime prie kultūrinių dalykų. Štai ir šiandien salėje būrys moterų savo balsus lavina, o vyrai muzikos instrumentus derina…

- Taip ir turi būti. Kiekvieną savaitę vyksta repeticijos. Meno kolektyvai ruošiasi Musninkų seniūnijos kultūros dienai. Iš visų mūsų rajono seniūnijų bus atrinkti geriausieji meno kolektyvai, kurie vėliau koncertuos Širvintose. Į baigiamąjį koncertą visi nori pakliūti. Norime ir mes, todėl ir negailime jėgų “treniruotėms”.

- Senovės romėnų filosofas Seneka yra pasakęs: “Per aspera ad astra” – “Per kančias į žvaigždes”. Linkiu jums asmeniškai ir visiems Musninkų meno kolektyvams su kuo mažesnėmis kančiomis “nuskinti” kuo daugiau žvaigždžių.

Remigijus Bonikatas

Kolektyvas "Gojus" prieš jubiliejinį koncertą.

Sausio 22 dieną Širvintų kultūros centro folklorinis ansamblis “Gojus”, vadovaujamas Nijolės Vitkauskaitės, minėjo kūrybinės ir koncertinės veiklos 10 metų jubiliejų. Ta proga, nepabūgę spaudžiančio speigo, pasidžiaugti šventiniu koncertu ir pasveikinti jubiliatų susirinko apie šimtą širvintiškių ir liaudiško meno mylėtojų iš Bagaslaviškio, Anciūnų, Kernavės, Musninkų bei kitų rajono vietovių.

Kultūros centro fojė armonikas virkdantys muzikantai, parodų salėje etnografinėmis detalėmis, linų sruogomis, verpimo rateliu papuošta scena, primenanti praėjusio šimtmečio pradžioje gyvenusių ūkininkų trobą,  žadėjo gražią šventę. Folklorinis ansamblis liaudiškos muzikos gerbėjams parengė teatralizuotą koncertą “Tu, lineli mėlynžiedi”.

- Lino žydėjimas trapus kaip žmogaus gyvenimas. Skubėkime juo pasidžiaugti, – tokiais žodžiais salėje susirinkusius žiūrovus pasveikino ir vis dairėsi ateinančių vakarotojų trobos šeimininkė -  jubiliejinio renginio vedėja – Stasė Pivoriūnienė.

Visu būriu scenoje – troboje – pasirodė ansamblio “Gojus” dainininkai, šokėjai ir muzikantai. Buvo prisimintas linas mėlynžiedis. Apie lino kelionę į lietuvio namus pasakojo Janina Zakarauskienė, Antanas Marcinkevičius, Rožė Užkurnienė, Irena Varnienė, Antanas Piškinas, Genovaitė Piškinienė, Liongina Pauliukonienė.  Kiekvienas pasakojimas buvo skambiomis dainomis apdainuotas,  linksmomis sakmėmis apipintas, trankiais šokiais aptrepsėtas, audringais plojimais palydėtas. Daina keitė dainą, šokis – šokį, ansambliečių muzika užbūrė tiek vyresnius, tiek jaunesnius žiūrovus. Daugelį sugrąžino į jaunystę, į tėvų namus. Anot renginio vedėjos Stasės Pivoriūnienės, gimti namai – tai mieli prisiminimai, tai motinos rankų austa lino staltiesė ir tėvo rankų raikoma duona.
Apie ansamblio “Gojus” per 10 metų nuveiktus darbus kalbėjo vadovė Nijolė Vitkauskaitė. Ji pasidžiaugė aktyviais širvintiškiais, prieš dešimtmetį pasiryžusiais muzikuoti, garsinančiais ir dabar Širvintų kraštą liaudies dainomis. Vadovė dėkojo už pagalbą mokytojoms Danutei Miliukienei, Zojai Jablonskienei, už bendradarbiavimą – Rožei Polonskienei, Rūtai Tamašauskienei, už kantrybę ir aktyvumą – saviveiklininkams ir jų šeimų nariams, pristatė Praną Vrubliauską – naują kolektyvo narį. Tylos minute buvo pagerbti į Amžinybę išėję ansamblio dainininkai Albinas Švelnikas ir Leonas Čirba.

Pirmąjį ansamblio “Gojus” susirinkimą, pirmąją repeticiją prisiminė ansamblietis Antanas Marcinkevičius. Jis viso folklorinio ansamblio  vardu dėkojo vadovei Nijolei už gebėjimą suburti įvairaus charakterio žmones į darnų kolektyvą. Vadovę Nijolę Vitkauskaitę ir visą ansamblį jubiliejaus proga sveikino ir laimės, sveikatos bei Dievo palaimos linkėjo Širvintų rajono ir Kultūros centro vadovai. Jie įteikė padėkas ir atminimo dovanėles Zinai ir Jonui Stoniams, Valdai ir Vytautui Patinskams, Genovaitei ir Antanui Piškinams, Lionginai Pauliukonienei, Irenai Varnienei, Jonui Romaškai, Kazimierui Baronui, Rožei Užkurnienei, Antanui Lenartavičiui, Stasei Pivoriūnienei, Rūtai Švelnikaitei, Antanui Marcinkevičiui, Janinai Zakarauskienei, Romaldui Barbaravičiui, Agnei Piškinaitei, Solvitai Lebeckaitei – aktyviems saviveiklininkams.

Daug gražių padėkos ir sveikinimo žodžių išsakė Tremtinių choro, “Bočių” draugijos, Širvintų pradinės mokyklos, lopšelio – darželio “Saulutė” atstovai, kolektyvo draugai ir gerbėjai. Pasak mokytojos Danutės Miliukienės, kai groja “Gojus”, kilnojas kojos, kai nutyla “Gojus”, visi entuziastingai ploja. Ansambliui “Gojus” buvo sugiedota “Ilgiausių metų”, skambėjo bendra žiūrovų ir saviveiklininkų daina iš filmo “Giminės”, buvo teikiamos gėlių puokštės, griaudėjo ovacijos ir nuoširdus “Ačiū”.

Romas Zibalas

Taurės laukia savininkų...

Kartais patarlė, kad viščiukus skaičiuoja rudenį, ne visada yra teisinga. Tarp šių išimčių – Širvintų automobilių sporto klubas, kuris rezultatus suskaičiuoja iškart po Naujųjų metų, kai padedamas taškas senųjų metų varžyboms ir atverčiamas švarus popieriaus lapas, kuriame rašyti pradedama iš naujo.

Šaštadienį Širvintų kavinėje “Lelija” buvo išdalyti 2009 metais vykusių varžybų apdovanojimai. Be jų neliko ir vietos sportininkai, pernai dalyvavę Automobilių sporto klubo surengtose supersprinto, S.Brundzos taurės ralio sprinto, treko varžybose.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs legendinis Lietuvos automobilių sporto veteranas Stasys Brundza prisiminė, kad apie 80-uosius praėjusio amžiaus metus kartą buvo pakviestas į Širvintose surengtas treko varžybas ir gausiai susirinkusiems žiūrovams hipodromo treke demonstravo, kaip važiuoja šios sporto šakos asai.

O žiūrovams tada pažiūrėti tikrai buvo į ką, juk šis lenktynininkas net 10 kartų tapo TSRS automobilių ralio lenktynių čempionu, 1974 metais – absoliučiu “Europos turo” čempionu, 1976 metais anuomet prestižiniame “Akropolio ralyje” užėmė 6 vietą, keturis kartus tapo Suomijoje rengto “Tūkstančio ežerų ralio” savo klasės lenktynių laimėtoju.

Automobilių sporto legenda užsiminė, kad ir dabar Skandinavijos šalyse, ypač – Švedijoje, labai populiarios treko varžybos, jos rengiamos ant čia nesuskaičiuojamų ežerų ledo. Veteranas pritarė čia pat nuskambėjusiai minčiai, kad automobilių sporto gerbėjai daug praranda, jog tokios varžybos nerengiamos mūsų mieste – juk ant Širvintų “marių” ledo panašios treko lenktynės kažkada buvo rengiamos, jos ir dabar susilauktų didelio vietos gyventojų susidomėjimo.

Stasys Brundza sakė esąs patenkintas, kad jo vardas siejamas su Širvintų automobilių sporto klubo varžybomis, kadangi jose tobulinami vairavimo įgūdžiai. Sporto veteranas yra ne tik šiuo metu žinomas retų automobilių kolekcininkas, bet ir Susisiekimo ministerijos eismo saugumo konsultantas.

Pernai rengtose S. Brundzos ralio sprinto taurės varžybose pasižymėjo ir širvintiškiai. Štai automobilių su 1600 kub. cm varikliais klasėje Vytautas Bareckas ir Gintaras Valavičius iškovojo antrą vietą, o 2500 sport klasėje tas pats Vytautas Bareckas su Arvydu Vilkevičiumi buvo pirmi. Toje pat klasėje treti buvę Vygintas Šuminskas ir Donatas Stankevičius triumfavo 2000 klasėje. Pastarojoje klasėje antras buvo Dariaus Jankausko ir širvintiškio Ervino Snitko ekipažas. Ervinas su Visvaldu Letkausku iškovojo bronzą 2500 klasėje.

S.Brundzos taurės varžybose širvintiškiai pelnė dar dvi trečiąsias vietas: 2500+ klasėje bronza atiteko Sigitui Griškevičiui ir Arvydui Babrauskui, o Road klasėje – Arvydui Vilkevičiui ir Karoliui Binkai.

Širvintiškiai lenktynininkai išsidalijo vietas ir Širvintų automobilių sporto klubo organizuotose supersprinto varžybose. Susumavus pernai vykusių dešimties etapų rezultatus paaiškėjo, kad Vygintas Šuminskas ir Donatas Stankevičius bendrojoje įskaitoje iškovojo antrąją vietą, Vytautas Bareckas ir Gintaras Valavičius – trečiąją, o Darius Jankauskas ir Ervinas Snitkas – ketvirtąją.

Nors širvintiškiai pernai neblizgėjo treko varžybose, jie be apdovanojimų neliko: komandų įskaitoje pernai triumfavo ukmergiškiai, antrąją vietą laimėjo panevėžiečiai, o trečiąją – Širvintų ASK komanda.

Gintaras Bielskis

Per savaitgalį į Širvintų rajono policijos komisariatą išblaivėti buvo pristatytas vos vienas asmuo – Gelvonuose neblaivus šlitinėjęs vietos gyventojas J.Ž.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 20 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – vieną neblaivų vairuotoją: sausio 24-ąją, apie 17 val., Zibaluose automobilį neblaivus vairavo vietos gyventojas J.V.

Šiomis dienomis policija pradėjo kelis ikiteisminius tyrimus.

Sausio 21-ąją užregistruotas širvintiškės J.B. skundas, kad iš darbo kabineto dingo rankinė su asmeniniais daiktais. Padaryta 590 litų žala.

Mūsų žiniomis, vagystė įvykdyta Širvintų rajono savivaldybės administracijos pastate, kai kažkas įsisuko į neužrakintą kabinetą.

Sausio 22-ąją policijai pranešta, kad buitinio konflikto metu 1983 metais gimusi I.G. peiliu dūrė 1980 metais gimusiam sugyventiniui R.P.  į krūtinę ir jį sužalojo. Pastarasis buvo paguldytas į Širvintų ligoninę stebėti, jo gyvybei atseit pavojaus nėra.

Mūsų žiniomis, šis konfliktas apie 1.23 val. kilo Juodiškių kaime.

Širvintų rajono policijos komisariatas taip pat pranešė, kad teismui perduota viena baudžiamoji byla dėl automobilio vagystės, taip pat viena baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį ir automobilio sugadinimo. Teismui perduota ir viena baudžiamoji byla dėl vagystės iš garažo.

“Širvintų krašto” informacija

Rajone kurį laiką gyvenęs Augenijus Usavičius prieš dešimtmetį buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Recidyvistas aukomis rinkosi pagyvenusius žmones

Dar praėjusių metų vasarą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato spaudos tarnyba informavo, kad Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai 2009 metų birželio 27 dieną sostinės viešbučio “Hotel” kambaryje sulaikė aštuonis kartus teistą A. U., gimusį 1958 metais. Šis asmuo įtariamas vagystėmis iš butų ir plėšimais, įsibraunant į patalpas.

Žiniasklaidoje tada šmėkštelėjo informacija, kad A. U. – tai dar 1999 metais teismo nuosprendžiu itin pavojingu recidyvistu pripažintas Augenijus Usavičius.

Apžiūros metu kambaryje, kuriame laikinai buvo apsistojęs įtariamasis, rasta kaukė ir revolveris.

Įtariamajam buvo pareikšti įtarimai dėl 2009 metų birželio 8-ąją įvykdyto plėšimo, kurio metu buvo įsibrauta į gyvenamąjį namą Vilniuje, Skeisteros gatvėje. Šio nusikaltimo metu buvo sumuštas ir apiplėštas aštuoniasdešimtmetis senukas, kuris dėl patirtų sužalojimų ilgai gydytas ligoninėje.

Viešbučio kambaryje rasta "Užgavėnių" kaukė.

Jis taip pat įtartas praėjusių metų birželio 22-osios plėšimu Ringės gatvėje, kai buvo įsibrauta į gyvenamąją patalpą. To nusikaltimo metu įtariamasis sumušė aštuoniasdešimt vienerių metų senutę, ją surišo, uždarė ūkiniame pastate ir iš gyvenamojo namo pagrobė turto. Nukentėjusioji taip pat ilgai gydyta ligoninėje.

Sulaikę įtariamąjį, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė, kad kratos metu pas jį rasti daiktai buvo pagrobti iš Vilniaus Bistryčios, Mildos ir Rūdninkų gatvėse esančių butų. Įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Šiuos nusikaltimus tiriantys pareigūnai neatmetė galimybės, kad pavojingas nusikaltėlis, užsidėjęs kaukę, galėjo padaryti kur kas daugiau nusikaltimų Vilniaus apskrityje, nei žinoma policijai. Juo labiau, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog sulaikytasis nuo 2007 metų žiemos iki 2008 metų rudens gyveno Širvintų rajone.

Beje, užpernai mūsų rajone iš viso buvo įvykdyti 5 plėšimai, o pernai – 9. Policija išaiškino kiek daugiau nei pusę jų. Pernai net 3 plėšimai įvykdyti įsibraunant į gyvenamuosius namus, o štai butuose ir vienkiemiuose tokių atvejų pernai nebuvo. 1 plėšimas 2009-aisiais įvykdytas kelyje.

Policijos duomenimis, mūsų rajone nusikaltėliai dažniausiai grobė pinigus – pernai užregistruoti 5 tokie plėšimai (ištirti – 3). Na, o 2008-aisiais po kartą plėšimų objektais tapo automobilis ir mobilusis telefonas.

Gintaras Bielskis