Kuo daugiau kalbama apie ligoninės likimą, tuo daugiau neaiškumų jos darbuotojams.

Po Seimo Darbo frakcijos narių susitikimo su kai kurių ligoninių vadovais (tarp jų – ir Širvintų), Seimo narys Jonas Pinskus susilaukė kelių telefono skambučių.

- “Širvintų krašte” skaitėme, iš interneto informacijos sužinojome apie vykusį susitikimą. Tarp Širvintų ligoninės darbuotojų, ypač žemiausios grandies, tvyro panika. Ar pagaliau kas nors mums paaiškins tikrąją padėtį, ar pasakys konkrečiai, kas laukia mūsų, kas laukia Širvintų ligoninės? – piktinosi moterys. – Kaip gyventi mums, gavusiems atleidimo lapelius?..

- Suprantamas ir pateisinamas žmonių nerimas, – sakė Seimo narys Jonas Pinskus. – Žmonės negali gyventi nežinodami, kas jų laukia rytoj, poryt. Juk yra šeimos, vaikai. Ir kai ant nedarbo slenksčio atsiduria galbūt vienintelė šeimos maitintoja, iš tikrųjų yra dėl ko panikuoti. Dar prieš trejus metus ką tik išrinktam rajono meru Kęstučiui Pakalniui sakiau: “Visada, prieš priimdamas rajono žmones liečiančius sprendimus, įsivaizduok jų vietoje save.

” Šiuo atveju – ir merui, ir ligoninės vadovams taip pat reikėtų pasitelkus visą savo vaizduotę pabandyti atsidurti atleidžiamų darbuotojų vietoje. Niekam ne paslaptis, kad “perbėgėliai” rajono taryboje – meras Kęstutis Pakalnis ir trys jo kolegos – J. Barbaravičienė, A. Meško, M. Bildžiukas, kaip ir drastiškai sveikatos apsaugos sistemą pradedantis reformuoti sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, yra tos pačios – Liberalų ir centro sąjungos nariai. Kodėl partijos kolegos neranda (o gal greičiau – neieško) bendros kalbos su ministru atstovaudami savo rajono žmonių interesams? Beprasmis “vaikščiojimas ratais” rezultatų neatneš. Vėlgi – tereikia atsidurti paprastų rajono žmonių vietoje ir pabandyti atsakyti sau į paprastus klausimus: “Ar reikia visavertės ligoninės Kiauklių krašto žmonėms? Ar reikia – družiečiams, gelvoniškiams, kitų miestelių gyventojams? Pagaliau – ar reikia ligoninės patiems medikams?” Neabejoju, jei tikrai su žmonėmis būtų nuoširdžiai bendraujama, žinomi jų poreikiai ir lūkesčiai, atsakymas būtų vienas: “Reikia!” Štai dėl to ir turime kovoti surėmę pečius. Reformų, kurios žalingos žmonėms, negali būti. Todėl Darbo partija ir imasi visų priemonių, kad sveikatos sistemos pertvarkos klausimai būtų sprendžiami viešai, atsižvelgiant į žmonių ir šios srities specialistų nuomonę, o ne siaurus politinius interesus, todėl ir palaikome ligoninių vadovų iniciatyvą kreiptis į Konstitucinį teismą, inicijuosime tokią procedūrą parlamente.

Apskritai, viešumo reikalai mūsų rajone gana problemiški. Ko stebėtis, kad konkrečios informacijos ir paaiškinimų nesulaukia ligoninės darbuotojai, jei pageidaujamos informacijos negali gauti net rajono tarybos narė. Pasidomėjusi Viešųjų įstaigų “Pirminės sveikatos priežiūros centras” ir “Širvintų ligoninė” vadovų atlyginimais, paklaususi, kas abiejose įstaigose dirba juristais ir koks jų atlyginimas, rajono tarybos narė Marija Gudonienė tesulaukė formalaus atsirašinėjimo. Atsakyme, pasirašytame laikinai einančios vyr. gyd. pareigas Vilmos Lučiūnienės, be kita ko, išvedžiojama, kad “…pateikti Širvintų rajono tarybos narei Marijai Gudonienei atsakymą į pateiktus paklausimus negalime dėl žemiau nurodytų teisės aktų reglamentavimo. Nepagailėta vietos ir laiko visiems tiems “aktams” išvardyti, ir pripažinti, kad rajono tarybos narys vis dėlto turi teisę gauti visą savo veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, taip pat turi teisę kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Bet… Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (Žin. 2005, Nr. 139-5008) 3 str. 8 punktas nustato, kad asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti informacijos, kurios jis prašo, panaudojimo tikslą. Tačiau esą iš rajono tarybos narės M. Gudonienės paklausimų teksto “visiškai neaiškus informacijos, kurios ji prašo, panaudojimo tikslas”, tad dėl to prašymas ir netenkintinas. Panašų atsakymą į paklausimą pateikė ir Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė.

Taigi – viešųjų įstaigų didžiosios paslaptys. Kam tarybos narei reikalinga informacija? Gal išsigando, kad paviešins? Paskaitys žmonės ir nustėrs, išvydę dėl skurdo dejuojančios įmonės vadovų tūkstantines sumas?..

Nors ką kalbėti apie informacijos suteikimą eilinei rajono tarybos narei, jei net ir Seimas mūsų merui – matyt, ne autoritetas. Seimo Sveikatos reikalų komitetas irgi prašė savivaldybių merų – kaip sveikatos įstaigų steigėjų – informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų atlyginimus nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. Mat, anot Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo, kai kurių įstaigų vadovų atlyginimų dydžiai “prieštarauja pagrindiniams logikos principams”. Informacijos buvo paprašyta 2009 metų lapkričio 11 dieną, o pateikti ją reikėjo iki gruodžio 14 dienos. Praėjusį ketvirtadienį, sausio 14 dieną, Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje, be kitų reikalų, svarstė ir klausimą “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų dydžio”. Širvintų rajono meras jokių duomenų apie rajono ligoninės ir Poliklinikos vadovų bei jų pavaduotojų algas Seimo Sveikatos reikalų komitetui iki posėdžio NEPRISTATĖ. VIENINTELIS iš visų rajonų. Negi viešųjų įstaigų – Širvintų ligoninės ir Poliklinikos, kurių steigėja yra Savivaldybė, vadovų algos, mūsų mero supratimu, yra valstybės paslaptis? O gal mūsų meras jaučiasi esąs aukščiau “kažkokio” Seimo komiteto?..

- Mane stebina tokia Širvintų savivaldybės pozicija – juk tam buvo užtektinai laiko, – sakė “Širvintų kraštui” Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. – Juo labiau, kad nereikėjo nieko skaičiuoti, tiesiog pateikti esamus duomenis. Apskritai, su Širvintų savivaldybe sunkiausia rasti kalbą – jaučiame nesiskaitymą, ignoravimą.

Vis dėlto Sveikatos reikalų komiteto pakartotiniu paraginimu, iki darbo dienos pabaigos sausio 14-ąją Seimo Sveikatos reikalų komitetas pagaliau sulaukė ir širvintiškių informacijos. Ir…, švelniai tariant, sutriko. Pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma – detali, su paaiškinimais, su vyr. gydytojos N. Dimšienės ir vyr. finansininkės A. Tamoševičienės parašais, tokia, koks ir turi būti oficialus dokumentas. “Exelinis” niekieno nepasirašytas ligoninės lentelių variantas – niekuo neprimena oficialios solidžios įstaigos pažymos. Juo labiau – Seimui. Ar galima tokiu raštu tikėti ir pasitikėti? Tačiau mūsų merui tai neužkliuvo, nes Lydimąjį raštą, kad siunčiami 5 lapai informacijos, jis pasirašė. O gal net neskaitė ir nežiūrėjo, po kuo pasirašo? Tai gal ir minėtų įstaigų vadovų atlyginimų nežino, nors juos nustato ne kas kitas, o steigėjas, taigi – Savivaldybė?

Na o jie nėra jau tokie menki nedidelėms įstaigoms. Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos uždarbis priskaičiuotas nuo 4630 Lt (2008 m. sausio 1 d.) buvo pakilęs iki 5473 Lt (2009 m. viduryje). Pernai birželio mėnesį, 6 proc. mažinant atlyginimus visos įstaigos darbuotojams, sumažėjo ir vyr. gydytojos alga – iki 5077 Lt. Poliklinikos vyr. gydytojos pavaduotojos alga per porą metų keitėsi nuo 5101 Lt iki 4886 Lt. Ligoninės vyr. gydytojos atlyginimas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. – įvairavo tarp 4500 ir 5000 Lt (beje, palyginimui Seimo nario Jono Pinskaus atlyginimas nesiekia 5000 Lt). Kita vertus, ataskaitose pateikiami skaičiai atspindi tik atlygius už einamas vyr. gydytojų, jų pavaduotojų pareigas. O juk ir ligoninės vyr. gydytoja, ir jos pavaduotoja dar priima ir konsultuoja pacientus. Už tai irgi mokama alga…

Turint galvoje, kad darbuotojams įteikiami atleidimo lapeliai, kad verkšlenama dėl kiekvieno cento medikamentams pirkti, kad mažinamos ligoninėje besigydančių pacientų maisto porcijos, o ir apskritai ligoninės rodikliai nėra džiuginantys, atlyginimai tame kontekste – gana įspūdingi. Kyla klausimas, ar nustatydami rajono gydymo įstaigų vadovų atlyginimus rajono tarybos nariai bent jau atsižvelgia į ligoninės darbo apimtis, pajamas, veiklos rezultatus ir vidutinį darbuotojų atlyginimą?

O gal jums kyla įtarimų, kad egzistuoja daktarų “klano” “stogas” Širvintose? Įdomu? Tada skaitykite vieną iš artimiausių “Širvintų krašto” numerių.

“Širvintų krašto” informacija

Kauniečiams iš UAB “Baltijos karjerai” Bagaslaviškio žvyro ir smėlio telkinys tarytum medum teptas. Nuo praėjusių metų pradžios atkakliai, neatsižvelgdami į vietinių gyventojų nuomonę, pagaliau ir į Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio nutarimą “planuojamos ūkinės veiklos galimybėms nepritarti”, “Baltijos karjerai” galutinai išsikovojo “vietą po saule” – galimybę karjerą eksploatuoti. Ši istorija dar kartą įrodo, kad Lietuvoje paprasto žmogaus ir net viso miestelio nuomonę galima paprasčiausiai įgnoruoti. Praėjusių metų kovo mėnesį “Širvintų kraštas” rašė apie pirmąjį bagaslaviškiečių susitikimą su UAB “Baltijos karjerai” atstovais. Buvo pristatytas žvyro ir smėlio telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimas. Tada visuomenė nesileido į kalbas nei apie “gulinčius policininkus”, nei apie plastikinius langus ar apsaugines tvoras ir mandagiai paprašė “uabą” palikti miestelį ramybėje. Tačiau… jau tada galima buvo suprasti, kad bagaslaviškiečių nuomonė nelabai “Baltijos karjerus” jaudina.

Gegužės mėnesį į susitikimą su bagaslaviškiečiais tiesiai į būsimą žvyro ir smėlio telkinį buvo atvykęs rajono meras Kęstutis Pakalnis, vicemeras Valdas Radionovas, tarybos nariai Mykolas Bildžiukas, Remigijus Čirba, Nikolajus Dorofejevas, Vincas Jasiukevičius, Vytas Šimonėlis ir Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Romualdas Sližauskas. Apsižiūrėję vietoje ir pasitarę, vyrai nutarė siūlyti Savivaldybės tarybai neleisti nuomoti šio telkinio UAB “Baltijos karjerams”. Į tarybos posėdį, vykusį gegužės 29 dieną, buvo deleguoti Bagaslaviškio visuomenės atstovai Roma Vareikienė ir Ramutis Krasauskas.

Tą dieną įvykusiame rajono tarybos posėdyje buvo vienbalsiai nepritarta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimui. Tada bagaslaviškiečiai liko patenkinti tokiu tarybos sprendimu ir manė, kad jų ramybė bus išsaugota. Tiesa, kai kurie kalbėjo, kad “nėra čia ko draskytis – prieš vėją nepapūsi”. Jie buvo teisūs. Liepos 9 dieną jau trečią kartą Bagaslaviškio bendruomenė rinkosi aptarti šalia Raganos kalno esančio žvyro ir smėlio telkinio problemas. “Širvintų kraštas” tomis dienomis rašė: “Atėję į susitikimą bagaslaviškiečiai vienas kito klausinėjo: “Kas iš tikrųjų valdo mūsų rajoną? Juk rajono Savivaldybės taryboje buvo vienbalsiai priimtas sprendimas nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Susitikimo pradžioje Bagaslaviškio bendruomenės atstovė Roma Vareikienė tiesiai šviesiai paklausė UAB “Baltijos karjerai” atstovų: “Kodėl vėl grįžtate į mūsų žemes?” Tačiau tada susitikime su miestelio gyventojais dalyvavęs UAB “Baltijos karjerai” direktorius V.Subačius atrėžė, kad iš tikrųjų šio susitikimo galėjo ir nebūti… “Su jumis susitinkame tik iš žmoniškumo, norėdami žinoti jūsų reikalavimus ir susitarti dėl kompromisų. Nėra tokio įstatymo, kuris draustų eksploatuoti šį telkinį. Rajono tarybos sprendimas nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai buvo nepagrįstas, nes visi kiti “subjektai” jį jau patvirtinę…”- tada kalbėjo bendrovės direktorius.

Taigi, bagaslaviškiečiai visomis išgalėmis priešinosi UAB “Baltijos karjerų” atėjimui į jų kraštą. Gyventojų nuomonė buvo vieninga – miestelio gyventojai, susipažinę su “Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita”, nepritarė UAB “Baltijos karjerai” planuojamai ūkinei veiklai. Po šio susitikimo bendruomenė parašė ir dar liepos 17 dieną nusiuntė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriui raštą, kuriame argumentuotai išdėstė savo nuomonę apie planuojamos ūkinės veiklos galimybes Bagaslaviškio žvyro ir smėlio telkinyje. Buvo naiviai tikima, kad Širvintų rajoną vis dėlto valdo Širvintų rajono savivaldybė, o ne kažkoks “uabas”. Žmonės tikėjosi, kad vis dėlto rajono Savivaldybės “galvos” sugalvos pakankamai protingą sprendimą, kuris padės atsikratyti “Baltijos karjerų” užmačių…

Spalio 27 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) organizuotame posėdyje, kuriame dalyvavo Širvintų rajono meras K.Pakalnis, bagaslaviškiečiai R. Vareikienė ir P. Kamienas, “Baltijos karjerų” direktorius ir kitų atsakingų institucijų atstovai, dar kartą buvo svarstomas Bagaslaviškio karjero likimas. Pasak Romos Vareikienės, bagaslaviškiečiai pasijuto kalti, kad jų kaimas senų seniausiai įsikūrė netoli Raganos kalno, kad žmonės nenori 25 metus (tokiam laikotarpiui išnuomojama žemė) kentėti sunkiasvorių mašinų keliamo triukšmo, vibracijos, oro užterštumo. “Baltijos karjerų” direktorius klausė, kodėl gyventojai priešinasi, nes karjeras ir kelias priklauso valstybei. Taip, priklauso, tik verslas ir pelnas bus privatus, o galvos skausmas liks dabartiniams gyventojams ir jų vaikams. Ir štai paskutiniąją praėjusių metų dieną Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas paskelbė savo verdiktą-informaciją: “Apie priimtą sprendimą dėl Bagaslaviškio žvyro ir smėlio telkinio naudojimo Širvintų rajone leistinumo poveikio aplinkai požiūrio”, kuriame pranešama, kad “Baltijos karjerų” planuojamai ūkinei veiklai pritarė (pateikiame eilės tvarka pagal datas): 2009-04-24 – Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, 2009-05-14 – Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2009-07-03 – Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, 2009-07-30 – Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų skyrius.

Širvintų rajono savivaldybės taryba 2009-05-29 nusprendė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms nepritarti. Po pakartotinio tarybos svarstymo su visuomene (2009-09-29) vėl buvo nuspręsta šiai veiklai nepritarti. Nepaisant to, atsiųstoje paskutinėje informacijoje rašoma, kad “PAV ataskaitoje yra atsižvelgta į visuomenės pastabas, pateiktas suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų argumentuotas įvertinimas, raštu atsakyta kiekvienam piliečiui”. Tik užmiršta parašyti, kad visuomenės “pastaba” buvo viena vienintelė: “Neleisti UAB “Baltijos karjerai” eksploatuoti smėlio ir žvyro karjerą.”

Pasirodo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę (jeigu PAV subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai) pats nuspręsti karjero likimą. Taigi, dėdės iš Vilniaus sprendžia, kam duoti riestainį, o kam skylę nuo jo… Nereikia būti aiškiaregiui, kad galėtum atspėti, kas gavo skylę… Kaip sako TV diskusijų laidos “Sąmokslo teorija” vedėjas Arnas Klivečka “Nesvarbu, ką sako politikai, ką rašo ar kalba oficialūs asmenys. Tiesa aiškėja kai moki skaityti tarp eilučių…” Ir bagaslaviškiečių galvose sukasi daug teorijų, ir visos jos – apie labai didelius pinigus, kurių, deja, jie neturi…  Matome, kad ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, ir Kaune įsikūrusiems “Baltijos karjerams” nerūpi nei bagaslaviškiečių pamėgtas alkakalnis (Raganos kalnas), nei mirusiųjų ramybė (Bagdyšių kapinės), nei gyvųjų sveikata. Apie ką dar galima kalbėti? Apie sąžinę, apie supratimą? Bagaslaviškiečiai savo kailiu įsitikino: “Kur sukasi dideli pinigai, ten sąžinės nė su žiburiu nerasi…”

Remigijus Bonikatas

Kadangi sausio-vasario mėnesį (prieš pateikiant tarybai tvirtinti 2010 metų Širvintų rajono savivaldybės biudžetą) turėtų būti peržiūrėti Savivaldybės darbuotojų etatai, pasiteiravome administracijos direktorės Elenos Davidavičienės, ar taupant lėšas neketinama pasekti kaimynų pavyzdžiu ir pirmiausiai darbo sutartis nutraukti su pensinio amžiaus specialistais, kurie ir taip turi pragyvenimo šaltinį?

Anot Administracijos direktorės E. Davidavičienės, Ukmergės savivaldybės pavyzdžiu Širvintų rajono savivaldybės administracijoje sekti neketinama, nes atleidžiant darbuotoją tik dėl jo amžiaus, būtų pažeidžiami lygių galimybių bei žmogiškumo principai. Priimant sprendimus dėl jų atleidimo, bus vertinami darbuotojų profesiniai gebėjimai, priskirtų funkcijų atlikimo kokybė bei kiti su darbo veikla susiję kriterijai.

Tačiau, vadovaujantis žmogiškumo principais ir pirmiausiai darbo sutartis nutraukus su 12 pensijas gaunančių Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, ne taip jau mažai būtų sutaupyta. Juk vien tik mero patarėja pernai per mėnesį gaudavo apie 3000 litų.

Tiesa, Ukmergės savivaldybė rado ir kitų racionalių taupymo būdų. Sausio 16 dienos laikraštyje “Gimtoji žemė” rašoma, kad praėjusią savaitę buvo priimtas sprendimas, jog rajono Savivaldybės administracija – skyriuose ir seniūnijose dirbantys žmonės – nuo vasario 1 iki gruodžio 31 dienos kiekvieno mėnesio du mėnesio penktadienius nedirbs. Minėtomis dienomis Savivaldybės durys neturėtų būti užrakintos (atėjusius gyventojus priims Socialinės paramos skyriaus bei Priimamojo darbuotojai), o per metus tokiu būdu numatyta sutaupyti apie 800 tūkst. litų.

Tačiau ar Širvintų rajono savivaldybės vadovai pamins savo išdidumą ir paseks geru kaimynų pavyzdžiu, parodys tik laikas…

Ivona Komarovska

Renatas - šių metų karaokė konkurso nugalėtojas.

Šeštadienio vakarą Širvintų kavinė “Lelija” buvo sausakimša – čia vyko šių metų rajono karaokės finalas, kuriame varžėsi penki solistai ir vienas duetas. Pretendentai tapti nugalėtojais į finalą pateko prieš Naujuosius įveikę pusfinalio atranką.

Ažiotažas dar kartą parodė, kad “Hip-Hop” diskotekos organizuojami renginiai tikrai yra labai populiarūs tarp nemažos dalies širvintiškių. Pažiūrėti finalo buvo ir daugiau norinčių, tačiau organizatoriai jų atsiprašė ir apgailestavo, kad yra priversti taikytis prie esamos pokylių salės dydžio. Nepaisant to, prie stalelių vis dėlto įsitaisė daugiau žiūrovų, nei buvo vietų.

“Apšildyti” finalininkų buvo pakviestas Lietuvoje gyvenantis autorinių dainų atlikėjas iš Italijos Giacomo Merlo, pagarsėjęs, kai per konkursą “Lietuvos talentai” padainavo savos kūrybos dainą “Ryk, žuvėdra, ryk!”. Nors pusfinalyje jo daina “Katinukas” sulaukė daug mažiau simpatijų, šis lietuviškai dainuojantis vyrukas įsiminė ne vienam.

Giacomo Širvintose padainavo dvi iš televizijos ekranų jau nuskambėjusias dainas ir vieną dar negirdėtą – “Sala, kurios nėra”. Sunku pasakyti, ar italo filosofija neįtiko savotiškam širvintiškių muzikiniam skoniui, ar tądien jis buvo “ne smūgyje”, jo pasirodymas ypatingos ekstazės nesukėlė.

- Geriau Giacomo būtų padainavęs žinomų itališkų šlagerių, tai tikrai būtų “užvedęs” publiką, – samprotavo vienas komisijos narių, muzikantas Sigitas Gelažauskas. Tačiau temperamentingasis pietietis Giacomo, taip ir nepakėlęs iš vietų širvintiškių, labai neliūdėjo, atsiprašė, jei neįtiko, ir išvažiavo savais keliais.

Tačiau abejingų nebuvo, kai, ištraukę burtus, mikrofoną į rankas paėmė vietos dainininkai. Juos palaikė ne tik draugai, bet ir visi susirinkusieji, tad komisijai teko pasukti galvą, kam atstovauti tą patį vakarą vykusiame superfinale.

Tiesos dėlei, reikia pasakyti, kad į superfinalą pateko tie, kam geriausiai sekėsi improvizuoti ar nusišypsojo sėkmė. Dalykas tas, kad nė vienas atlikėjų iš anksto nežinojo, ką jam teks dainuoti. Tai lėmė burtai.

Nors organiziatoriai pastebėjo, kad Arnui pasisekė ir jis išsitraukė lengvą, visiems žinomą G. Paškevičiaus dainą “Dalia dalužė”, pats dainininkas taip nemanė. Paskui jis “Širvintų kraštui” prisipažino, kad tos dainos iki šiol nebuvo girdėjęs ir buvo vargo, kol “pagavo natą”. Čia jam vieną akimirką padėjo jau minėtas komisijos narys, bet ir su šia parama Arnas į superfinalą nepateko.

Į superfinalą taip pat nepateko “Patrulių” dainą “Kur tu?” dainavę Tomas ir Vaidas, visiems iki skausmo žinomą Biplan “Anzelmutę” traukęs Justas.

O štai kitiems trims pavyko įrodyti, kad netikėtumai – ne kliūtis dainuoti superfinale. Eglė iš pradžių bandė atsisakyti dainuoti Solveigos dainą “Bingo”, kadangi tokios iš viso nežinojo. Pernykščio konkurso antros vietos laimėtoja Sima taip pat teigė nedainavusi Džordanos “Sapno”, o Renatas, išgirdęs, kad jam teks dainuoti lietuvių liaudies dainą “Aš turiu dvi merginas”, gūžtelėjo pečiais – kokia čia naujiena? Vis dėlto jiems puikiai pavyko įveikti jaudulį ir pagauti melodiją “už uodegos”. Komisija nutarė, kad ši trijulė tikrai verta superfinalo.

Čia itin sekėsi Renatui, kuris ne tik puikiai padainavo apie jūreivį, bet ir “užvedė” publiką. Apskritai, komisija atkreipė dėmesį į dalyvių gebėjimą bendrauti su klausytojais, ir tai prisidėjo renkant nugalėtoją. Kaip ir pernai, antroji vieta teko Simai, o trečioji – Eglei. Trijulė pasidalijo 500 litų prizinį foną.

- Norėjau, kad šįkart nugalėtų vyrukas, – prisipažino Arnas. Priminus, kad ir pernai nugalėjo vyras (Gediminas Vaitkevičius), Arnas nesutriko ir nusišypsojo: “Vis tiek vyrai dažniau dainuoja…”

Ir pabandyk tai paneigti!

Gintaras Bielskis

Kolektyvo vadovė Nijolė Vitkauskaitė: "Mus jungia kelis dešimtmečius trunkanti bičiulystė, meilė muzikai ir dainai."

Ne aukso, ne  sidabro klodais garsėja mūsų gimtasis kraštas, o vaizdingais Širvintos vingiais, ežerų mėlynomis akimis, kloniais ir kalneliais. Užvis labiausiai Širvintų kraštą garsina žmonės, mylintys dainą, šokį, mokantys virkdyti armoniką, smuiko garsais liūdesį išblaškyti,  gražiausias melodijas iškankliuoti.  Visais laikais muzikalūs lietuviai būrėsi draugėn, steigė kaimo kapelas, etnografinius, folkloro  ansamblius, glaudėsi prie kultūros namų, bibliotekų, klubų. Netrūksta meno kolektyvų ir Širvintų kultūros centre. Vienas iš jų – folklorinis ansamblis “Gojus”, vadovaujamas Nijolės Vitkauskaitės, švenčiantis gražų 10 metų kūrybinės ir koncertinės veiklos jubiliejų.

- Tai mano bičiuliai, labai geri pažįstami ir draugai, – sakė apie 1999 metais susikūrusio ansamblio narius vadovė Nijolė Vitkauskaitė. – Kai prieš dešimtmetį tuometė Kultūros centro direktorė Vita Majerienė pasiūlė suburti folkloro ansamblį, ilgai nedelsiau. Pakviečiau tuos žmones, su kuriais kažkada dainavau įvairiuose kolektyvuose, tuos, kurie be dainos gyventi negali. Tai labai aktyvūs įvairių rajone buvusių ir esamų meno kolektyvų saviveiklininkai. Mus vienija kelis dešimtmečius trunkanti bičiulystė, meilė muzikai ir dainai. Esu dėkinga visiems ansambliečiams ir jų šeimoms už pagalbą, supratingumą, kantrybę, turiningas vakarones, išvykas ir ekskursijas.

Gražus sutapimas, kad šio darnaus kolektyvo 10 metų jubiliejus švenčiamas drauge su Lietuvos  vardo tūkstantmečio paminėjimu.  Meilė dainai ir šokiui subūrė įvairaus amžiaus, įvairių profesijų, įvairaus temperamento žmones. Anot balsingos dainininkės Stasės Pivoriūnienės, liaudies daina tiesiog į širdį įaugusi, todėl ansamblyje dainuoti yra būtina.  Pirmieji prieš dešimtmetį į kolektyvą atskubėjo Genutė ir Antanas Piškinai, Liongina Pauliukonienė, Antanas Marcinkevičius, Albinas Švelnikas, Rūta Švelnikaitė, Irena Varnienė, Leonas Čirba, Zina  ir Jonas Stoniai, Janina Zakarauskienė, Antanas Lenartavičius, Valda Patinskienė, Vincas Narušis.  Vėliau į kolektyvą įsiliejo Rožė  Užkurnienė, Stasė Pivoriūnienė, Kazimieras Baronas, Vytautas Patinskas.  Pasak kolektyvo vadovės, ansambliui “Gojaus” vardą išrinko Vincas Narušis. Gojus – tai lyg giraitė, kurioje ošia ilgaamžiai medžiai. Tai patirtis, santalka, galybė. Kolektyvas “Gojus” scenoje – tai lyg vienu ritmu ošiantis šilas, lengvai laikantis metų naštą. Šiuo metu ansamblyje muzikuoja per 20 širvintiškių.

Folklorinis ansamblis “Gojus”, dainuodamas tautiniuose vakaruose, šeimos šventėse, vakaronėse, miesto šventėse, puoselėja Širvintų krašto ir Aukštaitijos regiono liaudies dainas, šokius, papročius. Smagu, kad kolektyve dalyvauja ne tik brandaus amžiaus sulaukę žmonės, bet ir vaikai. Ansamblis stengiasi dainuoti krašto dainas, pritariant instrumentinei grupei. Prieš keletą metų folklorinis ansamblis buvo atjaunėjęs. Jame kanklėmis kankliavo Neringa Jasiūnaitė, Rūta Gridziuškaitė, liaudies dainas dainavo Asta Saveikytė, Agnė Piškinaitė, Solvita Lebeckaitė, Kristina Roličiūtė.

Visą dešimtmetį kolektyvą lydėjo  aktyvūs muzikantai – armonikų virtuozai. Ansambliui talkino Antanas Martinėlis, Rolandas Savickas, Juozas Mateika, Jonas Romaška ir Romaldas Barbaravičius.   Pasak vadovės Nijolės, ansamblio žmonės labai užimti, daug dirba, po darbų skuba į repeticijas, yra labai atsakingi, pareigingi, nuoširdūs, siekia prasmingai gyventi, turiningai leisti laisvalaikį.  Moterys – ne tik balsingos dainininkės,  bet ir geros žmonos, mylinčios mamos, sumanios šeimininkės. Vyrai – pavyzdingi tėvai, darbštūs sodininkai, gerbiami žmonės. Anot ilgamečio ansamblio dalyvio Antano Marcinkevičiaus, apie ansamblį galima būtų sakyti tik gerus žodžius. Žmonėms susiburti labai malonu, tuomet ir ligos nutolsta, ir gyvenime reikalingesnis pasijunti. Puiku, kad vadovė Nijolė turi pakankamai entuziazmo  organizuoti ansamblio veiklą, juk susirenka atskiri gyvenimai ir paskatinti dainuoti įvairaus charakterio žmonės yra nelengva. Pasak  pašnekovo, gražu, kai skirtingi žmonių gyvenimai dainuoja viena darnia gaida.

Kolektyvas “Gojus” labai gerai pažįstamas ne tik Širvintų miesto, rajono, bet ir Lietuvos gyventojams. 1999 ir 2002 metais dalyvauta tradiciniame tarptautiniame folkloro festivalyje “Baltica “, 2002 metais ansamblis puikiai pasirodė tarptautiniame liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalyje “Senoji sostinė”, 2004 metais dalyvauta Vilniaus apskrities  kultūros ir meno šventėje “Vilnijos vainikas”, 2004 m. rugpjūčio 23 d.  -  Juodojo kaspino dienos – Baltijos kelio  15 metų jubiliejaus – paminėjime. 2005 m. gegužės 25 – 29 d. “Gojus” koncertavo Širvintų miesto 530 metų jubiliejaus minėjime, 2006 metais    ansamblis dalyvavo Vilniaus apskrities kultūros ir meno šventėje “Vilnijos vainikas 2006″,  2007 metais   kolektyvas koncertavo respublikinėje Rasos šventimo  jubiliejinėje šventėje Kernavėje, 2007 m. liepos 6 d.  ansambliui plojo dainų šventės  “Būties ratu” žiūrovai Vilniuje. 2008 metais buvo koncertuota miesto šventėje “Ant Širvintos krantų”, su folkloro grupėmis  iš užsienio dalyvauta tarptautiniame festivalyje “Baltica 2008″ Širvintų mieste. Kolektyvas kasmet  pasirodo tradiciniuose  renginiuose, noriai koncertuoja Užgavėnių šventėje, Vasario 16 -osios minėjime, tradicinėje  rajono folkloro ansamblių ir liaudies muzikantų šventėje “Suprašė žvirblalis”, Rasos šventėje Kernavėje. Folkloro ansamblis “Gojus” bendrauja ir bendradarbiauja su miesto socialinės globos,  švietimo institucijomis: su programa dalyvavo  Kaziuko mugėje Širvintų pradinėje mokykloje,  lopšelyje – darželyje “Saulutė”  parodė Velykų programą “Velykėlės atkeliavo”.

Kolektyvas stengiasi populiarinti  Širvintų krašto liaudies tradicijas, renka medžiagą  apie senolius dainininkus, muzikantus, papročius. Pasak dainininkės Irenos Varnienės, smagu visiems buvo per 10 metų, kolektyvas geras, o vadovė Nijolė labai puiki. Pašnekovė linkėjo, kad tik visi sveiki būtų ir gyvuotų bei dainuotų dar daug metų.

Kultūros centro folklorinis ansamblis “Gojus” kviečia Širvintų krašto žmones ir jų svečius į jubiliejinį koncertą “Tu, lineli mėlynžiedi”, kuris įvyks sausio 22 dieną (penktadienį) 17 valandą Kultūros centro didžiojoje salėje. Išsiilgusiems liaudiškos muzikos tai bus puiki savaitgalio pramoga, nuostabus reginys akiai ir atgaiva širdžiai.

Romas Zibalas

Nuotraukos iš Nijolės Vitkauskaitės asmeninio albumo

"Šerifas Racing TM" komandai prireikė dar 5 "arklių jėgų"...

Sekmadienį Širvintų hipodrome buvo surengtos žiemos treko taurės I etapo varžybos. Taip Širvintų automobilių sporto klubas nebe pirmus metus pradeda žiemos sezoną.

Klubo prezidentas Vygintas Šuminskas “Širvintų kraštui” sakė, kad žiema padarė savo pataisymų: atvyko ne visi iš anksto užsiregistravę automobilininkai, tačiau atvažiavo naujų dalyvių, taigi sportininkų skaičius beveik nepakito. Į treko trasą išvažiavo per 60 dalyvių, kai kurie jų dalyvavo kelių klasių įskaitoje, su kai kuriais automobiliais važiavo keli varžybų dalyviai.

Žiemos kaprizus pajuto ir širvintiškiai. “Šerifas Racing TM” komandos lyderis Vytautas Bareckas sakė, kad pagalbos prašymų pasigirdo dar rytą – vieno lenktynininko automobilyje kažkas atsisakė, kito – sustreikavo, nors iš vakaro viskas dar buvo gerai.

Su problemomis susidūrė ir jaunasis širvintiškis Martynas Binka, varžęsis jaunimo klasėje. Išvakarėse buvo naujai perdažytas jam tėvo atiduotas “Volkswagen Golf”. Atrodė, ko dar norėti – tik spausk pedalą ir lėk su vėjeliu. Tačiau rytą lūžo šakė, automobilį teko skubiai remontuoti. Po pirmojo važiavimo pastebėta, kad nebeveikia elektrinis aušintuvas. Martynas su tėčiu ėmėsi ieškoti gedimo priežasties.

Automobilių varikliuose krapštėsi ne vienas: kažkam sunkiai persijungė pavaros, kitiems silpo akumuliatoriai, dar kažkam teko įpūsti į padangas oro.

Beje, apie padangas. Šįkart trasa buvo klastinga – viename jos posūkyje lenktynininkų laukė ledas, taigi čia automobilininkai vairavo ypač atsargiai, ne vienas jautėsi it karvė ant ledo.

“Šerifas Racing TM” lenktynininkas Vytautas Bareckas, dalyvavęs priekiniais ratais varomų automobilių iki 1600 kub. cm variklių klasės (FWD) varžybose, savo automobilį “apavė” žieminėmis čekų gamybos “Barum” padangomis. Pripažino, kad padangų protektorius daro ne ką mažesnę įtaką nei vairuotojo sugebėjimai. Paklaustas, kodėl nepasirinko sportinių dygliuotų padangų, Vytautas leido suprasti, kad jam tai – per brangu.

- Viena naudota “Michelin” sportinė dygliuota padanga kainuoja apie 300 litų, nauja – apie 600 litų ir daugiau. Jei pamesi dyglį – kito jau nebeįstatysi, – paaiškino širvintiškis, draugų šaukiamas “šerifo” pravarde. Dėl to taip pavadinta jo atstovaujama komanda. Tiesa, komanda – tai daugiau simbolinis reiškinys, nes nėra rėmėjų, kad būtų galima įkurti savo klubą.

Matyt, dėl tos pačios priežasties širvintiškis šįmet ant savo automobilio “reklamavo” … krizę – ryškus “firmos” logotipas kiekvienam krito į akis.

Vytautas praėjusių metų treko taurės varžybose lenktyniavo geriausiai tarp vietos sportininkų: jis asmeninėje įskaitoje tarp 80 dalyvių užėmė 17 vietą, B1 klasėje tarp 14 sportininkų buvo 6-as, B2 klasėje tarp 27 dalyvių – 10-as, o 2wdsport klasėje tarp 14 dalyvių – 6-as.

Klubo prezidentas Vygintas Šuminskas pernai asmeninėje įskaitoje buvo 20-as.

Martynui šiųmetės varžybos tapo debiutinėmis. Galbūt todėl mažai patirties turintis vaikinas gerų rezultatų ir nepasiekė.

- Rezultatai – nesvarbu, – sakė Martyno tėtis Almantas. – Tegul mokosi vairuoti ir tokiomis sąlygomis.

Pirmasis etapas širvintiškiams susiklostė skirtingai. Štai po I etapo asmeninėje įskaitoje Vytautas yra 50-as, o Martynas – 58-as. Geriausiai sekėsi 2wdsport (viena ašimi varomų automobilių su žieminėmis sportinėmis padangomis) klasėje su “Volkswagen Golf” važiavusiam Vygintui Šuminskui, kuris užėmė 3-iąją vietą. FWD+ (per 1600 kub. cm) klasėje Vygintas buvo 28-as, to paties Širvintų ASK narys Valdas Kulys – 45-as, o Arvydas Vilkevičius, varžęsis FWD (iki 1600 kub.cm) klasėje, – 62-as.

Pirmąsias dvi asmeninės įskaitos vietas pasidalijo automobiliu “Renault Clio” važiavę ukmergiškiai Ramūnas ir Paulius Nanartavičiai. Jie važiavo 2wdsport klasėje.

Į treko varžybas suvažiavo daug automobilių sporto gerbėjų – dešimtys su fotoaparatais posūkiuose gaudė įspūdingesnius kadrus, antra tiek automobilių viražus sekiojo su vaizdo filmavimo kameromis. Kiekvieną dalyvį atlydėjo gausus draugų ir pagalbininkų būrys, taigi palei hipodromą ir netoli jo knibždėjo šimtai žmonių, nutarusių sekmadienį praleisti gryname ore.

Tarp vaikinų ir vyrų varžėsi vienintelė dailiosios lyties atstovė – Gabrielė Aleksynaitė. Mergina automobiliu “Opel Corsa” važiavo jaunimo ir priekiniais ratais varomų automobilių įskaitose.

Kaip ir pernai, ketinama surengti šių varžybų tris etapus, bent vieną jų, jei leis galimybės, – ant kurio nors ežero ar tvenkinio ledo.

Gintaras Bielskis

Per savaitgalį Širvintų rajono policijos komisariato išblaivėjimo kamerose “viešėjo” tik vienas asmuo – Jauniūnų seniūnijos gyventojas T.L., neblaivus šlitinėjęs Barskūnuose.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 19 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tačiau neblaivių vairuotojų tarp jų nepasitaikė. Policijai pranešta ir apie vieną eismo įvykį: sausio 17-ąją Musninkuose vietos gyventojas V.M. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio “Mazda 626″ ir atsitrenkė į sodybos tvorą.

Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Štai Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad gruodžio 20-ąją buvo pastebėta, jog apgadinta 20 kv. m Širvintų kultūros centro pastato sienos. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kažkuo apmėtyta kiemo pusės siena nukentėjo nelabai, padarytas nuostolis įvertintas 1825 litais.

Ketvirtadienį Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad kelio Maišiagala-Širvintos 13-ajame kilometre pavogtas kelio ženklas “Pagrindinis kelias”, o kelio Jauniūnėliai-Musninkai 1-ajame kilometre – kelio ženklas “Pagrindinis kelias” ir sulankstyta jo atrama.

Sausio 16 dieną užregistruotas širvintiškio R.P. skundas dėl vagystės iš sandėliuko. Padaryta 80 litų žala. Mūsų žiniomis, tai šį šaltą laikotarpį puikiai atspindintis nusikaltimas: žmogus pastebėjo, kad iš jo pavogta … malkų.

“Širvintų krašto” informacija

Skaudžiausiai smogta Širvintų ir Jauniūnų girdytojams

Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio duomenimis, 2009 metais mūsų rajone gyveno 19 643 žmonės, iš jų 7150 – Širvintų mieste, o 12 493 – kaimuose.

Tarp aštuonių rajone esančių seniūnijų didžiausia yra Širvintų seniūnija, jos plotas – 15 829 ha, o 117 esančių kaimų ir viensėdžių pernai gyveno 3510 žmonių.

Antroji pagal dydį – Alionių seniūnija, kurios plotas – 15 000 ha. Tačiau šioje seniūnijoje esančiuose 45 kaimuose ir viensėdžiuose pernai gyveno beveik dvigubai mažiau žmonių – 1806.

Už Alionių kiek mažesnė, bet tankiau apgyvendinta Jauniūnų seniūnija: ji išsidriekusi 12 668 ha plote, 51 kaime ir viensėdyje 2009 metais gyveno 2066 žmonės.

Daugiau nei 10 tūkst. ha plotą turi Gelvonų seniūnija (11 492 ha), tačiau jos gyventojų tankumas nedidelis: šios seniūnijos 72 kaimuose ir viensėdžiuose pernai gyveno 1806 žmonės.

Zibalų seniūnijos teritorija – 8206 ha, 58 kaimuose ir viensėdžiuose pernai gyveno 1488 žmonės.

Čiobiškio seniūnijos dydis – 6 634 ha, 39 kaimuose ir viensėdžiuose gyveno 1098 žmonės.

Musninkų seniūnija apima 5461 ha, o 52 kaimuose ir viensėdžiuose pernai gyveno 1361 žmogus.

Kernavės seniūnijos plotas – 4066 ha, 25 kaimuose ir viensėdžiuose gyveno 494 žmonės.

Iš šių duomenų matyti, kokias teritorijas ir kiek žmonių pernai turėjo aptarnauti Prevencijos poskyrio pareigūnai. Kadangi teritorijų dydis ir gyventojų skaičius labai skiriasi, kai kurie Prevencijos poskyrio tyrėjai aptarnavo po kelias seniūnijas. Apskritai pagal gyventojų pareiškimų, prašymų ir skundų, tenkančių vienam pareigūnui, skaičių Širvintų rajonas yra pirmaujantis Vilniaus apskrityje, nors mūsų rajono komisariato Prevencijos poskyryje dirba mažiausiai – tik 7 pareigūnai.

Prevencijos poskyrio viršininko Mindaugo Mickonio pateiktais duomenimis, jam pavaldūs poskyrio pareigūnai per 2009 metus išnagrinėjo 899 piliečių pareiškimus, pranešimus ir skundus (per tą patį 2008 metų laikotarpį – 855). Daugiausia jų – 758 – išnagrinėjo tyrėjai (apylinkių inspektoriai): mieste gauti 299 pareiškimai, pranešimai ir skundai, kaime – 459. Dar 141 pareiškimą, pranešimą ar skundą išnagrinėjo Prevencijos poskyrio specialistai (Nepilnamečių reikalų inspektoriai).

Tuo Poskyrio pareigūnų veikla neapsiribojo. Anot Poskyrio viršininko, 109 baudžiamosiose bylose buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o 25 bylose tęstas tyrimas, kuris buvo pradėtas dar 2008 metais. Per metus baigtos tirti 77 bylos (jose – 79 epizodai), jos perduotos prokuratūrai. 8 bylos buvo perduotos į teismą, 69 tyrimas nutrauktas. Apskritai dėl 112 atvejų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

- Be šios veiklos, Poskyrio pareigūnai vykdė ir kitų tarnybų užduotis – įvykdyta 414 teismų, prokuratūros ir kitų įstaigų atskirųjų pavedimų. Beje, vienu daugiau, nei 2008 metais, – teigė Mindaugas Mickonis.

Viršininkas atkreipė dėmesį, kad labai padaugėjo administracinių teisės pažeidimų: 2008 metais surašyti 606 administracinės teisės protokolai, o 2009 metais – net 735. Širvintų mieste asmenys įvykdė 276 administracinės teisės pažeidimus, Širvintų seniūnijoje – 174, Jauniūnų – 62, Gelvonų – 57, Musninkų – 43, Alionių – 39, Zibalų – 38, Čiobiškio – 26, Kernavės – 20.

Iš šių skaičių matyti, kad pažeidimų skaičius daugmaž atitinka seniūnijų dydį ir gyventojų skaičių, nors yra šiokių tokių išimčių. Štai Alionių seniūnija, pagal dydį būdama antra, o pagal gyventojų skaičių – trečia, į priekį praleido dydžiu ir gyventojų skaičiumi daug mažesnes Gelvonų ir Musninkų seniūnijas. Ar tai – ne aktyvios Alionių seniūno Sigito Bankausko bei kitų aktyvių vietos gyventojų veiklos rezultatas?

Svarbiausiu Prevencijos poskyrio pareigūnų veiklos rezultatu vis dėlto reikėtų laikyti jų kovą su kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta. Daugiausia pagal gyventojų pranešimus, taip pat – surinkus operatyvinę informaciją, 2009 metais buvo patikrinti 28 asmenys, galintys užsiimti neteisėta veikla. Galima sakyti, kas antrą apsilankymą vainikavo sėkmė.

- Pas 14 asmenų rasta ir paimta 34,05 litro nedenatūruoto, denatūruoto ir techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių. Dešimčiai asmenų buvo surašyti administracinės teisės protokolai bei paskirtos administracinės nuobaudos. Pas keturis asmenis rasta ir paimta 6,93 litro naminės degtinės, trims asmenims surašyti protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos, – informuoja Prevencijos poskyrio viršininkas.

Komisariato viršininko Almanto Lukšos pasiūlymu, pateikiame “Širvintų krašto” sudarytą 2009 metų rajono nelegalios prekybos alkoholiu ir tabako gaminiais žemėlapį. Pridursime tik, kad patikrinimų metu pas 8 asmenis iš viso buvo rasti ir paimti 3038 pakeliai cigarečių su Rusijos Federacijos pavyzdžio banderolėmis, o pas 2 asmenis – 183 pakeliai cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Daugiausia pakelių rasta Širvintų mieste – 1359. Gelvonų seniūnijoje iš 1 asmens paimti 1333, Čiobiškio seniūnijoje iš 2 asmenų – 310, Širvintų seniūnijoje iš 1 asmens – 87, Zibalų seniūnijoje iš 1 asmens – 70, Jauniūnų seniūnijoje iš 1 asmens – 45, Musninkų seniūnijoje iš 1 asmens – 17 pakelių.

Verta atkreipti dėmesį, kad žemėlapyje kol kas “nesutepta” Kernavės seniūnija, tačiau tai dar nereiškia, kad joje neprekiauta nelegaliu alkoholiu ar kontrabandiniais tabako gaminiais. “Širvintų kraštas” tęs tradiciją ir panašius žemėlapius pateiks dažniau. Jie visų pirma atspindės policijos pergales atitinkamose teritorijose. Kadangi be vietos gyventojų pagalbos šie rezultatai būtų prastesni, “švarios” seniūnijos tuo pačiu yra ir pagrindas susimąstyti, ar šiose teritorijose tikrai jau padaryta viskas?

Gintaras Bielskis

Šioje klasėje mokosi Širvintų pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės “Vaikystė” vaikai. Grupėje ugdomi 22 vaikučiai: 9 mergaitės ir 13 berniukų. Visiems šešeri metai. Grupėje vaikai praleis vienerius metus. Juos ugdo mokytoja Dalia Katinienė ir mokytojos padėjėja Daiva Baronienė.

Pirmuosius vaikučius 7 valandą ryto pasitinka mokytojos padėjėja Daiva. Nuo 8 iki 12 valandos užsiėmimus veda mokytoja Dalia. Vaikai įtraukiami į veiklą, kurios metu yra ugdomos penkios kompetencijos: socialinė, komunikacinė, pažintinė, sveikatos saugojimo ir meninė. Ši veikla nukreipta pasiruošimui mokyklai.

Po pietų prasideda kita veikla, kuri trunka iki 16 valandos. Dailė, teatras ir muzika – neatskiriama priešmokyklinukų grupės “Vaikystė” dalis. Tris kartus per savaitę čia lankosi pradinių klasių mokytoja Tamara Zažeckienė, kuri skiepija meilę menui – dailei, vaidybai. Muzikos mokytoja Sonata Žilinskienė moko įvairių dainelių, ratelių. Vaikams ypač patinka šie užsiėmimai. Su džiaugsmu mažieji priešmokyklinukai laukia užsiėmimų sporto salėje. Joje gali lankytis kiekvieną dieną. Vaikai noriai lankosi mokyklos bibliotekoje, kur gali klausytis pasakų, sklaidyti įvairias knygeles, žiūrėti filmukus. Priešmokyklinukai dažni svečiai mokyklos Gyvajame kampelyje. Ten susipažįsta su gyvūnais, stebi juos. Mūsų mažiausieji dalyvavo “Gerumo” akcijoje. Savo mažiesiems draugams žvėreliams nešė maisto, aukojo pinigėlius. Meilė, rūpestis, globa, gailestis gyvūnams… nuo čia prasideda didelio žmogaus augimas.

Mūsų mažieji mokykloje jaučiasi saugūs, noriai ateina. Kai kuriuos tėveliams sunkiai sekasi parvesti namo, nes jie nenori skirtis su grupe. Čia jie jaučiasi savarankiškesni, dažniau susitinka su vyresniais broliais ir seserimis. Vaikams ypač patinka patiems pasirinkti patiekalus mokyklos valgykloje, už juos susimokėti.

Į savo grupę visi vaikai noriai atsineša žaislų, konstruktorių, knygelių ir noriai dalijasi su kitais. Esame dėkingos vaikų tėveliams. Jie pasidžiaugia mūsų darbais, rūpinasi savo vaikais, paremia, pasako gražių žodžių. Džiaugiamės visos grupės iniciatyviais tėveliais.

Susipažinę ir susidraugavę vieni su kitais, pastatėme spektakliuką “Daržovių gegužinė”. Jį žiūrėjo vaikučių tėveliai, seneliai, broliai, seserys. Renginyje dalyvavo mokyklos direktorė Irena Sližauskienė. Mes džiaugėmės šauniais mažaisiais aktoriukais. Direktorė pasiūlė spektakliuką parodyti pirmokams. Priešmokyklinukai savo spektakliuką suvaidino didesnei auditorijai. Jie įgijo kitokios patirties ir susilaukė skambių plojimų.

Advento laiku kartu su tikybos mokytoja Danguole Lapinskiene organizavome adventinį rytmetį. Mokytoja vaikams pasakojo apie Advento reikšmę. Visi kartu pynėme adventinį vainiką. Vaikučiai buvo itin susikaupę ir dėmesingi. Perduodami šilumą savo delniukuose draugui su juo dalijosi meile ir gerumu. Išsakę savo baimes, ydas, pasižadėjo jų nekartoti.

Grupės vaikai lankėsi lėlių teatro spektaklyje “Bruknelė”, plojo Jaunimo teatro spektaklio “Paika pelytė” aktoriams, stebėjo Elfų teatro “Kalėdų giesmę”.

Atsisveikindami su senaisiais metais, surengėme popietę grupėje. Tėvelių dėka stalai lūžo nuo vaišių. Vaikai patys pasirūpino muzika. Matas J. atsinešė patinkančių ir tinkančių vaikų amžiui kompaktinių plokštelių.

Taigi, pradžia visiems buvo nelengva. Šiuo metu mes džiaugiamės tuo, ką turime: linksmus, draugiškus, viskuo besidominčius, smalsius ir imlius vaikus, kurie kiekvieną rytą noriai praveria mokyklos duris, kur jų visada laukia. Manome, kad mūsų vaikams bus drąsu žengti į pirmąją klasę, kad nebus sunku priprasti prie mokyklos, jos tvarkos, kad neteks patirti adaptacijos problemų.

Vaikystė… Ji dar visai šalia. Tokia artima ir sava. Priešmokyklinio ugdymo grupė tokiu pavadinimu lyg tiltas tarp žaidimo ir mokslo, nerūpestingumo ir atsakomybės, vėjavaikiškumo ir pareigos. Žaisminga vaikystė čia įgyja kitą atspalvį, kitą skambesį, kitą dvelksmą…

Širvintų pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja Dalia Katinienė ir mokytojos padėjėja Daiva Baronienė