Susitikime su Darbo partijos frakcijos nariais dalyvavo ir Širvintų ligoninės vyr. gydytoja Dalia Aleknienė.

Nerimsta aistros dėl šalyje rengiamos sveikatos reformos. Reali grėsmė neišlikti tokiai, kokia yra dabar, yra iškilusi ir Širvintų ligoninei. Ne kartą rašėme apie tai, kad pasigendama Širvintų rajono mero konkrečių žingsnių šiai problemai spręsti. Lapkričio mėnesį rajone lankęsis Seimo narys Jonas Pinskus sakė, jog situacija dėl ligoninės tinklo pertvarkos jam yra žinoma ir nepateisino mero neveiklumo (tuo metu Seime buvo gauti 59 šalies Savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir profsajungų pareiškimai, kuriuose prašoma nenaikinti ligoninių, tačiau mūsų rajono vadovai tokio prašymo nepasivargino parašyti).

Ne tik Seimo sveikatos reikalų komiteto narė “darbietė” Dangutė Mikutienė, bet ir visi Seimo Darbo partijos frakcijos nariai gilinasi į rengiamos sveikatos reformos peripetijas, analizuoja padėtį ir įvairias galimybes.

Trečiadienį Seimo Darbo partijos frakcijos nariai susitiko su Prienų, Kaišiadorių, Ignalinos, Pakruojo, Zarasų, Naujosios Akmenės, Molėtų, Širvintų, Šilalės ir Gargždų rajoninių ligoninių vadovais (Jonas Pinskus apgailestauja, kad kaip tik tuo metu buvo iškviestas į Vilniaus regioninio parko administraciją, tad susitikime dalyvauti negalėjo, tačiau jis puikiai žino esamą padėtį, pasižada ir toliau stebėti, kaip bus sprendžiami sveikatos reformos reikalai mūsų rajone, ir pagal galimybes padėti spręsti iškylančias problemas).

Susitikime buvo kalbėta apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomą sveikatos reformą ir planuojamą ligoninių restruktūrizaciją. Įgyvendinus valdančiųjų planus, šalyje funkcionuos 2 universitetų mokslo ir gydymo centrai, 8 respublikinio lygmens ligoninės, 8 regiono ir 39 rajono lygmens ligoninės. Po ligoninių tinklų optimizavimo šalyje liks 24 gydymo įstaigomis mažiau. Gydytojams ir Seimo nariams kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl tokios pertvarkos ekonominio pagrįstumo, bet ir dėl jos teisėtumo.

“Yra neatliktas išplėstinis sveikatos reformos poveikio vertinimas, kurį pagal teisės aktus privalu atlikti. Reforma įgyvendinama remiantis Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu. Be to, Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo” nuostatos gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Vyriausybės, Sveikatos sistemos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, Sveikatos draudimo ir Konkurencijos įstatymams. Tai leidžia mums abejoti reformos teisėtumu. Todėl mes palaikome ligoninių vadovų iniciatyvą kreiptis į Konstitucinį teismą ir inicijuosime tokią procedūrą parlamente”, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė.

Preliminariais gydytojų skaičiavimais, restruktūrizavus 12 rajoninių ligoninių reikės atleisti nuo 500 iki 700 gydytojų, vien jų išeitinėms kompensacijoms reikės 12 mln. litų, neskaičiuojant žalos, kuri bus padaryta sveikatos sistemai ir šių rajonų gyventojams.

“Buldozeriai gerai tinka žiemą valyti sniegą, bet ne valdyti šalį. Galbūt Sveikatos apsaugos ministrui – geodezininko išsilavinimą turinčiam Algiui Čaplikui, kaip ir visai Vyriausybei, buldozerio principas yra mielesnis, sprendžiant šaliai svarbius klausimus, bet demokratinėje Europos šalyje sveikatos sistemos pertvarkos klausimai turi būti sprendžiami viešai, atsižvelgiant į žmonių ir šios srities specialistų nuomonę, o ne siaurus politinius interesus”, – mano D. Mikutienė.

“Širvintų krašto” informacija

Buvusi Jachimavičių žemė, įrengus Širvintų "marias" ir pasodinus parkelį, tapo yžač patraukli...

Per pastaruosius dvejus metus “Širvintų krašto” puslapiuose ne kartą atsirado vietos ir žinomai istorijai, kuri palietė rajono tarybos narės Melanijos Jachimavičienės šeimą. Priminsime, kad vietos politikės sutuoktinis pageidavo, jog jam būtų natūra grąžinta laisva (neužstatyta) žemė, esanti Širvintų mieste. Tai – parkas palei Širvintų “marių” įlanką ir asfaltuota aikštelė, kurioje dar sovietmečiu ketinta įrengti dirbtinės dangos žolės riedulio aikštę. Šią žemę, tiksliau – dalį jam jau anksčiau grąžinto sklypo, Mykolas Jachimavičius mėgina susigrąžinti beveik 20 metų, tačiau kaskart atsiranda įvairių kliūčių.

Grąžino bendruomenės naudojamą žemę

Dar 2004 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Mykolo Jachimavičiaus skundą, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti Širvintų rajono tarybą priimti jam naudingą sprendimą. Tačiau teismas nutarė, kad šie sklypai, tarp kurių tada prašyta ir paplūdimio, yra suplanuoti ir realiai pritaikyti miesto bendruomenės poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo juos pripažinti laisvais. Po kiek laiko šią teismo nutartį paliko galioti ir Vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal įstatymą, nelaisva (užstatyta) žemė yra išperkama valstybės ar kompensuojama natūra kitoje vietoje.

Nors barjeras pakeltas, įvažiavimas veda ne į Jachimavičių žemę.

Rajone pasikeitus valdžiai, o tuo pačiu – politinei situacijai, Jachimavičiai vėl pradėjo judinti žemės grąžinimo klausimus. Juo labiau, kad pretendento sutuoktinė Melanija Jachimavičienė ir dukra Milda Bružienė buvo išrinktos į rajono tarybą, tapo valdančiosios koalicijos narėmis, o jų bendrapartietis – “Tvarkos ir teisingumo” rajono lyderis Alfredas Astikas – tapo rajono mero pavaduotoju. Žodžiu, atsirado gana neprastos prielaidos savai tvarkai ir teisingumui.

Ir tikrai, iš pradžių žemės grąžinimo reikalai pajudėjo iš mirties taško. 2008 metų sausio 29 dieną rajono taryba valdančiųjų balsų dauguma, sukeldama opozicijos ir daugelio rinkėjų nusistebėjimą, nutarė miesto bendruomenės naudojama žemę grąžinti Mykolui Jachimavičiui. Tąkart už tokį sprendimą balsavo net rajono meras Kęstutis Pakalnis, žemės grąžinimo peripetijoms paaukojęs netgi svarbų susitikimą Vilniuje. Beje, apie tai, kad Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai veltui laukė į pasitarimą dėl naujo stadiono statybos Širvintose atvykstant mero, “Širvintų kraštas” taip pat rašė.

Tačiau skandalingos pergalės garbei iššauto šampano purslai vis dėlto susigėrė į dar negrąžintą žemę: paprieštaravus Vyriausybės atstovui šis rajono tarybos sprendimas buvo pripažintas neteisėtas ir mažiau nei po pusmečio – panaikintas. Taigi Jachimavičių žemė vėl pakibo ore, it ta mistiškoji Fata Morgana…

Raštą surašė prašomas

Tie, kas mano, jog šioje istorijoje galutinai buvo padėtas taškas, labai klysta. Net Vyriausybės atstovo išaiškinimas ir rajono tarybos sprendimas panaikinti ankstesnį nutarimą grąžinti žemę Jachimavičiams, tuo dar nesibaigė. Tolesni veiksmai pradeda priminti filmą, kai sprogimo dūmai išsisklaido ir, atrodė, jau žuvę kariai vėl kyla iš duobės ir atstatę durtuvus žengia pirmyn. 2008 metų liepos 10 dieną Mykolas Jachimavičius kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti natūra jau mūsų aptartą laisvą (neužstatytą) žemę ir pateikė reikiamus dokumentus…

Užbėgdami įvykiams už akių iš karto pasakysime, kad šįsyk dar vieno tarybos posėdžio neprireikė, o bendraminčiai šampano taurių už pergalę prieš bendruomenės interesą nebekėlė. Tiesa, ir šįkart nesėkmingas pretendentų pastangas vainikavo Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat dėl netikro dokumento pagaminimo ar dokumento suklastojimo. Tyrimas buvo pradėtas gavus Mykolo Jachimavičiaus žento Romualdo Bružo skundą. Pareiškėjas įtarė, jog jų gautas 2009 metų sausio 16 diena datuotas Savivaldybės raštas apie priežastis, dėl kurių žemė negali būti grąžinta, yra suklastotas. Savo argumentams sustiprinti pretendentai pateikė 2008 metų liepos 31 dienos raštą, kurį pasirašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Purvaneckas. Būtent šį raštą galima prilyginti artilerijos sviediniui, pataikiusiam į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje bei Širvintų rajono savivaldybės pozicijų tvirtovę. Šia pažyma Jonas Purvaneckas viską apvertė aukštyn kojomis patvirtindamas Mykolui Jachimavičiui naudingą teiginį, kad aptariama žemė vis dėlto nėra priskirta valstybės išperkamai žemei, kaip teigta iki tol. Žodžiu, iš pažymos aišku, kad pageidaujama yra laisva, neužstatyta, taigi – gali būti grąžinta Jachimavičiams.

Bet sensacijos apie Savivaldybėje demaskuotą klastotojų klaną Jachimavičiai nesulaukė. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisingi yra ne dokumentai, kuriais rėmėsi Savivaldybė, o pats raštas, kurį Jonas Purvaneckas surašė Romualdo Bružo prašymu. Surašė, nes žinojo, jog buvo tarybos sprendimas grąžinti šią žemę Mykolui Jachimavičiui. Nors 2008 metų gegužės 20 dienos sprendimu šis tarybos sprendimas buvo panaikintas, vienas rajono vadovų yra įsitikinęs, kad “politinė valia išlikusi iki šiol”.

Rinkimai – ne už kalnų

Lygiai prieš metus, 2009 metų sausio 16 dieną, Širvintų rajono savivaldybės administracija panaikino Jono Purvanecko pasirašytą raštą ir apie tai informavo Jachimavičius. Būtent tai ir sukėlė pretendentų, kurių rankose jau buvo teisių į žemę atkūrimo bylos su perduodamų neatlygintinai naudotis žemės sklypų bylomis, nepasitenkinimą.

Nenustačius valdininkų piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo faktų, šis ikiteisminis tyrimas nuvo nutrauktas, žemės bylos grąžintos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui, o Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Purvaneckas įspėtas, kad nedarytų teisės pažeidimų.

Tiesa, net tuo ši istorija gali nesibaigti. Viena, Mykolas Jachimavičius ir Romualdas Bružas šį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali apskųsti. Be to, lieka vilties, kad kada nors rajono taryba vis dėlto pakeis pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį ir nebebus juridinio pagrindo žemės nebegrąžinti. Ko reikėtų, kad taip nutiktų? Matyt, nesuklysime pasakę, kad visų pirma vėl reikėtų patiems ar užtarėjams patekti arčiau valdžios lovio – rinkimai į vietos tarybą ne už kalnų…

Gintaras Bielskis

Širvintų "Atžalyno" pagrindinės mokyklos languose plazdančios žvakių liepsnelės atkreipė skubančių į darbą suaugusiųjų dėmesį, priminė Sausio 13 - osios svarbą.

Mokyklų languose – atminimo žvakutės

 

Tarptautinė istorinio teisingumo komisija trečią kartą pakvietė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas prisijungti prie pilietinės akcijos “Atmintis gyva, nes liudija”. Šia akcija visoje Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena – Sausio 13 – oji. Akcijos metu – 8.00 valandą – mokyklose užgesinama šviesa ir visuose languose dešimčiai minučių uždegamos atminimo žvakutės. Prie šios kilnios ir prasmingos akcijos prisijungė ir Širvintų rajono bei miesto ugdymo institucijos.

Sausio 13-osios rytas Širvintų mokyklose prasidėjo kitaip nei įprasta. Uždegdami klasėse ant palangių sustatytas žvakutes, visų klasių moksleiviai pagerbė žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Ankstyvą sausio rytą, kai lauke dar tamsu, ant palangių plazdančios žvakių liepsnelės atkreipė praeivių, skubančių į darbą suaugusiųjų dėmesį, priminė šios dienos svarbą. Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos 5 -8 klasių auklėtojai moksleiviams surengė specialią pamoką, pavadintą “Atmintis gyva, nes liudija”. Pedagogai ugdytiniams pasakojo apie tragiškus sausio įvykius, aiškino jų svarbą. Moksleivių atstovai prie R.Antinio paminklo padėjo atminimo vainiką Laisvės gynėjams pagerbti.

Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje per pirmąją pamoką buvo pagerbti žuvusieji prie Televizijos bokšto. Po keturių pamokų gimnazistai ir mokytojai dalyvavo muzikiniame istorinės datos paminėjime: Rūta Bagdonavičiūtė,  Donatas Lučiūnas, Edvardas Serafinas, Laurynas Žiūkas, Aivaras Četrauskas, vadovaujami mokytojo Arvydo Golco, skambino gitaromis ir dainavo dainas apie laisvę bei tėvynę Lietuvą. Po šešių pamokų gimnazijos sporto salėje vyko sporto renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienai paminėti. Mokyklos šauliai, vadovaujami Leono Vaicekausko, ir kiti mokiniai dalyvavo “Pagarbos bėgime” nuo mokyklos iki Nepriklausomybės paminklo. Moksleiviai išbandė jėgas šaudymo ir 16 kilogramų svarmens rovimo rungtyse. Sporto varžytuves organizavo Jonas Stankevičius ir Romualdas Mikalajūnas – gimnazijos mokytojai.

Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Audronės Buzienės ir Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Margaritos Vaičelytės – akcijos koordinatorių – nuomone, aktyvus moksleivių dalyvavimas renginiuose rodo, jog pasiūlytas Sausio 13 – osios įvykių minėjimas yra patrauklus mokyklų bendruomenėms ir yra efektyvi priemonė formuojant moksleivių istorinę atmintį.
Romas Zibalas

Kęstučio Misiūno ir Margaritos Vaičelytės nuotraukos

***

A.Mamontovo dainą "Paskutinis traukinys" atlieka (iš kairės į dešinę) Andrius Ryžakovas, Vygantas Gurskas, Aidas Stundys, Justina Garbatavičiūtė, mokytoja Roma Vareikienė ir Ieva Vareikytė.

Atmintis gyva, nes liudija

 

Sausio 13 dieną Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje įvyko Nepriklausomybės aukų atminimo minėjimas. Aštuntą valandą mokyklos languose supleveno žvakių liepsnelės, simbolizuojančios mūsų tikėjimą Laisve, Lietuvos ateitimi, pagarba šalies istorijai. Po šios akcijos pirmosios pamokos metu mokytojai ir mokiniai susirinko pirmojo aukšto fojė. Buvo pravesta bendra visoms klasėms atminties pamoka “Atmintis gyva, nes liudija” bei pasidalyta mintimis apie Sausio 13-osios svarbą. Ekrane prieš susirinkusiųjų akis vienas po kito keitėsi žuvusiųjų prie Televizijos bokšto žmonių veidai bei artimųjų ir draugų prisiminimai apie šiuos didvyrius. Šalia stovėjo stendas, kuriame buvo žuvusiųjų nuotraukos, mokinių mintys, eilėraščiai apie nepriklausomybę. Mokiniai ir mokytojai nulenkė galvas prieš juos ir pagerbė žuvusius tylos minute. Buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Istorinės literatūrinės-muzikinės kompozicijos vedėja istorijos mokytoja Aldona Četrauskienė garsiai perskaitė sausio 13-osios dieną žuvusiųjų didvyrių pavardes. Prasmingai skambėjo aštuntoko Vyganto Gursko eilėraščio “Žydėkite dienos” žodžiai. Pasak aštuntoko Aido Stundžio, į šią pilietinę akciją įsitraukė daugelis šalies mokyklų, ir nors nuo to laiko prabėgo jau 19 metų, tačiau mokiniai supranta Laisvės kainą. Mokytoja Aldona Četrauskienė pažymėjo, kad užaugo visai nauja karta, kuriai apie to meto įvykius dar gali papasakoti jų mokytojai, tėvai ir seneliai. Bagaslaviškyje dirba ir gyvena nemažai žmonių, kurie tomis dienomis budėjo prie Parlamento ir Spaudos rūmų.

Gitaristai Ieva Vareikytė, Justina Garbatavičiūtė, Andrius Ryžakovas ir Aidas Stundys atliko A.Mamontovo dainą “Paskutinis traukinys”. Devintokės padainavo dainą pagal J.Marcinkevičiaus eilėraštį “Laisvė”. Tą sausio 13-ąją dieną prie Parlamento žmonės dainavo lietuviškas Laisvės dainas, tikėjo, kad Nepriklausomybė bus iškovota. Prisimindami tuos įvykius mokiniai ir mokytojai sutartinai padainavo dainas “Tėvynė” (J.Marcinkevičius) ir “Ažuolai” (K.Vasiliauskas). Mokyklos direktorius Pranas Kamienas įteikė padėkos raštus mokiniams, dalyvavusiems bėgime “Gyvybės ir mirties keliu” Vilniuje. Devynių kilometrų distanciją sėkmingai įveikė dešimtokai Gediminas Bagdonavičius, Egidijus Rutkauskas, Donatas Lajauskas, devintokai Ernestas Armonavičius, Edgaras Armonavičius, Kamilė Adomavičiūtė, Aurelija Kuprijenko, Rūta Urbonavičiūtė, septintokė Vitalija Demčenko, šeštokai Rimvydas Lapėnas ir Radvilė Urbonavičiūtė.

Sausio 13-osios dienos minėjimas bagaslaviškiečiams buvo pati geriausia proga atmenant tų dienų galią ir ryžtą drąsiai pasižūrėti pirmyn ir paklausti savęs: “Ką šiandien galiu padaryti, kad būtų geriau rytoj – Aš, šios valstybės pilietis?”

Remigijus Bonikatas

***

Lydimi policijos automobilio, Širvintų "Atžalyno" pagrindinės mokyklos mokiniai bėgdami pagerbė žuvusius už Lietuvos nepriklausomybę.

Mažasis Gyvybės ir mirties kelias

 

Nuolat tarp sportiškiausių šalies mokyklų patenkanti Širvintų “Atžalyno” pagrindinė mokykla surengė bėgimą sausio 13-osios įvykiams paminėti. Bėgime dalyvavo per pusšimtį jaunųjų šaulių ir kandidatų į šaulius, šiaip sportuojančių mokyklos mokinių.

Po trečiadienio priešpietę mokykloje surengto minėjimo ilga bėgikų kolona pasileido R. Antinio skulptūros žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę link. Šis bėgimas tapo mažuoju analogu šalyje plačiai žinomam bėgimui Vilniaus Gyvybės ir mirties keliu, kuriuo kasmet tūkstančiai bėgikų bėga nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Atžalyniečiai – taip pat dažni šio bėgimo dalyviai.

Gintaras Bielskis

O dabar po namus, kurių sklypuose reikės nutiesti naujas trasas, vaikšto įvairių firmų projektuotojai ir siūlo gyventojams projektavimo paslaugas už 500-1000 litų. Suprantama, nieko blogo gal ir nėra, kiekvienas ieško sau darbo, kiekvienas stengiasi. O žmonėms tokioje konkurencinėje kovoje tik geriau, nes paslaugos pinga.

Į Seimo nario Jono Pinskaus priimamąjį kreipėsi Kabaldos kaimo gyventojai ir prašė rasti galimybių, kad gyventojams tie privalomieji darbai būtų atlikti kuo pigiau. Seimo narys tuoj pat susitiko su UAB “Širvintų vandenys” direktoriumi Kęstučiu Vaškevičiumi ir aptarė galimybes. Gyventojų susirinkime lapkričio 19 dieną Kęstutis Vaškevičius pasižadėjo daryti viską, kad tiek projektavimo, tiek įvadų tiesimo darbai jų įmonėje būtų pigiausi. Tokią Seimo nario Jono Pinskaus ir direktoriaus kęstučio Vaškevičiaus nuostatą galima suprasti – juk tie gyventojai bus “Širvintų vandenys” klientai, mokės įmonei už vandenį ir nuotėkas. Kaip sakoma, savi. O saviškiams ne tik galima, bet ir būtina nuolaidas padaryti.

Pažadai pradeda pildytis. UAB “Širvintų vandenys” specialistai suskaičiavo, kad nesiekiant pelno, suprojektuoti įvadą galima už 150 litų. Tiek nuspręsta ir imti. Vargu ar kuris nors privatus projektuotojas padarys dar pigiau.

“Širvintų vandenys” asmeniškai informavo gyventojus, kad jie galės prisijungti prie vandentiekio ir nuotėkų tinklų, kai bus baigti magistralinių trasų tiesimo darbai. Teigiama, kad apie tų darbų baigtį gyventojai bus informuoti papildomai.

Šiuo metu pats laikas pasirūpinti vandentiekio įvadų ir (ar) nuotėkų trasų projektais.

Informuojama, kad UAB “Širvintų vandenys” (Plento g. 5, Širvintos) paraiškas projektavimui priima nuo sausio 4 dienos.

Gyventojai, turintys parengtus projektus, galės kreiptis į tą pačią UAB “Širvintų vandenys” arba susirasti kitą kvalifikuotą rangovą, kuris nuties įvadinius tinklus ir įrengs vandens apskaitos mazgą. “Širvintų vandenys” direktorius K. Vaškevičius sako, kad jo vadovaujama bendrovė daro viską, kad ir tie darbai būtų pigiausi. Dėl kainos kiekvienu konkrečiu atveju bus tariamasi atskirai: vieniems galbūt bus galima tranšėjas kasti mechanizuotai, kitiems – rankiniu būdu. O gal kai kas turės galimybę pats tokį nekvalifikuotą darbą padaryti?

Bet kuriuo atveju, nutiesus vandentiekio tinklų įvadą į pastatą ir (ar) buitinių nuotėkų išvadą iš pastato, prieš užkasant tranšėją bus būtina iškviesti UAB “Širvintų vandenys” atstovą, kuris surašys nustatytos formos aktą dėl tinklų tinkamumo eksploatuoti. Su šiuo aktu ir projektu reikės atvykti į UAB “Širvintų vandenys” abonentų skyrių sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartį. Pradėti vartoti vandenį ar išleisti nuotėkas bus leista tik sudarius minėtą sutartį.

Kol kas galima tik pasidžiaugti, kad UAB “Širvintų vandenys” ėmėsi gražios iniciatyvos, kad ieško papildomų darbų, iš kurių būtų galima nors ir nedaug, bet vis dėlto šiek tiek užsidirbti. Pagaliau, įmonėje dirba mūsų krašto žmonės, tad jiems bus įkurta viena kita darbo vieta. Sunkmečiu tai sveikintinas pavyzdys.

O gal “Širvintų vandenys” įkvėps ir kitas Savivaldybės įmones panašiai elgtis, o ne tik dejuoti, kad viskam trūksta pinigų?

Steponas Liktoravičius

 
- Tai kokią temą palietei šįkart? – klausia bičiulė.

- O, žinai, ir nepamenu…- atsakiau.

- Tai kada rašei?

- Gal vakar…

- Džiovink “sukorius”… Tavęs laukia “turma”…

- Čia dabar…

- Neįsikerti į šiuolaikinį teisinį formatą? Moteriškė iš interneto surinko medžiagą, suklojo į knygą, ją išleido, paskui pastojo, pagimdė ir tik tada atėjo honoraras. Po jo greitai atėjo “Sodra” su prokurorais… Paklausta, ką toje knygoje rašė, moteriškė neprisiminė… Tu gali pamiršti, su kuo vaiką pasidarei, bet už ką pinigus gavai?.. Kas, kur, kaip – tai tik detalės. Valdžiai reikia pinigų – visa kita nesvarbu.

- Su tom nėščiom bobom – valdžiai vieni nervai. Buvo toks “alimentų fondas”. “Teisingumo” ministras – prieš: “Pačios kaltos, turi galvot, su kuo tuokiasi…” Čia ne anekdotas. Taip ir pasakė: “Tegu pačios ieško ir priverčia vyrus mokėti…”

- Turiu problemą ir aš,- tęsė bičiulė. – Sodo nameliui sukapojo malkas toks dar nesuzmekęs bedarbėlis. Aš jam sriubos, šilumos… Kaip man dabar atskaičiuoti Mokesčių inspekcijai tą nuo Naujų metų įvestą “natūros mokestį”, t.y. mokestį už gaunamas pajamas natūra? Ar galiu pasirinkti vyrą iš Mokesčių inspekcijos? Na, ką darysi… mano orientacija tradicinė…

- Atsargiai,- sakau. Nusibodo man jos plepėjimas, pasirodysiu, manau, ir aš informuota, – kiek atsargi – dabar ir už orgazmą “peveemą” lups. Net ir už jo imitaciją. Nerėkausi be reikalo… Ir daugiau parodyt miesto į mišką nevažiuosi…

Visais laikais visam pasauly tokia tvarka – mirties ir mokesčių neišvengsi. Ir visi visur ieško landų įstatymuose. Seime yra stiprus teisininkų padalinys, kuris tikrina priimtų įstatymų kokybę. Ką veikia ir už ką atsako tie teisininkai? Gal ir toliau uosto konstitucinę dvasią?

Motinos mokėjo visus mokesčius, vos ne 40 proc., tada niekas neklausė – gal per daug, tik taškė pinigus, valdžia puotavo, buvo tikra – maras ateis tik tiems, apačioje. Smulkmė: Ūsas (be ūsų) ir L. Stankūnaitė – tie, iš pedofilų istorijų – abu valstybei kainuoja apie 80 000 litų per mėnesį, tuoj bus pusė milijono…

-ana kunda-

Ach, ta klastūnė žiema žiemužė! Kodėl gi ji negalėtų būti kaip iš atviruko: su apšarmojusiais medžiais, lengvu šaltuku, saulėj boluojančiu sniegu… Kur tau! Jau kai užgriūva, tai iškart su speigais, pūgom ir, baisiausia, – lijundrom, paverčiančiom čiuožykla kelius ir šaligatvius. Kelininkai keikiasi, komunalininkai dejuoja, ligonių kasos skaičiuoja nuostolius, o mes, atsikėlę nuo apledėjusio tako, tikrinamės, ar visos kūno dalys sveikos. Vieniems pasiseka, kitiems – nelabai. Štai ir Kėdainių merė nukentėjo, kaip “Briliantinės rankos” herojus: paslydo, pargriuvo, atsipeikėjo – gipsas, lūžusi ranka. Ir ko čia stebėtis, pasakys ne vienas. Stebėtis yra kuo: pasirodo, kai kurie merai vaikšto gatvėm, kaip eiliniai mirtingieji. O mūsų mero, žingsniuojančio gatve ar apsiperkančio prekybos centre, per jo kadencijos laiką bent jau man matyti neteko. O gaila! Galėtų pereiti, pažiūrėti, kaip miestas žiemą tvarkomas, kaip dirba atsakingos tarnybos (beje, galėtų kokią 4-5 val. ryto ir neapšviestomis gatvėmis pasivaikščioti). Žinoma, prie Savivaldybės rūmų tai visada tvarka, o toliau – visokių vaizdų esama…

Kai gamta nuolat krečia išdaigas, prisimeni seną, banalią tiesą – nėra nesvarbių darbų ir nesvarbių žmonių. Kitu laiku gatvių valytojų nė nepastebim, o dabar nuo jų stropumo ir sąžiningumo priklauso mūsų sveikata.

Nusistebėdavau, kodėl šiemet nebarstomi šaligatviai? Gal smėlio atsargomis laiku nepasirūpinta? Ne, dėžės pilnos, tik niekas jo nenaudoja. Pasirodo, laimei, taip yra ne visur. Kai reikalai privertė apsilankyti kitoje miesto dalyje, pamačiau ir visai kitokį vaizdą. Šaligatviai nugramdyti, smėliuku pabarstyti – kulniuok drąsiai, “zuikio” tikrai nepagausi. Tai kodėl mano gatvėje vos ne čiuožykla? Nes valo skirtingi žmonės. Kur dirbama sąžiningai, ten ir rezultatas kitoks. O kodėl vieni triūsia negailėdami savęs, o kiti atidirba, kaip sako šokėjai, puse kojos? Matyt, trūksta kontrolės. Jei leidžiama dirbti bet kaip, dažnas tuo ir pasinaudos. “Nebesuprantu, kas darosi,- trindamasi užgautą koją stebėjosi garbaus amžiaus moteriškė. – Dar sovietiniais laikais daug metų valiau gatves. Tuometinis Komunalinio ūkio direktorius nuolat mus kontroliavo, reikalavo, kad šaligatviai būtų švarūs lyg vasarą, jokio ledo sluoksnio negalėjo būti. Mano vyras net specialų gremžtuvą su plieniniais ašmenimis buvo sukonstravęs – taip nugramdydavo ledą, kad su ploniausiom “špilkom” nebaisu būdavo eiti. Nesuprantu, kur dabartinė valdžia žiūri?”

Žiūrėti reikia. Krizės laikotarpiu visi pradėjo skaičiuoti. Pirmą kartą Ligonių kasa paskelbė, kiek kainavo traumuotų vilniečių gydymas per kalėdinį “ledynmetį”. Per žinias kalbėjęs medikas populiariai paaiškino, kiek kainuoja traumuotų pacientų gydymas. Tapo aišku – komunalininkų taupymas virsta daug didesnėm gydymosi sumom.

Ačiū Dievui, per minėtą “ledynmetį” nukentėjo palyginti nedaug širvintiškių. Bet traumų buvo, gydymui pinigų irgi nemažai išleista. Turbūt nepriekaištingas gatvių valymas būtų kainavęs mažiau, net jeigu būtų prireikę papildomo sunkvežimio smėlio ar keleto papildomų darbininkų. Tai gal pradėkim skaičiuoti ir mes, juk žiema dar tik įsismarkauja.

Janina Pukienė

Varnalėšų seniūnijos tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje atmosfera įkaito iki pavojingos ribos. Iškilo grėsmė, kad komiteto nariai išsibadys špygomis, apsidalys penkiaaukščiais epitetais ir susipykę išsiskirstys į visas keturias pasaulio šalis. Tai supratęs, seniūnas Kastytis bandė gelbėti situaciją pasiūlydamas padaryti kavos pertraukėlę. Komiteto nariai prisiminė, kad nuo ryto dar nieko nėra turėję burnoje.

- Už senuosius naujuosius metus, – seniūnas iš seifo ištraukė pilną butelį. – Kiek žinau, kavos su brendžiu niekas dar neuždraudė.

- Tikra tiesa, – draugiškai mirktelėjo tarybos narys Fredis, tą minutę pamiršęs visas nuoskaudas ir tai, kaip tas pats seniūnas jį išspyrė iš pavaduotojo kėdės.

Netrukus komiteto posėdžio narių gyslomis tekėjo brendžiu atmiežtas kraujas. Kaip ir Fredis, visi pamažu pamiršo, jog dar prieš keliolika minučių buvo pasiruošę vienas kitam perkąsti gerkles. Seniūnas dar kartą sugraibė butelį ir pakartojo kavos ir brendžio sujungimo cheminę reakciją.

- Geras žmogus tas mūsų Kaksius buvo, – garsiai pastebėjo Fredis. – Jo valdymo eros pasiekimus galima neigti, bet vieno nenuginčysi: kava su brendžiu verta įrašyti į nacionalinio kultūros paveldo chrestomatiją.

Visi pritardami sulinksėjo galvomis.

- Apskritai manau, kad nuo Kaksiaus nuvertimo viskas ir prasidėjo, – pokalbį tęsė Fredis. – Atsirado klanai, intrigos, tarpusavio rietenos.

- Aha, – pritarė kažkuris iš komiteto narių. – Būtume dabar gyvenę, kaip prie batkos Lukašenkos, jei Kaksius nebūtų iki ausų apsidirbęs.

- O ką, ar būt blogai? – pašoko Fredis. – Juk rašė kažkas, kad visi gyvuliai yra lygūs, o kai kurie – lygesni už kitus. Manau, mes būtume tarp lygesnių.

- Jūs tai taip, o mes? – įgėlė seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Budulis.

- Bent jau nebūtų dabar reikėję sukti galvų, kaip išbristi iš krizės. Prie Kaksiaus krizės nebūtų. O dabar dar teks laukti dvejus metus. Prognozuoja, kad tik tada ekonomika ims atsigauti.

Seniūnas norėjo paprieštarauti, bet persigalvojo: prieš akis laukė antroji komiteto posėdžio dalis, taigi progų pasižnaibyti dar bus.

- Mūsų Kaksius būtų sugalvojęs, ką reikia daryti, – nutęsė Fredis. – Nereikėtų dabar šokinėti aukščiau bambos. Visada ir visur yra landa, tik reikia ją surasti.

- Kalbi apie savo įmonę? – prisiminęs skandalą, kad kilo įtarimas dėl Fredžio įmonėje suskaičiuoto didelio atlyginimo ir Fredžio sutuoktinės dabar nepelnytai gaunamos didelės motinystės pašalpos, pastebėjo Budulis.

Fredis suraukė nosį, norėjo užginčyti, bet staiga nušvito.

- O juk čia – išeitis, kaip paremti seniūnijos verslininkus, – trenkė kumščiu į stalą. – Patikėkite, gyvensime lyg Dievo užantyje.

Visi sukluso. Nors Fredis iš prigimties buvo apykvailis, visi žinojo jį esant gudrų ir klastingą. Ne vienam nušvito viltis, kad šioje apytuštėje makaulėje galėjo gimti visai pakenčiamas sumanymas. Nelaukdami prasidedant komiteto posėdžio, tarybos nariai glaudžiu žiedu apsupo Fredį.

- Jeigu mūsų verslininkai būtų išlaikomi iš biudžeto, jų gyvenimas taptų lengvesnis, – nusišypsojo Fredis.

- Ką čia kalbi? – pasipiktino Budulis. – Dar negirdėjau, kad privačios įmonės taptų biudžetinėmis. Siūlai nacionalizaciją?!

- Nenusikalbėk dėl nacionalizavimo, – nusijuokė Fredis. – O dėl negirdėjimo tai meluoji. Pats juk paminėjai mano įmonę.

- Bet kuo čia dėta parama verslui ir tie septyni tūkstančiai, kuriuos kas mėnesį ima tavo žmona? – Buduliui pritarė seniūnas. – Mes kalbame, kaip paremti verslą, o ne kaip žmonoms išrūpinti daugiatūkstantines motinystės išmokas.

Fredis atsistojo, pasitaisė kaklaraištį, nužvelgė visus ir pragydo:

- Pavadinimas dar neatspindi esmės. Jūs manote, kad tie pinigai nusėda mano žmonos kišenėje? Ot, ir klystate! Žmoną aš išlaikau iš savo algos, o iš jos išmokos išlaikau įmonę, leidžiu savo laikraštį ir vokeliuose moku algas jo darbuotojams.

- Tai nori pasakyti, kad SODRA išlaiko tavo privatų verslą? – išsižiojo Kastytis.

- Tiesiai į dešimtuką, – caktelėjo liežuviu Fredis. – Jeigu mūsų verslininkai pasinaudotų ta pačia “verslo rėmimo” formule, būtų neįkainojama parama verslui…

-gb-

Per tris pirmąsias šios savaitės dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo du viešose vietose neblaivūs šlitinėję asmenys. Sausio 13 dieną buvo išaiškinti ir du neblaivūs vairuotojai: rajono gyventojas D.L. Širvintų mieste, Plento gatvėje, neblaivus vairavo automobilį “Volkswagen Passat”, o A.K. – neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo sėdo prie automobilio “Volkswagen Golf” vairo ir Musninkų gatvėje esančioje degalinėje atsitrenkė į pastato sieną bei šalia stovintį gesintuvą. Pastarojo eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, pastato siena ir gesintuvas.

Apskritai šiomis dienomis buvo išaiškinti 6 Kelių eismo taisyklių pažeidėjai, o apie kitus eismo įvykius policijai nebuvo pranešta.

Trečiadienį rašėme, kad policija gavo net keturis skundus dėl sugadintų automobilių: sausio 9-ąją Komisariate buvo užregistruotas J.S. skundas, kad tądien buvo pastebėta, jog išdaužtas kieme stovėjusio automobilio “Audi” priekinis kairės pusės žibintas ir dešinės pusės veidrodėlis, S.S. pranešė, kad nulaužto jo automobilio “Toyota” kairės pusės veidrodėlis, A.B. savo skunde rašė, kad išdaužtas jos automobilio “Volkswagen” kairės pusės durelių stiklas, o R.B. skunde teigė, kad išdaužtas jo automobilio “Renault” kairės pusės veidrodėlis ir įlenktos durelės.

Pasirodo, tuo viskas nesibaigė. Sausio 11 dieną į policiją kreipėsi širvintiškis D.Š. ir pranešė, kad sausio 9-ąją jis pastebėjęs, jog apgadinti kieme stovėję jo automobiliai.

Mūsų žiniomis, pastarasis pareiškėjas gyvena toje pat J. Janonio gatvėje, kur ir buvo apgadinti anie keturi automobiliai. D.Š. policijai pranešė, kad kieme nukentėjo jo automobiliai “Ford Mondeo” ir “Honda CRV”.

Policija įtaria, kad visi šie atvejai yra susiję. Jau savaitės pradžioje buvo nustatyti įtariamieji, tačiau iki rengiant spaudai šį laikraščio numerį dar nebuvo galutinai nustatyta, kad būtent jie tai ir padarė. Policijos versija ta, kad automobilius apgadino pro šalį šia gatve traukę jaunuoliai, tarp kurių, įtariama, buvo ir nepilnamečių. Vargu ar jie turėjo kokių konkrečių motyvų.

Sausio 13 dieną policija užregistravo vilniečio D.Č. skundą dėl vagystės iš mūsų rajone esančio jam priklausančio buto.

“Širvintų krašto” informacija