Vadovų pasiteisinimai - dideliam būriui tėvų menka paguoda.

Dienos tema

Rugpjūčio 30 dienos pavakarę Širvintų rajono savivaldybės salėje įvyko rajono ir švietimo įstaigų vadovų, Švietimo ir sporto skyriaus, investicinius projektus koordinuojančių specialistų susitikimas su Širvintų lopšelius-darželius lankančių vaikų tėvais. Likus maždaug pusantros paros iki rugsėjo 1-osios buvo nuspręsta pagaliau pateikti tėvams aktualią informaciją dėl vaikų ugdymo proceso organizavimo šių metų rugsėjo mėnesį. Mat lopšelis-darželis “Buratinas” dėl šiuo metu vykdomų rekonstravimo darbų bent jau pirmąjį rudens mėnesį nedirbs.

Pirmąsias 15 susirinkimo minučių (susirinkimas truko kiek daugiau nei pusvalandį) rajono meras Kęstutis Pakalnis, administarcijos direktorė Elena Davidavičienė ir lopšelio-darželio “Buratinas” direktorė Vaclava Vaskelienė kalbėjo apie šiuo metu švietimo įstaigoje vykdomus du investicinius projektus. Meras ir administracijos direktorė sakė, kad pagal sutartį šie darbai turėtų būti baigti tik 2011 metų pabaigoje – maždaug lapkričio mėnesį. Tačiau, neva, pavyko susitarti, kad darbus pabaigtų dar šių metų rugsėjo 30 dieną. Buvo pabrėžta, kad su rangovais, administracijos ir švietimo įstaigų vadovais buvo apsvarstyta galimybė darbus pabaigti iki rugsėjo 1-osios, tačiau kad nenukentėtų kokybė, nuspręsta neskubėti. Savivaldybės vadovai tėvų prašė kantrybės ir supratimo. Teisinosi, kad darbai užtruko dėl neeilinės vasaros – lietaus ir karščių. Tačiau vienas tėvas į tokius pasiteisinimus atkirto, kad čia tik išsisukinėjimai, nes jis pats dirba statybininku ir reikalui esant tenka dirbti ir per liūtis, ir per karščius. Anot tėvo, kokybė dėl to nenukenčia – jis esą dirba prie geležinkelio bėgių ir viską padaryti reikia labai tiksliai, nuo to priklauso daugelio žmonių gyvybės. Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi kelių daugiabučių namų atstovai prašydami išsiaiškinti, už ką jie moka UAB “Širvintų komunalinis ūkis” vadinamųjų administravimo ir eksploatavimo išlaidų mokesčius. Gyventojų teigimu, iš šio mokesčio sukaupiama namų remontui labai nedaug lėšų, todėl kyla nerimas, ar tie pinigai naudojami skaidriai. Vienas Janonio gatvės daugiabučio namo gyventojas, gyvenantis 62 kvadratinių metrų bute, sakė mokąs kas mėnesį po 20 litų, t. y. per metus po 240 litų. Iš visos laiptinės gyventojų esą surenkamos tūkstantinės lėšos, o pakeitę durų spyruoklę komunalininkai sako, kad gyventojai jiems liko skolingi 120 litų, nes neva kaupiamųjų lėšų net tam neužtenka.

Kito daugiabučio namo atstovai įrodinėjo, kad jų laiptinė kas mėnėsį komunalininkams sumoka 119 litų, t. y. 1428 litus per metus. Deja, kaupiamųjų lėšų namo remontui, pasak jų, nesurinkta nė 200 litų. Jie taip pat prašė išsiaiškinti, kur dingsta jų mokesčiai?

Korespondentas Steponas Liktoravičius kalbina UAB “Širvintų komunalinis ūkis” direktoriaus pavaduotoją, atliekantį butų ūkio administratoriaus darbą, Algį Gudonį:

- Kuriam tikslui renkamos šios lėšos? Skaityti daugiau »

Nors deginama žolė rajone nėra retenybė, žmonės tikina, kad pasitaiko, jog užfiksuojama atvejų, kurių iš tiesų nėra buvę.

Pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį tiek aplinkosaugininkams, tiek ir žemės ūkio specialistams. “Širvintų kraštas” ne kartą rašė, kad dažniausiai žolė deginama nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Neretai išdega ne tik deginamas plotas, tačiau ir šalia esantys sklypai, kartais nepavyksta išgelbėti net netoli esančių pastatų.

Taip elgdamiesi žemdirbiai (pasak kai kurių, tai pigiausias būdas palaikyti gerą žemės agrarinę būklę) nepagalvoja, kad už tokį veiksmą gresia bauda iki 500 litų, galima prisišaukti didelę nelaimę.

Kitas dalykas – ūkininkai savo plotuose degindami žolę rizikuoja ne tik gauti baudą, bet ir netekti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tam tikras priemones.

Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus būti sąmoningus ir primena, kad deklaruojant pasėlius būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Vienas šių reikalavimų skelbia, kad ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos.   Skaityti daugiau »

"Tad vėl kas rytą, vėl į mokyklą..."

Ir vėl Rugsėjo skambutis pakvietė į klases

Kai laukuose draikosi voratinkliai, o varnėnų pulkai į pietus išsineša vasaros svajas, ne vieno žmogaus širdį nusmelkia nerimas, susijęs su džiaugsmu, kad jau… rugsėjis. Per 2 200 Širvintų rajono mokyklų mokinių trečiadienį vėl išgirdo mokyklinio skambučio aidą – nerūpestingų atostogų metą pakeitė mokyklos kiemas, kabinetai, knygos ir sąsiuviniai. Vieniems – tai susitikimai su seniai nematytais bičiuliais ir mylimais ar įgrisusiais mokytojais, kitiems – jausmas, kad šis rugsėjis mokykloje ir tėvų namuose jau paskutinis.

Rugsėjo 1 – ąją Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos kieme skambanti muzika užgožė VI – VIII klasių mokinių klegesį. Palšas tėviškės dangus grasino lietumi. Laimė, Rugsėjo 1 -osios šventės jis nesujaukė. Besibūriuojantys kieme paaugliai dalijosi vasaros įspūdžiais, žvalgėsi į mokyklon skubančius draugus ir mokytojus. Trūko tik penktokų: jie rinkosi mokyklos aktų salėje.
Skaityti daugiau »

Post scriptum

Sodyboje ji atsirado praėjusią vasarą. Švari, tvarkinga, gerų manierų. Nesusidėjo su vietos chamais, ubagais… Stebėjo visus iš aukšto. Niekad niekas nedrįso su ja maitintis iš vieno indo. Maža, liesa, trapi kaip manekenė. Ar užtekdavo tik žvilgsnio, ar kaip kitaip pranešdavo savo viršenybę. Buvo bebalsė, nebylė. Pelių gaudyti nebemokėjo, mito tik granulėmis. Katytė. Trijų spalvų kailis. Sako, toks sėkmę neša. Net nusipenėjęs Rainys jai duodavo kelią. Ji glaustėsi ir žiūrėjo į akis tik babunei Franei. Bet pas ją tokia utilitari tvarka – šuva saugo sodybą, katės gaudo peles, ir niekas iš šeriuotų padarų nesipainioja troboje. Šitie tvariniai – ne voniai ir ne lovai. Kažkieno atvežta ir numesta katytė žiemą įsitaisė šiltoje kūtėje, aukštai ėdžiose. Retsykiais ją įsileisdavo trobon. Iš šeimininkės akių ji suprasdavo, kada galima užšokti ant kelių, prigulti ant skaudamos vietos…

Pavasarį, per “morčių”, prisileido kazanovą Rainį. Tik palikuonių nebuvo. Rainys vėliau naktimis ją kaip šuo puldavo, vydavo iš sodybos. Tai tik gyvūnų patinai stengiasi turėti kuo daugiau palikuonių… Prieš porą mėnesių katytei ant nugaros vis atsirasdavo gumbas, virsdavo pūliniu. Ar dar reikia šnekėti, kiek tai sudarė nereikalingų problemų. Katytė išsilaižydavo – pati, niekam nelįsdama į akis. Iš giminaitės nuo Maišiagalos babunė Franė gavo “špricą” su antibiotikais, kuriuos leidžia trūkinamom karvėm. Pusseserės karvytė su trim speniais, tai vieną “dozę” – atliekamą – atidavė Franei, sakė, greit gyja žaizdos… Po tepimo tais vaistais katytė pasveiko. Vieną vakarą jos elgesys labai pasikeitė. Ir pašerta net papildomai ji nesitraukė nuo šeimininkės namų durų ir vis žiūrėjo į akis. Neapsikentųsi šeimininkė net riktelėjo: “Psik iš čia!” Kaip visada tyli ir mandagi katytė pasitraukė. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Paklausius valdančiųjų kalbų ima atrodyti, jog mąstoma ir dirbama kryptingai, ekonomiškai, su maksimalia nauda Tėvynei ir liaudžiai. Ne išimtis ir rajono valdžia. I. Šeiniaus gatvės rekonstrukcija, pasirodo, vykdoma ne vien už ES lėšas: kadangi inžinerinių tinklų rekonstrukcija nefinansuojama, teko ieškoti savų lėšų, kad paskui nereikėtų ardyti naujos dangos. Labai ūkiškas požiūris, ar ne taip? Čia viskas aišku. Bet visiškai neaišku dėl dar vieno Europos nefinansuojamo projekto – minimos gatvės apželdinimo. Daugumai širvintiškių tai kone svarbiausias rekonstrukcijos momentas, be garsiosios liepų alėjos ši gatvė tiesiog neįsivaizduojama. Baigiama kloti danga, ryškėja gatvės vaizdas, bet nerimas ir nuostaba tik didėja. Įsivaizduoju “šeiniečių” širdasopį, jie čia pragyveno ne vieną dešimtmetį. Bet širdį gelia ne vien jiems.

Prieš porą dienų prie banko susitikau Širvintų kaimo gyventoją. Moteris vaizdžiai nupasakojo įspūdžius: jaučiuosi lyg į Marsą patekusi. Manau, valdžia galės “bizniuką” prasukti nuomodama gatvę fantastinių filmų kūrėjams. “Ružava” danga, jokio augalėlio – taip gali atrodyti tik negyvenama planeta. Girdėjau, trinkeles klos iki pat pastatų pamatų, tad ir močiučių puoselėtų “kvietkelių” po langais nebeliks. Nesiginčijau, juk išties panašu, jog kuriamas dar vienas kosmodromas (pirmasis jau yra – skverelis prie “Norfos”). Tai kurgi augs tie žadami medžiai, jei aklinai išgrįsta visa gatvė? Iš l-a-a-bai patikimų šaltinių Savivaldybėje pavyko sužinoti apželdinimo darbų planą, kuris tiesiog “nokautavo”. Pasirodo, numatytose medžių (kokių ten medžių – 1,5 m aukščio medeliūkščių!) sodinimo vietose bus ardoma danga, išimamos trinkelės ir sodinama. Neįtikėtina! Kai apie tai papasakojau ilgamečiam statybininkui, jis stvėrėsi už galvos: tai kas iš tos dangos beliks? Juk rankom tokių duobių neiškasi, o ekskavatorium tokią jovalynę padarys… Na, medeliai juk nedideli, gal įmanoma ir be ekskavatoriaus apsieiti, bet vis tiek vos paklotos dangos ardymas tiesiog galvoj netelpa. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kai rugsėjo 1-ąją varnalėšiškiai pabučiavo tarp statybos pastolių pasimetusios progimnazijos durų spyną, nejuokais sunerimo. Negi vietos valdžios taip mėgiami pradinių ir pagrindinių mokyklų uždarymai pagaliau pasiekė ir bažnytkaimį?

- Sakiau, kad viską uždarę, mūsų galvočiai likviduos ir Varnalėšų progimnaziją, – gąsdino Vincokas. – Negi to dar nesupratote iš seniūno pasakymo, kad po jo – nors ir tvanas?

- O mes tą valdžią šakėmis nuversime, – gąsdino drąsesnės varnalėšiškės ir ėmė dairytis arkliašūdžių, kuriais galėtų apmėtyti pravažiuojantį seniūno Kastyčio limuziną.

Augantis šurmulys pagaliau pasiekė ir seniūno kabineto langus. Pažvelgęs pro užuolaidos kraštą, seniūnas nejuokais išsigando ir pasikvietė patarėją jaunimo reikalais Telesforą Budulį.

- Valstybė tau algą moka už tai, kad patarinėtum, – priminė. – Sugalvok, kaip išsisukti iš šios situacijos.

- Iš seniūnijos išeik pro galines duris. Na, dar išvaizdą pasikeisk, kad nepažintų.

- Aš – ne Leninas spalyje, kad žandą apsiriščiau skarele ir užsimaukšlinčiau ant akių kepurę, – supyko Kastytis.
Skaityti daugiau »

Rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienos

Širvintų policija informavo, kad šiomis dienomis į Komisariatą buvo pristatytas 1 asmuo: rugpjūčio 30 dieną Širvintų mieste, Vilniaus gatvėje, neblaivus šlitinėjo Molėtų rajono gyventojas D.B., gimęs 1981 metais.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 10 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Skaityti daugiau »