Prieš metus Savivaldybė rado lėšų "įpaminklinti" rajono vadovų tarnybinių automobilių stovėjimo vietas, tačiau nesuranda lėšų seniūnijų transporto parkui atnaujinti.

Nemažai šalies savivaldybių savo internetinėse svetainėse skelbia informaciją apie tarnybines transporto priemones, taip pat – apie naudojamas seniūnijose. Kiekvienas, kuriam aktualu, kaip naudojamas visų bendras turtas, gali bent susidaryti nuomonę apie savivaldybės turimą automobilių parką, o pagal pateikiamus valstybinius numerius net pasidomėti, ar transporto priemonės naudojamos ūkiškai.

Veltui to ieškotumėt Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje – neužtiksite jokių žinių, tik interesų deklaraciją labiau primenančią tarnybinių automobilių naudojimo tvarką. Matyt, dėl to, kad mūsiškiams tiesiog nėra kuo pasigirti arba – gėda dėl neūkiškumo.

“Žiguliukai” – visiški griuvenos

Tik laikraščiui pasidomėjus, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė vis dėlto pateikė informaciją, kokiais tarnybiniais automobiliais šiuo metu važinėja rajono seniūnai.

Vienintelis Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis gali pasigirti važinėjantis neprastu automobiliu – jis vairuoja 2005 metų laidos “Ford Focus”. Anot Elenos Davidavičienės, čiobiškiečiui tiesiog pasisekė, kai vieną dieną ėmė ir sustojo jo ankstesnis automobilis. Kadangi, pasak direktorės, remontuoti jo neapsimokėjo, o kitos išeities nebuvo, Čiobiškio seniūnijai buvo perduotas iki tol Savivaldybės darbuotojų bendroms išvykoms naudotas fordas.
Skaityti daugiau »

VšĮ Širvintų laisvalaikio centro darbuotojai ne tik perdažė persirengimo kambarių spinteles, bet išplovė ir šviestuvus.

Dienos tema

Tikriausiai daugelis prisimena, kad dotacijos VšĮ Širvintų laisvalaikio centrui buvo sumažintos nuo 171 700 litų pernai iki 67 000 litų šiemet. Šių metų balandžio 29 dienos rajono tarybos posėdyje svarstant VšĮ Širvintų laisvalaikio centro 2009 metų finansinės atskaitomybės bei veiklos ataskaitą, tikriausiai mažai kas gilinosi į Savivaldybės įmonės direktoriaus Vytauto Apavičiaus pateiktą kreipimąsi, kuriame buvo išdėstytas ir taupymo priemonių planas. Mat tąkart tarybos nariai, užuot svarstę realias finansavimo galimybes, daugiau šmaikščiai tarpusavyje replikavo, kam, neva, reikėtų vadovauti Savivaldybės įmonei. Jokių konkrečių siūlymų nebuvo tikriausiai todėl, kad visi žino, jog VšĮ Širvintų laisvalaikio centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Taigi šios įstaigos pagrindinius finansinius išteklius formuoja Savivaldybės administracijos paskirstytos bei rajono tarybos patvirtintos dotacijos ir teikiamų paslaugų bei kitų fondų lėšos.

Vis dėlto kitame rajono tarybos posėdyje (gegužės 31 dieną) buvo pritarta Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktam svarstyti sprendimo projektui “Dėl Širvintų rajono savivaldybės biudžeto dalinio pakeitimo”, kuriuo, be kitų pakeitimų, buvo siūloma papildomą 50 tūkst. litų finansavimą skirti ir VšĮ Širvintų laisvalaikio centrui. Nors minėti 50 tūkst. litų (pinigai viešajai įmonei buvo pervesti birželio 11 dieną) VšĮ Širvintų laisvalaikio centro turimų skolų ir nesumažino, tačiau darbuotojų atlyginimams, kurių jie nebuvo gavę nuo vasario mėnesio, ir gal kai kuriems mokesčiams sumokėti užteko… Skaityti daugiau »

Situacija

Ši vasara daugeliui tarybos narių buvo neeilinė. Mat nuo birželio mėnesio nebuvo jokio rimto tarybos posėdžio. Nors tarybos nariams ir nereikėjo ruoštis posėdžiams, rinktis į komitetus ir t.t., bet pinigėlius, kaip paaiškėjo, už pastaruosius mėnesius jie vis tiek turėtų gauti.

Tiesa, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurga Kuzmaitė “Širvintų kraštui” atsiųstame atsakyme rašo, kad liepos mėnesį miesto šventės metu buvo surengtas iškilmingas rajono tarybos posėdis. Jo metu iš Musninkų kilusiai JAV lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjai Marijai Bareikaitei – Remienei, vykdant birželio mėnesio tarybos posėdžio sprendimą, buvo suteiktas krašto Garbės piliečio vardas. Taigi, tai labiau šventė, o ne darbas…

Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja ir pati pripažįsta, kad tarybos posėdžių per pastaruosius du mėnesius nebuvo: “LR vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad rajono taryba renkasi ne rečiau nei kartą per 3 mėnesius, todėl nuspręsta per liepos ir rugpjūčio mėnesį parengtus Tarybos sprendimų projektus svarstyti rugsėjo 15-osios posėdyje.”
Skaityti daugiau »

Ant 1934 metais statytų Kiauklių kapinių vartų aiškiai matyti prasmingi žodžiai: "Čia galas kelionės - čia pabaiga vargų". Labai gaila, kad net prie istorinę bei kultūrinę vertę turinčio statinio, liudininkų teigimu, drįstama šiukšles nudrengti ir dėl to visiškai nesukti galvos.

Mintys ne tik sau

Kapinės – tai rimties, susikaupimo, pamąstymų apie savo bejėgiškumą prieš žiaurią lemtį vieta. Tai puošniausia ir nuošaliausia kaimo kalvelė, kur vėjyje linguoja šimtamečiai medžiai, saugantys išėjusiųjų ramybę ir malšinantys lankančiųjų skausmą. Pagarba mirusiems mūsų tautoje – šventas dalykas, skiepijamas nuo mažens ir perduodamas iš kartos į kartą. Net vaikai žino, jog kapinių teritorijoje negalima triukšmauti, šiukšlinti ir iš kapinių ką nors imti. Ten turi būti tylu, švaru ir tvarkinga.

Prieš pusę amžiaus ir daugiau lietuviai ypatingo dėmesio kapinėms neskyrė. Galbūt lėmė tai, kad žmonės gyveno čia pat, šalia kapelių, buvo labai artimai susiję su gimtaisiais namais. Kraštotyrininkų pastebėta, kad iki XIX amžiaus pabaigos kaimų ir miestelių kapinėse buvo statomi tik mediniai kryžiai. Lietuvoje dažniausiai statyti ąžuoliniai, mat ąžuoliniai atminimo ženklai paprastai stovi tiek, kiek gyvena dvi kartos. Senelių kapus paprastai prižiūrėdavo vaikai ir anūkai. Tie, kas juos pažinojo, su jais bendravo.

Vėliau, prasidėjus kolektyvizacijai, vis daugiau žmonių atitrūko nuo tėviškės, pasitraukė į miestus. Gimtųjų vietų ir artimųjų kapų lankymas tapo papročiu, rodančiu, kad žmonės nenutraukė ryšių su artimaisiais ir gimtine. Dabar kapinės tampa netgi savotiška giminės suėjimo vieta. Atvažiuoja žmonės per didžiąsias šventes iš toli aplankyti artimųjų kapų, padeda gėlių, uždega žvakelę, sulaukia atvykstančių kitų giminaičių, pasikalba, vargais ir džiaugsmais pasidalina. Taip Vėlinių dieną  prie senolių kapų susirenka bent kelios dešimtys įvairių kartų giminių. Dažnas nori, kad ta vieta, kur ilsisi tėvai ir seneliai, būtų tvarkinga, jų amžinos ramybės nedrumstų piktavaliai ir piktadariai. Skaityti daugiau »

Rugpjūčio 26-29 dienos

Per keturias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 4 asmenys: Avižonių kaime neblaivus šlitinėjo 1982 metais gimęs rajono gyventojas G.G., o Kernavėje – 1966 metais gimęs S.R.; rugpjūčio 29-ąją pristatyti 1971 metais gimęs vilnietis V.L. ir 1978 metais gimęs Šilutės rajono gyventojas L.A. mūsų rajone vairavo automobilius, neturėdami vairuotojo pažymėjimo.

Apskritai Viešosios policijos patruliai išaiškino 19 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – 1984 metais gimusį neblaivų rajono gyventoją T.K., rugpjūčio 29-ąją Širvintose, Plento gatvėje, vairavusį automobilį. Paaiškėjo, kad T.K. neturi vairuotojo pažymėjimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad už vairavimą esant neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims be teisių skiriama 4000-5000 litų bauda arba 20-30 parų areštas.

Penktadienį policijai pranešta apie eismo įvykį: kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos 18-ajame kilometre 1996 metais gimusi širvintiškė I.G. išvažiavo dviračiu iš šalutinio kelio į pagrindinį ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu “AUDI A8″, vairuojamu O.G. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis.
Skaityti daugiau »