Aplink vaizdingoje vietoje įsikūrusį Žuvinčių kaimą - neaprėpiami neprižiūrėtos žemės plotai. Šeimininkas juose susikasė nedidelę lysvę svogūnams - gana!

Žmogau, ar sutvarkei apleistą savo žemės sklypą?!

Rašėme, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ėmėsi iniciatyvos pagaliau išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistos žemės plotų, kas jų šeimininkai, imtis priemonių, kad situacija pagerėtų. Valstybinis augalų apsaugos inspektorius Vytautas Inčiūra kasdien važinėja po laukus ir aiškinasi, kur, kas, kodėl apleido žemę? Vieni įspėjami, kiti baudžiami piniginėmis baudomis, tretiems paaiškinama, kad jie turės už apleistą žemę mokėti daug didesnį žemės ar jos nuomos mokestį.

Žodžiu, tvarkai palaikyti imamasi griežtų priemonių. Kaip Baltarusijoje. Ten, sako, ne taip lengva rasti apleistos žemės lopinėlį. Visur nušienauta, suarta, apsėta, prižiūrėta. Bet žmogaus teisių sergėtojai pirmai progai pasitaikius pabrėžia – ten pažeidžiamos žmogaus teisės, vyrauja prievarta, diktatūra, neveikia rinkos dėsniai.

Tai gal ir Lietuvos dabartinė valdžia perlenkia lazdą į kitą pusę? Jei žmogus nusipirko žemės, jei ji yra jo nuosavybė, koks kieno reikalas, kas joje auga – miežiai, rugiai, bulvės ar kiečiai ir dilgėlės. Ką apsimoka auginti, tą žmogus ir augina. Skaityti daugiau »

Į talką atvažiavo ir kaimynas Gintaras Daugėla (kairėje). Jam ūkininkas Darius (dešinėje) patikėjo traktorių vežti grūdus į sandėlį.

Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė sako, kad kol kas ūkininkai dar neteikia ataskaitų apie gautą derlių, bet iš pokalbių su jais specialistai susidarė nuomonę, kad šiemet javų derlius bus trečdaliu mažesnis nei pernai.

Neteko girdėti, kad skųstųsi Musninkų krašto ūkininkai. Gal jų seniūnijoje buvo šiek tiek palankesnės sąlygos? Pirmieji ūkininkai šioje seniūnijoje kulia apie 3 tonas iš hektaro kvietrugių, beveik tiek pat, kaip ir pernai. Tik grūdai daug smulkesni, dėl karščių subrendo nespėję užaugti.

Audros ir liūtys didesnių nuostolių padarė tik Lapelėse. Ten padaryti dideli nuostoliai ūkininko šiltnamiuose.

Jauniūniškiai labai dejuoja, kad į laukus negali įvažiuoti su jokia technika. Kombainai klimpsta. Pabandę aukštesnėse vietose kulti gauna vos  2 tonų iš hektaro grūdų derlių. Taigi sąlygos ūkininkams labai nevienodos. Vienas gauna visai neblogą derlių ir nesiskundžia, o už kilometro gyvenančio laukuose telkšo ežerai. Skaityti daugiau »

Ponia Danutė su savo vyru Meižiuose.

Susitikimai

Meižiuose, netoli Širvintos upės, gyvena pensininkė Danutė Janina Bajorinienė. Ji yra medicinos mokslų daktarė, vaikų gydytoja, dirbusi Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, Pediatrijos centre vyresniąja moksline darbuotoja. Į Širvintų seniūnijoje esantį Meižių kaimą veda vingiuotas, net trimis kryžiais pažymėtas kelias, o ponios Danutės gimtoji sodyba pasiklydusi tarp plačių pievų ir klaidžių miškelių.  Jau iš toli pamatau ant suoliuko šalia praviro namo lango sėdinčią moterį. Tai – Danutė. Moteris maloniai sutinka pakalbėti “apie gyvenimą”.

- Visi mes vaikystėje svajojome kuo nors “būti”. Aktoriais, manekenėmis, krepšininkais, kosmonautais. Jūs, ko gero, norėjote tapti “daktare”?

- Potraukio tapti gydytoja vaikystėje nebuvo. Augau paprastame kaime. Mane supo paprasti žmonės, tuo laiku ir giminėje jokių medikų nebuvo. Skaityti daugiau »

Ona ir Jonas Taučiai prie lauko židinio SB "Rasa".

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Įvairiose Širvintų rajono vietovėse vis labiau praeivio akis glosto iš tolo švytinčios sodybos, kurių šeimininkai savo kasdienio darbo sūkuriuose suranda laiko grožio daigų paieškai, moka kurti ir skleisti subtilius dalykus, puošti savo kūriniais ir išmone gimtąjį kraštą. Nuo didingų sodybų neatsilieka ir kolektyvinių sodų sklypelių savininkai. Kaip tik išmanydami, jie gražina poilsio oazę, kad atotrūkio valandėlės nuo kasdienių rūpesčių būtų įsimintinos ir teikiančios dvasinę palaimą. Reikia manyti, kad tokia ir žmogaus prigimtis – gyventi ne tik geriau, bet ir gražiau.

Originalumu ir savitais architektūriniais akcentais išsiskiria sodų bendrijos “Rasa” Bičiulių gatvės 124 numeriu pažymėtas Onos ir Jono Taučių sodo sklypelis. 1986 metais gautas žemės gabalėlis primena pasakų namelio teritoriją: suręstas namas, ūkinis pastatėlis, laisvalaikio pramogoms sumeistrauta pavėsinė, sumūrytas lauko židinys, iškastas ir meistriškai akmenimis apdėliotas šulinys, įrengtos sūpuoklės, rūpestingai prižiūrimi  gėlynai, kruopščiai šienaujama veja, visa teritorija aptverta tvora. Pasak šeimininkų, tvora atlieka apsauginę funkciją, tiesiog taip geriau. Labai vykusiai išradingi sodininkai Taučiai sugrupavo medžius, krūmus ir gėles. Stebina jų spalvų, dydžių, formų oazė, meistriška kompozicija. Skoningai aplinkai suformuoti, matyt, nemaža įtakos turėjo ir žinios, rastos žurnaluose “Sodų spalvos”, “Mano gėlynas”, prenumeruojamame leidinyje “Valstiečių laikraštis”. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Keletą mėnesių iš televizorių ekranų garbieji Bratkos kvietė senjorus į bibliotekas naudotis kompiuteriais. Gal kur ir sugundė vieną kitą smalsesnį užsukti, bet Širvintose – kažin. Čia po interneto platybes dažniausiai tebeklajoja jaunimas. Be reikalo senjorai tokie vangūs, nesinaudoja puikia (ir nemokama!) paslauga: šviežiausios žinios, įvairiausia informacija, internetinė bankininkystė, elektroninis paštas – galimybės praktiškai neribotos. Ne per seniausiai skaičiau, kad ir seimūnams patogiausia rašyti elektroninius laiškus, didžiausia tikimybė, kad jie skaitomi reguliariai ir paties adresato, o ne jo padėjėjų, ar referentų. Atsakingai pareiškiu: tikra tiesa, įsitikinau pati. Savaitės pradžioj parašiau elektroninį laišką tūlam seimūnui. Dvejonių buvo, juk Seimas atostogauja, gal tarnybinis paštas vasarą rečiau tikrinamas? Nieko panašaus, kitą dieną gavau konkretų atsakymą. Greita, pigu, patogu…O ko man prireikė iš seimūno, tuojau papasakosiu.

Ne vienas dar prisimena įspūdingą miesto šventę. Pramogų, atrakcijų tikrai netrūko, kiekvienas kažką savo skoniui galėjo susirasti. Kaitra juodą darbą padarė, daug žiūrovų atbaidė, bet su gamta nepakariausi. Viskas puiku, bet šaukštas deguto medaus statinei sugadinti visada atsiras. Ne išimtis ir praėjusi šventė. Kad iškilmingas Savivaldybės tarybos posėdis būtų dar iškilmingesnis, sumanyta į jį pakviesti visus ankstesnių kadencijų tarybos narius. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Įkišęs nosį pro duris, Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalams Telesforas Budulis pamatė seniūną, palinkusį prie popieriaus lapo. Įsikandęs pieštuko galą, seniūnas rymojo virš parašyto teksto.

- Kvietėte? – pasidomėjo patarėjas. – Jeigu tai – meilės laiškutis sekretorei, vargu ar ką patarsiu. Mūsų laikais viskas buvo kitaip: griebei už krūtų ir verties ant šieno prėslo. Jei nedavė snukin, vadinasi, duos kitaip.

Seniūnas Kastytis šyptelėjo ir nubraukė vieną parašytą eilutę.

- Mūsų laikais irgi laiškučių nereikia, – paaiškino: – Rašau straipsnį savo laikraščiui. Reikėtų ko nors žaismingo, kad straipsnis nebūtų nuobodus. Geriau – pabaigai, nes žmonės geriausiai pamena paskutinę pastraipą.

- Dėl paskutinės pastraipos nesu garantuotas, bet jei taip manote, tai parašykite: “Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau…”, – pamokė Budulis.

Seniūnas padėjo pieštuką ir su priekaištu pažvelgė į patarėją.

- Aš čia ne pasakas rašau, o rimtus dalykus, – pakratė pakėlęs popieriaus lapą. – Gal kam ir “baikos”, o aš noriu savo straipsnyje parodyti, kad per kadenciją man pavyko tai, ką turi padaryti kiekvienas į politiką atėjęs žmogus. Skaityti daugiau »

Albertas Kibartas tikėjosi valdžios paramos, tačiau jos kol kas benamiai taip ir nesulaukė.

Rugpjūčio 3 dienos vidurdienį policijai buvo pranešta, kad Širvintose, J. Janonio gatvės rajone, netoli senosios gaisrinės pastato rastas nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčio Alberto Kibarto, gimusio 1970 metais, kūnas. Kalbama, kad netoli įvykio vietos rastas ir kirvis. Įtariama, kad benamis buvo nužudytas.

Apie šį vyrą pernai lapkritį rašė “Širvintų kraštas”. Vaikų namuose augęs benamis Širvintose turi motiną, kuriai, Alberto tikinimu, buvo atimtos motinystės teisės.

Albertas Kibartas pragyvenimui rinkdavo butelius, išgėręs dažnai patekdavo išblaivėti į Policijos komisariatą. Teismas už neblaivaus pasirodymą viešojoje vietoje ne kartą benamį baudė administraciniu areštu. Tokios Ukmergės areštinėje praleistos dienos pusamžam vyrui būdavo vienintelės, kai jam nereikėdavo sukti galvos dėl to, ką valgyti, kur išsimiegoti.
Skaityti daugiau »

Rugpjūčio 2-4 dienos

Per šias tris dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti keturi asmenys. Jauniūnų seniūnijos gyventojas R.K., gimęs 1972 metais, rugpjūčio 2-ąją neblaivus triukšmavo kaimynų bute Medžiukuose. Rugpjūčio 4-ąją pareigūnai atsivežė 1970 metais gimusį L.S. ir 1978 metais gimusį R.K., kurie mieste sėdėjo neblaivūs. Taip pat pristatytas ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis M.R. Įtariama, kad jis nusikalto.

Beje, tą pačią dieną policija gavo skundus, kad Medžiukuose tarp A.S. ir kaimo gyventojų kilo konfliktas.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 15 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Pradėta ikiteisminių tyrimų, turbūt svarbiausias jų – antradienį: tądien užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad apie 13.20 val. Širvintose rastas A.K. kūnas su muštinėmis žaizdomis veide ir galvoje. Plačiau – atskiroje publikacijoje.

Rugpjūčio 2 dieną Komisariate užregistruotas Molėtų rajono gyv. T.Z. skundas dėl Jauniūnų seniūnijoje nesunkiai sutrikdytos sveikatos. Tą pačią dieną užregistruotame tarnybiniame pranešime rašoma, kad Širvintose tarp darbuotojų ir nepažįstamų asmenų kilusio konflikto metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Skaityti daugiau »