Šiltnamis sugriuvo nors šeimininkas jį ir perrišo tinklu, viela.

Mūsų gyvenimo grimasos

Nuo pernykščio rudens Širvintose ir Kabaldoje vandentiekio ir kanalizacijos trasas tiesia UAB KRS. Dar rudenį žmonės skundėsi, kad žiemai liko išverstos gatvės, namų kiemai, ir niekas nesiruošia jų tvarkyti. Gyventojų susirinkime darbus vykdančios bendrovės vadovai pažadėjo iki šių metų birželio viską sutvarkyti gražiau, negu buvo, nes esą iki liepos mėnesio jie turį priduoti darbus komisijai, taigi, mėnesį reikės taisyti galimus trūkumus.

Atėjo birželis, atėjo liepa, o viskas, kas buvo išversta, taip ir riogso. Užuot pradėjusi tvarkyti aplinką ir vykdyti baigiamuosius statybos darbus, liepos mėnesį bendrovė (tiksliau jos pasamdyti subrangovai) pradėjo keisti vandentiekio šulinių sklendes (darbo, sako, užteks iki vėlyvo rudens), renovuoti kanalizacijos trasą palei Širvintų tvenkinį. Savivaldybė, motyvuodama tuo, kad darbus sutrukdė šalta žiema, pratęsė darbų įvykdymo terminą, bet žmonės abejoja, ar iki žiemos viskas bus padaryta.

Liepos pabaigoje kažkokie UAB KRS pasamdyti vyrukai (sako, taip pat iš Kauno) niekam nieko nesakę ir neperspėję iškasė giliausią duobę tarp “Norfos” ir Jachimavičių namo. Statybininkai pakeitė buvusio kanalizacijos šulinio žiedus, pradėjo stumdyti atgal šlapią žemę (šulinys yra už 20-30 metrų nuo tvenkinio, įsikasta giliau jo lygio). M. Jachimavičienė, sako, neiškentusi tokio darbo broko. Ji esą žinanti, kad rekonstruojant vandentiekio, kanalizacijos šulinius vietoj buvusios žemės privalo būti privežta žvyro, smėlio, šulinio pagrindas turi būti išgrįstas moliu, viskas privalo būti sutrombuota. Visa tai įskaičiuojama į darbų sąmatą. Skaityti daugiau »

Net ir sąžiningai mokami Privalomojo sveikatos draudimo pinigai kartais "pasiklysta".

Situacija

Antradienį prieš vidurdienį į “Širvintų krašto” redakciją užsuko su neteisybe susidūrusi rajono gyventoja. Niekur nedirbanti moteris (dokumentuose įrašyta kaip ūkininko šeimos narė, nuo pernai – ūkininko partnerė), kaip ir priklauso pagal įstatymus, moka Privalomojo sveikatos draudimo mokestį – 72 litus per mėnesį. Taigi medicinos paslaugos šiai moteriai, kaip ir bet kuriam dirbančiam žmogui, turėtų būti suteikiamos nemokamai. Deja, ne visada taip nutinka…

Laikraščio skaitytoja pasakojo, kad rugpjūčio 10 dieną, 15.00 valandą, ji buvo užrašyta pas gydytoją Jūratę Šiukštienę. Pas gydytoją rajono gyventoja atvažiuoja jau nebe pirmą kartą, – vyko konsultacijos, buvo atliekami tyrimai. Tądien moteriai buvo paskirti dar vieni tyrimai… Tačiau, anot rajono gyventojos, nuėjusi į registratūrą pasiimti savo kortelės išgirdo, kad jos niekas neužregistruos, nes moteris nėra socialiai drausta (neva, Ligonių kasų sistemoje jos tarp socialiai draustų asmenų nėra) ir dar turinti susimokėti už anksčiau atliktus tyrimus. Moters teigimu, registratūros darbuotojos nesureagavo net tada, kai moteris parodė trečio ketvirčio (liepos-rugsėjo mėnesių) Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo kvitą.

- Privalomąjį sveikatos draudimą sąžiningai moku jau daugiau nei 5 metus. Galiu atnešti visus mokėjimo kvitukus. Patarkite, ką man dabar daryti? Juk jeigu neišsiaiškinsiu, kodėl Ligonių kasų elektroninėje sistemoje nerodo mano įmokų, tai šiandien taip ir nepateksiu pas gydytoją. Vėl iš naujo reikės laukti eilėje, – vos sulaikydama ašaras pasakojo į redakciją atėjusi moteris.
Skaityti daugiau »

Igno Šeiniaus gatvėje geležiniai "medžiai" kol kas guli...

Mintys ne tik sau

Širvintų rajono savivaldybės administracija vykdo projektą “Širvintų miesto pietinio kvartalo gatvių ir Igno Šeiniaus gatvės rekonstrukcija”, kurio bendra vertė 9 644 385,18 Lt. Faktas kaip blynas – Širvintos gražinamos. Tik… tas nelemtas žmogiškas smalsumas. Jau kelintą mėnesį širvintiškiai ir jų svečiai, bandydami pereiti Igno Šeiniaus gatve, šokinėja patvoriais ir smalsiai žvilgčioja į rekonstruojamą objektą. Juk įdomu, kaip ta mūsų reprezentatyvi gatvė atrodys. Negi eilinis smalsumo pagautas pilietis lėks pas merą ar administracijos direktorę klausinėti? Turbūt nesunku būtų buvę ne tik prie Kultūros namų prikalti lentelę ir užrašyti, kada planuojamos pabaigtuvės arba nors ranka papaišyti būsimos gatvės vaizdelį. Būtų užkirstas kelias kvailiems spėliojimams ir beribei širvintiškių fantazijai. O dabar… smalsiam piliečiui belieka tik ausis ištempti ir savo nuomonę formuoti iš nugirstų praeivių pokalbių:

“Žinoma, medžius išrovė, o vietoj jų pastatys geležinius stulpus su lemputėmis. O juk medžių svarba žmonijai seniai įrodyta. Ar žinai, kodėl mums taip gera ir lengva kvėpuoti miške? Todėl, kad medžiai sugeria mūsų iškvepiamą anglies dvideginį ir išskiria gryną deguonį. Bent jau dėl vaizdo kas 50 metrų kokį bambuką pasodintų. Nors bambukas bambuko nesodina…”

“Aiškiai matyti, kad suremontuotoje gatvėje medžiams vietos nebus. Ar gali žali medeliai kenkti pėsčiųjų komfortui? Atvirkščiai, bevaikštančių žmonių savijauta ir nuotaika tik pagerėtų.” Skaityti daugiau »

Mums rašo

Jau kuris laikas Jūsų laikraštyje skaitau apie Valstybinio augalų apsaugos inspektoriaus keliones po rajono šabakštynus. Kaip ten bebūtų, kokių diskusijų kiltų – tokia akcija reikalinga. Ir seniai reikėjo taip daryti, o neapleisti Lietuvos taip, kad jau tuoj ir žingsnio nebus galima žengti – aplink vien varnalėšynai, barštynai ir dar visokie kitokie brūzgynai… Kai kurie bus nubausti, kai kurie išsigandę patys susipras tvarkytis, kai kurie gal ir išsisuks, bet vis tiek naudos bus – “džiunglių” sumažės.

Tačiau yra vienas toks paradoksas – kaime apleistas žemes sutvarkyti verčiame, o mieste? Kad ir Širvintose. Negirdėjau tokių dalykų.

Pasižvalgykite po miestą. Net ir pačiame centre rasite šabakštynų. O ką jau kalbėti apie atokesnius kampelius. Beržės upelio pakrantės kažin kodėl tvarkomos tik iki parduotuvės “Šrilana”. Nuo Jaunimo gatvės “Luktarnos” degalinės link – baisu ir žiūrėti. Dar kraupesnis vaizdas Kalnalaukio pramonės “griuvėsiuose”… Ir taip daug kur. Tai kodėl vargšė vieniša “bobelė”, bėdojanti, kad neturi net už ką vaikų pamaitinti,  baudžiama už tai, kad neapšienavo savo sodybos, kodėl trūks plyš ji turi per nurodytą laiką šabakštynus nušienauti, o “vargšai” komunalininkai, esą neturintys pinigų miestui prižiūrėti, paliekami ramybėje. Skaityti daugiau »

Nors yra buvę, kad rajone žolė degė jau iškritus sniegui, iš tiesų ugniagesiai gelbėtojai kasmet išgyvena du gaisrų atvirosiose teritorijose laikotarpius – pavasarį, kai deginama pernykštė žolė, ir vasarą, kai ima smilkti ražienos ir šiaudai. Suprasdami, kad šiaudų tvarkymas kainuoja nepigiai, kai kurie ūkininkaujantys asmenys yra linkę šiaudus sudeginti. Tai – pas mus vis dar populiarus toks jų tvarkymo būdas, nors daug ūkininkų šiaudus susmulkina bei užaria ir taip natūraliai patręšia žemę.

Baudos – nemažos

Šiaudų deginimas kelia didelį pavojų aplinkai, ypač šiuo karštu laikotarpiu: ne tik kyla pavojus išplisti gaisrams, bet ir teršiamas oras. Nuo deginamų šiaudų dūmų kasmet dūsta miesto ir miestelių gyventojai.

Ugniagesiai spaudoje primena, kad pernai jiems beveik 7000 kartų teko gesinti degančios žolės plotus, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų.
Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Nepaisant to, kokie esam skirtingi, turim ir mus vienijantį dalyką – visi esame vartotojai. Kvėpuojam – vartojam orą, valgom – vartojam maistą. O dar vartojam vandenį, dujas, elektrą, šilumą ir t.t. Turim krūvas vartojimo sutarčių, turim Vartotojų teisių apsaugos tarnybą… Dar bent keliolika vartotojų teises neva ginančių institucijų. O kokios tos vartotojo teisės? Išvada toli gražu ne optimistinė: mes visiškai priklausomi nuo tiekėjų, jie tvarkosi, kaip jiems patogiau, nelabai paisydami mūsų, vartotojų, teisių ir gerovės. Pradėk gilintis ir tuoj būsi “nusodintas”: esi neteisus, sutartyje to nenumatyta. O tai, kas visagalėje sutartyje numatyta, dažnai priverčia žioptelti ir atima žadą. Patys kalti, pasirašom sutartis neskaitę, neįsigilinę, o tiekėjams to ir tereikia: parašas tavo, vadinasi, sutikai su sąlygom, tai dabar sėdėk ir tylėk. Ir sėdim…

Kaitrią dieną, kai neįmanoma ne tik dirbti, bet ir galvoti apie darbą, paskyriau turimoms vartojimo sutartims nagrinėti. Radau vieną bendrą bruožą – tiekėjo įsipareigojimų jose kone dvigubai mažiau, negu vartotojo. O ir tie traktuojami gana laisvai, kaip naudingiau tiekėjams. Štai šilumininkai įsipareigoja: “prieš tris paras informuoti vartotojus apie šilumos ar karšto vandens tiekimo nutraukimo laiką ir trukmę dėl įrengimų remonto pagal iš anksto su Savivaldybe suderintą grafiką”. Formaliai jie teisūs, išties pranešė prieš kelias paras. O paskui pranešė dar kartą… Be garantijos, kad tęsinio nebus, vandenį tikrai gausim. Tad ir gyvenam penktą savaitę spartietiškai: ledinis dušas, grūdinimosi procedūros. Lauke rekordinė kaitra, o virtuvėse dar kaitresni “tropikai”- konservavimo darbai pačiame įkarštyje. Patys grūdinamės po ledine srove, o stiklainius privalu karštu vandeniu plauti. “Vsio zakonno” – niekur sutarty neparašyta, kiek laiko gali trukti planiniai remontai. Įdomu, Savivaldybė tikrai tvirtina tokius “neterminuotus” grafikus?
Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kaip jau rašė “Varnalėšų kraštas”, plėtros grupė, vadovaujama seniūno Kastyčio, surengė jau ne vieną posėdį, kuriame svarstė idėjas, kaip seniūniją ištempti iš ekonominės krizės liūno. Deja, visų šių posėdžių pabaiga priminė žinomą Krylovo pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį.

Ne vienas įtarė, kad taip baigsis ir seniūno iniciatyva sušauktas neeilinis posėdis. Tačiau, priešingai nei buvo galima tikėtis, seniūnas nesiūlė statytis didžiulę energiją generuojančios kosminių fotonų gaudyklės, neragino seniūnijos centro su šalies sostine sujungti greituoju geležinkeliu ar pagilinti Varnalėšą, kad pastatytame šiuolaikiniame terminale galėtų švartuotis upių konteinervežiai, atplauksiantys upių ir jūrų keliais iš Šanchajaus.

- Neslėpsiu – idėja, su kuria tuojau supažindinsiu, yra mano, – nusišypsojo seniūnas, nužvelgė kiek sunerimusius Varnalėšų plėtros grupės narius ir ant stalo numetė pluoštą popierių. – Čia mano pasiūlymas, kaip Varnalėšas padaryti išskirtiniu, dėmesio vertu turistų traukos centru. Skaityti daugiau »

Rugpjūčio 9-11 dienos

Per šias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyta 11 asmenų.

Rugpjūčio 9-ąją ten apsilankė Širvintose, I. Šeiniaus gatvėje, neblaivus prigulęs V.N., gimęs 1957 metais, ir dvylikametis širvintiškis R.Š., nesumokėjęs už prekes parduotuvėje “Norfa”.

Net keturi nepilnamečiai asmenys, bandę vagiliauti parduotuvėje “Centas”, į Komisariatą buvo pristatyti kitą dieną: be jau kartą įkliuvusio to paties R.Š., policija atsivežė jo bendrametį L.V., 1996 metais gimusį E.V. ir 1999 metais gimusį A.Š.

Tą pačią dieną iš Ukmergės rajono policijos komisariato Areštinės į Širvintų policiją buvo pristatytas 1980 metais gimęs R.P. (mūsų žiniomis, tądien jis dalyvavo teisme, kuriame yra teisiamas už sugyventinės ir kelių mėnesių kūdikio sumušimą) ir 1947 metais gimęs širvintiškis P.R., neblaivus gulėjęs Kalnalaukio gatvėje. O štai Kernavės seniūnijos gyventojas V.G., gimęs 1964 metais, per dieną Komisariate apsilankė net du kartus: atvežtas po to, kai girtavo Kernavės miestelyje, jis išleistas vėl buvo aptiktas begirtaujantis Širvintų mieste, Vilniaus gatvėje. Skaityti daugiau »