Vilniaus gatvės 56-asis namas iš tiesų stovi J. Janonio gatvėje.

Temą pasiūlė skaitytojas

Gavome “Širvintų krašto” skaitytojos laišką.

“Gerbiamoji redakcija, keliate aikštėn visas negeroves, esate drąsūs, todėl kreipiuosi į jus tikėdama, kad padėsite išspręsti ir šią nedidelę problemėlę. O būtent. Pasakykite man, kur Širvintose yra Vilniaus gatvės 56-asis namas? Žinau, kad jame gyvena daug žinomų žmonių, bet kaip tą namą pasiekti, kur jo kieme pastatyti automobilį, nežino net taksistai.

Atgailėjusi 5 litus iš skurdžios pensijos paprašiau, kad nuvežtų. Vežiojo pirmyn atgal Vilniaus gatve, bet tokiu numeriu pažymėto namo nerado. Sako, turėtų būti kažkur čia ir paleido pačiame miesto centre prie NORFOS (Vilniaus g. 54). Tik po ilgų klaidžiojimų išsiaiškinau, kad tai yra namas, esantis J. Janonio gatvėje, prie Savivaldybės garažų. Ant jo nėra pakabinta jokios lentelės su  gatvės pavadinimu. Namo numeris taip pat pritvirtintas ne nuo gatvės pusės, bet ten, kur norėdamas nepamatysi: prie užtverto keliuko, kad automobiliai nuo Vilniaus gatvės pusės negalėtų įvažiuoti.” Skaityti daugiau »

Šį sekmadienį, liepos 18 dieną, Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapija švęs bažnyčios statybos 150 metų jubiliejų. Šv. Mišios, skirtos šiai datai paminėti, bus aukojamos 12.30 valandą. Ta proga į Širvintas atvyksta Kaišiadorių vyskupas Jo Ekscelencija Juozapas Matulaitis, dalyvaus daug garbingų svečių.

Dvarininkų Astikų giminės trys seserys – Kotryna, Agnieška, Bagdona – 1475 metais pastatė Širvintose pirmą medinę bažnyčią. 1525 metais bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. 1674 metais Mikalojus Žabo pastatė naują bažnyčią. Aštuonioliktojo amžiaus antroje pusėje minima parapinė mokykla. Širvintų parapija priklausė Pabaisko dekanatui.

1847 metais buvo parengtas mūrinės bažnyčios projektas (architektas Tomas Tišeckis). 1852 metais projektas patvirtintas, ir buvo leista statyti bažnyčią. Statybos pradėtos 1855, o baigtos 1860 metais. Tuo metu parapijos klebonu buvo kunigas Viktoras Lupeika (klebonavo Širvintose 42 metus (1854-1893), palaidotas bažnyčios šventoriuje. Jo ir parapijiečių rūpesčiu pastatyta bažnyčia tebestovi ir dabar. Skaityti daugiau »

Nuo paskutinio skambučio Širvintų Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazijoje nepraėjo nė du mėnesiai, o abiturientai savo rankose jau laiko brandos atestatus.

Pirmadienį (liepos 12 dieną) paaiškėjo paskutinių egzaminų rezultatai. Vakar (liepos 16 dieną) brandos atestatai buvo įteikti Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Gelvonų vidurinės mokyklos, o šiandien – ir Musninkų vidurinės mokyklos abiturientams.

Musninkų vidurinė mokykla ir šiemet neužleidžia geriausiųjų pozicijos. Kaip ir pernai, švietimo įstaigos dvyliktokai išlaikė visus egzaminus. Anot švietimo įstaigos direktoriaus Vlado Trakimavičiaus, dvi merginos Dominyka Urbonaitė ir Indrė Makarskaitė iš valstybinio istorijos egzamino gavo maksimalų 100 balų įvertinimą. Šiemet brandos atestatai bus įteikti visiems, t.y., 52 Musninkų vidurinės mokyklos abiturientams. Atestatus su pagyrimu gaus 5 musninkiečiai: Indrė Makarskaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 96,5), Dominyka Urbonaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 94,5), Marta Černiauskaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 87,75), Giedrė Paulauskaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 85,25) ir Augustė Urbonavičiūtė (valstybinių egzaminų vidurkis – 83,67). Skaityti daugiau »

L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos sienos bus apšiltintos naudojant naujausias nedegias medžiagas.

“Atsinaujinimo ir plėtros keliu”

Širvintų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą “Musninkų vidurinės mokyklos renovavimas, mažinant suvartojamos energijos sąnaudas”  Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-075 pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto “Aplinka ir darnus vystymasis”  priemonę “Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu”.

2009 metų balandžio 30 dieną pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-075, pagal kurią nustatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 500 000 litų. Projektas finansuojamas 100 procentų (85 procentai Europos Sąjungos, 15 procentų – bendrojo finansavimo lėšos). Tikslas – sumažinti suvartojamos energijos sąnaudas, pagerinti pastato išorinių atitvarų bei inžinerinių sistemų būklę Širvintų rajono Musninkų vidurinėje mokykloje. Minėto projekto įgyvendinimui 2009 metų lapkričio 10 dieną pasirašyta statybos rangos sutartis, kurios bendra kaina su užsakovo rezervu yra 1 538 900 Lt. Skaityti daugiau »

Buvusi ilgametė akušerė Gražina Bartašienė: "Metams bėgant praktikos įgauni, tuomet ir atsakomybės jausmas didesnis, ir baimė atsiranda."

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Sakoma, kad kiekviena diena yra gyvenimo dovana. Tereikia ją “išvynioti”, švęsti ir džiaugtis. Dažnas žmogus kasdien atlieka didelius ir kilnius darbus, vertus pagarbos ir dėkingumo, bet didžiausias žygdarbis – kiekvieną dieną jausti atsakomybę už į šį pasaulį ateinančią naują gyvybę, už skardų riksmą, už skausmą ir džiaugsmą kartu. Apie gražius ir prasmingus širvintiškės, buvusios akušerės Gražinos Bartašienės darbus girdėjusi dažna Širvintų krašto šeima.

- Man darbas visada buvo pirmoje vietoje, – šypsosi žvali moteris. – Turbūt toks mano pašaukimas šioje žemėje – padėti žmogui. Būdavo, paskambina naktį, kad gimdyvei skyriuje reikia pagalbos, viską meti ir leki. Sava šeima man labai svarbi, bet ji kažkaip likdavo nuošalyje. Dabar visą save atiduodu artimiausiems žmonėms kaip kompensaciją už prabėgusius metus.

O visa ko pradžia buvo toli nuo Lietuvos, už Uralo, Altajaus krašte. 1941 metais trimetę Gražiną drauge su tėvais iš Gelvonų išvežė į Sibirą. Sunkus ir vargingas gyvenimas buvo svetur. Ne visada pakako sočiai duonos, daug teko tėvams paplušėti, kol pelnė vietos gyventojų pasitikėjimą ir pagarbą. Altajaus krašte Gražina baigė nedidelio Smolensko rajono centro vidurinę mokyklą. Jau tuomet bendraklasiai gabiai, energingai, jautriai merginai pranašavo “daktarės” ateitį. Bendraamžių “pametėta” mintis kirbėjo giliai širdyje, bet Gražina turėjo kitų planų ir labai norėjo po daugiau nei dešimtmečio, praleisto svetur, sugrįžti į tėvynę. Lietuvių kalbos pamokų mokykloje nebuvo, bet tėvai išsaugojo lietuvybę ir pagarbos Lietuvai jausmą. Beliko gauti laikiną pasą, leidimą gyventi Lietuvoje, susikrauti lagaminą ir vykti į gimtinę. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Turbūt ne vienas vaikystėje žavėdavomės pasakomis, kuriose išmintingieji karaliai nakties tamsoje vaikščiodavo karalystės gatvėmis, neatpažinti bendraudavo su valdiniais, taip pasitikrindami, ar ministrai tinkamai vykdo nurodymus, ar teisingai informuoja apie padėtį karalystėje. Ypač tai būdinga rytietiškoms pasakoms. Na, Rytai yra Rytai… Beje, sovietiniais laikais sklido pasakojimai apie vienos” broliškos” respublikos pirmąjį asmenį, besivadovavusį karališkais metodais. Jis mėgdavo netikėtai nutupdyti malūnsparnį kolūkio laukuose ir pabendrauti su liaudimi be vietinių vadų palydos, pačiam įvertinti padėtį. Nežinau, kiek tiesos buvo tuose pasakojimuose, bet iš niekur nieko kalbos nepasklinda, bent vieną kartą kažkas panašaus turėjo nutikti. Išmintingi buvo tie pasakų karaliai, to nenuginčysi, galėtų dabartiniai vadai iš jų pasimokyti. Nepamiegotų premjeras vieną kitą naktį, apsilankytų pasienio postuose, tai ir sužinotų, ar muitininkai poste miega, ar padeda kontrabandininkams cigaretes krauti, nereiktų VSD ar STT pažymų prašinėti. O ir minėtų tarnybų vadovams nekenktų valdžios galvas palydėti į tokią išvyką, irgi labai naudinga patirtis būtų. Tiesa, pernai “vienas iš trijų” bandė karališkas tradicijas atgaivinti, staiga netikėtai pasirodydamas kokiam miestely, surengdamas spaudos konferenciją savivaldybėje be tenykščio mero žinios. Spauda (ir minėtas meras) tuosyk labai piktinosi tokiais” fokusais” ir šaipėsi iš Seimo galvos “fanaberijų”. Ir visai be reikalo… Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis suraukęs nosį pasirašė seniūnijos patarėjo jaunimo reikalais Telesforo Budulio pakištą raštą, o paskui neiškentęs įgėlė:

- Valstybė jums moka algą ne tam, kad jai darytumėt gėdą. Ryt pas mus bažnytkaimio šventė, atvyksta svečių iš užsienio. Ką jie pamanys apie mus, jei paskui dešiniąją seniūno ranką skraidys musių spiečius?

Budulis nustebęs apsidairė, iš tiesų pastebėjo apie galvą pikiruojančią vieną veislinę mėšlinę musę ir mikliai ją delnais sutraiškė.

- Ale prikibo, rupūžė, – atkišo delne “blyną”. – Nebeskraidys.

Seniūnas pasišlykštėjęs užtikrino:

- Skraidys. Ir ne viena, – parodė patarėjui kėdę. Atsisėdus, paaiškino: – Negražu sakyti, bet jei pats nesuprantate… Žodžiu, nuo jūsų juk dvokia, Buduli.

Budulis sukruto ir ėmė tyrinėti batų padus: Skaityti daugiau »

Liepos 12-14 dienos

Per šias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti trys asmenys: J.Ž. antradienį neblaivus šlitinėjo Jauniūnuose, o trečiadienį į policiją pristatyti miesto gyventojai D.V. ir M.D. – prie Upelio gatvės 16-ojo namo.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 3 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Ar tarp jų buvo neblaivių vairuotojų – nepranešama.

Kartą sulaukta pranešimo apie eismo įvykį. Trečiadienį į policiją kreipėsi Vilniaus miesto gyv. V.M. : apie 9.40 val. važiuojant mūsų rajone sprogo padanga – automobilis nuvažiavo į pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, žmonės nenukentėjo.

Kitą šių dienų įvykį pirmadienį užfiksavome patys Širvintose, Vilniaus-Ramybės gatvių sankryžoje. Vienas automobilių, važiuodamas šalutine gatve, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio. Bandydami išvengti susidūrimo, vairuotojai atsitrenkė į šalia gatvės esančius stulpą ir medį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai – 1992 metų laidos “Nissan Sunny” ir 2006 metų laidos “Renault Megane Scenic”. Skaityti daugiau »