Dar praėjusių metų birželį chirurgijos skyriaus vedėjas R. Maskelis džiaugėsi nauju laparoskopu. Prabėgo geras pusmetis - ir nieko nebereikia...

Kol meras viešai gyrėsi, kad prieš dvi savaites su dukra Sveikatos centro gydytojos D. Bliūdžiuvienės lydimas vyko pas Izraelio žymius gydytojus pasitikrinti sveikatos, Širvintų ligoninėje buvo atliekamos paskutinės operacijos. Šiandien – kovo 31-oji, tai yra – paskutinė ligoninės chirurgijos skyriaus gyvavimo diena, nes nuo rytojaus, sako, čia nebeliks nei chirurgų, nei slaugytojų, nei, ko gero, žadėtosios dienos chirurgijos… Pasidomėjome, ką ištikus nelaimei darys ir kur kreipsis chirurgijos skyriaus pacientai. Juk didžioji dauguma rajono gyventojų neturi nei pakankamai pinigų, nei pažįstamų, kurie jiems padėtų nuvykti sveikatos pasitikrinti ne tik pas žymius Izraelio gydytojus, bet ir į sostinės medicinos įstaigas.

4 palatos pacientė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi): “Labai blogai, kad uždaro chirurgijos skyrių, bet, deja, nieko jau nebepakeisi. Turtingi žmonės kaip gyveno, taip ir gyvens, o mums, vargšams, bus tikrai labai sunku. Vakar man pašalino tulžies akmenis, esu labai patenkinta čia dirbančiais specialistais. Gydytojas R. Maskelis apskritai yra auksinis žmogus. Jis visai nebrangina savo laiko, jam svarbiausia – pacientai. Chirurgas nuolat stebi savo pacientus, vis užsuka pažiūrėti, ar gerai jaučiamės. O ir personalas labai geras, nuoširdus, visą laiką pataria, pabendrauja, paguodžia… Teko vieną kartą operuotis Ukmergėje, ten nėra tokios pacientų priežiūros, kaip čia. Esu labai dėkinga gydytojui R. Maskeliui ir aptarnaujančiam personalui.

Jeigu kas nors rimto atsitiks, tai, manau, kad labai mažas šansas, jog žmogus laiku pasieks gydymo įstaigą. Prieš 6-7 metus mano mergaitei buvo apendicitas, tada vaikus reikėdavo vežti į Vilnių (čia neoperuodavo), bet aš pasirašiau leidimą, kad operuotų Širvintose, nes į sostinę nuvažiuoti nebūtume spėję. Viskas baigėsi laimingai. Net baisu pagalvoti, kas būtų atsitikę, jeigu tą naktį būtume vežę ją į Vilnių, juk ten, kol užpildytų visus popierius, kol apžiūrėtų… Gal jos ir nebebūtų. Žmogaus gyvybė labai trapus dalykas, o to mūsų ponai, matyt, nesuvokia.

Vis dėlto ateityje, atsitikus kokiai nelaimei, norėčiau patekti į Vilniaus ligoninę, bet abejoju, kad ten kas nors pasirūpins žmonėmis iš provincijos taip, kaip rūpinasi čia. Sostinės gydytojai, manau, irgi nuoširdžiai dirba savo darbą, bet jų krūviai labai dideli, ir vargu ar spės visais pasirūpinti.

Manau, kad dėl šios situacijos kalčiausia rajono valdžia, juk ji žinojo, kad taip atsitiks, bet vis delsė, kažko laukė… Jie tik ateina gražius veidus nutaisę ir visko prižada prieš rinkimus, o paskui – kapstykis kaip nori. Man labai keista, kaip taip galima, juk kadaise ligoninę statė žmonėms, o dabar nieko nereikia, viską tik griauna, griauna, griauna… Vadinasi eiliniai žmonės nereikalingi…”

Antanas Šuminas: “Labai blogai, kad uždaro chirurgijos skyrių. Buvo be galo patogu gydytis vietoje. Man buvo vienos pusės išvarža, o dabar – kitos. Esu labai patenkintas gydytojų ir slaugytojų darbu, jie labai rūpinasi, nuolat užeina pažiūrėti, kaip jaučiuosi. Aš visada čia gydžiausi ir neįsivaizduoju, kur reiks dėtis, jeigu kas nors atsitiks. Manau, kad valdžia per mažai kovojo dėl ligoninės išlikimo.”

Raimondas Pacevičius: “Man labai skaudėjo kasa, nebegalėdamas kentėti skausmo išsikviečiau greitają pagalbą. Tačiau man pasakė, kad visos greitosios išvažiavusios į iškvietimus, taigi teks apie valandą palaukti. Jeigu dabar greitosios tenka laukti, tai kas bus, kai ligonius reiks vežti į kitą rajoną? Kiek žinau, yra du greitosios medicinos pagalbos automobiliai, taigi išeitų, kad esant 3 iškvietimams, du žmonės bus išgelbėti, o vienas mirs?..

Kitas dalykas – jei kokią močiutę ar neįgalų žmogų išveš į Vilnių ar į Ukmergę, tai kaip jiems reikės paskui grįžti? Jie bus vieni svetimam mieste ir patys turės susirasti kelią namo, juk ne kievienas turi šalia gyvenančių ir pasirengusių padėti giminaičių.”

2 palatos pacientas: “Visa ši reforma ne į gerą. Kažkur reikės važiuoti ištikus nelaimei, gatvėje juk negulėsi. Mums, jauniems, viskas paprasčiau, o ką  daryti vyresnio amžiaus gyventojams? Matyt, rajono vadovai nepakankamai kovojo dėl ligoninės, – kaip galima leisti uždaryti suremontuotą ir naujausią įrangą turintį chirurgijos skyrių?”

Chirurgijos skyriaus slaugytojos: “Čia dirbam paskutines dienas. Dalis mūsų pereis dirbti į kitus skyrius, o keturi etatai, jeigu niekas nepasikeis, yra pažadėti Ukmergės ligoninėje. Paskutinę dieną išties bus sunku, juk kai kurios iš mūsų čia išdirbo apie 40 metų… Vis dėlto mes kaip nors darbą rasime, bet labiausiai gaila ligonių, kurie bus priversti gydytis važiuoti į kitus rajonus. Į Ukmergę rajono gyventojai nelabai nori važiuoti, bet vargu ar be pinigų pavyks jiems patekti į Vilnių…”

Chirurgijos skyriaus vedėjo R. Maskelio tądien taip ir nepasisekė pakalbinti, nes jis turėjo ne tik planinę, bet ir neplanuotą operaciją. Tačiau pirmadienį R. Maskelis patvirtino, kad nuo balandžio 1 dienos Širvintų ligoninėje jau nebedirbs, o penktadienį (kovo 26 dieną) atliko paskutines operacijas, nebent bus koks ekstra atvejis…

Širvintų ligoninės vyr. gydytoja D. Aleknienė, neva, dėl daugybės darbo nesutiko spaudai patikslinti, kas laukia Širvintų ligoninės? Tačiau pažadėjo į visus klausimus atsakyti po balandžio 1-osios. Taigi tada ir informuosime savo skaitytojus, kokia tolesnė Širvintų ligoninės vizija…

Ivona Komarovska

Protokolas buvo surašytas po to, kai vyr. gydytoja Dalia Aleknienė per mėnesį neįvykdė Danguolės Šernaitės nurodymo ištaisyti su darbo santykiais susijusių pažeidimų ir sumokėti chirurgui Romualdui Maskeliui skirtumą, kuris atsirado praėjusių metų birželio 1 dieną sumažinus atlygį už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat – darbo sutartyse numatytus priedus.

1,75 etato ligoninėje dirbusiam Romualdui Maskeliui per du mėnesius buvo išmokėta 1079 litais mažiau, nei chirurgas gaudavo iki tol. Su tuo nesitaikstantis medikas pareikalavo susidariusį skirtumą sumokėti iki 2009 metų liepos 31-osios, o nesumokėjus  – kreipėsi į Inspekciją.

Teisme Valstybinės darbo inspekcijos atstovė teigė: “Kadangi darbo sutartyje su Romualdu Maskeliu buvo numatyti konkretūs jam priklausantys priedai, be paties darbuotojo raštiško sutikimo vyr. gydytoja jų sumažinti neturėjo teisės. Apie ketinimus sumažinti darbo sutartyje numatytą atlygį darbuotoją privaloma įspėti prieš mėnesį. Šiuo atveju atlygis sumažintas raštiškai neįspėjus, netgi – atbuline data, nuo gegužės 1-osios.”

Dalia Aleknienė savo kaltės nepripažino ir teigė, kad atlygis už darbą visiems darbuotojams, taigi – ir Romualdui Maskeliui, buvo sumažintas dėl ligoninės sunkios ekonominės situacijos, gavus Sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Įsakyme nurodyta, “kaip, krizės laikotarpiu, sumažinus sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, būtų galima išgyventi sunkmetį, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, nepriešinant visuomenės su medikais bei susilaikant nuo neteisėtų sprendimų, mažinti sistemoje dirbančiųjų atlyginimų fondą.”

Esą, tam neprieštaravo į posėdį sukviesti visi įstaigos Gydymo tarybos nariai, tarp kurių buvęs ir Romualdas Maskelis. Vienbalsiai nutarta visiems darbuotojams atlygį sumažinti 10 proc., įvairiai sumažinti kai kuriuos priedus, nemokėti kelionpinigių gydytojams, važinėjantiems į darbą Širvintose iš Vilniaus.

Širvintų ligoninei teisme atstovaujanti Meilutė Saidienė prisipažino, kad Romualdo Maskelio raštiško sutikimo sumažinti jam priklausantį atlygį neprašę todėl, kad ministro įsakymą Širvintų ligoninė gavo pavėluotai, nurodymus reikėję vykdyti neatidėliotinai, atbuline data, taigi gauti tokį sutikimą nebuvę laiko. (!) “Kiti darbuotojai nereiškė pretenzijų dėl sumažinto ir vėluojančio atlygio, sutiko palaukti, vienintelis Romualdas Maskelis reiškė pretenzijas. Personalas pasipiktinęs tokiu jo elgesiu,” – teigė atstovė.

Išnagrinėjusi bylą, Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė penktadienį konstatavo, kad Dalia Aleknienė įsipareigojimų neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, kadangi įstaiga atsidūrė sunkioje ekonominėje situacijoje, reikėjo vykdyti ministro įsakymą. Administracinė byla vyr. gydytojai nutraukta, šį sprendimą per 10 dienų galima apskųsti aukštesnei instancijai.

Ar Valstybinė darbo inspekcija pasinaudos šia teise – jos atstovų reikalas. Danguolė Šernaitė “Širvintų kraštui” sakė, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai suįžūlėję darbdaviai ar jų įgalioti asmenys nesilaiko įsipareigojimų darbuotojams, nevykdo Inspekcijos nurodymų, ieško įvairių landų, kaip, teisinantis krize, būtų galima sumažinti darbuotojų atlyginimą.

Nekomentuosime ir teismo sprendimo. Tačiau vieno nepastebėti negalima – ši aprašyta situacija puikiai atspindi Širvintų ligoninės vadovų ir personalo santykius bei situaciją pačioje ligoninėje. Per kelerius metus įsirengę šiuolaikišką operacinę ir pradėję daryti sudėtingas operacijas (beje, dėl to būta neginčijamo minėto Romualdo Maskelio nuopelno), Širvintų ligoninės vadovai nepasistengė, kad ateityje ši operacinė turėtų darbo. Užuot stengęsi išlaikyti kone dvigubu krūviu dirbantį chirurgą, ieškoję galimybių plėsti chirurgijos ar kitas perspektyvias, neprastai finansuojamas paslaugas, ligoninės vadovai žengė lengviausiu keliu – pagal bendrą šabloną čirkštelėjo žirklėmis. Taip svarbus specialistas, praktikuojantis chirurgas, buvo sulygintas su kitais, galbūt – “nuobodžiaujančiais” darbuotojais. Maža to, kad kilo darbdavio ir darbuotojo konfliktas, paskui iš darbo dar buvo atleistas ir pacientų didelį pasitikėjimą turintis chirurgas Remigijus Jotautis. Taigi Širvintų chirurgija “nukraujavo” vos per pusmetį.

Jau paskui, kai aukščiausiu lygiu imta diskutuoti dėl ligoninių reformos, svarbiausias argumentas nefinansuoti chirurgijos paslaugų Širvintų ligoninėje buvo būtent tai, kad pas mus daroma per mažai chirurginių operacijų. Bent kiek blaiviau mąstančiam žmogui aišku: atsisakius chirurgijos, Širvintų ligoninei gresia skurstančios įstaigos, į kurią dirbti tikrai nevažiuos geri medikai, statusas. Kada ji, it ištižusi lepšė, pasismeigs ant savo paties nelankstaus koto?..

Gintaras Bielskis

Gyventojai vagims siūlo nugvelbti šiuos blokus.

Mūsų gyvenimo grimasos

Nors praėjęs savaitgalis dar skaičiavo kovo mėnesiui priklausančias dienas, ne vienas miesto gyventojas, ypač – gyvenantis privačiuose namuose, pasinaudojo galimybe apsitvarkyti prieš Verbų sekmadienį ir artėjančias Šv. Velykas. Su grėbliukais išėjo ir kai kurie Nepriklausomybės aikštės 26-ojo namo gyventojai. Tačiau broliui padėti atėjusi Gražina Strelcovienė nebuvo itin šventinės nuotaikos. Moteris pasiguodė, kad jau antrus metus laukia, kol rajono galvos pagaliau iškuops po langais riogstantį statybinį laužą, kuris čia liko rekonstravus tiltą per Beržės upelį. Tačiau bet kokie prašymai ir raginimai – it vanduo nuo žąsies.

“Širvintų kraštas” kelis kartus rašė apie skandalingas šio tilto rekonstrukcijos peripetijas, tiksliau – neūkiškumą, kuris iki šio visiems bado akis. Nors rajono vadovai kaip savo nuopelnus mini pagaliau baigtą tilto rekonstrukciją, nė vienas jų “nepastebi”, kad iki šiol privataus namo valdoje riogso darbininkų naudotos gelžbetonio konstrukcijos. Praėjusį kartą pasiūlėme rajono merui šiuos gelžbetonio luitus pasiimti prie savo statomo namo – matyt, neperskaitė.

- Labai keista, kad šiais laikais, kai vagiama viskas, kas padėta ne vietoje, tų blokų niekas taip ir nenugvelbė, – stebisi Gražina Strelcovienė. Moteris priduria, kad nepraranda vilties, jog vagys vis dėlto pastebės niekieno turtą ir jį pavogs. Dėkingi vietos gyventojai tikrai apsimestų, kad nieko nematė. O gal tuos vagis dar ir pavaišintų.

Apie savo pastangas priversti rajono vadovus sutvarkyti aplinką moteris kalba be didelio entuziazmo. Kai kelias tonas sveriančių blokų niekas neišgabeno, nuėjo pas Administracijos direktorę. Pasak širvintiškės, tuojau prisistatė mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė, Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Vilčinskas. Išgirdę “naujieną”, biurokratai mykė, svarstė, paskui pasiūlė rašyti prašymą merui dėl tų atliekų išvežimo. Paaiškino, kad prašymas neva būsiąs persiųstas komunalininkams, šie – gal išveš.

- Pasijutau kvailinama. Atrodo, kad ne tiltą rekonstravę statybininkai, o būtent mes tuos blokus atsitempėme, paskui apsižiūrėjome, jog mums jų nereikia ir dabar prašome komunalininkų, kad tas atliekas išgabentų, – piktinosi Aldona Strelcovienė. Ji sakė nenustebtų, jei po tokio prašymo gyventojai iš komunalininkų gautų sąskaitą už suteiktą paslaugą. Labiausiai širvintiškę papiktino tai, kad gyventojams siūloma vietos valdžios prašyti sutvarkyti tai, ką paliko vos ne milijoną už darbą gavę tiltą rekonstravę kauniškiai. Tarsi tilto pridavimo aktą pasirašę valdininkai nematė, kas liko nesutvarkyta, iki galo nepadaryta?

Tokia netvarka piktinasi ne tik Gražina, bet ir daugelis aplinkinių gyventojų. Jie neatmeta, kad susimes po kelis litus, pasamdys sunkvežimį su keltuvu, sukraus tuos blokus ir nuveš po mero kabineto langais: kai iškraus ant vejos, gal tada šis praregės?..

Gintaras Bielskis

Laukia techninės apžiūros ir pasėlių deklaracija

Kaip ir kasmet, rajono Žemės ūkio skyrius šiemet rengs traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir priekabų techninę apžiūrą. Konkretus apžiūrų grafikas bus skelbiamas viešai. Šiemet apžiūros vyks anksčiau nei įprasta (prasidės balandžio mėnesį). Žemės ūkio skyriaus vedėja informavo, kad techninės apžiūros vyks ūkininkams įprastose vietose.

Vedėja priminė, kad ūkininkai šiemet deklaruos žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tik elektroniniu būdu. Pernykštė tokio deklaravimo praktika rodo, kad dėl mažiausio neapdairumo galima padaryti klaidų, kurias vėliau sunku ištaisyti. Jei deklaruojami plotai persidengia, tenka ilgai aiškintis su kaiminių žemės sklypų savininkais, kartais kyla ir didelių konfliktų. Taigi, einant deklaruoti, būtina turėti praėjusių metų deklaravimo dokumentus, įsitikinti, kad visi deklaruojami plotai būtų labai tiksliai įbraižyti.

“Litagra” keičia veiklos principus

Ūkininkai buvo informuoti, kad pasikeitus firmos generaliniam direktoriui (dabar šias pareigas eina vienas geriausių Lietuvos vadybininkų Tomas Kučinskas) ir pardavimų direktoriui (dabar – Arkadijus Bluminas), pasikeitė bendrovės veiklos principai. “Litagros” produktai bus parduodami ne po vieną, bet paketais. Ūkininkai surašys per visus metus pageidaujamus įsigyti produktus, vadybininkė suskaičiuos kainą ir nuo visos sumos skaičiuos nuolaidą. Kuo didesnė suma, tuo didesnė nuolaida. Didžiausią nuolaidą gaus ūkininkai, mokantys iš karto. Didesnė nuolaida bus taikoma tiems, kurie iš karto apmokės bent 20-30 procentų pirkinio vertės. Ilgesniam laikui, nei anksčiau bus galima atidėti kreditą. Palūkanų norma – 0,8 procento.

Tik “Litagra” vykdo pardavimus per DnB Nord banką (nuo 50 000 litų). Pagal ūkininko prašymą bankui “Litagra” mokės administravimo mokestį ir palūkanas. Kreditą galima imti 16 mėnesių.

Pranešta, kad UAB “Litagra” šiemet labai aktyviai supirks ūkininkų grūdus ir atsiskaitys, priešingai nei pernai, daug greičiau – per mėnesį. Bendrovė jau dabar pasirašo išankstines sutartis dėl rapsų supirkimo. Supirkimo kaina – 900 litų už toną.

“Litagros” parduotuvėje Širvintose yra įvairių žolių, vasarinių rapsų, vasarinių kviečių, miežių, žirnių, kvietrugių, kukurūzų sėklų.

Patarta nepamiršti nusipirkti mikroelementinių trąšų, nes žieminiai javai dėl nepalankių oro sąlygų šiemet yra labai nukentėję, bus būtina pasėlius anksti patręšti per lapus. Rekomenduota tokių trąšų pirkti konteineriais po 1 toną, nes tada litro kaina sumažėja visu litu.

Ūkininkai turi labai daug žinoti ir nuolat skaičiuoti

Agronomas Albinas Blažys kalbėjo, kad šiemet, kaip niekada, laukiama įvairių problemų. Vienur pasėliai užšalo visiškai be sniego, kitur – priešingai. Dabar vienuose sklypuose jau visiškai nėra sniego ir tuoj bus sausa, o kituose – javai atsidūrė po vandeniu arba dar gana storu ledo sluoksniu. Be pesticidų neišsiversime, nes, be jokios abejonės, pasėlius puls įvairios ligos, vis daugėja piktžolių, iki šiol Lietuvoje net nežinomų (pavyzdžiui, pašiaušėlės).

Dabar pesticidų pramonė yra taip išvystyta, kad išnaikinti visas piktžoles, apsaugoti pasėlius nuo ligų ir kenkėjų tikrai įmanoma, bet chemikalai yra labai brangūs, jų kaina labai nevienoda. Perkant pačius efektyviausius, reikia sumokėti labai daug pinigų, dėl to gautas derliaus priedas ne visada atsiperka. Perkant pigius pesticidus, dažniausiai negaunama reikalingo efekto, lėšos būna išmestos kaip į balą, ūkininkams tokia padėtis sukelia tik stresą. Taigi nuolat tenka skaičiuoti ir gilintis tiek į pesticidų veikliąsias medžiagas, tiek į purškimo normas, tiek į kainas. Seminaruose specialistai būtent apie tai ir kalba. Jie siūlo ne pačius geriausius ir brangiausius, bet gana efektyvius ir už patrauklią kainą galimus įsigyti pesticidus.

Pristatytas tokius standartus atitinkantis naujas fungicidas rapsams ‘Tilmor’. Jis apsaugo ne tik nuo ligų (ypač fomozės), bet yra ir augimo reguliatorius, pavasarį juo nupurškus pasėlius, rapsai išsišakoja, neišgula. Purkšti tokiais pesticidais rapsus apsimoka, kai gaunamas ne mažiau 3 tonų iš hektaro derlius. Širvintų žemėse tai nėra stebuklas. Auginant naujausiomis technologijomis, kai kurie ūkininkai prikulia net po 5 tonas.

Seminare pristatytas vienas geriausių, bet ne pats brangiausias herbicidas kviečiams – ‘Alister Grande’. Tyrimai rodo, kad nupurškus laukus šiuo pesticidu rudenį, poveikis išlieka ir pavasarį. Purškiami 2-3 lapelius turintys pasėliai, kai piktžolės jau būna sudygusios. Tai bene vienintelis insekticidas, kuriuo galima išnaikinti notreles.

Miežių laukams rekomenduotas ‘Sekator OD’.

Pastebėta, kad dirses ir varpučius labai veiksmingai naikina ‘Attribut’, nors nekyla didelių problemų ir vartojant iki šiol ūkininkų nelabai mėgiamą ‘Hussar-ą’. Dabar šis patobulintas chemikalas vadinasi ‘Hussar activ’. Žinoma, piktžoles visuose javuose (nėra tyrimų avižose) labai gerai naikina ‘Input’, bet jis labai brangus, ir tokią prabangą gali rinktis tik patys turtingiausieji ūkininkai.

Iš fungicidų išskirtas ‘Falcon Forte’. Juo javų laukuose naikinama septoriozė, rūdys, miltligė, dryžligės ir kt. Fuzariozę geriausiai gydo ‘Prosaro’.

Pristatyti naujausieji ir ypač efektyvūs bulvių pesticidai: herbicidas ‘Fenix’. Jis tinka ir kitokioms daržovėms. Purškiama iki bulvių sudygimo. Piktžolių nupurkštuose laukuose visiškai nebūna – tik tai, kas pasėta, ir… juoda žemė.

Bulvių marą geriausiai gydo ‘Infinito’.

Agronomas Albinas Blažys paneigė šiuo metu žiniasklaidoje ypač eskaluojamą nuomonę, kad įvairiais chemikalais purškiant pasėlius nuodijami žmonės. Jo žiniomis ir atliktais tyrimais, sveikatai daug pavojingiau valgyti, sakysime, bulves, kurių lapai gumbams nesubrendus buvo sunaikinti maro ligos. Tokiuose gumbuose net netręšus pasėlių mineralinėmis trąšomis nitritų yra 7-8 kartus daugiau nei leidžiama norma. Jis pateikė konkretų vieno Lietuvos ūkininko kviečių lauko, nepurkšto jokiais fungicidais, pavyzdį. Dėl įvairių ligų šiame sklype grūdai buvo ne tik smulkūs, bet ir kitokios (net rožinės) spalvos. Ūkininkas, suprantama, tokius grūdus pardavė. Iš jų iškepta duona buvo daug pavojingesnė žmonių sveikatai, negu iškepta iš sveikų grūdų, pasėlius prieš pjūtį defoliavus ‘Raundapu’. Viskas turi būti daroma protingai, laikantis normatyvų, gilinantis į esmę, keliant kvalifikaciją.

Steponas Liktoravičius

UAB "Kaštonėliai" kolektyvas (dišinėje Eugenijus Dačka) atrodė suglumęs, nes iki paskutinės minutės nežinojo, kokiu tikslu pas juos atvyko Vidmanta Salickienė.

Prėjusį penktadienį Lietuvos valstybinio socialinio draudimo atkūrimo 20-ties metų sukakties ir Valstybinio socialinio draudimo profesinės dienos proga už bendradarbiavimą ir indėlį padedant užtikrinti valstybinį socialinį draudimą Lietuvos gyventojams “Sodros” padėkos raštai buvo įteikti UAB “Alnitransa” direktoriui Algirdui Didžiokui ir UAB “Kaštonėliai” direktoriui Eugenijui Dačkai.

“Sodros” Širvintų rajono skyriaus laikinai einanti direktorės pareigas Vidmanta Salickienė sakė, kad mūsų rajone yra ir daugiau gerai dirbančių, finansines ataskaitas laiku pateikiančių įmonių, bet reikėjo išrinkti dvi geriausias iš geriausių. “Šiandien “Sodrai” sunkus metas, tačiau galime pasidžiaugti drausmingais ir nepriekaištingai vykdžiusiais prievolę mokėti privalomąsias socialinio draudimo įmokas draudėjais. Pagrindinė UAB “Kaštonėlių” veikla – transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. Bendrovei nuo 1997 metų sausio 10 dienos sėkmingai vadovauja Eugenijus Dačka. Ilgą laiką finansininke čia dirbo Viktorija Pledienė. Vidutiniškai įmonėje dirba 12 darbuotojų, o vidutinis darbo užmokestis – šiek tiek daugiau nei 800 litų per mėnesį. Per 2009 metus UAB “Kaštonėliai” sumokėjo daugiau nei 50 tūkstančių litų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Vidmanta Salickienė dėkoja Algirdui Didžiokui už bendradarbiavimą ir indėlį padedant užtikrinti valstybinį socialinį draudimą Lietuvos gyventojams.

1992 metais Juridinių asmenų registre įregistruota UAB “Alnitransa” užsiima krovinių pervežimu, o nuo 2003 metų savo veiklą papildė  smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimu. 2008 metų pradžioje įmonėje dirbo 29, dabar – 19 žmonių. Atlyginimo vidurkis – 855 litai.

Abu draudėjai labai pareigingi ir laiku mokėjo privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei teikė finansines ataskaitas. Per visą mokestinį laikotarpį įmonėms Širvintų “Sodros” skyriuje nebuvo pritaikytos jokios priverstinio poveikio priemonės,” – susitikimo su minėtų įmonių direktoriais metu kalbėjo V. Salickienė.

Socialinis draudimas draudžia visais svarbiausiais gyvenimo atvejais – pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, sveikatos bei nedarbo. “Tik tokių drausmingų draudėjų dėka įveiksime visas negandas ir krizes. Linkime klestėti, plėstis, steigti naujas darbo vietas,” – linkėjo “Sodros” Širvintų rajono skyriaus laikinai einanti direktorės pareigas Vidmanta Salickienė.

Ivona Komarovska

Širvintų rajono policijos komisariatas pranešė, kad šiomis dienomis iš viešųjų vietų išblaivėti buvo pristatyti trys asmenys: du jų šlitinėjo gatvėmis, vienas – 1991 metais gimęs širvintiškis J.P. – neblaivus chuliganiškai elgėsi prie Širvintų turgaus ir apgadino rajono gyventojo V.R. automobilį. Dėl to nukentėjusysis parašė skundą.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 11 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Apie neblaivius vairuotojus nepranešama.

Kovo 28-ąją Komisariate užregistruotas vilnietės G.Š. skundas dėl išlaužtų jai priklausančios sodybos, esančios mūsų rajone, pastatų durų. Iš sodybos pavogtas vandens siurblys. Materialinė žala – 2120 litų.

Kovo 26-ąją policija gavo širvintiškės R.Š. skundą dėl neblaivaus sutuoktinio E.Š. namuose sukelto triukšmo namuose, o kovo 28-ąją – rajono gyventojo A.G. skundą, kad kovo 25-ąją įvykusio konflikto metu iš matymo pažįstamas vyriškis vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą.

“Širvintų krašto” informacija