Šios parduotuvės durys užrakintos jau kurį laiką.

Mūsų gyvenimo grimasos

Penktadienio rytą į “Širvintų krašto” redakciją paskambino L.M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris pasakojo, kad jos dukra E. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dirbo pas Dalią Radionovienę pardavėja, tačiau grįžus po motinystės atostogų, jai buvo liepta rašyti prašymą savo noru išeiti iš darbo. E. M. nesutikus to padaryti, atsirado ir darbo. Anot moters, jos dukra nuo birželio 1 dienos sėdi uždarytos parduotuvės Upelio gatvėje patalpose. Iš pradžių ten esą būdavo ir parduotuvės savininkė, tačiau trečiadienį (birželio 9 dieną) E. M. kelias valandas prasėdėjo lauke, nes į vidų jos niekas neįleido, o ketvirtadienį įleido, bet užrakino. “Mano dukra šiandien ir vėl bus prie parduotuvės, nežinau, ar ją šiandien įleis, ar įleidę užrakins. Ar tai ne žmogaus laisvės apribojimas? Jeigu norite viską pamatyti savo akimis, tai 11 valandą ten nuvažiuokite,” – nerimaudama dėl savo dukros kalbėjo moteris.

Nurodytą valandą prie jau kuris laikas uždarytos parduotuvės stovėjo dvi moterys: E.M. ir ją esą turėjusi užrakinti apskaitininkė. E.M. papasakojo, kad matydama, jog parduotuvė yra uždaryta, likus pusmečiui iki dekretinių atostogų pabaigos pradėjo ieškoti Dalios Radionovienės. Deja, anot jaunos mamos, paieškos buvo bevaisės: į telefono skambučius parduotuvės direktorė esą neatsiliepė, o kitoje, “Saulėtekio” parduotuvėje, vis nesisekė jos sutikti. “Dalią Radionovienę susitikau likus 2 savaitėms iki dekretinių atostogų pabaigos. Ji, pasakiusi, kad pardavėjos darbo nėra, pasiūlė man parašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Tačiau aš nesutikau to padaryti, pasiūliau atleisti mane iš darbo ir išmokėti priklausančią išeitinę išmoką. Direktorė pasakė, kad tam neturi pinigų. Bet aš juk neprašiau man dabar pat mokėti, sakiau, kad galiu palaukti,” – pasakojo jauna mama.

Penktadienį (birželio 11 dieną) jaunai mamai buvo duoti bent jau raktai nuo grotų.

Moters teigimu, pasibaigus motinystės atostogoms, jai buvo pasakyta, kad dirbs pardavėja. Taigi ir dirbo 11 dienų parduotuvės Upelio gatvėje patalpose nuo 11.00 iki 21.00 valandos su pietų pertrauka nuo 16.00 iki 17.00 valandos. “Man buvo liepta valyti lentynas. Viskas gerai, pardavėja turi susitvarkyti savo darbo vietą. Bet kiek aš galiu tas lentynas valyti? Parduotuvė juk nedirba, o ten yra tik kelios buitinės prekės ir keli maisto produktai, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs,” – kalbėjo moteris. E.M. darė, kas jai buvo liepta, ir niekam nesiskundė. Tačiau trečiadienį (birželio 9 dieną), moters apskritai niekas neįleido į parduotuvę. Prasėdėjusi kelias valandas ant suoliuko, ji galiausiai nuėjo pas teisininkę ir kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją konsultacijos. Apie kreipimąsi į atitinkamų institucijų specialistus moteris sakė pranešusi ir Daliai Radionovienei. Taigi ketvirtadienį, moters teigimu, į parduotuvės patalpas ji buvo įleista, bet užrakinta. Pasak E. M., be penkiolikos devynios atvažiavo Dalios Radionovienės sūnus ir ją išleido (pietų jauna mama irgi buvo išleista). “Ką aš būčiau dariusi, jeigu būtų kilęs gaisras ar man būtų bloga pasidarę? Langas neatsidaro. Vakar tik per grotas žiūrėjau. Ir dabar apskaitininkei, sako, liepta mane užrakinti, bet aš neisiu, nesileisiu užrakinama. Taigi taip ir sukam čia ratus abidvi,” – rodydama parduotuvės rampos grotas pasakojo moteris.

Besikalbant su jauna mama suskambo apskaitininkės telefonas. Atsiliepusi moteris direktorei pasakė, kad E. M. nesutinka, jog ją užrakintų, ir pridūrė, kad yra atvažiavusi žurnalistė. Apskaitininkė, baigusi kalbėtis telefonu, E. M. pasakė, kad jai liepta palikti raktus nuo grotų. Su tokia sąlyga be jokių ginčų E.M. sutiko…

Pusę keturių atvažiavo apskaitininkė išleisti jaunos mamos pietų, tačiau pardavėja be 16.00 valandos nesutiko išeiti – juk tokios darbo valandos. Kam suteikti priežastį papeikimui?

Pirmadienį E. M. “Širvintų kraštui” sakė, kad, grįžus po pietų, jai buvo pasakyta eiti namo, bet ji nesutikusi to daryti. Netrukus atvažiavo Širvintų rajono savivaldybės vicemeras Valdas Radionovas su žmona Dalia Radionoviene. Anot moters, Valdas Radionovas kalbėjo ramiai, tad jam pasiūlius darbo sutartį nutraukti šalių sutarimu bei išmokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, jauna mama sutiko. E. M. teigimu, dėl išmokos su Dalia Radionoviene ji susitarė susitikti pirmadienį (birželio 14 dieną), 9 valandą. Tačiau gerokai po devynių vicemero žmona, paskambinusi pardavėjai, esą pranešė, kad dabar atvykti negali ir pasiūlė jai ateiti tos pačios dienos popietę. Taigi katės ir pelės žaidimas vyko toliau.

Tokia situacija stebina ir teisininkus, ir Valstybinės darbo inspekcijos konsultantus. “Tokių dalykų dar neteko girdėti,” – sako jie.

O gal Širvintų rajono savivaldybės vicemero konservatoriaus Valdo Radionovo šeimoje yra įprasta taip elgtis su darbuotojais, ypač – ginančiais savo teises?

Ivona Komarovska

Musninkų vidurinės mokyklos direktorius Vladas Trakimavičius patvirtino šią informaciją ir papasakojo, kad pastato stogas buvo avarinės būklės. Taigi prieš 5 metus gavus lėšų (apytiksliai – 150 tūkst. litų), buvo nuspręsta pirmiausiai jį ir sutvarkyti. Darbus atliko UAB “Ukmergės statyba”. Anot Vlado Trakimavičiaus, iki šiol jokių problemų nekėlęs stogas šiemet pradėjo leisti vandenį. Ši problema suteikė dvigubų rūpesčių: reikia vėl taisyti kiaurą stogą, be to, vanduo gadina dar visai neseniai naujai perklotas grindis.

Mokyklos direktorius mano, kad stogas praleidžia vandenį dėl statybininkų nevykusiai pasirinktos statybų konstrukcijos. Šiai problemai atsirasti įtakos galėjo turėti ir permainingi orai. Anot Vlado Trakimavičiaus, šalta žiema, kaitrus ir lietingas pavasaris, matyt, paveikė metalą, o atsiradus tarpeliams vanduo pradėjo tekėti į vidų. Švietimo įstaigos direktorius patikino, kad rūpinasi, jog ši problema būtų išspręsta, kol nesibaigė garantinis laikotarpis (pagal sutartį garantija stogui yra suteikiama 5 metams). Vladas Trakimavičius sakė, kad jau kalbėjosi su projektuotojais, ir UAB “Ukmergės statyba” turi ištaisyti atsiradusį broką.

Ką darys, jeigu ši problema išliks ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui, mokyklos direktorius konkrečiai atsakyti negalėjo, tik pabrėžė, kad yra svarstomos įvairios galimybės…

Ivona Komarovska

Rajono vaikai sveikatą grąžinančiam gydymui važiuoja ir į Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatoriją "Saulutė"

Įvairiose šalies žiniasklaidos priemonėse rašoma, kad Lietuvoje vaikų sanatorinio gydymo srityje susiklostė sunkiai suprantama situacija. Tėvai skundžiasi, kad gydytojai nelinkę ligotų vaikų siųsti į sanatorijas, jų darbuotojai dejuoja, kad sanatorijos stovi tuščios, ligonių kasos tikina, kad lėšų vaikų sanatoriniam gydymui skiriama pakankamai, gydymo įstaigos tai patvirtina ir dar paaiškina, jog pinigų gaunama netgi daugiau, nei yra ligotų vaikų, kuriuos būtų galima siųsti į sanatorijas…

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Kazys Žilėnas “Širvintų kraštą” informavo, kad 2008 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas vaikams suteiktoms medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms apmokėti skyrė 30 136 000 litų (su papildomomis rezervo lėšomis), tačiau panaudoti buvo tik 25 567 692,56 Lt, 2009 metais skirta – 26 550 300 Lt, panaudota – 23 487 861,84 Lt, 2010 metais skirta – 24 594 000 Lt.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos Statistikos skyriaus vedėja Ryta Treigienė “Širvintų kraštui” sakė, kad Širvintų savivaldybės gydymo įstaigų (VšĮ Širvintų ligoninė, VšĮ Širvintų  rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, UAB “Širvintų sveikatos centras”) vaikų siuntimams medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 2010 metais skirta 93 824 litai. Širvintų savivaldybės, kaip ir kitų savivaldybių, vaikai gydosi ir kitose stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur po stacionarinio gydymo gali gauti siuntimą medicininei reabilitacijai.

Kazys Žilėnas rašo: “Visada buvo ir yra siekiama, kad ne mažiau kaip 20 proc. lėšų, numatytų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti, atitektų vaikų gydymui.

Tačiau kasmet ne visos lėšos, skirtos vaikų medicininės reabilitacijos paslaugoms apmokėti, yra panaudojamos. Tai sąlygoja keletas priežasčių: medicininės reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos vaikui gydantis stacionare, tėvai dėl šeimyninių aplinkybių atsisako vaikams siūlomos medicininės reabilitacijos, slaugantys asmenys turi mokėti priemokas sanatorinėse gydymo įstaigose, tėvai dėl nepakankamo mokymo lygio atsisako į sanatorijas išleisti mokyklinio amžiaus vaikus, kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus be slaugančio asmens į sanatorijas nepriimami (pablogėja paslaugos prieinamumas vaikams iš globos namų ar asocialių šeimų), mažėjo vaikų gimstamumas. Taip pat dėl tėvų siekių suderinti savo kasmetines atostogas su vaikų gydymu sanatorijoje vaikai netolygiai siunčiami į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytų priežasčių paveikti negali.”

Anot Rytos Treigienės, 2010 metų sausio-balandžio mėnesiais mūsų rajono gydymo įstaigos (VšĮ Širvintų ligoninė, VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, UAB “Širvintų sveikatos centras” – red. pastaba) įsisavino tik 16,75 proc. metams skirtų vaikų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lėšų (galėjo įsisavinti 33 proc.). Informacija apie medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lėšų panaudojimą kiekvieną mėnesį atnaujinama Vilniaus teritorinės ligonių kasos internetiniame tinklalapyje (www.vilniaustlk.lt) – įstaigos ir patys gyventojai gali šią informaciją surasti. Dėl nepakankamo vaikų medicininei reabilitacijai skirtų lėšų panaudojimo gydymo įstaigoms priminta raštu.

VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos pavaduotoja medicinos reikalams Nijolė Opanovičienė sakė, kad šiemet į Sanatorijas buvo išvažiavę 13 vaikų. Ji taip pat pabrėžė, kad pavasarį dėl to, kad nenori atitrūkti nuo mokyklos ir dėl šaltoko oro, tėvai nelabai nori siųsti savo vaikų į sanatorijas. O ir patys vaikai be tėvų (tėvai kartu važiuoja, iki vaikui sukaks 7 metai) nelabai nori važiuoti į sveikatą grąžinančias gydymo įstaigas. Anot Nijolės Opanovičienės, vaikai dažniausiai važiuoja į Abromiškes, rečiau – į Druskininkų sanatoriją “Saulutė”, ir tik kelių vaikų tėvai nusprendžia savo vaiką siųsti į Palangos sanatoriją. Šiuo metu irgi yra ruošiami dokumentai vaikų reabilitaciniam gydymui. Tačiau, pasak Nijolės Opanovičienės, nėra tiek norinčių į sanatorijas važiuoti vaikų, kiek norima. Po traumų ir operacijų vaikai visada važiuoja į sanatorijas sveikatą grąžinančiam gydymui, reguliariai ten gydosi sergantys stuburo osteochondroze, beveik visada reabilitacijai važiuoja vaikai, sergantys bronchine astma, tačiau po plaučių uždegimo retai kuris nori važiuoti į sanatorijas.

Ivona Komarovska

Nuotrauka: www.lrytas.lt

Širvintiškiams apie savo elektros jėgainę pasakoja ūkininkas Kęstutis Armonas.

Praėjusį penktadienį dvidešimt penki Širvintų krašto ūkininkai, dalyvaujantys Žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro rengiamuose kursuose, važiavo į Biržų rajoną, kuriame vyko seminaras grūdų laikymo tema. Molėtų rajono konsultavimo biuro konsultantas Juozas Kerpė aiškino apie grūdų masės fizines ir biologines savybes, kodėl vyksta savaiminis kaitimas, galimus grūdų laikymo nuostolius, kaip jų išvengti, aktyvųjį ventiliavimą, džiovinimą, sandėliams keliamus reikalavimus, grūdų būklės kontrolę. Seminaro dalyviai atsakė į parengto testo klausimus. Visi egzaminą išlaikė.

Širvintiškius savo ūkyje priėmė Biržų žemės ūkio konsultavimo biuro vadovas ir javų sėklininkystės ūkio šeimininkas Kęstutis Armonas.

48 metų Kęstutis Armonas – Lietuvos Respublikos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos Seimo narys, Biržų rajono tarybos narys, aktyvus lininikystės asociacijos, Ūkininkų sąjungos, kitų ūkinių organizacijų dalyvis.

Kai kas nepatingėjo ne tik apžiūrėti garsiąją įgriuvą, vadinamąją Karvės olą, bet ir nusileido į jos dugną.

Bekeliaujant į Širvėnos seniūniją, kur plyti K. Armono dirbami laukai, turintys gražų Pagavėnių kaimo pavadinimą, širvintiškiai ūkininkai pavydžiai apžiūrinėjo laukus ir pakeles – jokių nedirbamų žemių, pasėliuose visiškai nesimato piktžolių. Tai pastebėjęs K. Armonas sakė: “Biržų rajone labai sunku būtų rasti neprižiūrėtos žemės sklypelį. Kaip ne Lietuvoje.”

Biržų krašto žemės ypatingos, lengvo priemolio, lomose – kai kur durpingos. Dirvožemiai – stipriai šarminiai, su gipso klodais ir karstinių įgriuvų rizika. Jeigu ne senelio turėta žemė, agronomas K. Armonas sako, gal ir nebūtų ėmęsis ūkininkavimo, būtų laukęs, kas liks iš kolūkio, kur pasklis jo bendradarbiai, žemės ūkio specialistai. Bet jis ryžosi keltis į senąją giminės vietą Pagavėnių kaime, kūrėsi pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Pradėjo nuo 50 ha. Kartu su dar dviem kolūkio specialistais įkūrė kooperatyvą.

“Kartu buvom gal tik metus, kol neatsirado pirmieji pinigai. Rezultatas tipiškai lietuviškas – pradėta įtarti, kad kažkas sukčiauja, gauna daugiau, nei yra vertas. Išsiskirstėme, atsidalijome”, – atvirai apie savo kaimiško verslo sudėtingą pradžią pasakojo ūkio savininkas.

Dabar jo valdos užima 257 ha savos bei nuomojamos žemės. Joje – javų ir žolių įvairovė: kvietrugiai, žieminiai miežiai, avižos, žirniai, kmynai, garstyčios, šunažolės, nendriniai eraičinai, vasariniai javai. Pernai biržietis išbandė latvišką žirnių veislę, esą tamsūs miltingi žirniai labai dera prie alaus. Sėjo žirnius mišinyje su avižomis, nes kitaip jie išgultų. Labai gerai užderėjo, nesunku buvo ir išvalyti. Pasak ūkininko, latviški žirniai daug saldesni, skanesni. Ūkio šeimininkas pripažino neatsispiriantis naujovių traukai. Viename lauke pernai pasėjo drauge kmynus ir žirnius (ne latviškus). Agronomas įsitikino, kad šios dvi kultūros sugyvena labai draugiškai. Sėja ta pačia sėjamąja (žirniai subyra giliau, kmynai sekliau), abiem tinka tokia pati priežiūra ir tręšimas. Pernai deklaravo žirnius ir gavo už juos solidžią išmoką. Šiemet nereikėjo nei žemės dirbti, nei sėti, nei nuo piktžolių purkšti, nei tręšti. Kmynai auga labai gražiai, pernykščiai žirniai jiems sukaupė azotinių trąšų.

Tame ūkyje sėklai auginama net 14 rūšių įvairių augalų. Vienais metais geriau dera vieni, kitais – kiti. Taip, pasak K. Armono, mažesnė rizika pralošti. Ūkyje dirba tik vienas nuolat samdomas darbininkas, šeimininkui talkina du sūnūs (Adomas ir Joris), puikiai valdantys techniką.

Žmona Ilona ūkyje dirbti neturi laiko. Ji – tikrosios ūkinės bendrijos “Rinkuškių alus” technologė. Beje, į Biržuose gaminamą alų patenka ir K. Armono ūkio salykliniai miežiai.

K.Armonas prisipažino iki šiol tik vieną kartą naudojęsis Europos Sąjungos fondų parama, kai pirko prieš penkerius metus javų kombainą ir purkštuvą. Kitą reikalingą techniką įsigijo už savo lėšas.

Ūkininkas sumanė savo laukuose pastatyti vėjo jėgainę. Nuo žemės ūkio paskirties laukų atskyrė 5 arų sklypą. Širvintiškiai ūkininkai lygiame lyg stalas lauke matė vėją gaudančius įrenginius, savo nugaromis bei kinkomis galėjo pajusti, kokie aplink siaučia vėjų sūkuriai.

Jėgainė 60 metrų aukščio, dviejų menčių, 250 kilovatų galingumo. Dirba dieną naktį. Pagamintą energiją jėgainės savininkai parduoda po 30 ct už kilovatvalandę. Jėgainė kainavo apie 1,7 mln. Lt. 65 procentus išlaidų turėtų padengti Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Taigi, pačiam K. Armonui reikės grąžinti bankui (su palūkanomis) ne visą milijoną. Saulėtą ir ramią dieną jėgainė gamino 30 kilovatų elektros energijos. Pasak ūkininko, vidutiniškai per valandą Biržų oro sąlygomis pagaminama apie 80 kilovatų, arba – energijos už 24 litus. Per parą iš jėgainės ūkininkas gauna apie 500 litų pajamų. Jo skaičiavimu, statinys turėtų atsipirkti per 8 – 10 metų.

Iš širvintiškių akių galėjai spręsti, kad tokios rizikos patys nesiimtų. Per brangu. Neaiški elektros energijos gaminimo Lietuvoje ateitis, kaina. Bet yra ir kita medalio pusė – dažniausiai laimi pirmieji suskubę į “traukinį”.

Išlydėdamas iš gamybinių pastatų kiemo (Širvintų ūkininkai apžiūrėjo ūkininko sandėlius) K. Armonas žvilgterėjo į savo mažąją meteorologinę stotelę. Čia galima nustatyti vėjo kryptį ir stiprumą. “Taip norisi, kad stipriau pūstų”, – sakė.

Dauguma širvintiškių Biržuose buvo pirmą kartą, nebuvo matę net garsiosios Radvilų pilies. Organizatoriai skyrė valandą tai pamatyti. Pasivaikščioję po pilies kiemą, ūkininkai užsuko ir į karstinių įgriuvų parką, savo akimis apžiūrėjo net 12 metrų gylio vadinamąją karvės olą. Na o lauktuvių visi vežėsi namo Rinkuškių alaus iš firminės daryklos parduotuvės.

Konsultavimo biuro vedėja Irena Balsiukienė sakė, kad spalio mėnesį ūkininkų kursai vėl bus tęsiami ir kvietė ūkininkus juose dar gausiau dalyvauti. Važiuojant namo seminaro dalyviams buvo išdalyta anketa su klausimais apie Konsultavimo tarnybos seminarų efektyvumą. Pastebėjau, kad dauguma mokymus vertino aukščiausiu balu.

Steponas Liktoravičius

Nominacijų "Metų atžalynietis 2010" laimėtojai: Aldona Vachmistrovičiūtė, (antroje eilėje iš kairės į dešinę) Marta Adžgauskaitė, Gabija Grudzinskaitė, Aurimas Lučiūnas.

Birželio 9 dieną Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos aktų salėje vyko tradicinė “Pabaigtuvių vainiko” šventė. Joje buvo pagerbti mokslo pirmūnai, respublikinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir varžybų nugalėtojai bei prizininkai. Į šventę atvyko Širvintų rajono savivaldybės vadovai ir specialistai, miesto mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai.

Mokyklos tarybos nutarimu, jau ketvirtus metus pagerbiami  mokiniai, labiausiai nusipelnę mokslo, meno, sporto srityse. Jiems įteikiamos nominacijos “Metų atžalynietis 2010″. Šiais metais šį garbingą titulą pelnė septintokė Sandra Dačkaitė (I laipsnio), aštuntokai Aurimas  Lučiūnas ir Aldona Vachmistrovičiūtė (II laipsnio), aštuntokė Gabija Grudzinskaitė ir septintokė Marta Adžgauskaitė (III laipsnio). Labiausiai nusipelniusiems atžalyniečiams dainą “Trys karaliai” dainavo Jolita Jurkevičiūtė ir Violeta Bakasėnienė.

Buvo pagerbti 10 – ojo respublikinio Česlovo Kudabos geografijos konkurso I vietos laimėtojas Jonas Chmeliauskas bei jį konkursui ruošusi mokytoja Aldona Barkauskienė.

“Atžalyno” mokykla didžiuojasi turėdama puikių matematikų. Tai Simona Žirnytė  – respublikinės matematikų olimpiados III vietos laimėtoja. Tarptautiniame matematikų konkurse “Kengūra” puikiai pasirodė Arnoldas Čiplys, Vidas Parnarauskas bei Paulius Bareika. Pagerbtos ir mokinius konkursams ruošusios mokytojos Virginija Burlėgaitė ir Palmira Puzinaitė. Olimpiadų laureatams dainavo šeštokė Monika Pundziūtė – prevencinės dainos konkurso “Kai širdys plaka išvien” nugalėtoja.

Mokykla jau ne vienerius metus tapo Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtoja, mokiniams per olimpines žaidynes įteikti medaliai “Metų sportininkas”, o Gintarei Voinickytei ir Evelinai Karužytei – nominacijos “Geriausias mokinys – geriausias sportininkas”. Šįkart šventėje saldieji prizai buvo įteikti įvairių respublikinių varžybų nugalėtojams – jauniesiems sportininkams. Buvo pagerbti ir jų mokytojai.

Gražiausi pabaigtuvių vainiko žiedai – mokslo pirmūnai, kurie, norėdami pasiekti sėkmę, pamilo mokslą. Į sceną buvo pakviestas ir apdovanotas 71 mokslo pirmūnas. Apdovanotieji dėkojo  tėveliams ir įteikė jiems gėlių.

Mokyklos direktorei Helenai Vaicekauskienei buvo įteiktas atžalyniečių nupintas simbolinis Pabaigtuvių vainikas – darnos, stiprybės, žinių simbolis. Sakydama padėkos kalbą, direktorė pabrėžė, kad visas bendruomenės gyvenimas įprasmintas Pabaigtuvių vainike.

Šventėje kalbėjusi Širvintų pradinės mokyklos direktorė Irena Sližauskienė džiaugėsi buvusiais mokiniais ir perdavė 96 būsimų penktokų dokumentus. Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorė Janina Martinaitienė žavėjosi moksleivių pasiekimais ir sakė  laukianti gimnazijoje stropių mokinių.

Mokslo pirmūnams, olimpiadų nugalėtojams koncertavo tautinių šokių kolektyvas “Šermukšnėlė”, vadovaujamas Ramunės Bolotnikovienės, dainavo mokyklos choras, vadovaujamas Jurgos Sarpauskienės, šoko Odetos Žinienės vadovaujamos šokėjos, šmaikščias istorijas vaidino Arnoldas Bytautas ir Paulius Bareika – mokytojos Reginos Apynienės vadovaujamo dramos būrelio nariai. Buvo demonstruojamas mokytojo Kęstučio Misiūno sukurtas filmas “Čempionas”.

Beveik dvi valandas trukęs renginys baigėsi bendra daina “Mūsų dienos kaip šventė”. Nutilo šurmulys, ištuštėjo mokykla, baigėsi dar viena ilga ir sunki kelionė per kasdienybę…

Romas Zibalas

Mokslo metų baigimo šventės akimirka.

Birželio 10 dieną Širvintų Lauryno  Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje vyko 2009-2010 m.m. baigimo šventė.

Mokyklos aktų salėje susirinkusius pirmų – trečių klasių gimnazistus sveikino gimnazijos direktorė Janina Martinaitienė, dėkojo mokslo pirmūnams, pasidžiaugė olimpiadų ir konkursų nugalėtojais, pilietiškais moksleiviais. Nusipelniusių gimnazistų mokslo, meno, sporto srityse susidarė kelios dešimtys. Direktorė Janina Martinaitienė jiems įteikė pagyrimo raštus.

Vyko mokytojų Irenos Vasiliauskienės, Jūratės Aniukštienės, Ramunės Bolotnikovienės, Arvydo Golco, Odetos Žinienės parengtas koncertas. Dainavo solistai Indrė Maslinskaitė, Jovita Jurkevičiūtė, Vakaris Sarpauskas, Indrė Andrikonytė, šoko liaudiškų šokių kolektyvas “Šėltinis”, gitaromis grojo ir žiūrovų širdis savo lyriškomis dainomis virpino  IId klasės gitaristai, dainavo Aistė Jotautytė, Žiedūnė Ramonaitė, Laurynas Lebenkas bei jų mokytojas Arvydas Golcas. Išeinantiems atostogauti gimnazistams direktorė bei pavaduotoja Margarita Vaičelytė linkėjo svajoti, keliauti, mylėti ir pailsėjusiems rugsėjį sugrįžti.

Pasak gimnazijos direktorės Janinos Martinaitienės, 2009 -2010 mokslo metai buvo sunkūs, bet prasmingi ir gana sėkmingi: vyko daug renginių, pasiekta puikių rezultatų dalykinėse olimpiadose, bendrauta su partneriais Vokietijoje, pasisemta naujų minčių ir idėjų.

Paskutinis gražus mokslo metų pabaigos akordas – prasideda gimnazijos renovacija!

Romas Zibalas

Per šias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 4 asmenys: 1947 metais gimęs Jauniūnų seniūnijos gyventojas A.Ž. penktadienį neblaivus gulėjo Kielių kaime, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis S.E., gimęs 1969 metais, neblaivus šlitinėjo Širvintų mieste, Kalnalaukio gatvės 9-ojo namo laiptinėje, o 1991 metais gimęs Širvintų seniūnijos gyventojas R.B. – Žvirblių kaime; sekmadienį policija atsivežė ir 1962 metais gimusį Gelvonų seniūnijos gyventoją V.B., kuris neblaivus šlitinėjo Širvintų mieste, prie J. Janonio gatvės 13-ojo namo.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 7 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, tarp jų – 1988 metais gimusį Alionių seniūnijos gyventoją L.L., kuris birželio 14-ąją, 2.15 val., Širvintų miesto Plento gatvėje neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį.

Pranešama apie kelis ikiteisminius tyrimus, dėl kurių į policiją buvo kreiptasi dar praėjusį mėnesį. Štai gegužės 6 dieną buvo gautas VĮ “Vilniaus regiono keliai” Širvintų kelių tarnybos atstovo skundas, kad, vykdant kelių patrulinės apžiūras, kelyje Šešuolėliai II-Kiaukliai pastebėta, jog 3-4 km yra dingęs kelio ženklas “Posūkio kryptis”, o 5,6 km – kilometrų kelio ženklai. Žala – 292,22 Lt.

Nuostolių pastebėta ir gegužės 7-ąją: vykdant kelio Širvintos-Šešuoliai-Miegučiai kelių patrulinę apžiūrą atrasta, kad 7-ajame kilometre yra dingęs kelio ženklas “Posūkio kryptis” su metaline atrama. Žala – 257,65 Lt.

Gegužės mėnesį policijai buvo pranešta apie du išdaužtus langus. Gegužės 5-ąją, 3.15 val., suveikė UAB “Eurovaistinė” Širvintų filialo, esančio Plento gatvėje, apsaugos signalizacija. Pareigūnams atvykus pastebėta, kad išdaužtas vaistinės vitrinos stiklo paketas. Žala – 653,40 Lt. Gegužės 23 dieną, apie 10 val., buvo pastebėta, jog išdaužtas Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos valgyklos plastikinio lango stiklas. Žala – 206,60 Lt.

Birželio 10 dieną policija gavo vienos Širvintų uždarosios akcinės bendrovės skundą, kad gegužės 20 dieną viename mūsų rajono karjerų nuo vikšrinio traktoriaus DT-75 buvo nuimta ir pavogta įvairių detalių. Žala – 2457,20 Lt.

Apie dar vieną rajone apvogtą parduotuvę pranešta birželio 11-ąją: 4.29 val. “Bangos” apsaugos operatorė pranešė, kad suveikė apsaugos signalizacija vienoje iš rajono maisto prekių parduotuvių. Patikrinimo metu nustatyta, jog yra išlaužtos parduotuvės (mūsų žiniomis, – Vileikiškių kaime esančios VK “Veivera”) durys. Iš parduotuvės pavogta cigarečių ir kitų prekių. Žala paaiškės po inventorizacijos.

Tą pačią dieną užregistruotas Kauno miesto gyv. R.P. skundas, kad buvo pastebėta, jog Čiobiškio seniūnijoje įsibrauta į pastatą ir pagrobta įranga. Žala – 50 tūkst. litų.

Apie įvykį Čiobiškio seniūnijoje policijai pranešta ir kitą dieną. Birželio 12 dieną pareigūnai užregistravo Vilniaus miesto gyv. K.B. skundą dėl Čiobiškio seniūnijoje sugadinto turto. Žala – 400 litų.

Dėl panašaus nutikimo į policiją kreiptasi ir birželio 13-ąją. Šią dieną gautas vilniečio G.P. skundas, kad Širvintų rajone, S.V. sodyboje, iš matymo pažįstamas vyriškis sugadino jam priklausantį turtą.

Policijos komisariatas taip pat praneša, kad birželio 10 dieną buvo užregistruotas Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą 2010 metų kovo 16 dieną pradėtoje baudžiamojoje byloje dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, įvykdžiusių 60 litų vertės dyzelinio kuro pagrobimą iš K.B. svirno.

“Širvintų krašto” informacija