Praėjusį antradienį įvyko rajono tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 18 tarybos narių (nedalyvavo R. Čirba, M. Jachimavičienė ir M. Bildžiukas). Per pusantros valandos apsvarstyti 33 svarbūs reikalai ir priimti sprendimai. Daugeliu atveju, vos pristačius svarstomą klausimą, be jokių diskusijų buvo balsuojama, tarybos nariai vieningai kėlė rankas, skubėdami suspėti iki pietų baigti darbą. Rajono vadovų pastebėjimas, kad taip yra todėl, jog rajono tarybos nariai esą labai kruopščiai rengiasi posėdžiams diskutuodami komitetų posėdžiuose, yra netiesa: vos kuriuo nors reikalu pradėjus diskutuoti, tuoj pat įsiveliama į didžiausius ginčus, svarstomas reikalas buvo atidedamas kitam posėdžiui, sudaroma komisija dar pasigilinti į esmę ir pan.

Posėdžio pradžioje buvo paskelbta, kad registruojama Tėvynės sąjungos (konservatorių) ir Krikščionių demokratų sąjungos frakcija. Jos pirmininku išrinktas Vincas Jasiukevičius. Tarybos narys Alfredas Astikas paskelbė, kad nuo šiol “Tvarkos ir teisingumo” partija (4 nariai) ir Darbo partija (1 narė) registruoja oficialią rajono tarybos opoziciją.

Nei tarybos narių, nei posėdžio stebėtojų prieš prasidedant posėdžiui vestibiulyje niekas neregistravo. Sumanyta naujovė – per rankas buvo pasiųsti registravimosi lapai, į kuriuos kiekvienas rašė savo vardą, pavardę, kam atstovauja, pasirašė. Taigi, kalbos apie rajono tarybos posėdžių atvirumą visuomenei, laisvą visų norinčiųjų dalyvavimą darosi tik kalbomis. Kažin ar atsiras daug norinčių dalyvauti, jei žmonės žinos, kad yra registruojami, sekami, jų pavardės išliks protokoluose. Kas garantuos, kad sprendžiant kurį nors asmeninį gyventojo reikalą, nebus atkreiptas dėmesys į tokius faktus, kad aktyviesiems nebus tyliai ramiai atkeršyta, kad nekištų nosies kur nereikia.
Mero žodžiai – “iš pilvo”

Beveik vienbalsiai (susilaikė “darbietė” M. Gudonienė) buvo pritarta pakeisti gegužės 29-osios sprendimą “Dėl 2009-ųjų metų biudžeto dalinio pakeitimo”. Vietoj 45 milijonų 205 tūkstančių litų įrašytas skaičius 44 milijonai 498 tūkstančiai. Skirtumas – beveik visas milijonas litų. Vertas dėmesio skaičius, liudijantis galbūt rimtą valdžios vyrų ir moterų taupymą. Tačiau pasigilinus į sprendimo esmę, taip nebeatrodo. Savivaldybės administracijos darbo užmokesčiui buvo numatyta skirti 3 milijonus 276,2 tūkstančio litų. Vietoj šio skaičiaus įrašyti 3 milijonai 212,2 tūkstančio litų. Skirtumas – tik 64 tūkstančiai litų. Žinant, kad administracijoje dirba per 110 darbuotojų, kiekvienam atlyginimas bus sumažintas vidutiniškai apie 500 litų per metus su visais mokesčiais. Ar 30-40 litų per mėnesį mažesnė alga tarnautojui yra taupymo priemonė ne dėl akių? Kalbama, kad didžiausia taupymo našta kris ant mažiausias pajamas gaunančių Savivaldybės administracijos darbuotojų: valytojų, darbininkų. Matyt, didžiausius atlyginimus gaunantys tarnautojai savęs nenuskriaus. Rajono mero Kęstučio Pakalnio žodžiais, visi Savivaldybės administracijos darbuotojai savaitę pagal grafiką eina nemokamų atostogų. Esą taip elgsis ir pati administracijos direktorė Elena Davidavičienė, nors, pasak mero, ji tą savaitę nuo ryto iki vakaro atseit bus darbo vietoje.

Po posėdžio apie tai paklausta direktorė paaiškino, kad taip elgtis neįmanoma, nes esant atostogose negaliotų jos parašai, už nelegalų darbą Darbo inspekcija galėtų nubausti tiek ją, tiek darbdavį. Negi rajono meras nežino, kad nemokamos atostogos bet kuriam darbuotojui suteikiamos tik išimties tvarka dėl ypač svarbių asmeninių aplinkybių, kad tokiose atostogose būdamas darbuotojas praranda visas socialines garantijas: stažą, sveikatos draudimą ir pan. Kokia kalba apie kažkokį grafiką, prievartą ar susitarimą!?
Taryba nusprendė, administracija nevykdo?

Priešistorė tokia. 2008 metų spalio 28 dieną rajono taryba nusprendė pirkti iš Šešuolėliuose gyvenančio J. Drazdo pastatą ir jį pritaikyti Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos veiklai. Dėl šio sprendimo tuoj pat kilo daug kalbų. Rajono tarybos nariams ir tuometiniam administracijos direktoriui Pranui Kamienui buvo priekaištaujama dėl galimo neskaidraus sandėrio. Nepaisant to, buvo jau nuspręsta imti banko paskolą ir pastatą pirkti. Šiemet liepos mėnesio 29 dieną pateikta komisijos darbo ataskaita, kurioje teigiama, kad minimą pastatą rekomenduojama pirkti už 120 tūkstančių litų.

Savivaldybės administracija, užuot pateikusi rajono tarybai tvirtinti ataskaitą, parengė sprendimo projektą šios ataskaitos netvirtinti ir pastato pirkimo visiškai atsisakyti. Pasak direktorės Elenos Davidavičienės, rengiant projektą buvo atsižvelgta į žodinius rajono tarybos narių siūlymus, komitetuose tam niekas neprieštaravo.

Įsiplieskusios diskusijos patvirtino, kad apie tai komitetuose iš tikrųjų nebuvo net kalbėta. Nikolajus Dorofejevas klausė, kas įpareigojo direktorę E. Davidavičienę nevykdyti rajono tarybos sprendimo? A. Astikas įtikinėjo, kad šis pastatas yra pirmo būtinumo pirkinys, nes kam jau kam, bet gaisrininkams esą turėtų būti teikiamas prioritetas. Jo nuomone, kažkas daro Savivaldybės administracijai spaudimą pirkti ne šį pastatą, bet sklypą, kuriame būtų statomas naujas gaisrinės pastatas. R. Kadžys aiškino, kad nupirkus šį pastatą reikėtų jo rekonstrukcijai įdėti dar bent pusę milijono litų. Jis abejojo, ar sunkmečio sąlygomis taip galima elgtis. Jį palaikė tarybos narė G. Abromavičienė: “Neturime iš ko mokėti atlyginimų, o pataikaujame J. Drazdui, pirkdami iš jo nepaklausų apleistą buvusį tarybinio ūkio sandėlį, tapusį šio žmogaus nuosavybe.

Priešgaisrinės tarnybos vadovas Verikas įtikinėjo, kad dirbti dabartinėmis sąlygomis 7 kv. metrų kambarėlyje neįmanoma, kad spręsti šį reikalą būtinai reikia, mano, kad pastato rekonstrukcijai galėtų būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Administracijos direktorė sakė, kad šio pastato rekonstrukcijai reikalingos lėšos nėra įrašytos į jokias programas, abejojo, ar galima būtų pasinaudoti ES lėšomis.

Rajono tarybos nario V. Jasiukevičiaus nuomone, reikėtų dar derėtis su J. Drazdu dėl kainos…

Klausimų ir siūlymų buvo tiek daug, kad neliko nieko kito, kaip reikalo svarstymą atidėti kitam posėdžiui.

Problemos sprendimas ar tik parama “saviškei”?

Rajono tarybos nariams buvo paaiškinta, kad 2008 metais buvo nuspręsta privatizuoti Širvintų ligoninei priklausantį pastatą (sovietmečiu buvusius gimdymo namus), nes jis yra labai blogos būklės: skylėtas stogas, supuvę langų rėmai, sena elektros instaliacija, susidėvėję santechnikos įrenginiai. Šio pastato būklė esą kelia grėsmę ten gyvenančioms šeimoms. Savivaldybė privalo aprūpinti geresnėmis gyvenamosiomis patalpomis ten gyvenančias šeimas. Trims šeimoms socialiniai būstai jau rasti, o vienai dar reikia. Pasak mero, kito galimo sprendimo būdo nėra, kaip pirkti iš privataus asmens butą ir jame įkurdinti trijų asmenų šeimą, vis dar gyvenančią Ligoninės pastate.

Buvo paaiškinta, kad Vilniaus g. 139-ajame name yra šeši socialiniai butai ir tik vienas – privatus. Jo savininkė Aldona Šeipūnienė esą sutinka jį parduoti Savivaldybei už 50 tūkstančių litų. Nors butas yra be patogumų, sename mediniame name, bet atseit jame galima būtų apgyvendinti Ligoninės pastate gyvenančią trijų asmenų šeimą.

Tarybos narys V. Jasiukevičius pastebėjo, kad A. Šeipūnienė šį butą nori parduoti jau seniai, bet jis yra nepaklausus, niekas jo neperka. Prašoma kaina yra per didelė, už tokią šiuo metu Širvintose galima įsigyti daug padoresnį butą, kuris būtų ilgaamžis. Jis mano, kad rajono vadovas K. Pakalnis taip elgiasi tik todėl, kad A. Šeipūnienė esą yra jo vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos narė, taigi saviškė, kuriai norima padėti. Pasak tarybos nario, reikėtų skelbti konkursą ir pasirinkti be jokių protekcijų geriausią variantą. Kažkodėl taip nesielgiama. Priešingai, sudaryta komisija dėl šio buto pirkimo – J. Barbaravičienė, M. Bildžiukas – kurie taip pat yra tos pačios mero partijos nariai.

N. Dorofejevas sakė, kad daryti išimties vienai šeimai negalima.

Tarybos narys V. Šimonėlis palaikė mero poziciją. Jis tikino, kad tas patalpas reikėtų pirkti būtent iš A. Šeipūnienės ir taip užvaldyti visą namą.

Penkiolika tarybos narių (iš dalyvavusių 18) balsavo už tai, kad šias patalpas reikia pirkti. Pakeista komisijos, kuri derėsis su A. Šeipūniene dėl kainos, sudėtis.  J. Barbaravičienė ir M. Bildžiukas pakeisti R. Kadžiu ir A. Astiku.
Savivaldybė nesuskaičiuoja net savo gyvenamųjų patalpų

Atrodo, kas turėtų būti paprasčiau, kaip suskaičiuoti visas mažame Širvintų mieste esamas neprivatizuotas gyvenamąsias patalpas. Už jas juk imami mokesčiai, Savivaldybė rūpinasi jų priežiūra, remontu. Iki praėjusių metų gruodžio 19 dienos šioje srityje vyravo absoliuti netvarka. Šeimos gyveno – ir tiek, nemokėjo jokių mokesčių, tų patalpų niekas neprižiūrėjo. Tada rajono tarybos posėdyje buvo pateiktas sprendimo projektas, pagal kurį visos neprivatizuotos mieste esančios gyvenamosios patalpos buvo perimtos Savivaldybės, tuo pačiu atitinkamai sumažintas UAB “Širvintų komunalinis ūkis” įstatinis kapitalas.

Praėjo beveik metai ir tik dabar paaiškėjo, kad tame rajono tarybos patvirtintame neprivatizuotų butų sąraše pilna klaidų (ar reikėjo taip ilgai laukti?). Neįrašyti Vilniaus g. 139-ojo namo antrasis ir septintasis butai, Kalnalaukio g. 7-ojo namo 111, 8-ojo namo 102a, 105, 303 butai, o be reikalo įrašyti Vilniaus g. 120-ojo namo 7-asis ir 8-asis butai. Sprendimas buvo pakeistas. Kyla klausimas – ar jau dabar viskas tikslu, nes pristačiusi svarstomą reikalą tarnautoja sakė, kad kažkur dokumentuose buvo pasimetę 5 butai, o iš tikrųjų nesuskaičiuota net tai. Įrašyti juk ne 5, bet šeši nauji butai, o išbraukti du. Rajono tarybos nariams buvo paprasčiausiai meluojama. Nepaaiškinta, kas kaltas dėl tokios elementarios netvarkos.
Širvintų dumblą tvarkys ukmergiškiai

“Širvintų kraštas” rašė (Nr.56, 2009-07-29), kad UAB “Širvintų vandenys” turi rimtą problemą: tuoj nebus kur dėti dumblo, išvežto iš miesto valymo įrenginių. Spadviliškyje esanti tam skirta duobė baigiama pripildyti, masė tuoj išsilies į aplinkinių ūkininkų žemes. Publikacija, matyt, paskatino valdininkus veikti, imta ieškoti galimybių išspręsti šią problemą. Rajono tarybos posėdyje vienbalsiai buvo priimtas sprendimas pritarti priemonės VP3,1-AM-01-V “Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra” veiklos “Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas” projekto įgyvendinimui Ukmergėje.

Savivaldybės administracijos direktorė įpareigota pasirašyti partnerystės sutartį. Jei sprendimas bus įgyvendintas, kiekvieną savaitę iš Širvintų į Ukmergės rajoną bus išvežama 5 tonos dumblo, kurį ukmergiškiai maišys su augalų atliekomis ir gamins didelę paklausą rinkoje turintį kompostą. Patys taip elgtis, pasirodo, nesugebame.
Kai niekas neaišku, nėra ir neigiamo poveikio. O gal?

Posėdžio pabaigoje buvo svarstomas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento derinimo reikalas. Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis sakė, kad 13 hektarų sklype priešais “Zuzanos” kavinę žemės savininkas (kažkoks Pronskus) nori daryti detalųjį planą, todėl reikia atlikti aplinkos vertinimą. R. Bartulio nuomone, kadangi dėl numatomos veiklos įgyvendinimo nebus reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, sudėtingų vertinimo procedūrų nėra būtinybės reikalauti, o galima numatyti paprastesnį variantą.

Tarybos nariai paklausė, o kokia bus toji veikla, kas ten bus kuriama? R. Bartulis sakė, kad tiksliai nežinąs. Lyg tai turėtų statyti kažkokius sandėlius. Viskas esą paaiškės atliekant detalųjį planą. Tarybos nariai nesigilino – tegul…

Negalima teigti, kad vėl rezgami kažkokie nešvarūs dalykai, bet, kaip sakoma, kas gali paneigti? Ar dėl viešumo stokos neįsileisime kokios nors įmonės, kurios veikla darys būtent REIKŠMINGĄ neigiamą poveikį aplinkai?

*   *   *

Pakeista Kontrolės komiteto sudėtis. Vietoj Valdo Radionovo (dirba mero pavaduotoju) įrašytos J. Karalienė ir M. Gudonienė.

Pakeista Administracinės komisijos sudėtis. Vietoj Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialisto D. Bielskio įrašyta Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė (ekologė) J. Kolkienė.

Pakeista Savivaldybės antikorupcijos komisijos sudėtis. Vietoj Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotojos V. Ščipokienės įrašyta Vidaus audito skyriaus vyr. specialistė I. Matukaitė.

Patvirtinti Savivaldybės Etikos komisijos nuostatai.

Pratęsta penkeriems metams patalpų nuomos sutartis su Širvintų darbo birža. Nustatytas nuomos mokestis – 5,53 Lt už kv. metrą (bendras plotas – 255,4 kv. metro).

Perimta lauko šilumos trasa prie naujojo Teismo pastato, priklausiusi valstybei.

Leista rekonstruoti patalpas, esančias P. Cvirkos g. 13 ir priklausančias VšĮ “Širvintų ligoninė”, antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti.

UAB “Širvintų komunalinis ūkis” atleistas nuo žemės nuomos mokesčio už 2009-uosius metus.

Patvirtintas Savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti patikslintas objektų sąrašas. Pasak Infrastruktūros skyriaus vedėjo R. Bartulio, lėšų gal užteks tik priežiūrai, todėl konkrečių objektų neišvardyta, numatytos tik seniūnijos. Paminėta, kad bus suremontuoti šaligatviai ir aplinka prie Vilniaus g. 53-iojo namo.

Nuspręsta nederinti pakartotinės UAB “Baltijos karjerai” planuojamos ūkinės veiklos (Bagaslaviškio žvyro telkinys) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.

Patvirtintas Mirusiųjų ne stacionarinėje sveikatos priežiūros įstaigoje apžiūrėjimo, žmogaus palaikų gabenimo atlikti teismo medicinos ir patologinės anatomijos tyrimus tvarkos aprašas.

Patvirtintas Transporto paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas.
Parengė Steponas Liktoravičius

Mokytoja Genė Časaitė pamokoje.

Spalio 5 – oji – Tarptautinė  Mokytojų diena
Kiekviename žmoguje yra gerumo. Jei žmogus juo vadovaujasi, dirba nuoširdžiai ir rūpestingai, tada jis suteikia aplinkiniams tai, ko šiems labiausiai reikia: švelnumo ir reiklumo, nuoširdumo ir pagarbos.

Nuoširdumo ir pagarbos mokiniui -  paprastam kaimo vaikui – niekada nestokojo Zibalų pagrindinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytoja Genė Časaitė. 1972 metais, baigusi studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, mokytoja pagal paskyrimą atvyko į Zibalų aštuonmetę mokyklą ir sėkmingai darbuojasi iki šiol. 37 metus tai pačiai mokyklai ir mylimam pedagogo darbui paskyrusi mokytoja išliko žvali ir rūpestinga, yra mylima buvusių ir esamų mokinių, gerbiama Zibalų krašto žmonių.

- Nežinau, kodėl rinkausi mokytojos profesiją, – braukdama aukštyn sidabru tviskančius plaukus sakė mokytoja. – Mūsų giminėje yra ne vienas pedagogas, galbūt tai įkvėpė. Be to, vaikystėje su gimtojo Jaskaudžių kaimo vaikais labai patikdavo žaisti mokyklą. II Motiejūnų pradinėje mokykloje mokę mokytojai Visockas ir Bruzgulienė paliko didžiulį įspūdį, žavėjo Krikštėnų ir Ukmergės 1-osios vidurinės mokyklos, kuriose kažkada mokiausi, pedagogai.

Kasdien mokytoja Genė Časaitė moko moksleivius mylėti savo gimtąjį kraštą, jo žmones, ugdo pasitikėjimo savimi jausmą. Meilė vaikui, savo darbui ir yra mokytojos jėga. Daugelio buvusių mokinių, net prieš keletą dešimtmečių baigusių Zibalų aštuonmetę mokyklą,  atmintyje išliko netradicinės gamtos pažinimo pamokos, kai mokytoja vedžiodavosi ugdytinius po Zibalų apylinkes, aiškindavo gamtos paslaptis, mokė mylėti ir tausoti supančią aplinką. Kaip šviesūs prisiminimai išlikę papildomo ugdymo užsiėmimai, kai mokytoja kantriai aiškindavo chemijos formules, ruošdavo mokinius olimpiadoms, demonstruodavo vaizdinę medžiagą. Kažkas yra pasakęs, jog moksleivis lyg muzikos instrumentas, iš kurio atkakliu darbu galima išgauti puikiausią skambesį. Kad rastų geriausią melodiją, mokytojai tenka kasdien ,,derinti stygas” ir labai daug dirbti. Pasak Zibalų pagrindinės mokyklos direktoriaus Broniaus Lubio, mokytoja Genutė – tai mokyklos kruopštumo, sąžiningumo, pareigingumo simbolis. Ji visada apsupta mokinių, moka išklausyti ir visuomet padėti su rūpesčiais susidūrusiam vaikui.

Dažnas buvęs mokinys prisimena mokytojos Genutės organizuotas keliones po Lietuvos miestus, išvykas į teatrą, šimtadienio šventes, įvairias vakarones. Paprastiems kaimo vaikams tai būdavo didžiausia atrakcija ir pilkos kasdienybės praskaidrinimas.

Paklausta, kodėl visą gyvenimą  dirba Zibaluose, mokytoja Genutė nesutriko:

- Šio krašto žmonės pasirodė  labai paprasti. Mokiau jų vaikus, paskui – vaikų vaikus, taip ir likau. Labai sunku pajudėti iš įprastos vietos. Atvykusi į Zibalus, sutikau labai gerus žmones, neturėjau savo būsto, tad net 11 metų gyvenau pas Oną ir Juozą Burlėgas. Tai labai šilti žmonės. Rūpinosi manimi kaip savo dukra.

Mokytoja pasakojo apie pedagoginio darbo pradžios ir šių dienų panašumus ir skirtumus. Prieš tris dešimtmečius klasės Zibalų kaimo mokykloje buvusios gana didelės, jose mokėsi po 30 ir daugiau mokinių, po pamokų laukdavo rudeninės talkos Vl. Žvirblio kolūkio ir Šešuolėlių ūkio laukuose, įvairūs renginiai, papildomi užsiėmimai. Dabar didžiausia klasė – 10 mokinių. Kiekvienas darbo dešimtmetis turėjo savo pliusų ir minusų. Pedagogė labai džiaugėsi visomis septyniomis savo auklėjamosiomis klasėmis. Ypač šią vasarą nustebino prieš 30 metų Zibalų pagrindinę mokyklą baigę aštuntokai. Jie Algio Maslinsko sodyboje Navasiolkų kaime organizavo klasės susitikimą, į kurį buvo pakviesta ir auklėtoja Genutė Časaitė.

- Visos klasės buvo mielos, – šypsojosi mokytoja, – bet 1979 metų laidos aštuntokų klasė ypač mylima. Mergaitės į klasės susitikimą atvažiavo pasipuošusios moksleiviškomis uniformomis, užsirišusios pionieriškus kaklaraiščius, plaukus pasidabinusios kaspinais. Viskas atrodė taip miela ir prasminga. Nepamiršta manęs ir 1984 metų laidos aštuntokai. Kartu dalyvaujame ir buvusios klasės džiaugsminguose  bei liūdnuose susitikimuose. Gyvenimas nestovi vietoje, daug buvusių auklėtinių jau palydėta į Amžinybę. Visi mano mokiniai buvo geri, visi savaip įdomūs. Į nuotraukas pažiūrėjusi galiu apie kiekvieną daug gražaus ir gero pasakyti. Laiko dulkės tikrai nenusėdo.

Ne vieną Zibalų pagrindinę mokyklą baigusią moksleivių laidą mokytoja Genutė prisimena gražiai, su džiaugsmu vardija ugdytinius, kurie gyvenimą susiejo su biologija, chemija, medicina. Tai gydytoja Janė Lajauskaitė, sveikatos laidų vedėja – žurnalistė Rasa Jankūnaitė – Pekarskienė, chemikė Jolanta Jurkevičiūtė, medikė Nijolė Balandytė, chemikė Vilma Vinclovaitė, biologė Ligita Vinclovaitė – Žiedavainienė ir daugelis kitų. Pedagogė sakė, jog save kitur dirbančią sunkiai įsivaizduotų. Jai mokykla – tiesiog likimo dovana. Tiesa, dvejetą metų mokytojai teko dirbti statybos organizacijoje, bet noras grįžti į mokyklą nugalėjo.

- Aš esu žmogus, viską  išgyvenantis labai giliai, – sakė mokytoja Genutė. – Žmones, kurie man padėjo ir padeda, labai gerbiu. Džiaugiuosi savo kolegomis, rūpestingu direktoriumi Broniu Lubiu, vis prisimenu puikius, nuoširdžius, taktiškus ir labai išmintingus savo buvusius bendradarbius: mokytojus Valentiną Stašienę, Henriką ir Joną Pivorus, Julių Jagminą, Honoratą Katinaitę, mokyklos darbuotoją Jadvygą Kopūstienę. Pedagoginio darbo pradžioje buvo sunku, niekada man patarimų negailėjo buvusios mokyklos direktorės Ona Butkienė ir Valerija Grigaliūnienė, direktorės pavaduotoja Aldona Vilūnienė.

Šiandien mokytoja Genė Časaitė gyvena Širvintose, Kauno aukštesniojoje katechetų mokykloje dar baigė tikybos mokytojos studijas, laisvalaikiu skaito, domisi krašto istorija, kiekvieną nuo pamokų laisvą dieną vyksta į ištuštėjusius tėvų namus Jaskaudžių kaime, grožisi gamta, purena tėviškės žemę, užsiima augalininkyste, džiaugiasi pagalbininkais kaimynais Jane ir Kaziu Lengertais, be kurių, anot pašnekovės, būtų kaip be rankų.

Dar vakar šalia mokyklos žaliavę klevai šiandien nusidažė raudoniu. Virš galvos nutįsusios tolimai kelionei susiruošusių paukščių virtinės primena, jog jau spalio pradžia. Spalio 5 – ąją gražiausių rudens gėlių žiedai – kaip padėkos ženklas – bus skiriami ir mokytojai Genutei Časaitei.

Romas Zibalas

Nuotraukos iš  mokytojos Genės Časaitės asmeninio albumo

Metodinės tarybos nariams pristatoma (dešinėje) naujoji tarybos pirmininkė Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos dorinio ugdymo mokytoja Nomeda Drazdienė.

Rugsėjo mėnesio paskutinę dieną Širvintų rajono švietimo centre vyko metodinės tarybos susirinkimas. Rajone yra net 23 mokytojų metodiniai būreliai. Šių būrelių pirmininkai ir sudaro metodinę tarybą, kurios tikslas sudaryti mokytojams galimybes siekti nuolatinio profesinės kompetencijos augimo ir pasirengimo ugdymo turinio kaitai. Buvo pristatyta naujoji metodinės tarybos pirmininkė Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos dorinio ugdymo mokytoja Nomeda Drazdienė. Įvardyti praėjusių metų metodinės veiklos pasiekimai: sukurta rajono metodinės veiklos sistema, auga pedagogų praktikų patirties sklaida, organizuojami projektai, plėtojami ryšiai su kitų rajonų pedagogais. Rajono Švietimo centras pasveikino visus pedagogus su artėjančia Mokytojo diena. Geriausiems mokytojams buvo įteikta gėlių, dovanėlės ir suteiktos nominacijos.

Musninkų vidurinės mokyklos mokytoja Valentina Brazaitienė. Nominacija – Mokytojas iniciatorius. Bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė. Mokytojos dėka suaktyvėjo bibliotekininkų metodinis būrelis. Ieškoma naujų būdų, kaip sudominti vaikus knyga ir skaitymu. Buvo organizuota keliaujanti nuotraukų paroda “Valanda su knyga”. Kurtos istorijos “Knyga kitaip”.

Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokytoja Nomeda Drazdienė. Nominacija – Mokytojas optimistas. Dorinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio pirmininkė. Mokytojai teko nelengva dalia vadovauti sujungtam etikos ir tikybos mokytojų metodiniam būreliui. Organizuota mokinių konferencija. Tai vienas aktyviausių rajono metodinių būrelių. Metodinėje veikloje lygiaverčiais partneriais tampa ir  mokiniai.

Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokytoja Daiva Erslavienė. Nominacija – Mokytojas komunikatorius. Technologijų mokytojų metodinio būrelio pirmininkė. Mokytoja kartu su būrelio pirmininko pareigomis gavo du būrelius: technologijų vyrų ir moterų. Būreliai buvo sėkmingai sujungti į vieną aktyvų būrelį. Iš sėkmingai vykdytų konkursų išaugo rajoninė technologijų olimpiada. Būrelio veiklą lydi kūrybingumo dvasia ir optimizmas.

Musninkų vidurinės mokyklos mokytoja Asta Jurkevičienė. Nominacija – Mokytojas vedlys. Pradinių klasių mokytoja, puiki organizatorė. Skatinanti kaimo pradinių klasių mokytojus nuolat tobulintis. Mokytojų darbų parodos “Šamoto technikos dirbiniai” iniciatorė. 

Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktorė Inga Fedčuk. Nominacija – Mokytojas kūrėjas. Technologijų mokytoja, nuolat kupina originalių idėjų ir pasiūlymų. Seminarų “Organzos technika” ir “Gėlės iš lino” autorė ir lektorė.

“Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokytoja Laura Kiškytė. Nominacija – Mokytojas naujovių diegėjas. Tikybos mokytoja, kupina naujų idėjų, kaip paįvairinti būrelio metodinę veiklą. Jos iniciatyva buvo išleisti du kalendoriai, atliktas tyrimas apie dorinio ugdymo pamoką.

Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokytojas Jonas Stankevičius. Nominacija – Mokytojas istorinės atminties puoselėtojas. Istorijos mokytojas, parengęs edukacines programas “Širvintų krašto dvarai”, “Kovų pėdsakai Širvintų rajone”. Aktyviai dalyvaujantis metodinėje ir projektinėje Švietimo centro veikloje.

Alionių pagrindinės mokyklos mokytoja Ona Blusevičienė. Nominacija – Mokytojas organizatorius. Istorijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, metodinės dienos apie projektinės veiklos pritaikymą pamokose autorė. Skatinanti būrelio narius dalintis gerąja darbo patirtimi. 

“Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokytojas Leonas Vaicekauskas. Nominacija – Mokytojas olimpietis. Kūno kultūros ir choreografijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkas, kūrybingai vadovaujantis būreliui daugiau kaip 10 metų. Lektorius, atnaujintų Bendrųjų programų konsultantas. Kūno kultūros patriotas.

Pradinės mokyklos mokytoja Danutė Zinkevičienė. Nominacija – Kruopščiausias rezultatas. Pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, mokyklų direktorių pavaduotojų metodinio būrelio pirmininkė, aktyvi metodinės tarybos narė, naujovių iniciatorė.

Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Virginija Lisauskienė. Nominacija – Atsidavimas metodinei veiklai. Priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio pirmininkė. Aktyvi gerosios patirties skleidėja. Naujų darbo formų iniciatorė. Mokytojos iniciatyva buvo suorganizuota rajono priešmokyklinukų šventė.

Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokytoja Rūta Švelnikienė. Nominacija – Atvirumas naujovėms. Matematikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, seminaro apie atnaujintas Bendrąsias programas autorė.

“Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokytojas Romas Zibalas. Nominacija – Literatūrinio žodžio meistras. Lietuvių kalbos mokytojas – konsultantas, parengęs kvalifikacijos tobulinimo programą ir pasidalijęs patirtimi apie egzaminų vertinimą. Mokytojo pastebimi gražūs ir pozityvūs dalykai  padeda Švietimo centrui išlikti matomam.

Bartkuškio pagrindinės mokyklos mokytoja Rima Šukštienė. Nominacija – Metų dalyvis. Matematikos mokytoja, aktyviausia Švietimo centro renginių dalyvė. Mokytoja praėjusiais mokslo metais dalyvavo 8 seminaruose.

Pradinės mokyklos mokytoja Lena Vaitkūnienė. Nominacija – Metų lektorius. Viena aktyviausių rajono lektorių. Atnaujintų Bendrųjų programų konsultantė. Nuolat kupina idėjų ir  noro dalytis patirtimi. Šiais mokslo metais rajone vedė daugiausiai seminarų.

“Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokytoja Rita Suchockienė. Nominacija – Metų atradimas. Dailės mokytojų metodinio būrelio pirmininkė. Mokytoja, įdėjusi daug pastangų organizuojant dailės mokytojų metodinio būrelio veiklą. Užmezgusi gražų bendradarbiavimą su Kaišiadorių rajono mokytojais. Mokytoja – konsultantė, lektorė. Skaitė paskaitas apie atnaujintas Bendrąsias programas.

Meno mokyklos mokytoja Aldona Pažusytė. Nominacija – Veiklumas. Visada geranoriškai suteikia pagalbą. Mokytojos parengti mokiniai savo muzika visada džiugina Švietimo centro svečių širdis.

Ne veltui sakoma, kad pedagogas – ne profesija, o diagnozė. Labai įdomiai buvo vertinami praėjusių metų metodinės veiklos rezultatai. Tarybos nariai balsavo panašiai, kaip tais laikais, kada  gladiatoriaus gyvybė ar mirtis senovės Romos arenose priklausydavo tik nuo to, kur – aukštyn ar žemyn – imperatorius nukreipdavo nykštį. Savaime aišku, šiais visuotinės demokratijos laikais balsavo ne vienas žmogus, o visi mokytojai. Dauguma pasirinko gyvenimą – jų rankų nykščiai rodė į viršų. Vėliau mokytojai ėmė žaisti žaidimą Alias. Tai linksmas žodinio bendravimo žaidimas. Žaidimo tikslas – paaiškinti žodį kitaip, kad komandos nariai jį atspėtų. Pasitreniravę atnaujindami savo minčių raiškos sugebėjimus, mokytojai iš pradžių klausėsi Kultūros centro atstovės Birutės Šinkūnaitės autorinių dainų, o vėliau ir patys ėmė dainuoti. Metodinės tarybos narius su Mokytojo diena pasveikino Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė.  Švietimo centrui vedėja padovanojo simbolinį lauro medelį.

Remigijus Bonikatas

Rugsėjo 1-oji ne tik graži šventė, bet ir didelis darbas, bei … papildomų rūpesčių pradžia. Daug kartų jau rašyta apie švietimo problemas, nesusipratimus, kartais gal tiesiog nesusikalbėjimus. Bet tema “šeima-mokykla” neišsemiama. Jūsų dėmesiui – emocingas mamos pasakojimas:

- Tik prieš pat rugsėjį manasis nenuorama prisivertė susitvarkyti rašomąjį stalą. Į makulatūros krūvą atgulė nemenkas pluoštas pernykščių pratybos sąsiuvinių. Pavarčiau juos iš smalsumo ir aiktelėjau: biologijos ir chemijos sąsiuviniai tuštutėliai, lietuvių kalbos vos pora puslapių užpildyta. Užsipuoliau sūnų. Šis teisinasi – niekas nieko čia daryti neliepė. Ką gi, atidėjau sąsiuvinius į šoną, gal kam prireiks, atiduosiu. Būtų tuo viskas ir pasibaigę, bet po kelių dienų sūnus paprašė pinigų pratybų sąsiuviniams. To paties dalyko, kurio pernykščiai guli tuštutėliai. Taip pikta pasidarė, susitikusi mokytoją tiesiai šviesiai išrėžiau: “Kam liepiat pirkti priemones, kurių nenaudojat?” O ji paklausė: “Jūs labai sunkiai verčiatės?” Netekau amo. Kuo čia dėta materialinė padėtis? Norėjosi atrėžti, kad ir Uspaskichas ar Lubys be reikalo penkiasdešimtinėm nesišvaisto (maždaug tiek kainuoja pratybų sąsiuvinių komplektas mokslo metams), kitaip nebūtų milijonieriai. Aš negailiu pinigų tam, kas naudinga. Bet kodėl savo lėšomis turiu remti vadovėlių leidybos verslą? Kokia prasmė mokėti pinigus už nenaudojamą daiktą? Išsiskyrėm su mokytoja nesupratusios viena kitos. Ir atsakymo, kam reikalingos nenaudojamos mokymo priemonės, taip ir negavau.

Išties, išvados peršasi savaime. Kas galėtų paneigti, kad mokytoja (o gal mokykla ar Švietimo skyrius) nėra suinteresuota, kad būtų nupirkta kuo daugiau pratybų sąsiuvinių. Gal jos šeimos narys ar giminaitis yra jų pardavimo vadybininkas? Bet tokiu atveju pasakę “a”, nepamirškit ir “b”: jei reikalaujat įsigyti, pasistenkit, kad jie būtų ir naudojami. Beje, žinau ne vieną mokytoją, kurios gailėdamos tikrai sunkiai besiverčiančių šeimų, pratybų užduotis daugina kopijavimo aparatu. Žinoma, yra dalykų, kurių užduotys nekopijuotinos, tada tenka pirkti. Vadinasi, galima rasti išeitį, sušvelninti padėtį. Viską lemia požiūris į darbą ir žmogų.

Štai ir atradom esmę – požiūris į žmogų. Jau ne pirmą kartą girdžiu, kad reaguodami į visai pagrįstas pretenzijas pedagogai žeminamai akcentuoja materialinę padėtį. Tie patys mokytojai, kurie streikavo, dejavo, kad neišgyvena iš algos, išsikovojo “saldžius” priedus (dabartiniai varžymai čia niekuo dėti, niekas nenumatė krizės), į neturtingus tėvus žiūri su panieka. Vadinasi, jie jaučiasi bent jau materialiai pranašesni? Tad gal ne tokia sunki buvo jų padėtis? Žemindami kitus, savęs neišaukštinsim.

Janina Pukienė

Varnalėšų seniūno kabinete ūkininkas Vincokas jau gerą valandą įrodinėjo savo tiesas, tačiau seniūną Kastytį apspitę tarnautojai prunkštė į saujas. Pagaliau neišlaikė ir seniūnas:

- Ponas Vincokai, jeigu seniūnijoje įgyvendintume tai, ką siūlote, gyventume komunizmo sąlygomis.

Tačiau Vincoko tai nesutrikdė:

- O aš sutikčiau. Kai lankiau Budulių pradinę, Chruščiovas žadėjo, kad aštuoniasdešimtaisiais būsiąs sukurtas komunizmas. Nuo to laiko ar tik ne trys dešimtys metų nutekėjo, o komunizmo kaip nematyti, taip nematyti.

- Bet tu ir kvailas per visą pilvą, – už savojo pilvo susiėmė seniūnijos patarėjas jaunimo reikalams Telesforas Budulis. – Teko ir man tokias dėdės Nikitos pasakas lauko darbininkams per penkiaminutes perpasakoti. Skirtingai nei tu, protingi žmonės tuo netikėjo.

- Taip taip, – pakėlė pirštą seniūnas. – Pasakojimai apie lygybę ir gėrybes pagal poreikius – tik naivuoliams. O šiandien gyvename kapitalizmo sąlygomis. Arba, kaip sakė Fredis iš savo asmeninės patirties, masinio išdurinėjimo laikais. Durk pirmas, kol neišdūrė tavęs.

- Bet matau, kad Fredis ne visur buvo pirmas, – įgėlė Vincokas.

- Taip, tąkart suklupo, – vėl nusikvatojo Kastytis. – Išminuotojas suklysta tik kartą. Nepastebėjo, nesuskubo – ir išlėkė pro langą.

Išgirdę seniūno žodžius, pataikūnai dar garsiau sukrizeno, o Budulis vos nenugriuvo nuo kėdės.

- Bet palikim tą “glušelį” Fredį istorijos teismui, – visus nuramino seniūnas. – Šiandien sprendžiam kitas problemas. Jūsų pasiūlymas Savivaldybės tarnautojams visą mėnesį dirbti tik už maistą, kuris, siekiant paremti Varnalėšų ūkininkus, būsiąs nupirktas už tas sutaupytas atlyginimų fondo lėšas, yra didžiausia kvailystė. Žmogui juk ne tik pavalgyti, bet ir išgerti reikia. O kaip žinai pats, naminės varymas pas mus dar nelegalizuotas.

Vincokas timptelėjo lūpą:

- Pažiūrėjęs į jus galiu pasakyti, kad pas mus daug kas nelegalizuota, o sėkmingai įgyvendinama. Norėtųsi bent viena akimi žvilgtelėti į VIP Baudžiamąjį kodeksą, kuris parašytas specialiai jums. Nenustebčiau sužinojęs, kad ten yra tik vienas straipsnis – laisvės atėmimas iki gyvos galvos už sąžiningumą.

Seniūno aplinka nepatenkinta sujudo. Šįkart Budulio tai neprajuokino.

- Tamsta rinkis žodžius, o tai iškelsim bylą už šmeižtą! – pagrąsino.

- Tamsta? – nustebo Vincokas. – Dar neseniai buvau ponas.

- Tik nereikia demagogijų, – nusuko kalbą Budulis. – Štai vaikštote su trispalve, vaidinate patriotą, kovotoją už teisybę, o nesuprantate net to, kas ir vaikui aišku. Mus ne sodinti reikia, o apdovanoti už nuopelnus valstybei.

- Kad grobstydami seniūnijos lėšas ir turtą griaunate valstybingumo pagrindus? – aiktelėjo Vincokas.

- Jūsų akimis žiūrint, tai – gal ir grobstymas, – nuramino Budulis. – O tikri valstybės vyrai žino, jog visa tai – nuopelnai valstybei. Už tai mus dar apdovanos. Gal net ordinais.

- Apdovanos? – Vincokas vos neišvirto iš kėdės.

- O kaipgi, – nusijuokė Budulis. – Štai mūsų partietis Lokys jam patikėtą kolūkį “prichvatizavo” į savo asmeninį ūkį, ir už tai gavo Gedimino ordiną. Jo veiksmuose aukščiausioji valdžia įžvelgė ne baudžiamąją atsakomybę, o nuopelnus žemės ūkiui ir valstybei. Taigi kodėl mes, faktiškai darydami tą patį su seniūnijos turtu, turėtume sėsti už grotų?

-gb-

Rugsėjo 28-30 dienos

Per tris dienas išblaivėti į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatytas tik vienas asmuo – rajono gyventojas V. B., kuris antradienį neblaivus griuvinėjo Pokiškių kaime.

Apie išaiškintus neblaivius vairuotojus nepranešama. Šiomis dienomis Viešosios policijos patruliai išaiškino 12 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Rugsėjo 30-ąją policijai pranešta apie eismo įvykį: 15.15 val. kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos 23-iajame kilometre saugaus greičio nepasirinko ir automobilio “Chrysler Stratus” nesuvaldė rajono gyventojas V. P. Nuvažiavęs į šalikelę, automobilis atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis, sugadintas kelio ženklas.

Pradėta ikiteisminių tyrimų. Rugsėjo 29-ąją užregistruota, kad be žinios dingo nepilnametė, taip pat tarnybinis pranešimas apie tai, kad birželio 12-ąją buvo gautas Širvintų rajono savivaldybės direktorės pareiškimas, jog pavogtas telefono aparatas. Mūsų žiniomis, tąkart dingo Savivaldybei priklausantis mobilusis telefonas, kuriuo naudojosi viena darbuotoja.

Rugsėjo 29-ąją užregistruoti trys skundai dėl vagysčių, vienos jų nuostoliai – net 79 tūkst. litų. Policija praneša, kad tokių nuostolių patyrė Širvintų miesto gyv. J. D., pavogus automobilį.

Mūsų žiniomis, 2008 metais pagamintas automobilis “Toyota Avensis” naktį dingo iš vienos Upelio gatvės namo stovėjimo aikštelės.

Taip pat užregistruotas Širvintų seniūnijos gyv. A. B. skundas dėl vagystės iš garažo (nuostolis tikslinamas), taip pat Vilniaus miesto gyv. V. M. skundas dėl vagystės iš garažo, esančio Alionių seniūnijoje. Materialinė žala – 6600 litų.

Rugsėjo 30-ąją apie apvogtą sodybą Alionių seniūnijoje pranešė ir rajono gyv. J. S.

Tiesa, šiokių tokių sėkmių kovojant su vagimis yra. Komisariatas antradienį pranešė, kad pareigūnai sulaikė rajono gyventoją I. U., kuris įtariamas įvykdęs vagystę įsibraunant į gyvenamąsias patalpas.

“Širvintų krašto” informacija