Savivaldybės administracijoje dirba per 100 žmonių. Nuo ryto iki vakaro popieriais apsikrovę. O žmonės šneka, kad iš jų darbo nėra jokios naudos, piketuotojas ūkininkas Vincas Naujokas labai vaizdžiai pareiškė, kad pirmieji du Savivaldybės rūmų aukštai tik aplinką teršia.

- Nesuprantu, kaip pastatas gali orą gadinti, – lyg nesuvokęs užuominos sakė administracijos direktorius Pranas Kamienas.

Kaip yra iš tikrųjų? Visą pusdienį nagrinėjau Savivaldybės tinklalapyje pateiktą informaciją. Smulkiausiai surašyta, ką kiekvieną dieną darė meras, ką veikia administracija, jos skyriai. Štai šių metų sausio antrąją savaitę rajono meras Kęstutis Pakalnis net devynis kartus kalbėjosi su savo pavaldiniais, administracijos tarnautojais, porą popiečių priiminėjo gyventojus ir kartą buvo išvykęs į Vilnių. Trečiąją savaitę dvi dienas priėmė delegaciją iš Charkovo, rodė svečiams, kaip puikiai dirba mūsų UAB “Širvintų šiluma”, mokė dirbti taip pat. Valandą kalbėjosi su Kelių tarnybos viršininku V. Adomavičiumi, buvo nuvykęs trumpam į Medžiukus ir Kernavę, o Vilniuje kalbėjosi su Aplinkos projektų valdymo agentūros vadovais ir Socialinės apsaugos ir darbo ministru R. Dagiu. Paskutiniąją mėnesio savaitę buvo išvažiavęs į Postavų rajoną Baltarusijoje ir kelis kartus nuvažiavęs į Vilnių. Tik neaišku, kokie tų išvykų rezultatai.

Iš administracijos sausio mėnesio darbo plano matyti, kad daugiausiai sausio mėnesį turėjo dirbti Švietimo ir sporto skyriaus specialistas Borisas Sockis. Jis per sausio mėnesį surengė net 15 varžybų. Daugiau kaip 10 įvairių priemonių įvykdys Investicijų ir Savivaldybės nuosavybės skyrius, 9 renginius – Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, Teisės ir personalo skyrius per visą mėnesį parengė ataskaitą apie suteiktą pirmąją teisinę pagalbą per 2008-uosius, įvertino valstybės tarnautojus ir peržiūrėjo Savivaldybės Vidaus darbo tvarkos taisykles. Kultūros ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus specialistai, meras ir Kultūros centro darbuotojai dalyvavo įteikiant nusipelniusiems rajono žmonėms Kunigaikščio Gedimino nominacijas Taujėnų dvare ir surengė Sausio 13-osios minėjimą. Žemės ūkio skyrius surengė trijų dienų ūkininkų mokymus…

Peršasi išvada – planas surašytas tik dėl plano. Pagal jį per visą mėnesį nedaug padaryta. Kam tokį planą apskritai reikėjo rašyti? Kam nuteikinėti žmones prieš Savivaldybės specialistus?

Atsiverskime kitą Savivaldybės tinklalapio puslapį – “Klausimai – atsakymai”. 2007-aisiais šis puslapis buvo labai populiarus. Gyventojai klausė, o Savivaldybės specialistai atsakinėjo. Ir atsakinėjo rimtai, nes administracija tada tikrai daug dirbo. 2008-aisiais iki balandžio mėnesio pabaigos nerasime nė vieno klausimo, nė vieno atsakymo. Paskui gyventojai atkuto, ėmė klausinėti, bet Savivaldybės administracija atsakinėjo labai jau nenoriai, atmestinai.

Štai keletas pavyzdžių.

Gyventojas klausia: “Norime tvarkyti nuosavą mišką, kur kreiptis?” Atsakymas: “Į Aplinkos apsaugos agentūrą.”

Gyventojas klausia: “Kada suremontuosite kelią nuo Zibalų gatvės iki Autobusų parko?” Atsakymas: “Tam reikia daug pinigų, kurių neturime.”

Gyventojas klausia: “Ar galima pakeisti Akmenių kaime esančios žemės paskirtį?” Atsakymas: “Ne, nes nėra patvirtintas Bendrasis planas.”

Klausimas: “Kada bus įrengti buitinių nuotėkų tinklai Naujakurių gatvėje?” Atsakymas: “Tam nėra lėšų.”

Klausimas: “Kada bus išasfaltuotas kelias nuo Musninkų, Družų iki Vindeikių?” Atsakymas: “Kreipkitės į Kelių tarnybą.”

Klausimas: “Ar Širvintose bus atidaryta normali kavinė?” Atsakymas: “Tai ne Savivaldybės reikalas. Kavines steigia verslininkai.”

Klausimas: “Kada prasidės vandentiekio ir nuotėkų tinklų rekonstrukcija mieste ir jo priemiesčiuose?” Atsakymas: “Vykdomi viešieji pirkimai.”

Keisčiausia, kad tie patys klausimai užduoti tiek rugsėjo, tiek lapkričio, tiek šių metų sausio mėnesiais, ir atsakymai panašūs. Arba “ne mūsų reikalas”, arba “neturime pinigų”, arba “vykdomi viešieji pirkimai”. Iš tikrųjų darbai – nė krust. Gyventojams tada kyla mintys: “Kam apskritai klausti, jei atsakymas yra iš anksto žinomas, jei savaime aišku, kad vadovai ir specialistai nieko nedarys, o tik problemą nuo savęs nustums, liepdami kreiptis kitur? O iš tikrųjų juk ir Bendrąjį planą patvirtinti turi ne gyventojai, o Savivaldybės taryba, už delsimą turi atsakyti Administracijos vadovai. Tikriausiai ne gyventojų reikalas tartis su kelininkais, kad jiems svarbų kelią išasfaltuotų. Gal rajono meras arba admininistracijos direktorius būtent apie tai turėtų pasitarimuose kalbėti su įmonių, atliekančių tuos darbus, vadovais, o ne žmones siuntinėti nuo “Einošiaus” pas “Keipošių”?

Nebėra ir jokios Savivaldybės pozicijos. Taip pavadintame tinklalapio puslapyje paskutinis įrašas padarytas praėjusių metų rugpjūtį, kai rajono meras iškeikė “Širvintų kraštą”, kad Savivaldybės vadovus kritikuoja, kad teigiamo įvaizdžio jiems nekuria. Tai ir yra, matyt, didžiausia dabartinių vadovų problema.

Steponas Liktoravičius

Gerbiamoji “Širvintų krašto” redakcija! Parašyti jums paskatino netyčia į rankas pakliuvęs šeštadienio “Krašto naujienų” laikraštis. Nesiruošiu nieko kritikuoti, su niekuo diskutuoti. Prieštaringų minčių, kuriomis noriu pasidalyti, sukėlė straipsnis “Visur sąžinė reikalinga – ir politikoje, ir pas Dievą”. Rašoma apie rajono tarybos narę Jolantą Karalienę. Tik labai jau įdomiai ji rašo, kad Krikščionių demokratų partija Širvintų rajone susikūrė tik prieš septynerius metus. Tai neteisybė. Krikščionių demokratų partijos Širvintų skyrių gerbiamas amžiną atilsį Viktoras Alekna įkūrė vos tik Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Ir pats V. Alekna, ir kiti tos partijos nariai buvo ne kartą išrinkti ne tik į rajono tarybą, bet ir į kitas tuo metu veikusias valdžios struktūras, sakysime, valdybą.

Buvau girdėjusi gandus, kad iš rajono išvykus V. Aleknai, o kai kam iš įtakingų Širvintų žmonių ypač susidraugavus su politiku Rolandu Paksu, tuo metu ryžtingai siekusiu Lietuvos Prezidento posto, buvo nuspręsta sustiprinti Liberalų demokratų partijos įtaką rajone. Todėl tiek į Rolando Pakso, tiek į Krikščionių demokratų partiją buvo infiltruoti patys paklusniausieji. Taip Liberalų demokratų partijoje atsirado Senelių namų direktorius Rimas Bytautas, o Krikščionių demokratų partijoje – vargonininkė Irena Vasiliauskienė, gydytoja Jolanta Karalienė, mokytoja Laura Kiškytė. Minėtame straipsnyje Jolanta Karalienė sąžiningai prisipažįsta, kad buvo būtent taip, kad kunigas J. Dabravolskas jai pasiūlė tapti Krikščionių demokratų partijos nare. Negaliu patikėti – negi kunigo, parapijos klebono reikalas kviesti žmones stoti į kokią nors partiją, imti rajono valdžią ir pan.? Krikščionių demokratų partijos Širvintų skyrius tuo metu turėjo savo pirmininką, savo aktyvistus, plėsti partijos gretas, vilioti žmones į politiką juk jų, o ne kurio nors parapijos kunigo reikalas.

Suprantama, senieji Krikščionių demokratų partijos nariai metodiškai manipuliuojant žmonėmis neteko įtakos, todėl į 2002-ųjų metų Savivaldybių tarybų rinkimų sąrašus buvo įrašyti būtent naujieji. Kai į tarybą buvo išrinktas Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktorius, Krikščionių demokratų partijos rajono skyriaus pirmininkas amžiną atilsį E. Jadzevičius, jis negalėjo dirbti taryboje, nes mokyklų direktoriai negali būti rajono tarybos nariais. Negalėjo būti tarybos nare ir antroji sąraše buvusi Švietimo skyriaus vedėja Monika Bilotienė. Taip krikščionių demokratų vietą rajono taryboje užėmė tik trečioji sąraše buvusi tik ką į partiją įstojusi Jolanta Karalienė. Taigi, girtis, kad ją rinkėjai išrinko, nėra labai gražu, nes į tuometinę tarybą ji pateko politinių manipuliacijų ir atsitiktinių aplinkybių dėka. Tik dabar supratau, kodėl tuo metu, kai gimininga krikščionims demokratams partija Tėvynės sąjunga buvo valdančioji, Jolanta Karalienė visą kadenciją buvo opozicijoje kartu su “paksininkais”.

2007-ųjų metų Savivaldybės rinkimuose Jolanta Karalienė jau buvo įrašyta antrąja (juk buvusi rajono tarybos narė), bet negavo pakankamai rinkėjų balsų, kad taptų pirmąja. Partija rajono taryboje vėl gavo tik vieną mandatą, o Švietimo skyriaus vedėja M. Bilotienė vėl atsistatydino, nes norėjo dirbti mėgstamą darbą. J. Karalienė vėl tapo rajono tarybos nare. Nors Tėvynės sąjungos atstovai naujojoje rajono taryboje perėjo į opoziciją, J. Karalienė nuo pat pirmojo posėdžio neišdavė susitarimo būti kartu ne su jais, o su “paksininkais”. Dar gražiau – įtakingiausia Krikščionių demokratų partijos narė Monika Bilotienė labai greitai nė už ką buvo atleista iš pareigų, nepaisant net to, kad šis postas pagal Koalicijos sutartį buvo numatytas būtent Krikščionių demokratų partijai. Dabar buvusi Švietimo skyriaus vedėja Monika Bilotienė yra tik Širvintų gyventoja, sėkmingai dirbanti Švietimo ir mokslo ministerijoje Vilniuje, o įtakingiausiu partijos nariu bando tapti, sako, labiausiai dėl Švietimo skyriaus vedėjos atleidimo nagus prikišęs Savivaldybės administracijos direktorius Pranas Kamienas.

Tėvynės sąjunga ir Krikščionys demokratai neseniai susijungė į vieną partiją. Susijungė ir Širvintų rajono skyriai. Skaičiau praėjusio tarybos posėdžio aprašymą, kad J.Karalienė balsavo ne taip, kaip kiti tos pačios partijos nariai, o kartu su “paksininkais”. Dabar rajono tarybos narė Jolanta Karalienė tiesiai šviesiai sako, kad šią kadenciją ji yra ir bus valdančiojoje koalicijoje. Įdomu, kokios partijos rajono skyrius taip nutarė? Nenorom kyla mintis, kad taip siekiama susilpninti Tėvynės sąjungos Širvintų skyrių, kad ne tik naujokai iš Krikščionių demokratų partijos, bet ir visi senieji konservatoriai dirbtų kartu su “paksininkais”.

O gal vėl pasidarbavo žmogus iš šalies? Juk kalbama, kad į Šešuolius važiuoja ir kaikurie “paksininkai”, ir kaikurie krikščionys demokratai… O gal ten ir gauna nurodymus, kaip sustiprinti pašalintojo prezidento partijos įtaką Širvintų rajone? Negi ir taip galėtų būti?

Nežinau, kaip tada su ta sąžine “pas Dievą”?

Donata Rudienė

Širvintos

Kalbėdamas apie Širvintose surengtas lenktynes, vadeliotojas leido suprasti, kad jose sportininkai ne tik pasitikrina savo žirgus, bet ir pasidairo į kolegas. Tarp žirgininkų verda paprasto pašaliečio akiai nepastebima strateginė kova, net manipuliacijos žirgais ir jų reitingais. Galbūt dėl to pyktelėję teisėjai net pagrasino iš viso neįskaityti penktojo važiavimo, skirto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prizui laimėti, rezultatų. “Jei nenorite, galite iš viso nestartuoti!” – šie žodžiai daugiausia taikyti ukmergiškiui Kastyčiui Trotai ir varėniškiui Eimantui Matulevičiui, kurie nuo pat pradžių startavo atsilikę ir nesikišo į didžiųjų piniginių prizų dalybas.

Šiek tiek žirginio sporto užkulisius išmanantys žmonės užsimena apie egzistuojančią praktiką, kai dalis rezultatų būna nulemti dar prieš startus. Aiškinama, kad žirginis sportas yra brangus užsiėmimas, kelionės kainuoja nepigiai, tad taip žirgininkai leidžia dalį išlaidų susigrąžinti ir ne taip sėkmingai rungtyniaujantiems žirgininkams. Penktajame važiavime su suaugusiais A reitingo žirgais rungtyniavo tik Ukmergės ir Varėnos rajonų sportininkai. Nestartavus ukmergiškiui Kaziui Trotai su Velnio Nuotaka, pirmieji finišo liniją kirto varėniškis Eimantas Klebauskas su Sakalu ir tai pačiai Dubyčių žemės ūkio bendrovei atstovavęs alytiškis Algis Vilkinis su Gigolo Hiorda, o trečiasis – ukmergiškis Marius Tušas su Bitlu. 110 litų prizą už ketvirtąją vietą laimėjo Kastytis Trota.

Beje, tai buvo vienintelis važiavimas, kuriame nedalyvavo širvintiškiai.

Dviejuose važiavimuose lenktyniavo ir sėkmingai finišavo širvintiškis Vygimantas Perednikas. Jis su Versme pirmavo lenktynėse Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prizams laimėti. Čia varžytasi su 2006 metais gimusiais B reitingo žirgais. Antras su Queen Ollo pirmajame važiavime finišavo Algis Vilkinis, trečias – ukmergiškis Mečislovas Radzevičius su Olimpija Ollo.

Ketvirtajame važiavime, kuriame su suaugusiais B reitingo žirgais varžytasi dėl Respublikinės lenktyninių žirgų lygos prizų, Vygimantas Perednikas su Luxus Image finišavo antras, į priekį praleidęs jonaviškį Artūrą Kukį su Agentu. Trečias – Matador Ollo vadeliojęs ukmergiškis Gintaras Radzevičius.

Dukart nepasisekė širvintiškiui Juozui Kvakšiui.

Antrajame važiavime, kuriame su 2006 metais gimusiais A reitingo žirgais varžytasi dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prizų, širvintiškis su Cheopsu finišo liniją kirto ketvirtas. Nugalėjo ukmergiškis Kazys Trota su Verdžio Opera, antras – alytiškis Eimantas Klebauskas su Nafriu, trečias – panevėžietis Algimantas Pamarnackas su Amazone.

Juozas Kvakšys su Granatu finišavo ketvirtas ir trečiajame važiavime, kuriame dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prizų varžytasi su 2005 metais gimusiais žirgais. Tiesa, šiame važiavime piniginiai prizai buvo išdalyti keturiems vadeliotojams, taigi už laimėtus 90 litų Juozas žirgui galės nupirkti bent tris maišus avižų.

Na o šiame trečiajame važiavime su Gajumi triumfavo Juozo Kvakšio dukra Diana, prieš pat finišą aplenkusi Alfredą Žarnauską su Ikaru. Trečias – Algis Vilkinis su Senjorita.

Pusantros valandos trukusias lenktynes stebėjo vos keliasdešimt žiūrovų, kurių pusė – žirgininkų artimieji ir pagalbininkai. Jau tapo tradicija, kad ristūnų lenktynes-bandymus ir kitas varžybas organizuojanti Respublikinė lenktyninių žirgų lyga visai nesirūpina nei daugelio varžybų reklama, nei paprasčiausiu jų anonsavimu. Galima tik užjausti prekybininkus, kurie dažniausiai nustebę dairosi į tuščias Širvintų hipodromo tribūnas.

Gintaras Bielskis

Graži gimtosios kalbos palaikymo šventė vyko visose savivaldybėse. Širvintose konkursą organizavo Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija: Rima Nainienė – Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, Rasa Kralikevičienė – Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė – ir Gediminas Masiulis – Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas. Lietuvių kalbos žinias pasitikrinti pasiryžo 24 širvintiškiai. Rima Nainienė džiaugėsi tais žmonėmis, kurie išdrįso ateiti, išbandyti savo jėgas, parodyti pavyzdį kitiems. Savivaldybės specialistė sakė, jog tokie žmonės vertina lietuvių kalbą, puoselėja ją, yra neabejingi gimtajam žodžiui.

Šiemet rašyti Nacionalinį diktantą buvo pakviesti ir moksleiviai, nors ankstesniais metais moksleiviams bei lituanistams varžybose dėl raštingiausio Lietuvos piliečio vardo dalyvauti nebuvo leidžiama. Diktantą rašę mokiniai bus vertinami atskirai nuo kitų Nacionalinio diktanto dalyvių.

Į Nacionalinio diktanto pirmąjį turą, vykusį Širvintų savivaldybės posėdžių salėje, atėjo įvairaus amžiaus, įvairių profesijų žmonių. Gerokai prieš konkurso pradžią į salę užsukusi mokytoja Svetlana Paliukėnienė sakė:

- Noriu pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias. Dirbu su pradinių klasių mokiniais, noriu pabūti moksleivio vietoje. Labai domina diktanto skaitymo metodika, malonu bus klausytis diktorės Bernadetos Lukošiūtės diktavimo. Atėjau drauge su dukra Laura, noriu parodyti sūnui Vyteniui, kad būtina labai gerai mokėti savo gimtąją kalbą.

Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Aura Jankūnaitė sakė, jog norinti pasitikrinti žinias ir įsitikinti, jog gana gerai išmano lietuvių kalbą. Vadybininkui Audriui Dūdai mokykloje lietuvių kalbos pamokos visada patiko, tad diktantas buvo tik jėgų išbandymas. Antrą kartą diktantą rašiusi gydytoja Valentina Deisadzė tvirtino, jog reikia save prižiūrėti visapusiškai ir viskuo domėtis – lietuvių kalba taip pat. Ketvirtą kartą diktanto varžytuvėse su sūnumi Sigitu Kirtikliu dalyvaujanti Valda Patinskienė buvo tvirtai įsitikinusi, jog gimtoji kalba visiems turi rūpėti, kad diktantas – tai pilietinė akcija ir joje dalyvauti būtina.

Likus kelioms minutėms iki 11 valandos (diktanto pradžios), visus pasveikino Savivaldybės specialistė Rima Nainienė, linkėjo sėkmės ir paties geriausio rezultato. 11 valandą, klausydamiesi nuostabaus Tetos Betos (Bernadetos Lukošiūtės) balso, prie popieriaus lapų palinko Lina Bakasėnaitė, Vilma Gudeikaitė, Audrius Dūda, Rimtė Paketuraitė, Simona Grybkauskaitė, Aura Jankūnaitė, Jurgita Lalytė, Jurgita Grigalaitytė, Laura Savarauskaitė, Simona Karaliūtė, Gailė Skardžiūtė, Ieva Žukauskaitė, Ieva Gatelytė, Valda Patinskienė, Sigitas Kirtiklis, Svetlana Paliukėnienė, Laura Paliukėnaitė, Valentina Deisadzė, Martynas Kamarauskas, Jovita Urbonavičiūtė, Virginijus Martišauskas, Gintarė Bernotaitė, Lina Krūminaitė ir Džemilė Jokubauskaitė. Jie rašė Vytauto V. Landsbergio tekstą “Partizanas”.

Pernai diktanto dalyviai išrinko gražiausią lietuvišką žodį “ačiū”. Šiemet rinko smagiausią lietuvišką ištiktuką. Gimnazistei Laurai Savarauskaitei labai patinka Baltijos jūra, vanduo, tad užrašė gražiausią ištiktuką “pliumpt”. Tekstas buvo rašomas ant savaiminio kopijavimo popieriaus, rašiusiems liko jų rašto kopija. Kai originalus tekstas bus paskelbtas sausio 28 dieną interneto svetainėje www.atgimimas.lt, dalyviai galės pasitikrinti, ar nepadarė klaidų.

Pasibaigus diktantui, paklausta, kaip sekėsi rašyti, gimnazistė Rimtė Paketuraitė minėjo, jog daugiausia rūpesčių kėlė žodžių “sučęžta”, “žąla” ir “dreskia” rašyba. Paskutinis Savivaldybės salę palikęs Virginijus Martišauskas – profesionalus žurnalistas, buvęs Seimo narys – sakė:

- Esu raštingas žmogus ir norėjau save patikrinti, nes visadamanau, kad viską žinau. Pažiūrėsim.

Diktantą vertins Vilniuje apie 12 profesionalių lietuvių kalbos pedagogų. Darbai bus pradėti taisyti vasario 14 dieną, kai diplomatiniu paštu Lietuvą pasieks diktantai iš užsienio. Lietuvoje rašytus diktantus surinko ir į sostinę pristatė “Lietuvos paštas”. Rašto darbus tikimasi ištaisyti per 2 dienas. Po vasario 16 – osios jau turėtų būti aišku, kas pateks į vasario 28 dieną rengiamą finalą. Numatoma, kad finalo dalyvių bus apie 100. Reikia manyti, kad tarp geriausių lietuvių kalbos žinovų bus ir širvintiškių.

Romas Zibalas

Per šias dienas Policijos komisariate išblaivėjo trys asmenys: vienas jų prieš tai neblaivus šlitinėjo Širvintų ligoninės priimamajame, o kitas – Lapelių kaime. Trečiasis, išblaivėjęs Komisariate, – Zibalų seniūnijos gyventojas A. U., gimęs 1984 metais, sausio 23-iąją neblaivus vairavęs automobilį Šešuolėlių I kaime.

Dar vienas neblaivus vairuotojas išaiškintas po eismo įvykio: sausio 22-ąją, 17.55 val., kelio Širvintos-Šešuoliai-Miegučiai 3-iame kilometre rajono gyventojas V. Č. neblaivus vairavo automobilį “Audi 80″, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu “Audi 80″, kurį vairavo Širvintų miesto gyv. T. M. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Apskritai šiomis dienomis Viešosios policijos patruliai išaiškino 5 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Dar vienas eismo įvykis buvo užregistruotas sausio 25-ąją: kelio Vilnius-Panevėžys 41-ajame kilometre saugaus greičio nepasirinko ir automobilio nesuvaldė Rygos gyventojas A. K. Nuvažiavęs nuo kelio, latvis atsitrenkė į apsauginę tvorą, apgadino ją ir automobilį.

Pradėti du tyrimai, vienas jų – dėl Širvintų mieste, namuose, rastos mirusios R. Š., kitas – sausio 24-ąją gavus pranešimą, kad išdaužyti Vileikiškių kaimo kultūros namų langų stiklai.

“Širvintų krašto” informacija