Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi keletas miesto gyventojų, besilankančių Širvintų viešojoje bibliotekoje. Vieni guodėsi, kad negali pasiskaityti naujausios spaudos, kiti – kad  vaikai negali pasiimti knygų iš abonemento: mokytojai nepasiteisinsi, kad vaikas negalėjo perskaityti knygos, nes biblioteka buvo uždaryta.

Iš tiesų, kodėl biblioteka uždaryta rugsėjo pradžioje, kai jos paslaugos bene reikalingiausios. Be to, dar visai neseniai – vasarą – bibliotekininkės jau buvo savaitę “išvarytos” nemokamų atostogų. Taigi kodėl ir vėl jos priverstos aukotis biudžeto labui, kai tuo tarpu ne visų biudžetinių įstaigų darbuotojai net po vieną kartą nemokamai neatostogavo.

Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė tepasakė, kad ji negali komentuoti susiklosčiusios padėties, nes už Viešosios bibliotekos veiklą atsakinga įstaigos direktorė. Tiesą sakant, keistas Elenos Davidavičienės požiūris į įstaigos, kuri yra pavaldi Savivaldybei, veiklą.

Širvintų viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva dar labiau nustebino savo atsakymais. Anot jos, darbuotojos nemokamų atostogų ėjo paeiliui, todėl bibliotekos, neva, nereikėjo uždaryti. Tik kaip Laima Kutiščeva paaiškintų faktą, kad tiek skaityklos, tiek abonemento durys praėjusią savaitę buvo užrakintos? Kodėl direktorė neigia, kad biblioteka buvo uždaryta? Ką ji tuo mėgina nuslėpti?

Kaip jau buvo minėta, Viešosios bibliotekos darbuotojos jau antrą kartą šiais metais buvo “išvarytos” nemokamų atostogų. Anot Laimos Kutiščevos, kiekviena bibliotekininkė nemokamose atostogose turėjo išbūti 15 dienų. Graudu, kad taupoma mažiausius atlyginimus gaunančių žmonių sąskaita. Kiek iš jų pritaupysi, o žmonėms skriauda – didžiulė.

Galima tik įsivaizduoti, kaip šeimai atsiliepia mažą atlyginimą gaunančio asmens nemokamų atostogų savaitė. Likusio atlyginimo dalies vargu ar užtenka susimokėti už paslaugas, nekalbant jau apie tai, kad vien oru žmogus negyvena – jam reikia pavalgyti ir apsirengti. Maža to, pakimba tokio darbuotojo socialinės garantijos, jis negali prašyti pašalpos, mat oficialiai yra dirbantis, bet praktiškai nemokamai atostogauja. Gal Širvintų rajono bibliotekininkėms taip skaudžiai neatsilieptų nemokamos atostogos ir dar labiau sumažėjęs atlyginimas, jeigu šių metų pradžioje joms būtų buvęs padidintas atlyginimas, kai jis buvo didinamas visos šalies bibliotekininkams.

Laima Kutiščeva, išgirdusi klausimą apie nepadidintus atlyginimus, kiek sunerimo ir painiodamasi sakė, kad Širvintų rajono bibliotekininkėms atlyginimai nebuvo padidinti dėl blogai paruošto nutarimo, nes, neva, pinigai buvo skirti netiesiogiai bibliotekoms, bet iš esamo fondo paskirstyti kiekvienai Savivaldybei.

Gal ir taip, o gal tiesiog pati direktorė nepasivargino pasirūpinti savo darbuotojomis ir neparengė reikiamų dokumentų?

Ivona Komarovska

Automobilis "Mitsubishi Galant" taranavo ir pralaužė Elingos V. daržo tvorą.

Pasakojimais, kaip automobiliais nuvažiuojama nuo tilto, įvažiuojama į mėšlidę, namo verandą ar parduotuvės sieną, šiandien nebenustebinsi. Per metus ir Širvintų rajone užregistruojama bent po kelis tokius įvykius. Nors tokių įvykių aplinkybės yra pikantiškos, didesnių nelaimių kol kas būdavo išvengiama.

Rugsėjo 15-osios vakarą Širvintų kaime užregistruotą eismo įvykį drąsiai galima įvardyti kaip vieną kurioziškiausių per pastaruosius kelerius metus. Tą vakarą, jau po 20 val., Sodžiaus gatve važiavęs 1988 metų laidos automobilis “Mitsubishi Galant” netikėtai nuvažiavo nuo kelio, išlaužė tinklinę tvorą ir partrenkė darže buvusią Sodžiaus gatvės 32-ojo namo gyventoją Elingą V. Dėl kairės kojos šlaunikaulio lūžio 34-erių metų moteris buvo paguldyta į Širvintų ligoninę.

Šis įvykis parodė, kad net darže žmogus nebegali jaustis saugiai. Gal jau pats laikas apibrėžimą “Karas keliuose” pervadinti į “Karas daržuose”?

Kalbinti policijos pareigūnai vargiai galėjo prisiminti bent panašų įvykį, kai rajone tokiomis keistomis aplinkybėmis būtų nukentėjęs žmogus. Antradienio atvejui nebent gali prilygti seniau užregistruotas eismo įvykis netoli Vileikiškių, kai nuo kelio nuvažiavęs automobilis per pievą lėkė dar beveik kelis šimtus metrų, o paskui keliasdešimt metrų – dar ir mišku. Tada eismo įvykyje nukentėjęs vairuotojas pareigūnams prisipažino, kad taip pasielgė tyčia – norėjo žūti.

Dėl eismo įvykio, kuriame nukentėjo žmogus, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrėjas Remigijus Rozmanas trečiadienį “Širvintų kraštui” sakė, kad kurioziškas įvykis, spėjama, nutiko dėl vairuotojo neatsargumo. Pirminiais duomenimis, automobilį vairavęs dvidešimt šešerių metų Širvintų kaimo gyventojas Dainius B. atitraukė dėmesį nuo kelio ir nepastebėjo, kaip posūkyje lengvasis automobilis nuvažiavo į šalikelę.

Pareigūnas spėja, kad šios avarijos padariniai galėjo būti dar skaudesni, jei automobilis nebūtų kliudęs neseniai pastatytų kaimyninėje sodyboje tveriamos tvoros stulpelių. Kliudęs juos ir kelis išvertęs, automobilis ištraiškė darže augusius moliūgus bei kitas daržoves, pralaužė greta esančios V. sodybos tinklinę tvorą, tada kliudė Elingą V. ir pagaliau sustojo.

Vairuotojas greičiausiai buvo blaivus.

Dainius B. turi trejų metų vairuotojo stažą, tad patirties, atrodytų, lyg pakaktų. Matyt, vyrui vis dėlto trūksta atsargumo – mūsų žiniomis, prieš kiek laiko jis mieste buvo patekęs į eismo įvykį, kai vairavo motociklą. Tada Širvintų kaimo gyventojas atsipirko kūno sumušimais ir nubrozdinimais.

Apskritai per aštuonis mėnesius Širvintų rajone dėl eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, buvo pradėta 12 ikiteisminių tyrimų. Ištirta 10.

Gintaras Bielskis

Ar pamenat anekdotą apie tilto sargą? Jį įdarbinus susikūrė ištisa kontora, kurioje mažindami etatus atleido… sargą.

Sakot, neįdomūs tie anekdotai? Gerai, tuomet paseksiu pasaką.

Gyveno kartą Įmonė. Gerai gyveno. Mama Savivaldybė ir teta Taryba ją mylėjo, lepino, visus norus ir kaprizus tenkino, tarifus leido kelti kiek norėjo ir kada norėjo, kad tik lepūnėlei nieko netrūktų. Įmonė tuo naudojosi: į darbą priimdavo ne specialistus, o “gerus” žmones. Kai “gerieji” nesugebėdavo atlikti darbo, sukurdavo papildomų etatų specialistams. Visi patenkinti – “gerieji” vaikšto rankas į kišenes susikišę, specialistams nurodinėja, pastarieji pluša, finansininkai tarifus perskaičiuoja, kad visų algoms užtektų, nuskriaustų neliktų. Savivaldybė su Taryba per petį paplekšnoja, naujus tarifus patvirtina, o ypač “geriems” žmonėms ir priedus išsimokėti leidžia.

Na, gal ir ne visi laimingi buvo: prastuomenė vis bambėjo, kad tarifai per dideli, kad galėtų “geruosius” žmones atleisti, o palikti tik specialistus. Kas gi jos klausys? Atsirado mat tvarkytojai – pabambės, pabambės ir… sumokės, ne kur dėsis.

Būtų visi ir toliau laimingai gyvenę, bet užpuolė kraštą piktoji Krizė. Skaudama širdimi Savivaldybė Įmonei liepė taupyti. Ilgai mąstė Įmonė: ką daryti? “Gerųjų” žmonių atleisti negalima, specialistų – irgi, kas dirbs? Po ilgų dvejonių ir kančių nusprendė nurėžti pusę algos… valytojai. Ji nei “gerasis” žmogus, nei specialistė, plaus grindis kaip plovė, tik jau už pusę atlygio. Ir karalystėje vėl tapo ramu…

Spėliojate, apie kurią Savivaldybės įmonę ši pasaka? Nesukit galvos. Nežinau, ar visos sumažino valytojų algas, bet visa kita tinka visoms vienodai. Visose apstu “gerųjų” žmonių, visos didina tarifus. O kodėl gi ne, jei nesulaukia pasipriešinimo. Kituose rajonuose nors opozicija priešinasi. Ką reiškia opozicija mūsų rajono taryboje, nelabai suvokiama: tik vienas kitas jos narys paprieštarauja, bet sprendimams priimti tai nekliudo.

Etatų mažinimo kovose kol kas ryškiai pralaimi valytojos. Dažniausiai mažinant algą darbo krūvis nemažėja (o kodėl jo neperkėlus ant dykinėjančių “gerųjų” žmonių pečių?). Ne, ponai savo patogumų neatsisakys! Kaip pasakojo vienos biudžetinės organizacijos buvusi valytoja, kanceliarijos ponios savaitgaliais palieka įjungtus šildytuvus, nors pastatas normaliai šildomas. Ko gero, išlaidos elektrai didesnės nei valytojos alga, bet taupydami vis dėlto atleido valytoją, o šildytuvai liko. Nugalėjo “elitinė” dauguma.

Atrodo, krizė baigia išgalabyti valytojas beveik visur. Kas bus kitas?

Janina Pukienė

Kai viešai buvo paskelbta, kad pagrindinei Varnalėšų gatvei, žmonių dar vadinamai Saulėlydžio bulvaru, apželdinti vietos valdžia ketina skirti ar tik ne tris ketvirtadalius milijono, subruzdo ne tik paprasti rinkėjai, bet ir išrinktieji į valdžią. Varnalėšų tarybos posėdis dūzgė it bičių avilys prieš išskrendant spiečiui, o labiausiai putojosi Fredis.

- Kur tai ma-ty-ta? – Fredis badė pirštu lubas ir spiegiu balsu bei pakelta galva skiemenavo kiekvieną žodį. – Paskaičiuokime, kiek ir kokių kultūrų būtų galima pasodinti už tokius pinigus.

- Manai, šiais krizės laikais Lietuvai dar reikia kultūros? – ironiškai nusišypsojo seniūnas Kastytis.

- Aš ne apie dvasinę kultūrą, kuri niekada ir niekam nebuvo reikalinga, o apie žemiškąsias kultūras, – bandė aiškinti Fredis ir susipainiojęs pridūrė: – Pavyzdžiui, apie runkelius. Kiek jų būtų galima pasodinti už tokius pinigus?

- Ką ten runkelius! – pasislėpęs už kitų nugaros pastebėjo ūkininkas Vincokas, belaukiantis, kol taryba pradės svarstyti jo prašymą dėl privačios kiaulių sanatorijos steigimo. – Geriau suskaičiuokime bambukus. Vienas jau pakėlė galvą.

Fredis sumirksėjo ir susiraukęs pažvelgė į ūkininką:

- Aš kalbu rimtai. Runkeliai – ir pašaras, ir maistas, žodžiu, labai naudingas augalas, sakyčiau…

- Nauji runkeliai – tai nauji per rinkimus už jūsų partiją atiduoti balsai, – nusikvatojo seniūnijos patarėjas jaunimo reikalams Budulis. – Juk Lietuva be runkelių – jūsų partija be ateities!

Pamatęs, kad posėdis virsta “balaganu”, seniūnas garsiau pabeldė į stalą.

- Baikim apie bambukus ir runkelius, nes iki rinkimų dar toli. Diskutuokim iš esmės, o ne paskatinti asmeninių nuoskaudų.

- Kokių dar nuoskaudų? – Fredis stryktelėjo iš vietos. – Mano pozicijoje – jokių asmeniškumų.

- Tik nereikia “lia-lia”, – seniūnas pasodino Fredį į vietą. – Kol buvai valdžioje, dar ir kaip buvai už tokius projektus. Dabar, kai nustūmė nuo lovio, kyla pavydas, kad kiti gali turėti naudos, ar ne?

Fredis išraudęs atsisėdo ir demonstratyviai užsikėlė koją ant kojos. Visi nutilo.

- Tai kas už tai, kad gatvės apželdinimui skirti minėtą sumą? – po minutėlės pasidomėjo seniūnas.

- Rinkėjai nėra nusistatę prieš apželdinimą, bet kodėl tiek daug? – suraukė nosį nė vieno tarybos posėdžio nepraleidžianti aktyvistė Leokadija. – Vis dėlto krizė, taigi būkim taupesni.

Seniūnas pakilo iš vietos, pasitaisė kaklaraištį ir paaiškino:

- Matau, kad reikia dar kartą atkreipti dėmesį, jog ši suma, palyginti su kitais miestais ir jų projektais, pavyzdžiui, – viešojo tualeto “laikinojoje sostinėje”, nėra didelė. Koks ten po galų buvo kauniečių planuotas statinys? Ne ką didesnis už šuns būdą, sakyčiau, o planuota išleisti pusę milijono, žodžiu – po 30 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Mūsų darbų baras – daug didesnis, tad kalbėti, kad tie niekingi trys ketvirtadaliai milijono – per didelė duoklė, būtų gėda. Vien tik palmėms nupirkti ketiname skirti du šimtus tūkstančių. Sostinėje šis Zuokulos sumanymas neprigijo, tai nors Varnalėšose bus mažas to sumanymo modelis – tikras Atogrąžų parkas, kokiu dar niekas negali pasigirti!

- Palmėms – tik du šimtus tūkstančių, – iškėlė pirštą Vincokas. – O kur bus išleisti kiti pinigai? Jūsų “vadovavimui” apmokėti?

Seniūnas perkreipė skruostą:

- Bet tu ir “tundra”! Kiti pinigai – ne kokiems “otkatams” ar “otlyzams”, kaip rašys “Varnalėšų kraštas”, o šildymo radiatoriams prie kiekvieno medžio pastatyti. Runkeliai, ir tie žiemą neauga, o ką kalbėti apie palmes?..

-gb-

Per šias dienas Širvintų rajonono policijos komisariate išblaivėjo 4 asmenys, iš kurių 3 neblaivūs šlitinėjo viešosiose vietose, o vienas – Širvintų seniūnijos gyventojas A. A. – įtariamas neblaivus padaręs nusikaltimą.

Policija rugsėjo 14 dieną sulaikė rajono gyventoją M. Š., kuris įtariamas įvykdęs plėšimą.

Mūsų žiniomis, įtariamasis gyvena Maišelių kaime. Įtariama, kad jis su draugu rugsėjo 12-osios vakarą tame pat kaime iš vieno Alionių seniūnijos gyventojo atėmė dvidešimties metų senumo lengvąjį automobilį, taip pat pinigų ir net šratais šaudantį pistoletą. Paskui pareigūnai automobilį rado įtariamojo sodyboje. Dėl įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Viešosios policijos pareigūnai šiomis dienomis išaiškino 15 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Antradienio vakarą skubėta ir į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota moteris. Apie tai skaitykite atskirą publikaciją.

Apie šiomis dienomis išaiškintus neblaivius vairuotojus policija nepraneša.

Pradėta ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių. Antradienį Komisariate užregistruotas A. G. skundas, jog ryte buvo pastebėta, kad įsibrauta į jo namus. Dingo aukso papuošalų ir fotoaparatas.

Tą pačią dieną užregistruotas ir E. B. skundas, kad dar rugsėjo 5 dieną prie Paširvinčio kapinių buvo išdaužtas jo automobilio stiklas. Iš salono pavogta įvairių daiktų.

Policija pranešė ir apie vagystę, kuri buvo įvykdyta trečiadienį. Gautas Vilniaus gyv. J. M. skundas, kad įsibrauta į namus Musninkų seniūnijoje.

Kaip dažnai būna, Policijos departamentas apie išskirtinius įvykius yra atviresnis. O ši vagystė tikrai verta atskiro komentaro. Pasak Departamento įvykių suvestinės, rugsėjo 16 dieną, apie 12 val., 1949 metais gimusi E. J. pastebėjo, kad iš jos namo Musninkų miestelyje, Kernavės gatvėje, išlaužus plastikinio lango rėmą ir seifo duris, pavogtas 1983 metais gimusiam sūnui M. J. priklausantis 12-ojo kalibro lygiavamzdis šautuvas “TOZ 34 R”, taip pat 9 mm kalibro pistoletas “Makarov” (ginklams leidimai išduoti savigynai), 45 šoviniai bei nešiojamasis kompiuteris. Nuostoliai – 3334 litai.

“Širvintų krašto” informacija