Dienos tema

Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius nėra tarp atsiliekančių Vilniaus apskrityje. Priešingai – jis visada buvo ir yra trečioje ketvirtoje vietoje (po Ukmergės, Švenčionių…). Žemė negrąžinta tik apie 2,5 procento žmonių. Vienu metu Širvintų rajonas pagal gautų išvadų skaičių lenkė kitus apskrities rajonus (išskyrus Vilniaus) kelis kartus. Suprantama, Širvintos – netoli Vilniaus, graži gamta, todėl norinčių čia persikelti tėvų, senelių turėtą žemę iš kitur yra daug daugiau, negu, sakysime, į Šalčininkus ar Ukmergę. Nepaisant to, laisvos valstybinės žemės mūsų rajone dar yra gana daug.

Šių metų rugpjūčio 1 dieną Širvintų rajone buvo 6250 hektarų laisvos valstybinės žemės, kurią būtų galima grąžinti arba parduoti žmonėms. 2608 hektarus sudaro žemės ūkio naudmenos, 1963 hektarus – ariamoji žemė, 2124 hektarus – miškai, 120 hektarų – vandens telkiniai, 1398 hektarus – kitos naudmenos. Yra gauta išvadų, pagal kurias galima būtų nors šiandien grąžinti 642,14 hektaro žemės, bet tam nėra skirta lėšų, todėl, pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Arvydo Vosyliaus, visi darbai sustojo. Skaityti daugiau »

Keliame problemą
 Nori gauti kokią nors pažymą – mokėk. Nori nusikopijuoti dokumentą – mokėk. Vis mokėk ir mokėk. Ne išimtis ir Savivaldybė.

Nedideli tie mokesčiai – dažniausiai tik keli litai. Bet šį kartą norisi kalbėti ne apie tai. O būtent apie tai, kad norėdamas sumokėti tuos kelis litus, žmogus turi sugaišti pusvalandį ar valandą ir sumokėti trigubai daugiau.

Sakysime, besiruošiančiam į senatvės pensiją ar gavusiam neįgalumo grupę žmogui reikia kreiptis į Savivaldybės archyvą dėl pažymos apie 1984-1994 metais gautą atlyginimą pensijai apskaičiuoti. Užlipęs į ketvirtąjį aukštą (jei yra sveikatos taip aukštai laipioti) ir parašęs prašymą žmogus gauna lapelį, kad turi nueiti į DnB NORD banką ir sumokėti 3 litus ir 12 centų. Žmogus nusileidžia laiptais žemyn, palengva nupėdina į banką, ten paprastai būna nemaža eilutė, todėl tenka bent 10-15 minučių palaukti. Sumokėti reikia ne 3,12 lito, bet 8,12 lito, nes 5 litus už paslaugą ima bankas.Darbuotojai nieko negali pakeisti – esą taip turi būti, tokie paslaugų įkainiai. Skaityti daugiau »

Po to, kai rašėme

Po savaitės tūkstančius vaikų mokyklinis varpelis pakvies į klases. Nuskambės jis ir trims ketvirtokams juodiškiečiams. Tik ne savojoje mokykloje, o “svetur”. Nes tokia rajono tarybon išrinktų daugumos “tetų” ir “dėdžių” valia.

Anot Juodiškių pradinės mokyklos mokinių tėvų, apie mokyklos uždarymą buvo kalbama dar tuomet, kai šioje mokykloje mokėsi jie. Dabar šią mokyklą lanko jų vaikai, o problema išliko. Tiesa, dabar ji skaudesnė, nes jau pereita prie “darbų”. Dėl savo vaikų kovojantys tėvai nenusileido, ir kadangi meras sulaužė duotą pažadą, kad apie Juodiškių pradinio ugdymo skyriaus uždarymą nebus kalbama dar dvejus metus, jie atsilygino jam tuo pačiu – “negelbsti” Alionių pagrindinės mokyklos. Tačiau apie viską nuo pradžių. Skaityti daugiau »

Estafetinis bėgimas “Baltijos kelias”

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos iniciatyva rugpjūčio 21-23 dienomis aštuonioliktą kartą vyko tarptautinis estafetinis bėgimas “Baltijos kelias”, skirtas gyvojo “Baltijos kelio” 20-mečiui paminėti. Šis bėgimas primena visam pasauliui apie iškovotą mūsų Laisvę. Dvejus metus Baltijos šalių bėgikai bėgo ne “Baltijos kelio” trasa, bet aplink Baltijos jūrą, todėl šis bėgimas – ne dvidešimtas, bet aštuonioliktas. Šio tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo “Baltijos kelias” metu nuo starto Vilniuje iki finišo Taline iš rankų į rankas kaip estafetės lazdelės buvo perduodami kryželiai, simbolizuojantys laisvės trokštančių žmonių grandinę. Bet kurioje bėgimo trasos vietoje buvo galima prisijungti prie pagrindinių bėgikų ir bent 1 km bėgti su jais kartu.

Apie 12 valandą automagistralėje, ties posūkiu į Širvintas, bėgikus sutiko širvintiškiai. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė padėkojo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentui Romui Bernotui už šio bėgimo organizavimą, palinkėjo bėgikams sėkmės ir priminė, kad prieš dvidešimt metų, rugpjūčio 23-iąją, per Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 50-metį, apie 2 mln. žmonių iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos susikibę rankomis sudarė gyvą 650 km ilgio grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Skaityti daugiau »

Gera žinia miežių augintojams

Mažos šių metų grūdų supirkimo kainos kelia ūkininkams didelių rūpesčių, todėl jie domisi, ar nesikeis šių metų grūdų intervencinio supirkimo tvarka. Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis sako, kad šiemet esminių pasikeitimų dėl intervencinio grūdų pirkimo Europos Sąjungoje nėra. Tai reiškia, kad grūdai į intervencinius sandėlius bus pradėti pirkti nuo lapkričio 1 dienos, o  bazinė kaina taip pat išlieks tokia pati, kaip anksčiau – 101,31 EUR/t (349,5 Lt/t). Kokybės parametrai irgi nesikeičia. Bus superkami miežiai ir kviečiai.

Nustatyto bendro kiekio, kiek šalyje galima supirkti intervencinių grūdų, kol kas nėra nustatyta. Privaloma supirkti tiek, kiek siūloma, jei tik grūdai atitinka nustatytą kokybę. Kadangi dabar miežių kaina yra gerokai mažesnė už intervencinę, tikėtina, jog nuo lapkričio, jei rinkos kaina nepakils, augintojai į intervencinius sandėlius gali pasiūlyti didelius šių grūdų kiekius. Skaityti daugiau »