Keliame problemą

Šniponių sąvartynas jau uždarytas

Po ilgų delsimų liepos 16 dieną Šniponių sąvartynas nustojo funkcionavęs. Jo buvęs šeimininkas – UAB “Širvintų komunalinis ūkis”, yra Savivaldybės įmonė. Taigi visi reikalai, susiję su sąvartyno sutvarkymu, vienaip ar kitaip liečia ir Savivaldybės administraciją. Visų pirma, Vilniaus regiono Atliekų tvarkymo centras reikalauja, kad kol kas sąvartynas būtų bent minimaliai užkonservuotas: atliekos sustumtos į vieną kaupą, o kaupas užpiltas 10 centimetrų žemės sluoksniu. Vėliau bus skirta Europos Sąjungos fondo lėšų, ir Šniponių sąvartynas turėtų būti rekultivuotas. Komunalinio ūkio įmonė įpareigota prižiūrėti, kad į buvusį sąvartyną niekas nebepiltų jokių atliekų, kad jo teritorija nesiplėstų, o sukauptų jame atliekų vėjas nenešiotų po aplinkinę teritoriją.

Pasak “Širvintų komunalinio ūkio” direktoriaus D. Pečiulio, tokie reikalavimai yra suprantami, bet kaip juos reikės įvykdyti – neaišku.

Tiek atliekoms sustumti į gražų didelį kaupą, tiek teritorijai prižiūrėti reikia nemažai lėšų. O iš kur jų paimti? UAB “Komunalinis ūkis” esą turėjo tai žinodamas kaupti lėšas sąvartyno rekultivavimui daug metų, t. y. iš gyventojų imti daug didesnį mokestį už atliekų tvarkymą, negu ėmė. Tai, kad komunalininkai stengėsi neskriausti miesto gyventojų, už atliekų sutvarkymą ėmė tik tokį mokestį, kad pinigų užtektų vairuotojams, darbininkams, automobilių kurui, dabar atsisuko prieš juos. Kad ir kaip svarstysime – lėšų sąvartyno rekultivavimui turės surasti Savivaldybė.  Skaityti daugiau »

Mintys ne vien sau

Pinga statybininkų paslaugos, pinga elektros energija, pinga dujos, malkos, pinga kai kurie maisto produktai… Galima manyti, kad sumažinus pensijas, atlyginimus, pragyvenimo lygis išliks toks pat – kaip vargome, taip vargsime. Labiausiai turėtų nukentėti vadinamieji ponai, prisipirkę brangiai žemės, pastatų, prisiskolinę šimtus tūkstančių iš bankų… Bet, kaip sakoma, kol storas suliesės, liesas ir išdvės. Tikriausiai vėl bus sugalvota kas nors tokio, kad viską turės iškęsti varguoliai…

Visoje Lietuvoje pinga ir šilumos energija. AB “Kauno energija” nuo birželio vartotojams šilumą atpigino 22 procentais arba 5,45 cento už kilovatvalandę. Panevėžyje šiluma nuo 23,4 cento už kilovatvalandę atpigo iki 20,5 cento. Net visų peikiama “Litesko” sumažino šilumos energijos kainą Telšiuose per pastaruosius 12 mėnesių du kartus. Šilumos energija atpigo Druskininkuose, Marijampolėje, Palangoje, Ukmergėje, Akmenėje, Trakuose… Artimiausiu metu ji pigs Vilniuje ir kitur. Pasak pačių kvalifikuočiausių tos srities specialistų, labiausiai ji turėtų pigti ten, kur kurui naudojamos dujos ir biokuras, taip, kaip yra Širvintose, Molėtuose (Beje, Molėtų rajone šiluma yra viena pigiausių visoje šalyje). O Širvintose apie šilumos energijos pigimą niekas neužsimena nė žodeliu, priešingai – vietos politikai yra tos nuomonės, kad tarifus reikia dar labiau didinti, nes “Širvintų šiluma” esą išgyvena labai didelę krizę, neturi lėšų patiems būtiniausiems darbams. Ir iš tikrųjų, ko tik nepaklausi, visada išgirsi vieną ir tą patį atsakymą: “Neturime pinigų, neturime suvirintojų, nieko negalime padaryti.” Specialistai vaikšto būriais su pačiais moderniausiais, naujausiais prietaisais kišenėse, reikia ar nereikia kažką matuoja, kažką reguliuoja, už tai gauna nemažus atlyginimus – ir suprask tu, žmogau, kas tose Širvintose darosi!  Skaityti daugiau »

Savaitgalį Raseinių rajone buvusi Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimiera Prunskienė rengia sąskrydį. Kvietimai jame dalyvauti išsiųsti visiems šalies valstiečių liaudininkų skyriams. Jį gavo ir Širvintų “valstiečiai”. Kvietimai partijoje sukėlė sumaištį. Liepos pradžioje K. Prunskienė išplatino pareiškimą apie pasitraukimą iš Valstiečių liaudininkų sąjungos.

Renginį organizuojanti K. Prunskienė yra paskelbusi apie ketinimus kurti naują partiją. Pasak profesorės, apie palankumą naujai partijai paskelbė Valstiečių liaudininkų didžiųjų miestų skyriai: Panevėžys, Klaipėda, Šiauliai, dalis vilniečių, kauniečių.

Širvintų rajono tarybos narys Remigijus Čirba, vadovaujantis Valstiečių liaudininkų sąjungos rajono skyriui, sakė, kad širvintiškiai į profesorės organizuojamą sąskrydį nevyks.

- Su Kazimiera Prunskiene nieko bendro neturime ir nenorime turėti. Tai moteris, turinti didelių ambicijų, bandanti kažką keisti, kad vėl įgytų autoritetą ir paimtų valdžią, – “Širvintų kraštui” sakė R. Čirba. – Apie profesorės rengiamą sąskrydį pranešiau visiems partijos nariams, bet nė vienas tuo nesusidomėjo. Kiek žinau, taip pat elgiasi visi kaimiškieji Lietuvos rajonai, turintys didesnį rinkėjų palaikymą. Skaityti daugiau »

Dienos tema

Į bendrajame priėmime šiemet dalyvavusias 44 aukštąsias mokyklas – 20 universitetų ir 24 kolegijas rugsėjį sugužės per 36 tūkst. būsimų pirmakursių. 20,9 tūkst. iš jų mokysis valstybės finansuojamose vietose: didesnioji jų dalis – 11,6 tūkst. – mokysis universitetuose, o 9,3 tūkst. – kolegijose. Apie 15,5 tūkst. jaunuolių diplomo sieks patys mokėdami už studijas: beveik 12 tūkst. universitetuose ir apie 3500 kolegijose. Tuo tarpu 700 kolegijoms numatytų “krepšelių” grįš valstybei.

Pasibaigus stojamiesiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas prasidėjo diskusijos apie naująją aukštojo mokslo reformą. O tiksliau – apie jos trūkumus.

Dėstytojai teigia, kad ne visose darbo vietose reikalingi specialistai, turintys universitetinį išsilavinimą. Mat universitetus baigę teisininkai ir vadybininkai jau ne pirmus metus priversti registruotis darbo biržoje, o štai inžinerinių kolegijų programų absolventai visada randa darbą. Anot daugelio, aukštojo mokslo sistema turi keistis, nes universitetinis išsilavinimas šiandien yra sumenkintas. Į universitetus gali įstoti visi norintys – svarbiausia turėti pinigų. Dažnas dėstytojas sako, kad pinigai universitetams yra būtini, ir mokantieji studentai turi išlikti. Tačiau pripažįsta, kad turėtų studijuoti ir gabiausieji, kuriems mokslas būtų finansuojamas: valstybės ar mecenatų. Skaityti daugiau »

Valdžios sumanymai keičiasi kone kasdien, o tiksliau – naujienų, susijusių su nemokamu vaikų maitinimu galima laukti kas pusmetį. Tai maitina visus be išimties, tai vėl grąžina senąją tvarką ir maitinami tik nepasiturinčių šeimų vaikai. O dabar apskritai sunkiai surenka pinigų ir nemokamiems vaikų pietums. Ar tik neteks nuo šio rudens iš viso atsisakyti moksleivių maitinimo?

Daugelis puikiai prisimena, kad pernai mokyklų direktoriai plušo visą vasarą galvodami, kaip reikės pamaitinti visus vaikus, kuriems priklauso nemokami pietūs, nepažeidžiant higienos normų. Darbavosi ir virėjos, kurios iki rugsėjo turėjo sudaryti pusės metų valgiaraštį, atitinkantį tam tikrus reikalavimus. Nekalbant jau apie tai, kiek buvo išleista pinigų valgykloms pertvarkyti ir naujiems indams įsigyti.

Jau po pusmečio paaiškėjo, kad pinigai, skirti valgyklų inventoriui, buvo išleisti veltui, nes nuo 2009 metų sausio 1 dienos sugrįžta prie senos tvarkos, t.y. ir vėl pradėti maitinti tik tie vaikai, kurių tėvai gyvena vargingai. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Buvau ir primiršusi “Baltijos kelio” sukaktį, tad vieną rytą taip ir išsižiojau: per nacionalinę televiziją du širvintiškiai pristato originalų “Baltijos kelio” dvidešimtmečio paminėjimą. Jo esmė – kiekvienas yra kviečiamas nubėgti savąjį simbolinį Laisvės kilometrą – kur gali, kaip gali, kiek gali. Sumanymas tikrai gražus ir prasmingas.

Daug vandens nutekėjo ir daug pokyčių buvo per tą dvidešimtmetį. Turbūt ne vienas pasiilgo tos vienybės ir euforijos, kuri tada buvo apėmusi visus. Geras buvo laikas, kupinas džiugaus laukimo, stebuklo nuojautos, laisvės dvelkimo. Kas norėjo klausytis negausių skeptikų, pranašavusių tai, kas vyksta dabar? Taip, tokių pranašysčių tikrai buvo, bet iš tų kalbų tada tik juokas ėmė.  Skaityti daugiau »

Rugpjūčio 17-19 d.

Rugpjūčio 17-ąją į Policijos komisariatą išblaivėti pristatyti: V. R., gyv. Širvintų r. (girtas šlapinosi Širvintose prie gimnazijos), V. G., gyv. Širvintose (girtas šlitinėjo Vilniaus g.) ir Č. J., gyv. Širvintų r. (girtas triukšmavo N. J. kieme). V. B., gyv. Širvintose (girtas šlitinėjo Vilniaus g.), R. K., gyv. Širvintų r. (girtas šlitinėjo Družų k., Širvintų r..), R. V., gyv. Širvintų r. (girtas šlitinėjo Šiaulių k., Širvintų r.).

Pradėta pora ikiteisminių tyrimų.

Rugpjūčio 17 d. užregistruotas R. M., gyv. Vilniuje, skundas dėl Širvintų r., Jauniūnų sen., apvogtos sodybos. Padaryta 500 litų žala.

Rugpjūčio 19 d. užregistruotas A. K. skundas, kad rugpjūčio 14-ąją prie garažų jį sumušė pil. T. Š. (Kiek žinoma, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis A. K. buvo sumuštas prie Plento g. garažų).

Rugpjūčio 17 d. Širvintose rajono gyventojas A. G. neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį.

Rugpjūčio 17 d. VTS VTKPP pareigūnai išaiškino 10, rugpjūčio 18 d. – 6, 19 d. – 5 KET pažeidėjus.

-ab-

Klausimai

1. Nuo kelerių metų pradėjai domėtis sportu? Kas paskatino?2. Krepšinis – tai…3. Kuo gatvės krepšinis skiriasi nuo paprasto krepšinio?4. Ar niekada rimtai negalvojai apie profesionalo karjerą?5. Žaisdamas tikriausiai patiri nemažai traumų. Kas padeda atsitiesti?6. Tavo autoritetas.

Robertas

Jis – beveik profesionalas. Šoklus, greitas, darbštus žaidėjas, turintis gerą humoro jausmą. “Nekenčiu didelio dėmesio ir nemėgtu, kai mane giria,” – sako krepšininkas.

Robertas visada prižiūri krepšinio aikštelę Kalnalaukio g.

Dosjė:

Vardas: Robertas

Pavardė: Savickas

Pravardė: Robke

Amžius: 24 m.

Kredo: Neturėk autoritetų.

Aivaras

Jis – draugiškas, linksmas, komunikabilus. Su juo lengva bendrauti. Šis krepšininkas ne tik gerai žaidžia, bet ir yra geras žmogus. Jo nesavanaudiški veiksmai aikštelėje neretai atneša pergalę. “Krepšinis – tai aš,” – sako jis.

Aivaras (pirmajame plane) su komandos draugu.

Dosjė:

Vardas: Aivaras

Pavardė: Grygelevičius

Pravardė: Aivis

Amžius: 19 m.

Kredo: Niekada nepasiduok ir siek savo tikslo. Skaityti daugiau »