- Ar tiesa, kad UAB “Širvintų knygynas” praėjusiais metais buvo bene vienintelė Savivaldybės įmonė, turėjusi pelno?

- Apie kitas įmones nieko negaliu pasakyti, tačiau mūsų Knygynui praėję metai buvo labai palankūs. Dirbome sėkmingai – gavome šiokio tokio pelno.

- Širvintiškiai pastebėjo, kad Knygynas išgražėjo ne tik iš išore, tačiau ir savo vidumi. Ar tik šis remontas “nesuvalgė” jūsų uždirbtų pinigėlių?

- Knygyno išorę sutvarkė Savivaldybė. Prašėme pagalbos ir vidaus remontui, tačiau Savivaldybė tik pažadėjo, kad padės, kai galės. Taigi, kaip sakote, remontas beveik “suvalgė” mūsų pinigėlius, tačiau dabar ir mes, ir pirkėjai daug maloniau jaučiamės…

- Iš kur tas pelnas? Nejaugi širvintiškiai suprato knygų vertę ir atsirado dvasinis poreikis jas skaityti bei turėti patikusią knygą savo namuose?

- Knygyne dirbu tik antrus metus, todėl negaliu pasakyti, kaip buvo anksčiau. Mūsų kolegė Stasė, beje, Širvintų knygyne išdirbusi jau 45 metus, pasakojo, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo toks laikotarpis, kai žmonės beveik nepirko knygų. Šiaip, galima sakyti, kad tie žmonės, kurie mėgsta knygas ir jaučia poreikį jas skaityti, perka nuolat. Tiesą pasakius, mus gelbsti kanceliarinės prekės. Prieš ateidama dirbti į Knygyną, irgi dirbau prekyboje, todėl ši sritis man nėra nauja. Radome labai gerus kanceliarinių prekių tiekėjus, kurie mums leidžia neblogai uždirbti. Prekiaujame įvairiais buhalteriniais blankais, galime užsakyti įmonėms antspaudus. Mūsų geriausi klientai: mokyklos, Savivaldybė, UAB “Baltoji Savingė”, “grybynas”…

- Vis dėlto, kokios knygos yra perkamiausios?

- Labiausiai perka knygas iš serijų. Pavyzdžiui, šiuo metu labai populiari Stephanie Meyer fantastinė trilogija apie meilę vampyrų pasaulyje. Jau pasirodė dvi trilogijos dalys: “Saulėlydis” ir “Jaunatis”, o lankytojai jau seniai klausinėja apie trečiąją dalį. Knygų pardavimui labai svarbi jų reklama. Po pasirodžiusio ekranuose filmo “Lūšnynų milijonierius” padidėjo ir šių knygų pardavimo skaičius. Pardavėme net 20 knygų “Neregėta Lietuva”. Nors knyga kainuoja daugiau kaip 200 litų, tačiau ji to verta. Knygą sudaro daugiau nei 250 labai aukštos kokybės didelio formato fotografijų su aprašymais. Populiarios psichologinio turinio knygos, knygos apie sveiką gyvenseną. Tėveliai labai perka savo mažiesiems įvairias lavinamąsias knygutes.

- Užėję į knygynus dideliuose miestuose, matome reklamą, kad kai kurios knygos parduodamos net 50 procentų pigiau. Kaip yra pas jus?

- Jie yra dideli ir gali sau tokį “žaidimą” leisti. Galima ir mūsų knygynuose nusipirkti, pavyzdžiui, “Alma littera” leidyklos puikių romanų už 10 litų. Mes dažniausiai prekiaujame pagal konsignacijos sutartį, t.y. knygas parduodame ir turime atsiskaityti pagal tam tikrą sutartyje numatytą kainą, kurios mažinti negalime.

- Žodis “krizė” visiems įkyrėjo, todėl paklausiu kitaip: “Ar UAB “Širvintų knygynas” šiais metais dar nepateko į būseną, gresiančią jo paties stabilumui? Ar jaučiate naujo “ekonominio maro” padarinius?

- Savaime aišku, jaučiame ir mes. Šiek tiek sumažėjo lankytojų skaičius, tačiau tie žmonės, kurie pirko knygas anksčiau, tie perka ir dabar. Būna dienų, kada parduodame tik keletą, tačiau būna ir tokių, kada lankytojai nuperka net 20 knygų. Kol kas labai negalime skųstis. Kad tik nebūtų blogiau? Labai padeda nauja darbuotoja Edita Kanapeckienė. Jau minėjau, kad Knygyne jau 45 metus dirba Stasė Stuklinskienė. Tai neįkainojama darbuotoja. Ji pažįsta visus rajono žmones, žino, kuris lankytojas kokias knygas mėgsta. Ji puikiai “pažįsta” ir knygas bei gali greitai pasakyti, kur ir kokia padėta.

- Puiku, kai ilgais žiemos vakarais galima atsisėsti prie spragsinčio židinio, su pasimėgavimu atsiversti naujos knygos puslapį ir pasinerti į nepažįstamą pasaulį… Kas trukdo žmonėms, ypač jaunimui, nors retkarčiais savo malonumui atsiversti knygą?

- Bėda ta, kad jie nejaučia to malonumo… Dažniausiai visą laisvą laiką “suvalgo” kompiuteriai. Žinoma, galima skaityti ir elektronines knygas, tačiau tikra knyga yra lyg gyvas daiktas, kurią galima su malonumu paliesti, ją pavartyti. Smagu jaustis geros knygos šeimininku…

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Tarybos posėdžio metu pristačius šį klausimą, keli tarybos nariai siūlė ekonominės krizės metu nedidinti mokesčio naštos tėvams. Tačiau V. Šimonėlis pradėjo “protinti” tarybos narius tvirtindamas, kad “abonentinio mokesčio” už vaiko išlaikymą darželiuose-lopšeliuose padidinimas nuo 13 iki 20 litų yra labai nežymus. Be to, pridūrė, kad Širvintų lopšelių-darželių mokestis yra vienas mažiausių (argi ne toks pats jo “argumentas” buvo ir didinant atliekų surinkimo mokestį?). Tačiau ar tikrai taip yra?.. Gal vis dėlto prieš tvirtindamas tokį absurdišką dalyką V. Šimonėlis galėjo pasidomėti, kiek už vaiko išlaikymą lopšeliuose-darželiuose moka kitų, panašių į mūsų, rajonų gyventojai?

Mūsų rajone vaiko išlaikymas per dieną lopšelyje kainuoja 6,70 lito, darželyje – 7,40 lito, taigi per mėnesį susidaro 150-163 litai, neskaitant vadinamojo “abonentinio mokesčio”. Tarybai patvirtinus minėtą sprendimą, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos per mėnesį už vaiko buvimą lopšelyje-darželyje tėvai turės sumokėti nuo 170 iki 183 litų (įskaitant padidintą “abonentinį mokestį”).

Molėtų rajono kultūros ir švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja ūkio reikalams Aldona Rusteikienė patikino, kad vienos dienos vaiko išlaikymas lopšelyje kainuoja 5,90 lito, o darželyje – 6,60 lito. Taigi mėnesio vaiko išlaikymas Molėtų lopšeliuose-darželiuose kainuoja 130-145 litus. O vadinamasis “abonentinis mokestis” ten yra dvigubai mažesnis nei nuo rugsėjo 1 dienos bus Širvintose – tik 10 litų. Skirtingai nuo mūsų Savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybė, atsižvelgdama į šalyje susidariusią ekonominę situaciją, kol kas neketina didinti minėto mokesčio.

Elektrėnų savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistai bei darželio “Drugelis” direktorė patikino, kad šio rajono vaiko išlaikymas lopšelyje-darželyje per mėnesi tėvams atsieina 110-120 litų ir nėra jokio “abonentinio mokesčio”. Tiesa, ten tėvai moka po 50 centų per dieną (15 litų per mėnesį) už kanceliarines priemones vaikams.

Pateikėme tik dviejų atsitiktinai pasirinktų rajonų, kuriuose mokestis už vaikų išlaikymą yra mažesnis nei Širvintose, pavyzdžius. Minėtos Savivaldybės bent jau kol kas to mokesčio didinti nesiruošia. Tikėtina, kad panašiai besitvarkančių rajonų dar yra ne vienas ir ne du. Taigi Širvintų rajono tarybos nariams reikėtų atsakingiau žiūrėti į savo darbą, juk jie išrinkti ginti rajono žmonių interesus, o ne atvirkščiai…

Ivona Komarovska

Ar visi tėvai įstengs sumokėti gerokai padidėjusį mokestį už vaikų lopšelius-darželius.

Liepos 9 dieną jau trečią kartą Bagaslaviškio bendruomenė rinkosi aptarti šalia Raganos kalno esančio žvyro ir smėlio telkinio problemų. Priminsiu, kad šių metų kovo 20 dieną UAB “Baltijos karjerai” jau bandė pristatyti visuomenei šio karjero poveikio aplinkai vertinimą. Vietiniams gyventojams pasipriešinus, gegužės 26 dieną į susitikimą su bagaslaviškiečiais tiesiai į būsimą žvyro ir smėlio telkinį (seną karjerą) atvyko rajono meras Kęstutis Pakalnis, vicemeras Valdas Radionovas, penki tarybos nariai bei aplinkos apsaugos agentūros vadovas Romualdas Sližauskas. Buvo nutarta pateikti rajono tarybai svarstyti reikalą dėl būsimo žvyro ir smėlio telkinio panaudojimo Savivaldybės reikmėms ir pasiūlyti neleisti nuomoti šio telkinio UAB “Baltijos karjerams”. Gegužės 29 dienos rajono tarybos posėdyje buvo vienbalsiai nepritarta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimui. Tokiu tarybos sprendimu bagaslaviškiečiai liko patenkinti ir manė, kad jų ramybė bus išsaugota. Tačiau… 

Atėję į susitikimą šį kartą bagaslaviškiečiai vienas kito klausinėjo: “Kas iš tikrųjų valdo mūsų rajoną? Juk rajono Savivaldybės taryboje buvo vienbalsiai priimtas sprendimas nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai?” Susitikimo pradžioje Bagaslaviškio bendruomenės atstovė Roma Vareikienė tiesiai šviesiai paklausė UAB “Baltijos karjerai” atstovų: “Kodėl vėl grįžtate į mūsų žemes?”

Šį kartą susitikime su miestelio gyventojais dalyvavo UAB “Baltijos karjerai” direktorius V. Subačius, kuris taip pat šviesiai tiesiai rėžė, kad iš tikrųjų šio susitikimo galėjo ir nebūti…

- Su jumis susitinkame tik iš žmoniškumo, norėdami žinoti jūsų reikalavimus ir susitarti dėl kompromisų. Nėra tokio įstatymo, kuris draustų eksploatuoti šį telkinį. Rajono tarybos sprendimas nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai buvo nepagrįstas, nes visi kiti “objektai” jį jau patvirtinę…, – kalbėjo bendrovės direktorius. Jis pabrėžė, kad anksčiau apie tai – leisti ar neleisti steigti karjerą – Savivaldybėje diskusijos nebuvo. Buvo kalbama tik apie tam tikras sąlygas.

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos direktorius Pranas Kamienas teigė, kad projektas buvo leistas įgyvendinti tik su keliomis sąlygomis: būtent buvo reikalaujama laikytis atstumų nuo Raganos kalno (500 m) ir nuo kapinių (300 m). Jeigu šių sąlygų būtų nesilaikoma, tai leidimas negaliotų.

UAB “Baltijos karjerams” poveikio aplinkai vertinimą atliko UAB “Ekokonsultacijos”. Jos atstovė bagaslaviškiečiams aiškino, kad nėra nustatyta Raganos kalno sanitarinė apsaugos zona. Kultūros apsaugos departamentas nematė tam poreikio (taip nutarė Kultūros apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Rasa Putrimienė). Kol zona nenustatyta, taikomi tokie reikalavimai: fizinė zona – 50 metrų, vizualinė – 500 metrų. Taigi, UAB “Baltijos karjerai” teigia, kad įstatymai neįpareigoja laikytis Savivaldybės leidime įrašytų sąlygų, todėl ir tas leidimas iš esmės galioja… Žodžiu, nėra tokių įstatymų, kurie įpareigotų laikytis šių sąlygų, o vertinti atstumus – ne Savivaldybės kompetencija.

Bagaslaviškio gyventojų nuomonė buvo vieninga – neatiduoti karjero. Jų argumentai išliko tie patys: netoli karjero yra saugoma kultūros paveldo vertybė – Alkakalnis, vadinamas Raganos kalnu, kurio vertė – istorinė ir mitologinė, o planuojamas karjeras bus tik 50 metrų nuo Raganos kalno. Netoli karjero yra Bagdyšių kapinės. Tačiau pagrindinis vietinių gyventojų argumentas – kelias su dviem staigiais ir pavojingais posūkiais, einantis per miestelį. Bagaslaviškiečiai nesutiko, kad 15 metų kiekvieną dieną pro miestelį važinėtų 30 – 40 tonų sveriančios mašinos. Kas norėtų nuo ryto iki vakaro klausytis pravažiuojančių sunkiasvorių mašinų ūžesio? Juk beveik visi miestelio centre stovintys gyvenamieji namai yra vos už keleto metrų nuo kelio. Pasak gyventojų, karjero poveikis aplinkai ištirtas, o kas ištirs tokį poveikį žmonėms? Ar neatsilieps žmonių sveikatai šis bendrovės verslas?

Tuo tarpu UAB “Baltijos karjerų” atstovai kalbėjo tik apie galimus kompromisus: “gulinčius policininkus”, naujus gyvenamųjų namų langus, kažkokias mistines tvoras, apsaugančias nuo taršos ir triukšmo, bei pan. Bendrovės direktorius teigė, kad karjerui eksploatuoti steigiama įmonė bus įregistruota Širvintų rajone ir 10 procentų verslo pelno gaus Savivaldybė. Buvo pažadėta po 15 metų “padaryti” skaidraus vandens ežerą, įrengti paplūdimį, sutvarkyti aplinką.

Susitikime su bagaslaviškiečiais dalyvavęs vicemeras Valdas Radionovas patikino, kad Savivaldybė palaiko kaimo bendruomenę. “Turite gauti bendruomenės pritarimą”, – konstatavo vicemeras. Paaiškėjo, kad UAB “Baltijos karjerai” dar nėra gavusi sprendimo iš regioninio Aplinkos apsaugos departamento. Matyt, jiems ten taip pat buvo pasakyta, jog reikalingas bendruomenės pritarimas…

Bagaslaviškiečiai žadėjo rinkti parašus prieš karjero steigimą, paduoti bendrovę į teismą, kalbėjo apie moralinius dalykus, apeliavo į sąžinę. UAB “Baltijos karjerai” išklausė, tačiau ir toliau kalbėjo tik apie kompromisų galimybę. Tarp gyventojų vyravo įvairios nuotaikos. Pesimistai tarpusavyje kalbėjo, kad šie vyrukai vis vien savo pasieks. Optimistai teigė, kad be bendruomenės sutikimo “Baltijos karjerai” negalės objekto naudoti, kad svarbu nepasiduoti spaudimui. Taigi, gyventojams liko du variantai: rinkti parašus prieš UAB “Baltijos karjerų” atėjimą į Bagaslaviškį arba per keletą savaičių pateikti savo motyvuotus siūlymus, o tai iš esmės reikš karjero atidavimą į bendrovės rankas.

Remigijus Bonikatas