Kam reikalingos seniūnaitijos?

Prieš svarstant seniūnaičių sueigos nuostatų projektą, rajono meras K. Pakalnis pranešė, kad šį reikalą pristatys teisės ir personalo skyriaus vedėja Vaida Baltaduonienė. Administracijos direktorė Elena Davidavičienė paaiškino, kad V.Baltaduonienė yra komandiruotėje, todėl nuostatų projektą tarybai pateiks ji. Keista, rajono meras net nežino, kur yra Savivaldybės administracijos darbuotojai. V. Šimonėlis klausė, kieno iniciatyva kuriasi seniūnaitijos, ar žmonės to nori, ar kas nors norės dirbti už dyką, pagaliau, juk yra kaimo bendruomenių pirmininkai, valdybos. Kam dar reikalingi kažkokie seniūnaičiai? Meras paaiškino, kad įstatymą reikia vykdyti, todėl nieko pakeisti negalima, toks esą yra Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nurodymas. 18 balsų dauguma seniūnaitijų nuostatai buvo patvirtinti. 

Buvo teikiamas svarstyti ir seniūnaitijų sudarymo reikalas. Nepaisant to, kad nuostatai buvo patvirtinti beveik vienbalsiai, už tai, kad būtų patvirtintos seniūnaitijų teritorijos, balsavo tik 5 rajono tarybos nariai. Iš esmės reikalas liko neišspręstas.

Didės žemės nuomos mokestis?

Svarstant valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą, atsitiktinai buvo išsiaiškinta, kad žemė dabar bus suskirstyta jau ne į 27 zonas (kaip buvo iki šiol), o tik į 24. Todėl kai kam pasikeis žemės nuomos mokesčio dydis. Ir ne į mažesnę pusę. Nors Finansų skyriaus vedėja Vilija Ramaškevičienė tikino, kad stengsis daryti viską, jog nuomotojai labai nenukentėtų, visiems buvo aišku – tokia priemonė įgyvendinama tik tam, kad Savivaldybė surinktų daugiau pinigų.

Penki procentai “iš lubų”

Diskusijų kilo svarstant mokinio krepšelio lėšų paskirstymo, perskirstymo, naudojimo ir perdavimo tvarkos aprašo pakeitimą. V. Šimonėlio siūlymu, daroma labai negerai, kad viename posėdyje pasitikima mokyklų direktoriais, įgyvendinamas mokyklų finansinis savarankiškumas, o kitame numatoma galimybė mokinio krepšelio lėšas perskirstyti “iš aukščiau”. Su tokia nuomone sutiko absoliuti dauguma tarybos narių, todėl projektas pataisytas mokyklų naudai (iš mokinio krepšelio lėšų išgyvenančioms mokykloms bus perskirstomos tik tos lėšos, kurios viršys 105 procentus būtinų joms lėšų). O kodėl atsirado būtent tie papildomi 5 procentai? Gal turėjo būti 3 ar 10? Kas skaičiavo? Jei neišsilaikančioms iš savo lėšų mokykloms užteks to likučio nuo 105 procentų, kam reikėjo rengti projektą, pagal kurį būtų nusavinama nuo didelių mokyklų daugiau lėšų?

Ir vėl nugalėjo brangintojai

Diskusijų kilo dėl būtinybės didinti užmokestį už vaikų išlaikymą rajono ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Švietimo skyriaus vedėja R. Jagminienė įrodinėjo, kad vadinamasis 13 litų abonentinis mokestis per mėnesį už vaiko priežiūrą lopšelyje-darželyje yra per mažas, todėl jį būtina padidinti bent iki 20 litų. Jai pritarė tarybos narys Vytas Šimonėlis. Pridėjus mokestį už maitinimą, dabar tėvams už vaiko išlaikymą darželyje tektų mokėti 182 litus per mėnesį. Kai kurie tarybos nariai sakė, kad tokia suma yra juokingai maža, kiti tikino, kad sunkmečiu praradusiems darbą tėvams tai bus nebepakeliama, nes ir taip viskas kasdien brangsta. Galiausiai buvo balsuojama. Nugalėjo nusiteikusieji viską branginti. Net 15 rajono tarybos narių pakėlė mandatus už tai, kad mokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų padidintas.

Diskusijos buvo beįsiplieskiančios ir svarstant šių metų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių pakeitimus. Rajono tarybos narė Marija Gudonienė teigė, kad skirti net 4 tūkstančius litų už informaciją spaudoje yra per daug. Galima daug pigiau išleisti lankstinukus, kurie pasiektų kiekvieną šeimą. Gal taip yra todėl, kad rajono vadovai giminystės ryšiais yra susietiti su rajono laikraščių leidėjais? Ar neužtektų skirti pusę tiek? Kodėl valstybė turi finansuoti kažkieno biznį?
Ar Savivaldybė išgelbės “Vasmangą”?

Bene daugiausiai diskusijų sukėlė rajono tarybos nario Alfredo Astiko ir jo žmonos Jurgitos Pukaitės siūlymas Savivaldybei pirkti UAB “Vasmangas” (laikraščio “Širvinta” redakcija) patalpas. UAB “Vasmangas” už komunalines paslaugas įsiskolino daugiau kaip 16 tūkstančių 630 litų. Didesnė dalis patalpų areštuota. Patikimi šaltiniai sako, kad bendrovę slegia didelės skolos ir už laikraščio spausdinimą. Savivaldybės administracija birželio 17 dieną išsiuntė “Vasmangui” raštą su raginimu kuo skubiau likviduoti visas skolas, nes, priešingu atveju, bus priversta kreiptis į teismą. Astiko šeima, nematydama kitos išeities, nutarė parduoti redakcijos patalpas ir garažą J. Janonio gatvėje. Siūloma pirkti patalpas už 350 tūkstančių litų. Tarybos nariai diskutavo: “Gal tas patalpas ir būtų galima pirkti, nes būti viso pastato savininku yra daug patogiau, bet kuo pagrįsta tokia didelė kaina? Pasak V. Šimonėlio, šiuolaikiškai suremontuotų patalpų Širvintų mieste rinkos kaina šiuo metu neviršija 2,3 tūkstančių litų už kv. metrą. Taigi, 112 kv. metrų patalpos turėtų kainuoti ne daugiau kaip 257 tūkstančio litų. Atsižvelgiant į tai, kad sunkmečiu nekilnojamasis turtas nuolat pinga, į patalpų nusidėvėjimo laipsnį, į tai, kad daugiau kaip pusei jų apribota disponavimo teisė, į tai, kad jos yra viršutiniame pastato aukšte, mokėti reikėtų gal tik pusę tiek ar dar mažiau. V. Jasiukevičius teigė, kad pirkti šias patalpas Savivaldybei yra nenaudinga.

Nors “Širvintos” redaktorė N. Tuškevičienė patikino, kad visos skolos iki pirkinio juridinio įforminimo bus likviduotos, visi areštai panaikinti ir pagąsdino, kad, Savivaldybei atsisakius pirkti, redakcija bus parduota kitam pirkėjui, reikalo svarstymas atidėtas. Tarybos nariai atkirto: “Parduoti galite tik ne už mažesnę kainą, negu siūlote mums, nes Savivaldybė turi į šias patalpas pirmumo teisę.”

***

Toliau skaitykite laikraštyje

Steponas Liktoravičius

Projekto tikslas – padėti jaunimui išmokti priimti sprendimus, susipažinti su savivaldos struktūra, funkcijomis, analizuoti demokratijos sistemą bei pasidalyti patirtimi su kitų šalių jaunimu. Jaunimui suteiktos sąlygos susipažinti ne tik su vietos, bet ir kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos) savivaldybėmis. Projekto planuose minima netgi pažintis su Europos Parlamentu Briuselyje. 

Šios savaitės pirmadienį projektą įgyvendinančių jaunų žmonių grupė Širvintų kultūros centro mėlynojoje salėje prie arbatos puodelio susitiko su rajono vadovais ir tarybos nariais. Deja, į susitikimą su jaunimu atėjo tik du rajono tarybos nariai: Vincas Jasiukevičius ir Nikolajus Dorofejevas. Palaukę, kaip pridera pagal visas demokratijos taisykles, penkias minutes, projekto dalyviai pradėjo pokalbį. Parodę, kad demokratijos taisykles galima pažeidinėti, negerbti kitų laiko, po 15 minučių į salę įėjo rajono meras Kęstutis Pakalnis, administracijos direktorė Elena Davidavičienė ir rajono tarybos narė Jadvyga Raudeliūnienė. Pavėlavusieji pasiaiškino, kad atėjo tik ką iš kito posėdžio, tuo parodydami, kad vadovams viskas leidžiama, kad baigti posėdžius taip pat galima nesilaikant reglamento. Tokia “demokratijos” mokykla, nėra abejonės, užsifiksuos jaunų žmonių sąmonėje, sunku pasakyti, bet gal ir jie kada nors darys tą patį, nekreipdami dėmesio į jokias taisykles, elementarų mandagumą, pagarbą kitiems. O gal, pasak rajono mero, į tokias “smulkmenas” net korespondentai neturėtų kreipti dėmesio, rašyti reikėtų tik tai, kas patogu ir paranku valdantiesiems? O gal jaunimas, gavęs tokį valdžios vyrų ir moterų “demokratijos” pradžiamokslį, susimąstys ir niekada nekartos save vadinančių patyrusiais politikais žmonių (patyrusieji taip tikrai niekada nesielgia, ypač tada, kai žino, kad eina mokyti kitų demokratijos elementoriaus) klaidų.

Kiekvienas susitikimo dalyvis prisistatė, pareiškė savo pageidavimus, dalyvavimo projekte tikslus. Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos moksleivė Justina Vaitiekūnaitė sakė dalyvavusi rajono tarybos posėdyje. Ji tikėjosi didesnių diskusijų, ginčų, bet nieko panašaus neišvydo – įspūdis toks, kad viskas iš anksto paruošta, surašyta, tarybos nariams belieka tik pakelti mandatus (beje, kai kurie Širvintų rajono tarybos nariai vis dar balsuoja keldami ranką be tarybos nario pažymėjimo ir į tai posėdžio pirmininkas ne tik nekreipia dėmesio, bet ir pats balsuoja plika ranka).

Tarybos narys N. Dorofejevas aiškino, kad didžiausios diskusijos vyksta tarybos komitetų posėdžiuose, ten parengiami sprendimų projektai. V. Jasiukevičius kvietė tiek jaunimą, tiek žurnalistus stebėti komitetų darbą, diskusijas aprašyti vietos spaudoje. Didesnio rajono valdančiųjų žmonių ryšio su visuomene pageidavo ir mokytoja Laura Kiškytė. Pasak jos, įspūdis toks, kad paprasti rajono gyventojai apie valdžios sprendimus sužino tada, kai tie sprendimai jau būna priimti.

Tarybos narė Jadvyga Raudeliūnienė sakė, kad jaunų žmonių domėjimasis politika gali būti labai naudingas visuomenei. Jaunimas yra drąsus, į akis visada rėžia teisybę, patarimai paskatintų politikos senbuvius daryti mažiau klaidų.

O rajono meras Kęstutis Pakalnis eilinį sykį pabėdojo, kad jauni žmonės yra labai neaktyvūs, vos vienas kitas domisi tuo, kas vyksta Savivaldybėje. Dažniausiai esą tik reikalaujama, o kaip tai galima įgyvendinti, nesvarstoma. Pasak jo, vadovaujantys Savivaldybei politikai ir tarnautojai privalo laikytis įstatymų, todėl atseit didelės demokratijos čia nėra. Nors ir stengiamasi, kad visi rajono tarybos sprendimai būtų teisėti, bet dalį jų yra panaikinęs Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, dalį – teismai. Pasak mero, net sprendimai dėl karšto ir šalto vandens, šilumos kainų nepriklauso nuo rajono tarybos, nes esą ne ji, bet Valstybės kainų komisija rengia tokius projektus, Savivaldybė tai tik formaliai patvirtina.

Ar nekils jaunimui klausimų: kam tada tokia Savivaldybė apskritai reikalinga; kas kitas, jei ne išrinkti žmonių atstovai turi kovoti, kad taip nebūtų; kas turi išsireikalauti daugiau teisių?

Steponas Liktoravičius

Prie apskritojo stalo susėdo demokratiškumo ugdymo projekto “Jaunimo stebimi” dalyviai ir rajono valdžia.

Pagal visas demokratijos taisykles tiksliai nurodytu laiku į salę įėjo rajono tarybos nariai Vincas Jasiukevičius ir Nikolajus Dorofejevas.

Džiugina ir Širvintų rajono mokyklų valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Iš 112, Širvintų Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos kandidatų, pasirinkusių laikyti gimtosios kalbos valstybinį egzaminą, tik 6 neišlaikė. Gimnazijos direktorė Janina Martinaitienė džiaugėsi, kad išlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzaminą gimnazistų procentas yra didesnis (per 94 proc.) už šalies vidurkį. Daugiausiai, po 99 balus, surinko Simona Grybkauskaitė ir Jurgita Grigalaitytė. Be šių dviejų merginų, per 90 balų surinko dar 9 abiturientai.

Atsižvelgiant į praėjusių metų brandos egzaminų sesiją ir pateiktas rekomendacijas, šiemet, siekiant paspartinti egzaminų vertinimą, palengvinti krūvį vertintojams bei sudaryti palankesnes jų darbo sąlygas, lietuvių kalbos (gimtosios) egzamino kandidatų darbai buvo vertinami dviem lygmenimis: teksto suvokimo dalies darbai buvo vertinami centralizuotai, kaip ir iki šiol, o teksto rašymo dalies darbai buvo vertinami savivaldybių įsteigtuose vertinimo centruose. Valstybinio gimtosios lietuvio kalbos teksto rašymo dalies darbai buvo tikrinami ir Širvintų vertinimo centre. Tiesa, rajono lietuvių kalbos mokytojai tikrino ne Širvintų, bet kitų rajonų kandidatų darbus.

Valstybinį matematikos egzaminą pasiryžo laikyti 79 dvyliktokai. Šio egzamino rezultatai yra truputį prastesni, nes 10 kandidatų jo neišlaikė. O ir išlaikiusiųjų procentas yra mažesnis (per 87 proc.) už respublikinį. Daugiausia, po 94 taškus, surinko Martynas Kamarauskas ir Julius Mateliūnas. Dviem balais mažiau (po 92 taškus) surinko Aistis Marčiauskas ir Ugnė Urbanavičiūtė.

Kur kas blogiau sekėsi laikantiems valstybinį anglų kalbos egzaminą abiturientams, nes iš 65 net 11 kandidatų minėto egzamino neišlaikė. Iš 83 proc. išlaikiusiųjų daugiausiai – 95 balus – surinko Karolis Urniežius, 93 – Edmundas Bonikatas.

Ketvirtas pagal pasirinkusiųjų skaičių buvo istorijos valstybinis egzaminas. Iš 64 Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos kandidatų neišlaikė tik 4. Iš beveik 94 proc. išlaikiusiųjų daugiausiai – 89 balus – surinko Martynas Lisauskas.

Valstybinį rusų kalbos brandos egzaminą laikė 13 abiturientų, iš jų vienas neišlaikė, o daugiausiai – 97 balus – surinko Andrej’us Larionov’as.

Janina Martinaitienė sakė, kad visus kitus egzaminus abiturientai išlaikė labai gerai, pvz., iš 3 laikiusiųjų informacinių technologijų egzaminą, du surinko per 50 balų. Martynas Kamarauskas surinko daugiausiai – 91 balą – iš fizikos valstybinio egzamino. Didžiausias chemijos egzamino įvertinimas yra 65 balai. Iš 6 laikiusiųjų biologijos valstybinį egzaminą, 3 kandidatai surinko per 50 balų.

Gimnazijos direktorė ypač didžiuojasi Gaile Skardžiūte, Laima Vasiliauskaite, Martynu Lisausku, Jovita Urbanavičiūte (laikė net po 4 valstybinius egzaminus), Ugne Urbanavičiūte ir Martynu Kamarausku (laikė po 3 valstybinius egzaminus) bei Justina Lisauskaitė (laikė 2 valstybinius egzaminus). Šie 7 abiturientai brandos atestatus gaus su pagyrimu. Be to, Janina Martinaitienė džiaugiasi, kad po pakartotinės sesijos šiemet brandos atestatus tikriausiai gaus visi 193 Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos abiturientai. Anot direktorės, to, kad brandos atestatus gautų visi kandidatai, jau senokai nebuvo.

Pokalbio pabaigoje gimnazijos direktorė buvusiems dvyliktokams palinkėjo sėkmės pasirenkant savo ateities svajonę.

Gelvonų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Stankevičienė džiaugiasi savo mokinių rezultatais, nes iš visų valstybinių brandos egzaminų tik vienas – biologijos – buvo neišlaikytas. Tiesa, tik vienas abiturientas šį egzaminą ir laikė. Iš 3 laikiusiųjų gimtosios lietuvių kalbos egzaminą, vienas kandidatas surinko 55, kitas – 48, trečias – 24 balus. Anglų kalbos egzaminą laikė irgi 3 abiturientai, du iš jų surinko po 32, o vienas – 28 balus. Istorijos ir matematikos valstybinius egzaminus laikė po 2 Gelvonų vidurinės mokyklos abiturientus. Iš istorijos kandidatai surinko 81 ir 41 balą, iš matematikos – 69 ir 29 balus.

Musninkų vidurinės mokyklos direktorius Vladas Trakimavičius nesileido į kalbas. Jis tepasakė, kad visus egzaminus išlaikė visi abiturientai. Apmaudu, bet susidaro nuomonė, kad mokyklos direktorius nesidžiaugia nei abiturientais, nei jų pasiektais rezultatais. O juk būtent jie savo pastangų per egzaminus dėka atneša šlovę mokyklai.

Kol kas negalime pateikti išsamesnių brandos egzaminų rezultatų, nes mokyklos dar nespėjo padaryti jų analizės.

Ivona Komarovska

Už voveraičių litrą pardavėjai prašo maždaug 15 litų, bet sutinka ir derėtis. Už kitas miško gėrybes – saulės atokaitoje prisirpusių žemuogių stiklinaitę – prašoma 4 litų.

Kalvarijų, Halės, gyvenamųjų mikrorajonų turgeliuose braškių kilogramas kainuoja nuo 6 iki 8 litų. Yra daug iš Vengrijos atvežtų trešnių, kurių kilogramas kainuoja 7-8 litus. Tiems, kurie nori paskanauti sultingų arbūzų, už kilogramą tenka mokėti 4 litus.

Turguose daug daržovių. Žiedinių kopūstų ar baklažanų kilogramas kainuoja 3 litus, saldžiųjų paprikų – 4 litus. Už šviežio česnako galvutę prašoma 50-70 centų, už šviežių morkų kilogramą – 3 litų, šviežių raudonųjų burokėlių – iki 3 litų už kilogramą.

Šalies ūkininkai jau atveža šviežių bulvių, kurių kilogramas kainuoja apie 3 litus, o pernykščių kilogramas – 1,5 lito. Mažų agurkų kilogramas – nuo 3 iki 4 litų, o pluoštelis krapų, juodųjų serbentų, vyšnių ir krienų lapų jiems raugti – 1 litas. Traškių šiemetinio rauginimo agurkų kilogramas kainuoja 8 litus.

Turguose pagausėjo ūkininkų atvežtų pieno produktų – varškės, sūrio, sviesto, rūgpienio, grietinės. Už kaimiškos tirštos grietinės kilogramą prašoma 8 litų, pieno litrą – 2 litų. Ožkos pienas gerokai brangesnis – už jo litrą prašo po 5-6 litus, o ožkos sūris išties delikatesas, jo kilogramas parduodamas už 30 litų.

Vasarą šiek tiek atpigo kiaušiniai, jų dešimtis kainuoja nuo 3,2 iki 4 litų. Duona, pyrago gaminiai pigesni nei prekybos centruose. Be to, mažų kepyklėlių kepėjai sugeba geriau perprasti pirkėjų skonį, sumaniai panaudoja dar močiučių laikų gamybos receptus.

Panaši situacija Širvintų turguje, tik prekių asortimentas skurdesnis. Šviežių bulvių galima nusipirkti taip pat po 3 litus už kilogramą. Už mažesnių kilogramą prašo tik 2,5 lito. Trečiadienį moteris pardavinėjo šviežias morkas (apie 0,5 kilogramo pundeliais) po 2 litus. Po tiek pat pardavinėjo svogūnų laiškus. Už žemuogių stiklinę prekiautojas prašė (kaip ir Vilniuje) 4 litų. Perkantys didesnį jų kiekį nusiderėdavo iki 3 litų.

“Širvintų krašto” informacija

Varnalėšų ūkininkas Vincokas veltui brazdinosi apie seniūno Kastyčio duris – nepadėjo nei barbenimas nuo darbo sukumpusiais pirštais, nei stebuklingi žodžiai, kaip antai: “Kastyti, atverk”, nei atsisveikinimo spyris į duris. Taip ir būtų išpėdinęs su trispalve ant peties į gatvę nieko nepešęs, jei su stikline rankoje už savo kabineto durų nebūtų pradingęs seniūnijos patarėjas jaunimo reikalams Budulis. Nutaręs, kad šiuo atveju geriau Budulis, nei nieko, Vincokas tyliai pravėrė jo kabineto duris. Tai, ką išvydo, ūkininką ir prajuokino, ir suglumino: pasilenkęs virš minkštasuolio, patarėjas šaukštu maitino kažkokį žmogelį, su rankšluosčiu ant kaktos. Kabinete tvyrojo aštrus karvalolio kvapas.

- Gal iškviesti greitąją? – pasiteiravo Vincokas ir ėmė raustis kišenėse. – Turiu čia tokį seną “mobiliaką”, tik, va, naudotis nemoku.
- Slėpkis su savo mobiliaku, – atsigręžęs sušnypštė Budulis. – Dar betrūko, kad visokios kalbos apie seniūno sveikatos būklę pasklistų.

Tik dabar Budulis atkreipė dėmesį, kad tas išbalęs ir rankšluosčiu galvą susiveržęs žmogelis – Varnalėšų seniūnas.

- Sunkios pagirios? – užjautė Vincokas. – Mano tėvui kai būdavo, tai mes pirmiausia…

Budulis pakišo kumštį ūkininkui po nosimi:

- Užsičiaupsi tu, ar ne?! Negi nematai, kad čia visai kiti reikalai?

Vincokas patraukė nosį:

- Mano tėvui nuo pagirių irgi širdis sustreikuodavo. Tik mes duodavom ne karvalolio, o agurkų rūgštymo…

Budulis norėjo dar kartą Vincokui panosėn kyštelėti kumštį, tačiau seniūnas silpna ranka jį sulaikė ir ėmė keltis. Nusiplėšęs drėgną rankšluostį, atidėjo šalin.

- Ko nori? Negi nematai, kad pietūs? – pastatė akis.

- Pie-tūs? – sumiksėjo Vincokas.

- Taigi, kad “piet-tūs”, – pamėgdžiojo ūkininką. – Anot jūsų, plikšių, valdžios žmogui nė užkąsti, nė atsigerti, nė prigulti nebereikia, tik dirbk ir dirbk.

Vincokas sumosavo rankomis:

- Gink Dieve, ponuli! Aš taip tikrai nemanau. Užtat ir sakau. Kai mano tėvukas padaugindavo, tai mes…

- Užtilsi tu ar ne? – supyko seniūnas. – Čia visai kiti reikalai. Negi nežinai, kad senoji administratorė Vilė vėl laimėjo teismą ir grįžta į darbą. Gerai dar, jei po tokios žinios karvaloliu atsipirksiu. Ką čia aš vienas? Visa seniūnija juo pradviso.

Vincokas suraukė nosį:

- Ir tiek triukšmo dėl nieko?

- Kaip tai dėl nieko? Juk antrąsyk laimi teismą.

Ūkininkas minutę pasvarstė:

- Nori pasakyti, kad jau pasimokei iš ankstesnių klaidų? Baigsi teistis?

- Dar ko? – Kastytis staiga išpūtė krūtinę lyg Fredis ir pašoko. – Dar ne vakaras. Duosim vėl į teismą! Juo labiau, kad teisiamės ne iš savo kišenės. Juk taip?

- Aha, – pašoko ir Budulis. – Mes ją trečią kartą atleisim. Jaučiu, dabar bus gerai. Manau, tiesą sako žmonės, kad trečias kartas nemeluoja.

- O ketvirtas – garantuoja, – liaudies išmintį pratęsė Vincokas.

- Koks ketvirtas? – atsigręžė seniūnas.

- Dėl apsidraudimo reikėtų ir ketvirto, – paaiškino Vincokas. – Logiška: kiekvieniems kadencijos metams – po teismą. Jei ir sugrįš kada Vilė į darbą, jūsų ten – nebebus…

-gb-

Per tris dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo vienas asmuo – širvintiškis A. V., kuris birželio 29-ąją neblaivus kėsinosi iš parduotuvės MAXIMA pavogti žiebtuvėliams skirtų dujų užpylimo balionėlį. “Grobio” vertė – vos 1,99 Lt.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 6 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Apie tai, kad būtų išaiškinta neblaivių vairuotojų, policija nepraneša.

Pirmadienį užregistruoti net 3 skundai dėl vagysčių. Mūsų žiniomis, viena jų įvykdyta Širvintose, viename iš Vilniaus gatvės rūsių – policijai pranešta, kad dingo čia laikyti keli dviračiai. Galimas dalykas, šio vagystė kažkiek susijusi ir su kita – panašiai apvogtas sandėliukas ir Kalnalaukio gatvėje.

Dar apie vieną vagystę pranešta trečiadienį – dėl vagystės iš pastato į policiją kreipėsi rajono gyventojas A. M.

“Širvintų krašto” informacija

Išvyką į Kernavę aptemdė gėda

Per savaitę Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai surašė 21 administracinės teisės protokolą. Didžiąją dalį nubaustųjų – net 16 – sudarė asmenys, girtavę ar neblaivūs pasirodę viešosiose vietose. Kai kurie jų – dar Rasų šventės Kernavėje “vaisiai”.

Už nedidelį chuliganizmą nubausti du vilniečiai, per Rasas šlapinęsi prie piliakalnių. Jų išvyką į mūsų rajoną dabar primins skirtos 100 litų baudos ir gėda, kuria papildomai teko sumokėti už savo poelgius.

Dėl nedidelio chuliganizmo 150 Lt bauda skirta ir širvintiškiui G. Š., kuris neblaivus kavinėje “Lelija” kabinėjosi prie lankytojos, ją užgauliojo, o paskui dar ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų. Beje, už pastarąjį pažeidimą širvintiškiui teks atsakyti teisme. Dėl netinkamų poelgių G. Š. su policija buvo susidūręs ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu buvo aprimęs.

“Širvintų krašto” informacija