Širvintų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai 16,32 val. buvo pranešta, kad Gelvonų seniūnijoje Dvejokų kaime trenkus žaibui užsidegė pušis.

Alionių seniūnijos Krašienos kaime tarp audros nulaužto medžio ir elektros stulpo pusvalandžiui buvo įkalintas lengvasis automobilis. Tiek vairuotojui, tiek keleiviui nieko nenutiko, net automobilis beveik nenukentėjo, nuleido tik priekines padangas. Į pagalbą vyrams atskubėjo kaimo gyventojai, kurie supjaustė nulaužytą medį ir patraukė jį nuo kelio. Keisčiausia, kad vėliau keliu važiavę žmonės neklausė kaimo žmonių perspėjimų ir važiavo tiesiai per ant važiuojamosios dalies gulintį elektros laidą, kuriuo vis dar tekėjo srovė. Keli vyrai ir netrukus į nelaimės vietą atskubėjęs Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas patraukė stulpą nuo kelio. Netrukus pasirodė ir Elektros tinklų darbuotojai, kurie labai operatyviai sutvarkė elektros laidus. Be elektros liko tik Česlava G., kurios stulpą griūvantis medis ir nuvertė.

Didesnių nuostolių patyrė ir Krašienos gyventoja Liucija K. Per audrą pievoje su šaknimis buvo išrauti du medžiai. Dėl to moteris labai neišgyvena ir juokauja, kad dabar malkų užteks visai žiemai, tik sunkiai įsivaizduoja, kaip reikės supjauti išrautus medžius, nes vieno medžio kamieno apimtis yra beveik 3 metrai. Labiausiai Liucijai K. gailą šiltnamio, kurį staiga pakilęs vėjas tiesiog pakėlė ir nubloškė į šoną. “Visą laimė, kad šalimais augo nemaža trešnė, į kurią ir atsirėmė vėjo pakeltas šiltnamis, nes kitaip neaišku, kur vėjas jį būtų nunešęs. Tačiau labai gaila jaunų medelių, kuriuos krisdamas šiltnamis nulaužė,” – pasakojo moteris.

Jurijaus ir Stasės K. kiemas irgi buvo pilnas nulaužtų šakų, kurios atskriejo nuo kaimynės sodyboje augančių medžių. Vyras su žmona bei šalia gyvenantys Marijonas M. ir Ramunė J. pasakojo, kad kiekvieną kartą, pakilus smarkesniam vėjui, bijo, kad tik tie medžiai nenugriūtų ant jų namų. Sutuoktiniai teigė, kad kaimynė stengėsi gauti leidimą tuos medžius nupjauti, bet aplinkosaugininkai neleido jai to daryti. Laimei, pavasarį kaimynė pasirūpino, kad būtų nupjauta dalis medžio šakų, taigi šįsyk nulūžo tik porą šakų ir pavyko išvengti didesnės nelaimės. Tačiau kas užtikrins, kad viskas taip pat laimingai baigsis kitą kartą atūžus škvalui? Kas nelaimės atveju atlygins tokių medžių padarytą žalą? Jeigu aplinkosaugininkaii neleidžia nupjauti tokių pavojingų medžių, tai gal jie turėtų ir prisiimti atsakomybę už jų padarytus nuostolius?

Nulaužtų medžių buvo ir kitų Krašienos kaimo gyventojų sodybose, tačiau visi pirmiausiai skubėjo pašalinti ant kelio atsiradusias kliūtis ir tik po to ėmėsi tvarkyti savo kiemus.

“Širvintų krašto” informacija

Birželio mėnesį prašymus sumažinti šilumos energijos kainą Kainų komisijai buvo pateikusios 15 bendrovių, tarp jų – Kretingos šilumos tinklai, Ukmergės “Miesto energija”, “Akmenės energija”, “Prienų energijos” Trakų padalinys.

Kretingoje šiluma jau atpigo 14.4 procento, Ukmergėje – 0,9 procento, Akmenėje – 6,1 procento, Trakuose – 1,3 procento.

Nuo birželio pirmosios šiluma net 22 procentais atpigo Kaune: kilovatvalandė čia kainuoja 19,11 cento, Druskininkuose – 4,6 procento, Marijampolėje – 19,3 procento, Palangoje – 5,5 procento.

UAB “Širvintų šiluma”, kurios per 99 procentus akcijų turi rajono Savivaldybė, deja, elgiasi priešingai. Nuo 2007-ųjų metų liepos mėnesio šilumos energijos tarifai čia buvo didinami du kartus. Nuo 13,67 cento už šilumos kilovatvalandę iki 18,22 cento, o šių metų kovą – nuo 18,22 cento iki 24,51 cento, t. y. visu trečdaliu. Ir tai padaryta tada, kai jau buvo aišku, kad šilumos energijai nebebus PVM nuolaidos (tiesa, pastaruoju metu vėl pradėta diskutuoti, kad galbūt dar vienerius metus už šilumos energiją nereikės mokėti 19 ar net 20 procentų PVM, bet jis vis tiek nebus toks, kaip buvo pernai (5 procentai), o perpus didesnis (9 procentai)). Širvintiškiai naujojo tarifo “dantelius” savo kailiu jau patyrė nesulaukę šildymo sezono, o patį vidurvasarį mokėdami už vadinamuosius “gyvatukus”. Kai kurių daugiabučių gyventojai gegužę už juos mokėjo net 60-80 litų. Tai žmonėms sukėlė šoką. Bet teisybės niekas nerado. Šilumininkai nurodo visą aibę priežasčių, dėl ko žmonėms reikia mokėti tiek daug. Užkliuvo palyginti šalti gegužės orai, vamzdžių izoliavimo kokybė, net psichologinės priežastys. Bet juk, kaip sakoma, ir arkliui aišku, kad didžiausia kliūtis yra ne tai, o tik labai pabrangę šilumos energijos tarifai. Juk įvardyto pavyzdinio naujai rekonstruoto namo (P.Cvirkos g. Nr. 9) gyventojai už “gyvatukus” taip pat mokėjo po 41 litą. Ar tai normalu? Padidėjus PVM ir jie jau turės mokėti už “gyvatuką” po 50 litų per mėnesį. Nešaltą žiemos mėnesį dviejų kambarių butas suvartoja vidutiniškai 8 kartus šilumos daugiau negu “gyvatukas” vasarą. Žinodami, kiek mokate už “gyvatuką” vasarą, suskaičiuokite, kiek reikės mokėti už buto šildymą žiemą. Ar nebaisu? O jei dar šaltukas kurį mėnesį kaip reikiant spustels? Visi tapsime amžinais skolininkais. O rajono tarybos nariams kas? Jų dauguma daugiabučiuose namuose negyvena. Kaip įprasta, varguoliai į valdžią nerenkami, jie ten neturi dėl ko veržtis. Partijos tokių irgi nemėgsta. Tiesa, į rajono tarybą patenka vienas kitas daugiabučio gyventojas, bet jo balsas paprastai būna tik “balsas tyruose”. O dažnai ir toks, matydamas, kad nenugalės, prisitaiko prie daugumos (o gal tada ir jam koks nors kąsnelis netyčia, žiūrėk, nubyrės?).

Šilumininkai nuolat bando įrodinėti, kad jie elgiasi sąžiningai, padoriai, kad jie tikrai nesirengia ir niekada nesirengė ko nors nuskriausti, apgauti. Bet juk faktai rodo, kad yra priešingai. Medienos skiedros pinga, elektros energija pinga, atlyginimai, ir tie mažėja, o šilumos energija pabrango net trečdaliu, ir nėra jokių kalbų, kad būtų rengiamasi ją piginti. Kiek pamenu, Širvintų šilumininkai visada turėjo savo “arkliuką”, kad visiškai panašiame kaimyniniame Molėtų rajone šilumos kaina yra didesnė negu Širvintose. O ką dabar pasakyti? Molėtiškiai juk moka tik po 18,32 cento už kilovatvalandę, ir jų šilumos įmonė tikrai nesiruošia bankrutuoti. Niekas ten nesirengia ir tarifo didinti. Kam tada rajono tarybos posėdyje valdančiosios frakcijos tarybos nariai tikino, kad buvęs šilumos tarifas (18,22 cento už kilovatvalandę) yra nerealiai mažas, kad jis buvo toks tik dėl Darbo partijos užsispyrimo, neatsižvelgiant į gamybinę situaciją, bendrovės interesus.

Išikalbėjau su kaimynu A. A. Prie turtuolių jo tikrai negaliu priskirti. Žmogus už dviejų kambarių buto šildymą ir karštą vandenį yra įsiskolinęs “Širvintų šilumai” per 2000 litų. Gal jau treji metai, kai jam už skolas išjungė karštą vandenį. A. A. sako, kad tikriausiai jo ir nebejungs, o įsirengs elektrinį boilerį. Name, kuriame jis gyvena, nėra jokių “gyvatukų”, bet gyventojams vis tiek reikia mokėti atseit už tai, kad dalis šilumos prarandama karštam vandeniui tekant vamzdžiais iš šilumos punktų į butus. Anksčiau tai buvo simbolinis mokestis: 2-3 litai per mėnesį. Dabar jau reikia mokėti 15-20 litų. Ir ką? Teisingai pagalvojote. Moka už tą “gyvatuką” ir mano minimas A. A., kuris neturi nei “gyvatuko”, nei karšto vandens bute. Ir tokių žmonių, manau, Širvintose – ne vienas. Ar tai nėra elementari žmonių apgavystė? Apie kokį šilumos paskirstymo būdą, kokią sąžinę tada kalba ir rašo rajono vadovai bei Savivaldybės įmonės UAB “Širvintų šiluma” specialistai?

Steponas Liktoravičius

Darbų dabar tikrai nesumažėjo. Nereikia didesnio lietaus, o, žiūrėk, jau skęsta ištisos gyvenvietės. Būtina rekonstruoti drenažą ūkininkų laukuose, pralaidas, vandens nuleistuvus, drenažo žiotis, tvarkyti griovius, kalkinti laukus. Bet… nėra pinigų. Kasmet jų skiriama vis mažiau ir mažiau. Visa laimė – Europos Sąjungos parama. Nors ji nedidelė, bet vis šioks toks išsigelbėjimas. Be paramos “Širvintų melioracija” tikrai pražūtų. 

“Širvintų melioracijoje” su visais viršininkais ir administracijos darbuotojais dabar dirba gal tik dešimt žmonių. Laimė – jei “nuskyla” koks vienas objektas per vasarą. Šiemet Širvintų melioratoriai dirba Akmenių kadastrinėje vietovėje. Jau daugiau kaip mėnuo valo melioracijos griovius, remontuoja pralaidas, rengia vandens nuleistuvus, požeminius šulinius, keičia drenažo žiotis.

Šešuolėlių kadastrinėje vietovėje vyksta melioracijos statinių rekonstrukcija. Nors konkursą laimėjo ne širvintiškiai, bet Molėtų “Melinga”, kai kuriems darbams kaip subrangovai pasamdomi ir “Širvintų melioracijos” darbininkai. Šią vasarą įmonė rengiasi dar šiaip taip išgyventi, o vėliau… kaip Dievas duos. Ūkininkai taip pat neskuba savo lėšomis sugedusio drenažo tvarkyti. Visi laukia geresnių laikų…

Steponas Liktoravičius

Fotografija atsiminimui. Loreta Džiužaitė su dukryte prie Ipolito Užkurnio medinės skulptūros Bagaslaviškio pagrindinės mokyklos kieme.

Apie nelengvą lietuvių emigrantų gyvenimą yra nemažai prirašyta… Tikiu, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias, nuvedęs jį į svetimą šalį, buvo įdomus ir nepakartojamas. Beje, daugelis lietuvių mano, kad ten gyvenimas rožėmis klotas… Mintimis apie emigracijos kainą, apie jos pliusus ir minusus, apie tėvynės ilgesį su “Širvintų krašto” skaitytojais sutiko pasidalyti buvusi bagaslaviškietė Loreta Džiužaitė. Loreta – paskutinės Bagaslaviškio vidurinės mokyklos laidos abiturientė. Nuo to laiko praėjo nemažai laiko, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar jos veide beveik niekada neužgęsta šypsena – tokia pat šilta ir atvira, tokios pat atviros jos mintys apie…

…gyvenimo sėkmę ir jo vingius…

- Niekada neįsivaizdavau savo gyvenimo užsienyje, bet… Juk niekada, žmogau, nežinai, kaip ir į kurią pusę gali pasisukti tavo gyvenimo kelias. Kiek save prisimenu, visada norėjau gyvenime kažko pasiekti – ir ne pinigai buvo svarbiausia. Norėjau, daryti tai, kas man patinka, ir viską pasiekti savo jegomis. Nelaukiau kažko nukrintant iš dangaus. Tikėjau ir dabar tikiu tik savo jėgomis ir kažkodėl žinau, kad sėkmė manęs niekada neapleis. Turbūt tai ir padeda judėti į priekį. Patys gražiausi mano gyvenimo metai prabėgo mokykloje ir gimtajame Bagaslaviškio miestelyje. Problemos, su kuriomis tuo laiku susidurdavau, šiandien atrodo tokios juokingos. Tada norėjau, kad mane pagirtų tėvai, kad mokytojai parašytų geresnį pažymį, o draugų būryje norėjau būti “kiečiausia”. Ir sekėsi visai neblogai. Apie studijų metus ir savarankiško gyvenimo pradžią…

- Naujas gyvenimo etapas prasidėjo Kaune. Pirmaisiais studijų metais Kaune greitai adaptavausi, atsirado naujų draugų, naujų pomėgių, pojūčių, tačiau išaugo ir atsakomybės už savo ateitį jausmas. Vis dažniau pradėjau galvoti, kad atėjo laikas “nulipti tėvams nuo sprando”. Tik pasibaigus pirmiesiems mokslo metams universitete, susiradau padavėjos darbą kavinėje Kauno centre. Tikrai buvo nelengva, bet buvo įdomu ir gera jaustis savarankiškai. Nuo tada ir prasidėjo mano “bėgimas su kliūtimis”. Pasibaigus vasaros atostogoms, nusprendžiau, jog sugebėsiu kartu ir dirbti, ir mokytis.

Apie drąsą ir lemtingąsias braškes…

- Įpusėjus tretiesiems studijų metams universitete nusprendžiau, jog reikėtų vasarai išvažiuoti į užsienį skinti braškių. Juk tiek gražių istorijų tada buvau prisiklausiusi apie tai. Girdėjau, jog daugeliui studentų pasisekė nemažai pinigų užsidirbti bei daug įspūdžių patirti. Pamaniau – o kuo aš kitokia, juk ne šventieji puodus lipdo?.. Taigi, net be anglų kalbos mokėjimo perėjau visas studentiškas atrankas (vėl manęs neapleido sėkmė) ir išvažiavau į Angliją. Šiandien kartais pagalvoju, ir iš kur tada mergaitė turėjo tiek drasos ir pasitikėjimo.

Apie meilę ir dvasios stiprybę…

- Apie gyvenimą Anglijoje galima būtų parašyti ištisą knygą. Šis laikotarpis buvo kartu ir lengvas, ir sunkus, kartu ir šviesus, ir tamsus. Pirmosiomis dienomis Anglija atrodė tokia šalta ir nesvetiga, tačiau greitai gyvenimas apsivertė aukštyn kojom – aš įsimylėjau. Tada, kada sutikau Jį, viskas pasikeitė. Taigi, galima pafilosofuoti, kad nė vienas žmogus negali žinoti, kur jį užklups meilė… Ta vasara prabėgo darbų ir kelionių sūkuryje. Pradžioje dirbau braškių laukuose netoli Londono, o pabaigoje – bare ant Šiaurės jūros kranto. Prisimenu, kad tada sunkiausia buvo viską palikti ir grįžti atgal į Lietuvą, tačiau buvau stipri ir nepasidaviau vilionėms pasilikti. Negalėjau lengva ranka numoti į tai, ką jau buvau susikūrusi Lietuvoje. Prisiekiau sau, kad pirmiausia turiu gauti universiteto diplomą ir tik tada bus galima kažką naujo kurti. Kartojau, jog tik užbaigusi pradėtus darbus, galėsiu pradėti naujus. Sveikas protas nugalėjo… Tikėjau, jei tai tikras ir stiprus jausmas, tai jis išlaikys bet kokius gyvenimo išbandymus. Šiandien savo sprendimo nesigailiu ir esu laiminga, nes žinau, kad tai buvo tikras jausmas.

Vėl apie meilę, pinigus ir sėkmę…

- Gerai prisimenu 2005-ųjų liepos 2-ąją. Tą dieną rankose laikiau Kauno Technologijos universiteto viešojo administravimo specialybės bakalauro diplomą ir bilietą į Londoną. Puikiai žinojau, kad išvažiuoju į svetimą šalį ir nežinau, kada grįšiu. Neieškojau geresnio gyvenimo – man buvo gera ir Lietuvoje. Važiavau ne dėl pinigų – mane vedė stiprus jausmas – meilė. Žinojau, kad nors ir sunku bus, tačiau būsiu ne viena. Širdies gilumoje tikėjau, kad man pasiseks… Man pasisekė, tačiau galiu pasakyti, kad tas sėkmės kelias nebuvo rožėmis klotas. Pradžioje verkiau, jog turint universitetinį išsilavinimą, tenka turkų kavinėje stalus ir grindis plauti, gatvėse laikraščius dalyti. Buvo skaudu, kad nemokėjau anglų kalbos ir negalėjau nieko reikalauti. Buvau tik dar viena eilinė juodadarbė – emigrantė. Šiandien džiaugiuosi, kad įgijau tokios gyvenimo patirties ir to visai nesigėdiju. Supratau, kad norint kažko pasiekti, reikia daug dirbti ir, svarbiausia, tikėti savo sėkme. Tuo metu nebuvo nei laiko, nei pinigų mokytis kalbos – abu norėjome nors šiek tiek pinigų sutaupyti. Anglų kalbą mokėmės vakarais žiūrėdami televizorių.

Apie svajones ir gyvenimo tikslą…

- Gyvenimas pasikeitė sulaukus vieno skambučio. Kadangi mano gyvenimo aprašymą turėjo viena iš įdarbinimo agentūrų, per kurią buvau įsidarbinusi laikraščių platintoja, jie man paskambino ir pasakė, kad manimi susidomėjo viena kompanija ir kad jie mane kviečia pirmadienį į pokalbį. Pradžioje išsigandau, kaip reikės eiti į pokalbį – juk aš tik minimaliai kalbu angliškai. Mano draugas mane labai palaikė ir padrąsino, kad aš būtinai sugebesiu, kad jiems pakaks vien mane pamatyti, ir tas darbas bus mano. Taip ir buvo. Kruopščiai pasiruošiau pokalbiui. Jo metu buvau atvira, pasakiau, kad stengsiuos daug dirbti ir mokytis naujų dalykų, jog būtinai įrodysiu, kad jūsų pasirinkimas teisingas. Ir jie manimi patikėjo. Tai buvo kompanija “MoneyGram”, teikianti tarptautines pinigų pervedimo paslaugas. Po pusantrų metų kompanija pakėlė mane pareigose iki Baltijos ir SNG šalių rinkodaros specialistės. Šiandien, praėjus ketveriems metams, jaučiuosi tvirčiau, tačiau turiu naujų svajonių – nenoriu stovėti vietoje. Ištekėjau, turiu dvejų metukų dukrytę. Nors jau esu mama, tačiau artimiausiu metu planuoju studijuoti. Pirmąjį žingsnį jau žengiau – ketvirtadienio vakarais tobulinu verslo anglų kalbos žinias viename iš Londono koledžų. Ir tai man patinka!

Apie kai kuriuos gyvenimo Londone niuansus…

- Anglijoje jauti, jog laikrodžio rodyklės sukasi kur kas greičiau nei Lietuvoje. Čia gyvenimas verda – kiekvieną minutę privalai išnaudoti. Tai ir verčia žmogų tobulėti. Jei tu turi tikslą ir jo atkakliai sieki – tau tikrai bus atlyginta. Jei mokaisi, turi didelę galimybę gauti gerą darbą ir gerą atlyginimą, tačiau jei nusprendei sustoti – nieko nesitikėk. Į jaunus žmones, kurie nori studijuoti, valstybė žiūri labai palankiai ir taiko labai daug nuolaidų. Nesu girdėjusi jog Anglijoje (ne taip, kaip Lietuvoje) vienišos mamos, bedarbiai ar mažas pajamas turintys žmonės skųstųsi valstybės parama – aišku, jei prieš tai dirbai ir sąžiningai mokėjai mokesčius. Turint nuolatinį darbą, kad ir padavėjos kavinėje, bei nors pusei metų truputį susiveržus diržus, galima sau leisti atostogas kokioje nors egzotiškoje šalyje – to tikrai nėra Lietuvoje. Anglijoje labai daug emigrantų iš kitų šalių, ypač Londone, todėl sunku suprasti žmonių vertybes ir gyvenimo būdą. Deja, čia daug kas vertinama tik pinigais, o ne žmogiškumu.

Ir pabaigai apie gyvenimo vertybes…

- Iš gyvenimo prašau labai nedaug… Tiesiog noriu, kad mano šeima, artimieji bei draugai būtų sveiki ir laimingi. Nežinau, ar teisingai elgiuosi augindama savo dukrytę svečioje šalyje, tačiau tikiu, kad įstengsiu jai išugdyti tokias pat vertybes, kokias aš išsinešiau iš savo namų, kokios nuo gimimo diegiamos mano gimtojoje šalyje, mano Lietuvoje…

Remigijus Bonikatas

Trečiadienį šiam Švietimo įstatymo pataisų projektui pritarė ir Seimas. Taigi nuo šio rugsėjo mokyklose pagal bendrojo lavinimo programas nebegalės dirbti mokytojai, turintys tik vidurinį išsilavinimą. Po vieną mokytoją, turintį tik vidurinį išsilavinimą, iki šiol dirbo Alionių ir Zibalų pagrindinėse mokyklose. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė sakė, kad šiuo sunkmečiu anglų ir rusų (viena mokytoja dėstė du dalykus) bei kūno kultūros mokytojus nebus sunku pakeisti, nes į jų vietas laukia jau mažiausiai po 5 žmones su aukštoju pedagoginiu išsilavinimu. Taigi savo mokyklai tinkamiausią mokytoją turės išsirinkti direktoriai.

Turintieji tik vidurinį išsilavinimą, galės dirbti neformaliojo ugdymo mokytojais bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo įstaigose, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

Šiuo metu tokių mokytojų, neįgijusių aukštojo išsilavinimo, yra apie 700. Iš jų 340 šiuo metu studijuoja. Mokytojams, kurie studijuoja ir jiems iki mokslų baigimo likę metai, bus daroma išimtis.

Mokytojai, kurie turi aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjų vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalės įgyti per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas.

Regina Jagminienė sakė, kad apie panašius draudimus buvo kalbėta prieš keletą metų, bet vėliau kalbos nurimo, nes baigę aukštuosius pedagoginius mokslus absolventai labai retai kada eidavo dirbti į švietimo įstaigas. Tačiau didėjant nedarbui, pedagoginius mokslus baigę jaunuoliai vis dažniau pasirenka darbą mokyklose.

Ivona Komarovska

Įspūdingas Kvakšių dueto finišas.

Net vienuolika važiavimų buvo surengta šeštadienį Utenos Rašės hipodrome vykusiose ristūnų žirgų lenktynėse-bandymuose, skirtuose Baltijos taurei laimėti. Be mūsų šalies vadeliotojų, Utenoje taip pat varžėsi latviai ir estai.

Pernai komandinę Baltijos taurę iškovojo estai, taigi lietuvių, surinkusių bene visus šiuo metu geriausius vadeliotojus ir jų žirgus, noras susigrąžinti stipriausiųjų titulą buvo suprantamas. Utenoje mūsų šalies garbę gynė ir du širvintiškiai – Juozas Kvakšys ir Diana Kvakšytė.

Širvintiškiai į Rašės hipodromą nusivežė keturis žirgus. Ketinta vežtis ir penktąjį, tačiau prieš kelias dienas apsigalvota.

- Vėtra – labai pajėgi kumelaitė, tačiau jai reikia pertraukos apgydyti sužeistą koją. Galbūt išgis iki rugpjūčio 1-osios, kai ten pat, Rašės hipodrome, vyks respublikinės ristūnų žirgų lenktynės, – sakė Juozas Kvakšys.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad keturiuose važiavimuose žirgai ir jų vadeliotojai varžėsi 1600 metrų distancijoje, o septyniuose – 2100 metrų distancijoje. Anot Juozo Kvakšio, šiose ilgesnėse distancijose šiokį tokį pranašumą turėjo estai, su Amerikos ristūnais daugiausia besitreniruojantys risnoti 2100 metrų. Kai kuriems lietuvių žirgams, bėgantiems 1600 ar 1800 metrų finišo tiesiojoje pritrūkdavo ištvermės. Būtent šia priežastimi Juozas Kvakšys aiškina Grūto, kuris beveik visą distanciją pirmavo, trečiąją vietą devintajame važiavime dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prizo. Finišo tiesiojoje širvintiškių rusų ristūną aplenkė vilniečiams priklausančius prancūzų ristūnus vadelioję Vytautas Dapkus ir Vita Lingytė. Juozas sakė, kad “prancūzų ristūnai visada gerai važiuoja…”

Apskritai 2100 metrų distancijoje Grūto pasiektas rezultatas (2:48,03) tokio aukšto rango varžybose gali garantuoti ne tik prizinę, bet ir nugalėtojo vietą. Per pastarąsias ketverias varžybas šis žirgas jau laimi ketvirtąją prizinę vietą.

Juozas sakė, kad yra labai patenkintas Grūto rezultatu. Širvintų žirgai pamažu treniruojami bėgti ilgesnes distancijas ir, tikimasi, gerų rezultatų nereikės ilgai laukti.

Anot širvintiškio, estai iš pradžių tarsi pasigyrė, kad geriausi jų žirgai 1600 metrų atbėga per 2 minutes ir 5 sekundes. Kai estams buvo pasakyta, kad neseniai vykusiose lenktynėse Ukmergėje per tokį laiką atbėgo net trys žirgai iš Širvintų, šiauriečiai susimąstė. Jei prisiminsime netolimą praeitį, 2003 metais Širvintose vykusiose tarptautinėse ristūnų žirgų lenktynėse Baltijos taurei laimėti triumfavo būtent Estijos rinktinė. Tada Širvintų hipodrome estai nugalėjo ir komandinėje, ir asmeninėje įskaitose, namo išsiveždami abi Baltijos taures. Po dviejų gitų pagrindinė Baltijos taurė buvo įteikta estei Jelenai Tsezaks, kurios vadeliota kumelė Arina pirmąjį 1600 m gitą įveikė per 2:06,8, o antrąjį – per 2:07,8.

Juozas sako, kad jo Granatas bei Širvintų ŽŪB “Žirgynas” ristūnai Gajus ir Grūtas šiandien yra išties puikios formos, su kuriais sunku lygintis kitiems žirgams.

Dianos Kvakšytės vadeliojamas Gajus ir Juozo Kvakšio vadeliojamas Granatas įspūdingai finišavo šeštajame važiavime, kuriame varžytasi dėl Žemės ūkio ministerijos prizo. Kaip ir Ukmergėje, pirmoji finišavo Diana, paskui ją – tėvas. Paklausus, ar vėl nebuvo “sužaista taktiškai”, Juozas pajuokavo, kad gali taikyti kokią nori taktiką, bet pirmoji vieta – tik viena.

Dianos vadeliojamo Gajaus pasiektas rezultatas 2100 metrų trasoje – 2:51,43, o Juozo vadeliojamo Granato – 2:51,62.

Širvintiškis gerai atsiliepė apie jauną 2007 metais gimusią kumelaitę Pirėnę, kuri varžybose dalyvavo tik trečią kartą, o į varžybas išvykoje buvo vežama pirmą kartą gyvenime. Prieš tai laimėjusi dvi prizines vietas (trečiąją ir pirmąją), Pirėnė Utenoje vos nepateikė sensacijos, finiše “tik per nosį” atsilikusi nuo didesnę varžybų patirtį turinčios Čilės, kurią vadeliojo varėniškis Eimantas Klebauskas. Čilės pasiektas rezultatas 1600 metrų trasoje – 2:16,88, o Pirėnės – 2:17,04.

ŽŪB “Žirgynas” vadovas Pranas Navalinskas taip pat sako, kad Širvintų žirgai pasirodė neprastai, geri ir jų rezultai. Gaila tik, kad varžybų organizatoriai prizais neįvertina šių pasiekimų. Nerimta, kai važiavimo nugalėtoju skiriamas vos 200 litų piniginis prizas. O juk žirgą reikia išlaikyti, treniruoti, nuvežti į varžybas ir parvežti. Toks prizas – tai tik “išmalda”.

Pranas negalėjo pasakyti, kuris žirgas jam yra mielesnis, nes tokį klausimą laiko netinkamu. Jam visi žirgai yra vienodai brangūs ir perspektyvūs, reikia tik dirbti su jais.

Siekti geresnių rezultatų šiek tiek trukdo ir susigulėjusi Širvintų hipodromo danga. Anot bendrovės vadovo, ją reikėtų padaryti minkštesnę, tačiau trūksta lėšų. Artimiausios žirgų ristūnų lenktynės Širvintose turėtų įvykti paskutinį rugpjūčio savaitgalį.

Utenoje buvo dar vienas Širvintų žirgas – tai Algiui Ušackui priklausantis Amerikos ristūnas Binny Saknussen, su kuriuo ukmergiškis Vygimantas Perednikas varžėsi devintajame važiavime. Su šiuo Suomijoje gimusiu žirgu Irena Girčytė pernai Šeduvoje buvo pirma.

Tiesa, pastaruoju metu Algio Ušacko žirgas gerų rezultatų nepasiekia. Utenoje tarp suaugusių B reitingo žirgų Binny Saknussen atbėgo septintas.

Geri Lietuvos žirgų rezultatai lėmė, kad mūsų šalies žirgininkams atiteko komandinė Baltijos taurė. Tačiau asmeninėje įskaitoje nugalėjo Estijos žirgininkė Jelena Fironova, kuri su Danijoje gimusiu amerikos ristūnu Kennedy aplenkė tos pačios veislės Sakalą, vadeliojamą Stasio Kėrio. Šių metų Sartų lenktynių nugalėtojas ir naujasis rekordininkas atbėgo tik trečias – finišo tiesiojoje jį dar aplenkė ir Estijos žirgininko Jevgenij’aus Ivanov’o vadeliojamas Švedijoje gimęs Amerikos ristūnas King Of Vick.

Juozas Kvakšys sakė, kad geri estų rezultatai dar paaiškinami tuo, kad jie vadelioja Skandinavijoje išvestus žirgus. Gilios skandinavų selekcijos tradicijos, rinktinis Amerikos ristūnų kraujas – tai, su kuo dar sunku varžytis Lietuvos veisėjams ir sportininkams.

Gintaras Bielskis

630 Finiše Juozo Kvakšio vadeliojama Pirėnė “tik per nosį” atsiliko nuo nugalėtojos Čilės.

647 Rašės hipodrome buvo laisvų vietų, bet žiūrovų netrūko.

657 Prieš kiekvieną važiavimą buvo tvarkomas hipodromo takas.

666 Mažosios “arkliukų” gerbėjos, ir būtinai – su skrybėlaitėmis, kurių prie hipodromo galima buvo įsigyti už 5-20 litų.

689 Tuoj bus duotas startas.

704 arba 720 Dianos Kvakšytės vadeliojamas Gajus laimi antrąjį važiavimą iš eilės.

727 Įspūdingas Kvakšių dueto finišas.

729 Pagal varžybų reglamentą pasižymėjimo ženklus – geltonas juostas – gavo tik nugalėtojų žirgai. Tokia juosta teko ir Dianos Kvakšytės vadeliojamam Gajui.

738 Utenoje risnojo ir širvintiškiui Algiui Ušackui priklausantis Binny Saknussen, kurį vadeliojo ukmergiškis Vygimantas Perednikas.

741 Grūtas (Nr. 3) – kol kas dar pirmas.

752 Jelenos Fironovos “vairuojamas” Kennedy (viduryje) – kol kas tik trečias, bet spurtas jau vyksta.

"Atžalyno" pagrindinės mokyklos aikštelėje vienas lankų - sulaužytas, kitas - nusuktas.

Vasara ir moksleivių atostogos pasiekė patį įkarštį, taigi kalbos apie turiningą laisvalaikį itin aktualios. Deja, jaunimui pasirinkti nėra iš ko. Nei mieste, nei rajone nėra populiarių pramogų parkų, modernių sporto aikštynų. O ir tos kelios sporto aikštelės, švelniai tariant, jau labai “apipešiotos”. Štai miesto centre, J. Janonio gatvėje, esančios krepšinio aikštelės abu stovai – be lankų. Vieno lanko nėra ir prie “Atžalyno” pagrindinės mokyklos. Neseniai lankas “išgaravo” ir krepšinio aikštelėje, esančioje prie miesto stadiono.

Ir visa tai – šalyje, kuri krepšinį laiko antrąja religija. Tokios “išniekintos” lentos šiandien labiau tiktų žaisti smiginį, bet ir tai – nepatogu.

Rajono sporto gyvenimą koordinuojantis Širvintų savivaldybės vyr. specialistas Borisas Sockis įsitikinęs, kad dėl tokios situacijos yra kalti patys jaunuoliai, laužantys krepšinio lentas, vagiantys lankus. Ir jis teisus – nei mažamečiai vaikai, nei pensininkai nesikarstytų ant stovų, pasikabinę rankomis jų nelaužytų, nenusukinėtų lankų. Pavogtas visų mūsų turtas šiandien, galimas dalykas, jau prisuktas kuriame nors asmeniniame kieme ar prie vasarnamio.

Anot Boriso Sockio, sutvarkyti tas miesto aikšteles kainuotų nemažai. Vienas tvirtas krepšinio lankas su tinkleliu kainuoja apie 200 litų, spyruokliuojantis lankas su tinkleliu, kurį sunku nulaužti, – apie 350 litų. Kai ieškoma bet kokių galimybių taupyti, vargu ar bus rasta biudžeto lėšų aikštelėms sutvarkyti.

- Kasmet sporto aikštelėms prižiūrėti ir modernizuoti iš miesto aplinkos tvarkymo lėšų būdavo skiriama maždaug po du-tris tūkstančius litų. Šių pinigų pakakdavo nušienauti ir suvoluoti miesto stadioną, nupirkti vieną kitą lanką, pagaminti krepšinio lentą. Padėdavo ir rėmėjai. Iš tų lėšų pernai buvo aptvarkyta dirbtinės dangos aikštelė prie “Atžalyno” pagrindinės mokyklos. Šįmet tokių pinigų, kuriuos galėtume skirti aikštynams tvarkyti, nėra skirta, – sakė sporto koordinatorius ir pridūrė, kad padėtis gali tapti kritiška, jei vagys ir vandalai nesiliaus siaubę sporto aikštynus.

Tiesa, negalima sakyti, kad apskritai nieko nedaroma. Kaip teigė Borisas Sockis, netrukus bus pakeistos krepšinio lentos ir lankai prie stadiono esančioje aikštelėje. Bet vėl klausimas: ar ilgam?

Gintaras Bielskis

Per šias dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo 8 asmenys: 5 jų neblaivūs šlitinėjo, o 1 – neblaivus gulėjo viešojoje vietoje, vienas – neblaivus triukšmavo namuose, o vilnietis Č. M. liepos 16 dieną neblaivus parduotuvėje MAXIMA kėsinose išsinešti butelį alaus už jį nesumokėjęs.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 17 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – neblaivų vairuotoją: liepos 20-ąją, 0.30 val., Širvintų miesto Zibalų gatvėje neblaivi ir neturėdama teisės automobilį vairavo 1985 metais gimusi kaunietė V. R.

Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, tarp jų – ir dėl plėšimo Kernavės seniūnijoje. Nors mūsų rajono policijos komisariatas apsiribojo tik pranešimu, kad liepos 19-ąją užregistruotas šios seniūnijos gyv. J. G. skundas dėl apiplėšimo įsibrovus į patalpas, Policijos departamentas vėl įsitikinęs, kad žmonės apie tokius įvykius TURI TEISĘ žinoti daugiau. Anot šios institucijos pateikiamos įvykių suvestinės, liepos 19-ąją, 0.30 val., į neužrakintą Klišabalės kaimo gyventojos J.G. namą užėjo du vyriškiai, kurie sumušė 1982 metais gimusią šeimininkę ir pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus bei dokumentus. Materialinis nuostolis nustatinėjamas. J.G. dėl krūtinės ir galvos sumušimų gydoma ambulatoriškai.
Liepos 16 dieną užregistruotas tarnybinis pranešimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kitą dieną dėl rajone įvykdytos vagystės į policiją kreipėsi Šalčininkų rajono gyventojas J. B. Tą pačią dieną policija gavo širvintiškės R. Š. skundą dėl įvykusio konflikto tarp jos mažamečio sūnaus ir pažįstamų mažamečių vaikų.

Liepos 18 dieną, apie 16 val., savo namuose Musninkų seniūnijoje rastas pasikoręs V. D., gimęs 1962 metais.

“Širvintų krašto” informacija