Širvintų nuotėkų valymo įrenginiai buvo per plauką nuo ekologinės katastrofos.

Mūsų laikraštis rašė, kad neseniai paaiškėjo, jog pernai rajono vos neištiko ekologinė katastrofa, kai į Širvintų nuotėkų valymo įrenginius (NVĮ) “Širvintų pieninė” išleido didelį kiekį kazeino gamybos metu susidariusių išrūgų atliekų. Tai buvo pastebėta valymo įrenginius eksploatuojančios UAB “Širvintų vandenys” reguliarios žinybinės kontrolės metu. Iš pieninės atitekančiose gamybinėse nuotėkose buvo viršyti nustatyti normatyvai, dėl to sutriko valymo procesas.

- Manau, kad situacija buvo labai rimta, – “Širvintų kraštui” sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Jonas Pinskus. – Rajonui grėsė ekologinė katastrofa: išėjus iš rikiuotės valymo įrenginiams, visos nuotėkos būtų plūdusios į Širvintos upę. Apie tai, kad būtų žuvusi upės fauna ir flora, manau, aiškinti nereikėtų. Šio gedimo Širvintose padarinius būtų pajutęs ne tik rajonas, bet ir didelė šalies dalis, kadangi neišvalytos nuotėkos būtų keliavusios tolyn, Baltijos link. Skaityti daugiau »

Dienos tema

Šių metų rugsėjį rajono taryba, neklaususi nei seniūnų, nei kaimo gyventojų nuomonės, bet aklai paklususi Vietos savivaldos įstatymo 33-iojo straipsnio 3-4 punktuose įrašytoms nuostatoms, priėmė sprendimą “Dėl seniūnaitijų sudarymo”. Patvirtintos net 36 seniūnaitijos: Alionių seniūnijoje – 3, Čiobiškio – 5, Gelvonų – 3, Jauniūnų – 6, Kernavės – 3, Musninkų – 4, Širvintų – 8, Zibalų – 4. Gyventojų skaičius seniūnaitijose labai svyruoja: didžiausioje Širvintų kaimo seniūnaitijoje – 915 žmonių, o mažiausioje Spietiškių – tik 81 gyventojas.

Ten, kur daugiau gyventojų, visada atsiranda aktyvesnių žmonių, kurie organizuoja renginius, rašo projektus, gauna jiems lėšų, buria saviveiklininkus, rūpinasi savo kaimo gerove, gyventojų patogumu. Ten veikia aktyvios kaimo bendruomenės, Savivaldybė joms yra skyrusi patalpas. Ko daugiau reikia? Ten, kur nėra susikūrusių kaimo bendruomenių, drąsiai galima tvirtinti, kad nėra visuomeniškai aktyvių žmonių. Tokių kaimų žmonėms užtenka vienos valdžios – seniūno.
Skaityti daugiau »

Mažamečio žūties vietą iki šiol mena žaislai, Vėlinių žvakutės...

Sunkias dienas išgyvenančiai Širvintų savivaldybei iškilo dar viena grėsmė – jei Širvintų rajono apylinkės teismas tenkins Kalnalaukio gatvės gyventojos Reginos Matijošienės civilinį ieškinį, teks pakloti nemenką sumą, kad atlygintų širvintiškės patirtą materialinę ir nematerialinę žalą. Skaudžią mažamečio sūnaus netektį, ištikusią 2008 metų rugsėjo 8 dieną, ji vertina beveik 100 tūkst. litų.

Priminsime, kad pernai policijai buvo pranešta, jog iš namų Širvintose išėjo ir negrįžo mažametis L. M. Jau kitą dieną mieste ant medžių pasirodė skelbimai su dingusio vaiko nuotrauka. Juose prašyta žmonių, mačiusių geltonu golfu ir bordo spalvos sportinėmis kelnėmis vilkintį šešiametį, kreiptis į policiją. Tačiau netrukus sužinota, kad mažamečio nebėra tarp gyvųjų. Policijos komisariato tyrėjas, apžiūrėdamas Kalnalaukio gatvės, kurioje su tėvais gyveno vaikas, teritoriją, pastebėjo, kad mažamečio kūnas plūduriuoja buvusio Gamybinio susivienijimo teritorijoje esančių senų valymo įrenginių duobėje. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai iš 3 metrų gylio duobės ištraukė 2002 metais gimusio L. M. kūną.
Skaityti daugiau »

Jonas Smailys - Rudens šventėje Širvintose.

Širvintų krašto žmonės

Nebuvo Kairionių kaimo žemės derlingos. Ant aukšto Širvintos kranto įsikūrusiose sodybose daugiausia – molis, nemelioruotas šlynas… Nebuvo kaime ir didžiažemių ūkininkų. Visa, ką turėjo šio kaimo žmonės, buvo nuoširdumas, jautrumas, ir, žinoma, darbštumas. Viena iš tokių buvo Veronikos ir Nikodemo Smailių šeima, kurioje užaugo Jonas, Zenonas ir Elena. Jonas – vyriausias, matyt, todėl pagal senąsias šeimos tradicijas jam buvo lemta likti tėvų sodyboje, kurioje jis su žmona Elena augino keturis savo vaikus – beveik pametinukus Janiną, Kęstą, Gediminą ir Andrių, karšino tėvus.

Nedidukė buvo trobelė – virtuvė su duonkepe krosnimi ir didysis kambarys, pertvertas spintomis, už kurių stovėjo lovos. Tačiau vietos užteko ne tik aštuonių žmonių šeimai, bet ir kiekvienas prašalaitis, nebūtinai giminė ar kaimynas, o ir iš toliau su kokiu reikalu atklydęs, būdavo svetingai sutinkamas, būtinai prie stalo pasodinamas ir tuo, kas kamaroje užsilaikę, pavaišinamas. O tų užklystančių netrūko, mat be Jono pagalbos aplinkiniai neišsiversdavo. Reikia, būdavo, pievą nušienauti – eina pas Joną, nes jis turi arklinę šienapjovę, reikia šieną sugrėbti – eina pas Joną, nes jis turi grėbiamąją, reikia suvežti – irgi skuba pas Joną, nes jis turi didelį vežimą. Tas pats ir javapjūtei prasidėjus, ir bulviakasiui atėjus. Jonas nė vienam neatsisakydavo padėti. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Skaitau pasiūlymą sveikatos apsaugos vadovams pasinaudoti lenkų patirtimi ir teikti sąskaitas neblaiviems pacientams ir juokiuos: duodu galvą nukirsti, nebus šis siūlymas įgyvendintas. Ne todėl, kad netinkamas, o todėl, kad mūsų valdžiai jokių siūlymų “iš apačios” nereikia. “Ne lygis” klausyti visokių “glušų” (naujas paprastų piliečių “garbės vardas” po “šunaujos”, “runkelių”, “bambalių”, paskleistas Energetikos ministerijos). Tik “aukščiausieji” žino, kaip ir ką daryti, tam jie ir VALDŽIA. O jei kokia virėja ar siuvėja dar neužmiršo Lenino mokymo ir mano galinti valdyti – ką gi, tuo blogiau jai.

Ta “glušo” istorija – ar ji neliudija valdininkijos pasiekto aukščiausio cinizmo lygio? Daugybė ministerijos klerkų, per kurių rankas (tiksliau – elektroninius paštus) perėjo šis raštas, nesusiprato ištrinti įžeidaus žodžio. Nė vienam nekilo mintis, kad žmogus gaus ne “nudailintą” atsakymą, o visą susirašinėjimo medžiagą? Nesąmonė, taip manyti gali tik tas, kas nesinaudoja elektroniniu paštu. Vadinasi, ne tik tam, kuris pavadino interesantą “glušu”, bet ir visiems kitiems žmogaus reakcija bei jausmai – nė motais. O gal toks tame departamente bendravimo stilius ir tokie epitetai – kasdienybė? Bet apie tai gana. Nurysim tą “glušą”, kaip nurijom prieš tai ne vieną “garbės vardą”. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis veltui krapštė pakaušį. Nors problema iš pirmo žvilgsnio neatrodė labai sudėtinga, kaip tyčia į galvą neatėjo jokia išganinga mintis, netgi – pati kvailiausia.

- Tai gal branginam karštą vandenį, ir baigtas kriukis? – pagaliau pasiūlė seniūnijos katilinės kūrikas Pečkinas.

Seniūnas paniekinamai sušnarpštė:

- Ir ką laimėsi? Žmonės naudos mažiau vandens, tad, geriausiu atveju, surinksi tuos pačius pinigus. Kartoju, – pakėlė pirštą. – Geriausiu atveju. Šiaip po tokių sprendimų pajamos tik mažėja. To sieki?

- Tai jo, – sutiko Pečkinas. – Neduokdie, atsitiks taip, kaip nutiko su šiluminių trasų renovacija. Kai kurie žmonės tada įsirengė elektrinius “boilerius” ir mums parodė špygą.

- Ar nereiks patiems tų špygų bučiuoti? – nusijuokė seniūnas. – Kai elektra pabrangs, patys paprašys, kad atsuktume karšto vandens “kranelius”.
Skaityti daugiau »

Ketvirtadienio rytą vairuotojų laukė nemalonios staigmenos: Vilniaus-P.Cvirkos gatvių sankryžoje į šalikelę nuvažiavo automobilis "Audi 80".

Lapkričio 2-4 dienos

Per tris pirmąsias šios savaitės dienas išblaivėti į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti keturi asmenys: vienas jų neblaivus gulėjo Širvintų miesto I. Šeiniaus gatvėje, kitas neblaivus šlitinėjo prie Vilniaus gatvės 139-ojo namo, trečias – triukšmavo namuose, o 1960 metais gimęs Jauniūnų seniūnijos gyventojas V. S. lapkričio 4-ąją neblaivus vairavo automobilį ir pareigūnams davė kyšį.

Širvintų policija pranešė, kad tai nutiko kelyje Maišiagala-Širvintos, o Policijos departamentas tikslesnis: lapkričio 3 dieną, 13.40 val., kelio Maišiagala-Širvintos 1-ajame kilometre V.S., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą (vairavo būdamas neblaivus automobilį “Audi 80″; sunkus girtumo laipsnis – 3,16 promilės), Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistei siūlė 1000 litų kyšį. Vairuotojas apklaustas.
Skaityti daugiau »