Konkursui “Linksmiausia “Širvintų krašto” klasė”

Mes – Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos 6c klasė. Mūsų auklėtoja – neieškanti žodžio kišenėje, kai reikia subarti ar pagirti. Randame bendrą kalbą klasėje, nes mums visose situacijose padeda Ji, Irena Rutkauskienė.

Kad ir kokiu keliu gyvenime pasuktume, sieksime dangaus platybių. Nors trukdo lubos, bet tikra, stipri klasė gali jas pramušti. Mokame pajuokauti, kai reikia, ir paverkti drauge. Netikėkite, bet mes tą dangų pasieksime.

Laura Jankovskytė

Žmonės kalba, kad būsimų gatvių asfaltuoti nežadama, bet darbai verda.

Dienos tema

Niekam ne paslaptis, kad gyvenamųjų namų kvartale Širvintų miesto vakariniame pakraštyje (vadinamajame Staviškių mikrorajone, kai kuriuose dokumentuose – “miesto žemėje kaimo vietovėje” (!)) sklypą turi pirmasis rajono asmuo – MERAS KĘSTUTIS PAKALNIS. Teritorija niekuo nesiskiria nuo kitų Širvintų pakraščių – laukas, ir tiek, per kurį teka mažytis Beržės upelis. Statė žmonės gyvenamuosius namus Kalnalaukyje, Saulėtekio mikrorajone. Prieš dešimt – dvidešimt metų. Dauguma dar ir dabar gyvena be gamtinių dujų, be kanalizacijos, vandentiekio. A. Gelūnas, gyvenantis prie pat Širvintų turgaus, iki šiol važinėja paties pramindytu lauko keliuku per privačią žemę, nes jokio kelio niekas nenutiesė ir nesirengia tiesti. Atsakymas trumpas – tokiems dalykams nėra pinigų.

Kitas reikalas – vadinamasis vakarinis miesto pakraštys. Dar 2007-aisiais metais rašėme, kad be jokio plano, jokių dokumentų naujųjų statybų link buvo nutiestas visiškai padorus kelių šimtų metrų žvyrkelis. Vilniaus gatvės pėsčiųjų taką ties vaistine ir “Norfa” tvarkiusi bendrovė darbą padarė stebėtinai greitai. Net žurnalistai nespėjo susigaudyti. Kai pamatėme – kelias jau buvo nutiestas. Rajono valdžia paaiškino, kad jie niekuo dėti, kad šis TECHNOLOGINIS kelias buvo nutiestas pačios statybinės organizacijos iniciatyva, kad galėtų privažiuoti ir atlikti kitus darbus, numatytus šiame mikrorajone.

Kaip grybas po lietaus prie garažų "išdygo" didžiulis žvyro kalnas.

Kai aistros aprimo, prasidėjo kiti netikėti darbai. Šių metų balandį rajono tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. 1-77 “Dėl pralaidos per Beržės upelį tarp piketų 0+00-1+00″. Rajono meras K. Pakalnis, svarstant tą reikalą, nusišalino, kad niekas negalėtų jam prikišti interesų supainiojimo. Bet viskas buvo iš anksto suderinta. Sustiprėjusi pozicija balsavo vieningai, iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, skirtų melioracijos projektams finansuoti, buvo skirta 100 tūkstančių litų. Jau ir taip kuklios rajono melioracijos įrenginių remontui skirtos lėšos (780 tūkstančių litų) buvo labai apkarpytos.

Visa laimė, kad rajono tarybos posėdyje dalyvavo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius. Netrukus jis užprotestavo tokį neteisėtą tarybos sprendimą ir įsakė jį panaikinti. Nors buvo pulta labai operatyviai pradėti statybos darbus, rugsėjo ketvirtą dieną rajono taryba buvo priversta panaikinti minėtą sprendimą. Pralaidos rengimo darbai į Staviškių mikrorajoną sustojo.

Reikia tikėti, kad neilgam. Net vadinamuoju sunkmečiu Savivaldybės vadovai sugebėjo parengti to mikrorajono gatvių tiesimo projektą, įtikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad pakeistų šių metų birželio 29 dienos įsakymą Nr. 3-300 ir Širvintų rajono savivaldybei skirtų tikslinių lėšų SVARBIEMS VALSTYBEI vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tvarkyti. Toks “svarbus valstybei” mikrorajonas, suprantama, tapo vakarinė Širvintų miesto statomų gyvenamųjų namų dalis. Ministras tam reikalui spalio 16 dieną skyrė 200 tūkstančių litų.

Keista, bet lapkričio pradžioje jau buvo įvykę konkursai, parinktas rangovas (UAB “Melinga”), už garažų, esančių prie Komunalinio ūkio įmonės, kaip grybas po lietaus išdygo didžiausias žvyro kalnas. Darbus (NETYČIA, nes sako Savivaldybė tų reikalų nederina su rangovu) pradėjo nuo tos pusės, kur yra svarbiausio asmens sklypas. Rengiamas būsimų gatvių pagrindas, bus pilamas žvyras… Savivaldybės administracija kontroliuoja darbų vykdymą, kokybę. Kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stasys Stančikas “Širvintų kraštui” paaiškino, kad darbai turi būti baigti iki gruodžio 15 dienos. Juos priimti turės Apskrities komisija. Jei pasirodys, kad širvintiškiai laiku darbų nesugebės padaryti, rangovui už darbus turės atlyginti Savivaldybė, o ne Kelių direkcija. Teisybės dėlei, turime skaitytojams priminti, kad taip iš tikrųjų gali nutikti (prisiminkime tilto per Beržės upelį Nepriklausomybės aikštėje rekonstrukcijos peripetijas: statyba turėjo būti baigta praėjusių metų gruodžio mėnesį, o darbų priėmimo aktas Nr. PTN-100-091109-00108 pasirašytas tik prieš keletą dienų – šių metų lapkričio 9 dieną). Ar kas nors pasidomės, kiek toks aplaidumas kainavo Savivaldybės biudžetui?

Jei Staviškių mikrorajone viskas skaidru, kodėl Savivaldybės administracija labai jau nenori apie tai kalbėti su žurnalistais? Užuot viską paaiškinęs telefonu, Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis paprašė iki ketvirtadienio pateikti klausimus raštu. Atseit kitą pirmadienį spaudos konferencijoje bus oficialiai atsakyta. Motyvuota, kad Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė neseniai patvirtino Informacijos teikimo tvarkos aprašą, kurio visi specialistai privalo laikytis. Įdomu, kodėl žurnalistams Širvintų savivaldybėje specialiai daromos kliūtys, prisigalvojama visokių nereikalingų dokumentų kūrimo. Nejaugi specialistai ir direktorė neturi rimto darbo?

Kodėl paskambinus į ministerijas, net Seimą niekada neteko išgirsti, kad jie negali pateikti žiniasklaidai informacijos? Specialistai visada maloniai pasišneka, paaiškina, kai kada paprašo paskambinti po 10 minučių arba patys paskambina žurnalistui. Išeina taip, kad kuo mažesnė valdžia, tuo labiau susireikšmina.

Steponas Liktoravičius

P. S. Infrastruktūros skyriaus vedėjas R. Bartulis, permąstęs situaciją, vis dėlto šiokią tokią informaciją apie šiame mikrorajone vykdomus gatvių tiesimo darbus pateikė elektroniniu paštu iki trečiadienio darbo pabaigos. Cituojame:

“Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009-10-26 įsakymu Nr. 3-516 “Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. birželio 29 d. Nr. 3-300 “Dėl svarbių valstybinei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2009 metų sąrašo patvirtinimo”pakeitimo”, Širvintų rajono savivaldybei buvo skirta 200 tūkstančių litų tikslinių lėšų gatvėms Širvintų miesto vakarinės dalies gyvenamųjų namų kvartale tiesti.

Viešąjį pirkimą šiems darbams atlikti laimėjo ir vykdo darbus UAB “Melinga”.

Infrastruktūros skyriaus vedėjas R.Bartulis.”

Ruoštasi atsakyti visą darbo dieną, o parašyta tai, kas jau ir taip visiems yra žinoma. Taip ir nesužinojome, nei kas yra šių darbų iniciatorius (rajono taryba, atrodo, tokio reikalo nesvarstė), nei kas rengė projektą, nei kas kontroliuoja darbų eigą ir kokybę, iš kelių pretendentų rangovu pasirinkta UAB “Melinga”, kada vyko konkursas, kokios garantijos, kad darbai bus baigti laiku.

“Darbietė” Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė “Širvintų kraštui” sakė, kad yra gauti 59 šalies Savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir profsajungų pareiškimai, kuriuose prašoma nenaikinti ligoninių. Seimo narė teigė, kad Irena Degutienė šiam reikalui aptarti skyrė 2 posėdžius, o artimiausiu metu Sveikatos reikalų komitetas nagrinės visas gautas paraiškas ir stengsis atsižvelgti į jų argumentus. Kad ir kaip būtų gaila, bet Dangutė Mikutienė patvirtino, kad Širvintų rajono pareiškimo tarp 59 gautųjų nėra. Anot Sveikatos reikalų komiteto narės, jeigu Širvintų savivaldybė nesikreipė su prašymu neuždaryti VšĮ Širvintų rajono ligoninės, tai, matyt, juos tenkina ši situacija. Ir pridūrė girdėjusi, jog ligoninės darbuotojams jau įteikiami atleidimo lapeliai.

Anot Dangutės Mikutienės, Lietuvos ligoninių tinklo pertvarkai nėra jokio juridinio pagrindo, nes jokio vyriausybinio nutarimo nėra. O protokolinis nutarimas yra niekinis, nes sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pateikė tik skaičius – kiek maždaug bus sutaupyta. Tačiau turi būti atlikta išsami analizė, kaip visa ši pertvarka atsilieps gyventojams. Juk brangsta elektra, kuras, ir visa tai turi būti suskaičiuota. Be to, reikia numatyti ir gydytojų integravimą į sveikatos priežiūros sistemą. Juk bus iš darbo atleidžiami žmonės, o jauni specialistai, negalėdami įsidarbinti Lietuvoje, išvyks darbo ieškoti į užsienį. Taigi, jeigu geriausi specialistai išvažiuos, kas liks dirbti Lietuvoje?

Seimo narys Jonas Pinskus “Širvintų kraštui” sakė, kad situacija dėl ligoninės tinklo pertvarkos jam yra žinoma. Lankydamasis rajono gyventojų priėmimo dieną jis norėjo susitikti su ligoninės vyr. gydytoja, bet ji tądien tam nesurado laiko. Anot Seimo nario, meras Kęstutis Pakalnis stengiasi sudaryti  įvaizdį, kad rūpinasi ligoninės likimu, tačiau įsigilinus į situaciją matyti, kad mero rūpinimasis gyventojų sveikata ir ligoninės išsaugojimu yra tik melas – rūpinimosi imitacija. Jokio realaus Širvintų rajono mero darbo šioje srityje Jonas Pinskus nemato, yra tik kalbos, pažadai.

“Manau, kad toks Širvintų rajono mero neveiklumas nepateisinamas,” – su nusivylimu kalbėjo Jonas Pinskus.

Kas, kad mero darbotvarkėje vos ne kas antrą savaitę parašoma, jog Kęstutis Pakalnis vyksta į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ar tokie “pasivažinėjimai” reiškia, kad daromi konkretūs žingsniai rajono žmonių labui? Kažin? Tai liudija ir faktas, kad tarp 59 Savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir profsajungų pareiškimų jokio rašto iš Širvintų rajono nėra.

“Širvintų rajono” informacija

Į eilinę repeticiją neįgaliųjų draugijos patalpose susirinko ansamblis "Viltis".

Kiekvienais metais Lietuvoje  vyksta neįgaliųjų meno kolektyvų apžiūra-konkursas “Vilties balsai”. Kolektyvai yra suskirstyti į penkis regionus, iš kurių į finalinį turą patenka po du geriausiai savo regione pasirodę meno kolektyvai. Lapkričio 4 dieną Naujosios Vilnios kultūros centre vyko Vilniaus ir Utenos apskričių Lietuvos neįgaliųjų mėgėjų meno kolektyvų šventė “Vilties balsai 2009″. Šventėje dalyvavo net 13 kolektyvų: “Viltis” iš Širvintų, “Ežerija” iš Zarasų r.,  “Dainuok, širdele” iš Šalčininkų r., “Žara” iš Elektrėnų, “DaBWiJA” iš Anykščių r., “Upelė” iš Švenčionių r., “Gija” iš Grigiškių, “Goda” iš Ukmergės, “Ievaras” iš Vievio, “Minoras” iš Vilniaus, “Pušelės” iš Visagino, “Vyturiai” iš Utenos r. ir “Putinas” iš Ignalinos r. Širvintiškiai regione užėmė pirmąją vietą ir kartu su ukmergiškiais iškovojo kelialapį į finalinį apžiūros-konkurso etapą.

Pasak meno kolektyvo vadovės Dalios Kiaulevičiūtės, pirmoji vieta buvo šiek tiek netikėta. Sakoma, kad geriau nusiteikt visų blogiausiam, kad paskui mažos laimės taptų didelėmis. Panašiai galvojo ir Dalia: “Duok Dieve, užimti antrą vietą nuo galo…” Ansambliečiai buvo nusiteikę negalvoti apie prizines vietas, o dainuoti taip, kad patiems būtų gera. Tačiau po širvintiškių pasirodymo scenoje nereikėjo laukti nė komisijos sprendimo, – visiems tapo aišku, kad pagrindiniai kandidatai į nugalėtojus – ansamblis “Viltis” iš Širvintų. Anot Dalios, daugelis žmonių mano, kad dalyvauti tokiuose konkursuose yra labai paprasta. Užlipi ant scenos, garsiai maždaug į toną padainuoji ir laimingas išeini… Deja, yra tam tikri konkurso vertinimo kriterijai: kolektyve privalo dalyvauti 75 procentai neįgalių žmonių (tikrinama pagal dokumentus), turi būti tinkamas repertuaro pasirinkimas ir išdėstymas programoje, žanro suvokimas ir tikslus perteikimas, vizualus patrauklumas (kostiumai, laikysena, išraiškingumas), meninis lygmuo, sceninė kultūra, reglamento laikymasis. Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Melanija Jachimavičienė konkursą stebėjo žiūrovų salėje. Moteris gerai prisimena, kad,išėjus į sceną širvintiškiams, salėje pasidarė tylu tylu… Dar nepradėjus dainuoti, žiūrovus pavergė sceninė išvaizda – gražūs apdarai bei moterų šukuosenos. Išsirikiavus scenoje, net tarpeliai tarp dainininkų buvo lygūs lygūs. Atrodo, kad visa tai yra nereikšmingi dalykai, smulkmenos, tačiau jie rodo didelį kolektyvo profesionalumą. Komisija buvo labai griežta. Ji nė kiek neatsižvelgė į tai, kad dainuoja žmonės su negalia, kad ne vieno iš jų širdelės “klebetuoja”. Dalyviai į sceną turėdavo sueiti ir iš jos išeiti kaip kareiviai… Ansamblio vadovė pasakojo, kad scenoje labai svarbi yra net veido mimika. Veidai turi trykšti meile. “Aš pati sau pavydžiu tokio kolektyvo. Nesvarbu, kurią vietą būtų skyrusi komisija. Svarbiausia, kad žmonės labai stengėsi ir atidavė visas jėgas”, – kalbėjo Dalia. Širvintiškių programa vadinosi “Dainos, skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti”. Repertuare buvo trys kūriniai: “Lietuva”, “Myliu” ir “Vakare mes svajojam…”. Ansamblio moterys juokais patikslino, kad dviejose paskutinėse dainuojama “tikrai ne apie tą meilę”, o apie meilę tėvynei… Nors… vėliau jau rimtai pridūrė: “Mums labai reikia vyrų!”

Ansamblis “Viltis” Širvintose gyvuoja jau 18 metų. Galima sakyti, kad šie žmonės yra užsikrėtę dainavimo bacilomis. Beje, pasirodo, kad ši liga yra naudinga organizmui. Repeticijos, koncertai, konkursai ne tik nekenkia reabilitacijai, tačiau atvirkščiai – padeda atgauti sveikatą ir darbingumą. Šiai “neprivalomai” veiklos sričiai ansambliečiai negaili savo laisvalaikio ir jėgų. Ansambliui “Viltis” priklauso 14 atsidavusių dainai žmonių: Danutė Pavasarienė, Jadvyga Četrauskienė, Irena Rinkevičienė, Danguolė Vaitkevičienė, Elytė Pavasarienė, Aleksandra Misiūnienė, Jonas Romaška, Genutė Narinkevičienė, Sigita Snitkienė, Stasė Kojienė, Leopoldas Bankauskas, Juozas Vietrinas, Stasys Sičiūnas, Dalia Kiaulevičiūtė. Per 18 metų ansamblyje dainavo daug žmonių. Įdomu, kad nuo pat pirmos susikūrimo dienos beliko tik vienas – Juozas Vietrinas.

Remigijus Bonikatas

Turėjom progą įsitikinti, kad rajono valdžia tikrai gerai išmano viešuosius ryšius. Kai kovo mėnesį šilumos kaina be jokios logiškos priežasties buvo padidinta maždaug 35 proc., dauguma nesuprato, kam to reikia. Tad už kovą ir balandį sumokėjom nauja kaina, o jau gegužę pasigirdo gražaus gyvenimo pažadai: kainos kris, mokėsim mažiau, gyvensim geriau. Atėjo ruduo, o su juo ir šildymo sezonas su pažadėtom naujom kainom. Šildymo kainas pavyko sumažinti 18 proc. Tai džiugi žinia miestelėnams, – šaukia valdžia, o su ja ir kai kurie susipainioję širvintiškiai. Susiginčijom su kaimynu, vos nesusipykom, bet taip ir nesugebėjau jam išaiškinti šio pseudomažinimo esmės. Jis tiki valdžia ir man įrodinėja, kad mokėsim mažiau. Na, kai gaus sąskaitą ir ją palygins su pernykšte, praregės ir gal net atsiprašys. Bet dabar valdantieji džiūgauja: viešųjų ryšių akcija pavyko! Gyventojai supainioti: vieni tiki valdžia, kiti nebežino, kuo tikėti, o treti, kurie mokykloje “nesipyko” su matematika, juokiasi: jei praėjusį sezoną mokėjom po 18,22 ct, o šį mokėsim po 21,83 ct, tai kur čia mažėjimas? Žinoma, dėkui, kad ne 24,51 ct, kaip kovą, balandį ir šį spalį, bet tai nereiškia, kad mus galima mulkinti kalbomis apie kainų mažinimą.

Pakartoti šio triuko, manau, nepavyks, todėl ateičiai norėčiau valdantiesiems patarti: kitą kartą užsimokit plačiau – kuklumas šiais laikais nėra dorybė. Reikėjo pavasarį kainas kilstelėti ne 35, o 95 proc. Tuomet būtų buvę galima sumažinti ne tais niekingais 18, o kokiais 88 proc. Dėkingi miestelėnai tokią “kilnią” valdžią garbintų ir už jos sveikatą mišias užpirkinėtų. Va čia tai būtų viešųjų ryšių triumfas!

Gyvenimas nesustoja: efektingai “sumažinus” šildymo kainas, rastas naujas būdas išpešti pinigėlių. Sugalvotas naujas mokestis – už karšto vandens skaitiklio priežiūrą. Koks čia “išmislas”, klausia ne vienas. Kuo gi pasireiškia ta priežiūra? Gal, sakau, kartą per savaitę ateis dulkių nuo jo nušluostyti? Vėl – mokestis už nieką. Negana “gyvatuko” mokesčio? Aišku, palyginti su “kosminėm” šildymo sąskaitom, naujas mokestis atrodo menkas, bet piktina pats faktas. Kiek dar galima iš mūsų tyčiotis? O gal čia minėtos akcijos tęsinys: mes jums sumažinom mokestį už šildymą, tai nebambėkit dėl naujo smulkaus pasipinigavimo? Grubiai paskaičiavus, per sezoną iš naujojo mokesčio šilumininkai uždirbtų apie 40 tūkst. litų. Rimtai įmonei tai “mizeris”, bet kodėl nepasinaudojus proga? Keletą mėnesių rinks po 3 litus, o paskui patyliukais kilstels – jau ir rimtesnės sumos “kapsės”.

Kodėl tokia neryžtinga taryba? Užuot kategoriškai atmetusi naujo mokesčio įvedimą, svarstymą atidėjo. Matyt, tam, kad kitame posėdyje patyliukais patvirtintų. Opozicijos balsų vis tiek neužteks, tad reikalas aiškus. Gal jau gana bandyti žmonių kantrybę?

Janina Pukienė

- Štai, matau, popieriuose jau išleidote pagrindiniam bažnytkaimio bulvarui sutvarkyti planuojamas Europos Sąjungos lėšas, mintyse nutarėte, ką kiekvienas už šį didelį vargą sau nusipirksite. O nepagalvojote, kad po metų kitų, kai gyventojai vėl eis prie urnų, šio dalyko niekas neprisimins?

Seniūnas Kastytis nustebęs pakraipė galvą ir žvilgtelėjo į patarėją:

- Kodėl neprisimins? Mūsų nuopelnus primins mūsų atlikti darbai. Manau, ir aklas pajus, kieno dėka į rinkimų būstinę buvo atvestas už parankės puikiai sutvarkyta gatve. Galėsime garsiai sakyti, kad visos valdžios tik žadėjo sutvarkyti bulvarą, o mes – sutvarkėme!

Patenkinta seniūno aplinka tam pritardama sušurmuliavo, tačiau Budulis laikėsi savo:

- O nuo ko pradėsite šiuos darbus?

- Pradėsime ne mes, o kelininkai, – nusijuokė Kastytis. – O mes nebent pirmąjį “šiupelį” asfalto ant žemės išpilsime. Arba dar geriau – tame bulvare atidengsime kokį paminklą, kad rinkėjai iš visų pusių jį matytų ir mus prisimintų.

- Teisingai! – sušuko kažkuris pataikūnas. – Su tuo “šiupeliu” įamžinsime mūsų seniūną, pilantį ant žemės pirmąjį asfaltbetonio pūdą.

- Neorginalu, – nesutiko kitas. – Be to, mūsų politiniams oponentams bus didelė pagunda tą paminklą teplioti ir kitaip iš seniūno tyčiotis. Pramins tą paminklą “smalą pilstančiu Varnalėšų Liuciperiu”, ką darysite? Toks epitetas – tai kriukis politinei karjerai.

Dabar seniūno aplinka suūžė nepatenkinta. Budulis pakėlė ranką, palaukė, kol šurmulys aprims, tada išdėstė savo nuomonę:

- Būtent apie tai aš ir kalbu. Paminklas – gera mintis, ir daug lėšų galima “išplauti”. Bet reikia neutralaus paminklo, kokio niekas neturi, bet kuris mus išgarsintų. Kodėl mums nepastačius paminklo … varnalėšai. Jei už tai liaudis mūsų nesupras, bent išgarsėsime pasaulyje.

Seniūnas pritarė savo patarėjui:

- Šiaip mūsų patarėjas yra teisus. Su krize reikia kovoti tik gražiais darbais. Jei susiveršime diržus ir vien dejuosime, reikalai į priekį nepajudės. Reikia drastiškų priemonių, kaip išjudinti Varnalėšų ekonomiką, o mūsų seniūniją padaryti patrauklesnę turistams. Atvirai pasakius, užsieniui neturime ką parodyti, nebent buvusį seniūno pavaduotoją Fredį, neva baigusį tris universitetus, bet nemokantį parašyti savo pavardės be klaidų. Manau, kad toks paminklas varnalėšai ne tik išgarsintų mus už jūrų marių, bet ir atspindėtų mūsų valdymo epochos tikrąjį veidą.

Paminėjus Fredį, susirinkusieji sukrizeno, bet dėl paminklo varnalėšai buvo skirtingų nuomonių.

- Galų gale, dar nenuspręsta dėl paminklo, – paaiškino seniūnas. – Jei yra geresnių sumanymų, kur išplauti Europos lėšas, siūlykite.

Pasigirdo įvairių pasiūlymų, tačiau jie pasirodė neįdomūs, jau girdėti, menkos investicijų vertės ar nerealūs. Pagaliau savo trigrašį įkišo ir vietos ūkininkas Vincokas.

- Holivudas turi žvaigždžių delnų atspaudų alėją, taigi kodėl mums Varnalėšose neįsteigus garsių vietos žmonių pėdsakų bulvaro? Pradėtumėt nuo savęs…

- Gerai sakai, – apsidžiaugė seniūnas. – Svarbiausia, kad toks pasiūlymas yra tiesiogiai susijęs su mūsų aptariamu objektu. Kita vertus, jei ir nepavyks po rinkimų išlikti valdžioje, tai savo pėdsaką istorijoje tikrai būsime palikę. Svarbiausia – ne už savo, o už Europos pinigus…

-gb-

Dėl sudėtingų sąlygų dujininkams buvo iškilę problemų keičiant sugadintą atkarpą nauju vamzdžiu.

Šiandien sukanka trys savaitės nuo dienos, kai ankstų spalio 24-osios rytą Graužių miške sprogo magistralinio dujotiekio Vilnius-Ryga vamzdis, o paskui įsiplieskusios liepsnos išdegino per 2 ha medžių ir pelkės paklotės.

Jau tą pačią dieną Širvintų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Širvintų rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras Arūnas Kontrimavičius linkęs manyti, kad magistralinio dujotiekio vamzdžio sprogimas yra techninio pobūdžio įvykis. Anot pareigūno, tai patvirtina jau pateiktos kai kurių specialistų išvados.

Na o sulaukus oficialių ekspertizių išvadų tyrėjams beliks galutinai nustatyti gedimo priežastis ir išsiaiškinti, dėl ko paskui kilo gaisras – juk pačios dujos savaime užsidegti negali, o pelkėje gyvenantys bebrai dar nerūko.

Įvykio vietą tyrę pareigūnai tvirtina neradę jokių sprogstamųjų medžiagų likučių, nerasta kitų tam procesui būdingų požymių.

- Žinoma, pasakyti konkrečiai bus galima tik pabaigus tyrimą, – “Širvintų kraštui” sakė vyr. prokuroras. – Tačiau šiandien dar nėra jokių įrodymų, jog dujotiekis buvo susprogdintas.

Jau pirmosiomis dienomis AB “Lietuvos dujos” atstovai siūlėsi atlikti tyrimą ir nustatyti įvykio priežastis. Dujininkų tyrimui neprieštarauta, tačiau leista suprasti, kad šį įvykį oficialiai tirs ir išvadas dėl jo pateiks teisėtvarkos institucijos. Atlikti įvykio vietos ir sugadinto vamzdyno ekspertizes patikėta Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Pasak vyr. prokuroro, dujininkai į pagalbą pasitelkė net kelių institucijų ekspertus, tarp jų – šios srities specialistus iš Baltarusijos. Anot Arūno Kontrimavičiaus, abejoti jų kompetencija nėra pagrindo, kadangi šioje šalyje dujotiekių avarijos yra palyginti dažnas reiškinys, tad ekspertai turi nemažai tokio darbo patirties.

Jau užgesinus po sprogimo kilusį gaisrą ir apžiūrėjus įvykio vietą pastebėta, kad sprogusios dujotiekio atšakos dalis yra pažeista ne sprogimo, t. y. – vietomis labai stipriai suplonėjusios dujotiekio vamzdžio 7,2 mm storio sienelės. Galbūt todėl pirmosiomis dienomis dujininkai išsakė versiją, kad dujotiekis galėjo būti pažeistas užpylus ant jo rūgšties ar kokiu kitu būdu, dėl to išsiveržė dujos, kilo gaisras.

Mūsų žiniomis, teisėtvarkininkai įtarė, kad pastebėtą sienelių suplonėjimą galėjo lemti mechaninės priežastys, pavyzdžiui, – dujotiekio vibracija ir dėl to pažeistas į kietas uolienas besitrinantis vamzdynas. Juo labiau, kad už kelių šimtų metrų yra inžinerinis objektas, skirtas dujotiekio aptarnavimui.

Pažeistą vamzdyną apžiūrėję ekspertai iš Baltarusijos išsakė lietuviams gana netikėtą versiją, kad vamzdyną galėjo paveikti erozija, kurią sukelia biologiniai mikroorganizmai. Paprastai tariant, per izoliacinę medžiagą ant metalo patekę atitinkamos rūšies organizmai tam tikromis sąlygomis gali daugintis kolonijomis ir agresyviai veikti metalą. Specialistams tokie atvejai yra gerai žinomi ir, kas svarbiausia, tokia erozija labai primena pažeidimus, pastebėtus sprogimo vietoje Graužiuose.

Arūnas Kontrimavičius sakė, kad su baltarusių pastebėjimais supažindinti tyrėjai ir ekspertai. Dar laukiama cheminės ekspertizės, kuri galbūt galutinai atmes poveikio cheminėmis medžiagomis galimybę.

- Kai bus nustatytos priežastys, dėl ko sprogo vamzdis, kitas žingsnis, manau, bus išsiaiškinti, dėl ko paskui kilo gaisras, ar buvo galima išvengti sprogimo eksploatuojant vamzdyną. Galbūt tai – netinkamos jo eksploatacijos ar priežiūros rezultatas? – svarstė Širvintų rajono apylinkės prokuratūros vadovas.

Jis teigė, kad tyrimą apsunkino sudėtingos vietovės sąlygos. Nors dujininkai teigė, kad vamzdyną atstatys per savaitę, darbai užsitęsė – paaiškėjo, kad netoli sprogimo vietos vamzdynas yra užkastas kur kas giliau, nei manyta iki tol. Nors per sprogimą buvo sugadinta apie 75 m dujotiekio atkarpos, remontininkai ketino pakeisti apie 300 m vamzdyno.

Antradienį AB “Lietuvos dujos” oficialiai pranešė, kad “Širvintų rajone baigti per avariją pažeisto dujotiekio atstatomieji-remonto darbai. Sugadinta vamzdžio atkarpa pakeista nauja ir išbandyta. Darbų priėmimo komisija pasirašė aktą, patvirtinantį naują dujotiekį tinkamu eksploatuoti. Gamtinės dujos atstatyta vamzdyno atkarpa jau tiekiamos vartotojams”.

“Širvintų krašto” informacija

Per tris dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą išblaivėti buvo pristatyti keturi asmenys: du jų neblaivūs gulėjo vieno namo Širvintose laiptinėje, vienas – šlitinėjo Širvintose, Vilniaus gatvėje, dar vienas – triukšmavo namuose.

Neblaivių vairuotojų šiomis dienomis neišaiškinta, tačiau pareigūnai nustatė 11 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Lapkričio 9-ąją jiems pranešta apie eismo įvykį automagistralėje Vilnius-Panevėžys: vėlų vakarą 45-ajame kilometre kauniečio V. M. vairuojamas automobilis “Peugeot 207″ partrenkė staiga į kelią išbėgusį žvėrį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas 2008 metų laidos kabrioletas.

Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Antradienį Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad lapkričio 2-ąją RST Širvintų skyriaus darbuotojai pastebėjo, jog iš vienos rajone esančios transformatorinės išleista alyva.

Tą pačią dieną užregistruotas ir Ukmergės gyv. K. S. skundas, kad spalio 3-iąją Širvintose buvo pavogta kreditinė kortelė.

Trečiadienį policija užregistravo tarnybinį pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Mūsų žiniomis, policijai buvo pranešta apie kelių mėnesių senumo įvykį Čiobiškio socializacijos centre, kai vienas ugdytinių užpuolė centro darbuotoją ir jam grasino.

Pirmadienį savo namuose rastas R. P. kūnas.

“Širvintų krašto” informacija