Plento gatvėje susidūrė ratinis ekskavatorius ir automobilis "Volkswagen Golf".

Gruodžio 7-osios rytas pažymėtas skaudžia avarija Širvintų miesto Plento gatvėje – apie 9 val. Autobusų stoties link važiuojantis 1990 metų automobilis “Volkswagen Golf”, vairuojamas pagyvenusio Širvintų seniūnijos gyventojo Z.S., susidūrė su ratiniu ekskavatoriumi, kuris išvažiavo iš UAB “Širvintų vandenys” teritorijos. Į Č.Ž. vairuojamo traktoriaus priekyje sumontuotą kaušą ir trenkėsi pagrindiniu keliu važiuojantis lengvasis automobilis.

Eismo įvykis nutiko vos už keliasdešimties metrų nuo iškiliosios perėjos, vadinamojo plato, kuris prieš kelerius metus su dar keturiais buvo įrengtas siekiant išvengti skaudžių nelaimių šioje gatvėje. Ši keliasdešimties metrų atkarpa yra labai pavojinga – širvintiškiai gali prisiminti ne vieną skaudų eismo įvykį, nutikusį per pastarąjį dešimtmetį, o kai kurie jų baigėsi tragiškai.

Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai išlaisvino ir medikams perdavė priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusią ir eismo įvykio metu sunkiai sužeistą moterį, tačiau jie padėti nebegalėjo – 1945 metais gimusi keleivė E.S. mirė.

Tai – trečioji gyvybė, kurią nusinešė šįmet rajone kilęs eismo įvykis.

Medikų pagalbos prireikė veido sumušimų bei šoką patyrusiam lengvojo automobilio vairuotojui.

Policija aiškinasi šio tragiško įvykio priežastis. Preliminariais duomenimis, abu vairuotojai – blaivūs.

Gintaras Bielskis

"Uždaryti punktą lengviausia. Tam didelio proto nereikia," - sako (iš kairės į dešinę) Janina Sviderskienė ir Stefanija Pinkevičienė.

Keliame problemą

Dar ne taip seniai buvo uždarytas Žemųjų Viesų medicinos punktas, o šį rudenį eilė atėjo ir Bagaslaviškiui. Pasak VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Nijolės Dimšienės, Bagaslaviškio medicinos punktas uždaromas laikinai, tik žiemos sezonui. Medicinos seselės etatas taip pat nepanaikintas. Ji yra paskirta tam kraštui. “Supraskite, kad jeigu į punktą dažniausiai ateina kaimyninių namų močiutės pasiguosti, tai ekonominiu požiūriu… Žinoma, jie irgi žmonės, tačiau prieš žiemos sezoną mokykla (jos patalpose įsikūręs medicinos punktas) išjungė elektrą ir vandenį. Žiemos periodu ten dirbti negalima, neturime galimybės už viską mokėti,” – kalbėjo vyr. gydytoja ir patikino, kad pavasarį punktas turėtų savo darbą pratęsti. Tiesa, iš gydytojos kalbos galima buvo suprasti, kad jeigu bagaslaviškiečiai be medicinos punkto išgyveno rudeninį gripą, jeigu jie dar ir sėkmingai peržiemotų, tai kam jiems tas punktas?..

Mokyklos direktoriaus Prano Kamieno nuomonė šiek tiek kitokia. “Tose patalpose yra mokyklos dirbtuvės. Jose vykdavo technologijų pamokos. Šiais metais šios pamokos vyks tik nuo Naujųjų metų. Šildymo sistema prijungta prie elektros tinklo. Radiatorius be reikalo šildyti neapsimoka, nes už elektrą reikėdavo kiekvieną mėnesį mokėti apie 2000 litų. Tam, kad sistemoje neužšaltų vamzdžiai, iš jos buvo išleistas vanduo. Taip, vandens jie neturi, tačiau už penkių metrų kieme yra šulinys, prie kurio galima be didesnių investicijų prisijungti. Elektra neišjungta ir nesiruošiama jos išjungti. Medicinos punktas iki šiol turėjo savo elektros skaitiklį ir patalpą šildydavo elektriniu radiatoriumi. Už nuomojamas patalpas mokykla pinigų neprašo. Matyt, punktui uždaryti reikėjo tik priežasties…” – kalbėjo mokyklos direktorius.  

Bagaslaviškiečių nuomonė vienareikšmė. “Kuo mes nusikaltome? – klausia jie. – Valdžiai norėtume pasakyti, kad mums reikalingas medicinos kabinetas, tačiau mūsų nuomonės niekas neklausia,” – piktinosi žmonės. “Sesutė” užeidavo į kiemus pas sunkesnius ligonius, statydavo lašelines, kai kuriems vaistus leisdavo, sutvarstydavo žaizdas, lankydavo naujagimius. Šiame krašte, kaip ir visoje šalyje, vyrauja lėtinės ligos. Tai – kraujotakos sutrikimai, kvėpavimo, virškinimo ligos. Kaip ir kitų, kaimo žmonių neaplenkia onkologiniai, širdies ir kraujagyslių susirgimai.

Užsiminus apie uždarytą medicinos punktą, Stefanijos Pinkevičienės akyse pasirodo ašaros. Moteris, pasiramsčiuodama lazdele, sunkiai vaikšto. “Sesutė buvo kaip duktė. Aplankydavo, vaistų atveždavo. Iki autobusų stotelės nenueinu, tai kaip man Širvintų polikliniką pasiekti? Vaikai gyvena kitame rajone, tai negi jie važinės. Tenka prašyti kaimynų pagalbos,” – kalbėjo Stefanija.

Šalia gyvenanti Janina Sviderskienė pritarė, kad panašių močiučių aplinkui yra daug: Šataitės, Pakalnienė, Sargelienė, Zemlianskienė, Žulys, Brasevičiai, Didžiokienė, Brasevičienė, Pinkevičienė… Norint suskaičiuoti “dar krutančias” ne tik rankų, tačiau ir kojų pirštų neužtektų. Gyventojams psichologiškai sunku, kad kaimas naikinamas. Vienas įpykęs pagyvenęs bagaslaviškietis rimtu veidu greitakalbe išpyškino: “Turėtum žinoti Josifo Visarionovičiaus Stalino mėgiamą posakį: “Nėra žmogaus, nėra problemos.” Ar toli nuo Stalino filosofijos pasislinko mūsų Seimo ir Vyriausybės nariai? Ir dar vaidina demokratiją… Siūlau steigti koncentracijos lagerius tiems, kas paseno, serga arba sugalvoja po gimdymo neiti į darbą ir savo vaiką auginti ir dar už tai pinigų gauti. O dar geriau: paseno, susirgo – šaudyti vietoje. Gatvėje. Ir laidojimo pašalpų neduoti. Ir grabo. Įsivaizduojate, kiek valstybė sutaupytų? O SODRA?”

Žmogus piktinasi ir aiškiai perlenkia lazdą, tačiau jo žodžiuose galime užčiuopti ir esminį valdžios filosofinį grūdą. Gyvename laukiniame kapitalizme. Vyrauja rinkos dėsniai. Kas ekonomiškai neapsimoka, tas ir neapsimoka. Įmones, kurios neduoda jokio pelno, – reikia uždaryti. Tik leiskite paklausti, kokiais laikais ir kokioje šalyje ekonomiškai atsiperka ligoninės, bibliotekos, mokyklos? Panašiai mąstant, jos visos turėtų išnykti. Šalis, kuri negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir seneliais, o mato tik vieną išeitį – jų sąskaita “gelbėti” valstybę – neverta išsigelbėjimo.

O gal… ateis pavasaris ir į Bagaslaviškį… Kartu su ryškiu saulės spindulėliu, su atskridusio paukštelio čiulbėjimu į pasiligojusių močiučių namų duris pasibels ir ilgai laukta “sava sesutė”. Su vaistais ir paguodos žodžiu. Tik bagaslaviškiečiai nelabai tiki panašiomis pasakomis. “Gal aname pasaulyje…” – sako jie.

Remigijus Bonikatas

Vieninteliu bedarbių prieglobsčiu šiuo metu tampa Darbo birža. Visi, netekę darbo, kaipmat skuba užsiregistruoti, tikėdamiesi kuo greičiau rasti darbą. Deja, tai nėra taip lengva, o ir atsiradus galimybei ne visada įmanoma ja pasinaudoti, nes paprasčiausiai nėra pinigų nuvažiuoti pas potencialų darbdavį…

Praėjusios savaitės penktadienį į “Širvintų krašto” redakciją užsuko širvintiškis Alvydas Subočius. Po apsilankymo Darbo biržoje žmogus nutarė pasidalyti savo nuoskaudomis. Vyras pasakojo, kad jau metai, kai yra bedarbis, tačiau tos dienos įvykiai jį šokiravo, nes “popierizmas”, anot jo, šioje įstaigoje yra kur kas svarbesnis už žmogų.

Alvydas Subočius gavo rekomendaciją įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau pokalbiui dėl darbo reikia važiuoti į Vilnių. Anot vyro, kai jis pasakė, kad neturi pinigų kelionei, jo buvo paklausta, ar tai reiškia, kad jis atsisako siūlomo darbo?

Iš tiesų, iš kur metus laiko darbo neturinčiam žmogui, kuris augina 4 vaikus, surasti 20 litų kelionei? “Taip, aš gaunu pašalpą iš Savivaldybės, bet už ją turiu išmaitinti šeimą. Šiandien neturiu nė lito kišenėje, o namie laukia 3 metų dukrytė, kuri man grįžus paklaus: “Tėti, ar parnešei sūrelį?” Neturiu pinigų nei sūreliui, nei kelionei. Aš noriu dirbti, bet už ką man nuvažiuoti į Vilnių? Duotų kas nors man šiandien 20 litų, tai aš būčiau ponas”, – nusivylęs esama situacija kalbėjo vyras.

Alvydas Subočius nežino, kaip, bet privalo žūtbūt nuvažiuoti į pokalbį, nes jeigu šį – trečiąjį – kartą nenuvyks, tai neteks pašalpos. Širvintiškis sakė, kad pirmą kartą darbas jam buvo pasiūlytas metų pradžioje, bet, pasak jo, vos išėjęs iš kabineto ir paskambinęs dėl darbo išgirdo, jog darbuotojų jau nebereikia, tačiau esą tegul atvažiuoja atsižymėti. “Bet juk aš neturiu darbo ir man būtų tikra prabanga 20 litų, už kuriuos galėčiau vaikams nupirkti kilogramą geros dešros, “išmesti” kelionei dėl atsižymėjimo,” – kalbėjo vyras.

Šį rugsėjį vyrui irgi teko atsisakyti siūlomo pokalbio dėl darbo. Žmogus sakė suprantąs, kad Darbo biržos darbuotojos nekaltos dėl esamos sistemos, tačiau jei tikrai ši įstaiga sukurta padėti darbo netekusiems žmonėms, reikėtų ieškoti kažkokios išeities – gal įvesti kokius vienkartinius kelionės bilietus, gal taip kažką…

Čia tik vienas skaudus beviltiškumo atvejis. O juk rajono gyventojams į Darbo biržą atsižymėti reikia važiuoti dažnai. Ar kas gali suvokti paprasčiausią dalyką – kelionėms reikia pinigų, kurių neretas bedarbis, deja, neturi…

Ivona Komarovska

Mokyklos kieme demonstruojamos azoto "bombos".

Gruodžio 3 dieną Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Studentų mokslinės draugijos (SMD) trijų studentų fizikų komanda Širvintų rajono bendrojo lavinimo mokyklose pristatė projektą “Mobili, interaktyvi, mokomoji, demonstracinė fizikos laboratorija – “MIM-as”. Universiteto pirmakursis fizikas Bronius Razgus, antrakursis Vilius Čeledinas ir antrakursis magistrantas Simas Janulis surengė tikrą šou, demonstravo įvairius eksperimentus, sukeldami rūką, sprogimus, įvairių formų debesis. Moksleiviai galėjo pajusti, kas yra fizika, vieniems tokia bauginanti, o kitiems – net labai patraukli.

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje

Praėjusį ketvirtadienį Bagaslaviškio pagrindinės mokyklos fizikos kabinete vyko stebuklai. Studentai iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Studentų mokslinės draugijos mokiniams demonstravo įdomius fizikos bandymus. Tokius bandymus, kokių vaikai niekada nepamatytų mokykloje – skystąjį azotą, Teslos transformatorių, Rubenso vamzdį, feroskystį ir daugybę kitų įdomių dalykų.

Pamačius tiek stebuklų, fizikos, kaip mokslo, prestižas tarp mokinių pakilo iki neįsivaizduojamo lygio. Net mažiukai susidomėjo fizika ir pradėjo klausinėti, kurioje gi klasėje “ta fizika” pagaliau bus dėstoma. Labiausiai visiems patiko sprogimai. Į plastmasinius butelius buvo prileista skysto azoto, jis šildomas plėtėsi ir galų gale sprogdavo. Girdėjosi atokiausiame miestelio kampe. Vaikai pasakojo, kad iš gretimame kieme stovėjusio traktoriaus net traktorininkas “iš išgąsčio iškrito”. O koks malonus ozono kvapas po dirbtinai sukeltų žaibų! O kaip šokinėja ir pagal garso tembrą keičiasi ant vamzdžio, kuriuo sklinda tie garsai, degančios ugnelės! Ar neįdomu, kada parodoma, kaip su bananu galima įkalti į lentą vinį, kaip subyra lyg stiklas ką tik gyva buvusi rožė, kaip, sujungus grandinę, lyg elektros lemputė pradeda šviesti paprastas raugintas agurkas? Itin gerai pasisekė bandymas, kuriuo buvo demonstruojamas elektros srovės tekėjimas grandine. Apie penkiolika bebaimių mokinukų susiėmė už rankų, sustojo ratu ir didvyriškai laukė “kažko” jais prabėgsiančio… Vėliau kai kurie pasakojo, kad buvo “saldu”, kiti – kad “neblogai krestelėjo”. Vienas iš “bandytojų” prisipažino, kad pajuto, kaip elektra “perbėgo ir trenkė” per dantų karūnėlę. Mokinių nuomonė vieninga: “Buvo labai įdomu! Daugiau tokių pamokų!”

Studentai papasakojo, kad šį projektą remia Švietimo ir mokslo ministerija. Šiais metais Vilniaus apskrityje aplankytos septynios mokyklos. Simas Janulis (baigęs Širvintų “Atžalyno” vidurinę mokyklą) pasakojo, kad šis projektas nukreiptas daugiau į kaimo mokyklas. Projekto tikslas – populiarinti gamtos mokslus. Simas jau magistrantas, Vilius mokosi antrame, o Bronius pirmame kursuose.

Remigijus Bonikatas

Akimirkos iš “stebuklų” renginio Bagaslaviškio vidurinėje mokykloje.

Širvintų “Atžalyno” pagrindinėje mokykloje

Gausiai aktų salėje susirinkę VII – VIII klasių moksleiviai labiausiai laukė susitikimo su buvusiu “Atžalyno” vidurinės mokyklos XIX laidos abiturientu, respublikinių fizikos olimpiadų laureatu ir diplomantu, VU FF magistrantu Simu Januliu.

Su bendramoksliais atvykęs Simas susirinkusių dėmesį prikaustė nuo pat pirmos susitikimo minutės: vaizdžiai kalbėjo, demonstravo turimą medžiagą, kvietė pasinerti į paslaptingą fizikos pasaulį. Mokiniai noriai dalyvavo eksperimentuose, jautėsi esą visateisiai bandymų dalyviai. Paauglius stebino cypiantis metalinis strypas, šokantys plaukai, degantis metalas, skardinių gniuždytuvas, įvairūs sprogdinimai, “bambioškės”.

Audringų ovacijų ir aikčiojimų sulaukė bandymai su skystu azotu. Dalis eksperimentų buvo demonstruojami mokyklos kieme, ypač populiarios buvo azoto “bombos”, paremtos šylančio azoto staigiu plėtimusi.

Vaikai, stebėję eksperimentus, dalijosi įspūdžiais. Aštuntokui Laurynui Valavičiui labai patinka fizika. Vaikinas sakėsi, jog susitikimu su universiteto fizikais liko patenkintas. Septintokui Dariui Rudnickui ypač patiko eksperimentas su dviračio ratu ir sprogdinimai. Jonas Chmeliauskas – ilgamečio fizikos mokytojo Petro Pauliukonio anūkas – sakė, jog  jį labai nustebino tokios fizikos įdomybės. Aira Davidavičiūtė ir Martina Vaitkūnaitė paaiškino:

- Atėjome pažiūrėti eksperimentų, pasiklausyti mokslo naujovių – likome sužavėtos.

Projekto dalyvius stebėjęs fizikos mokytojas Vladislovas Jablonskas sakė:

- Labai malonu, kad Simas prisiminė savo buvusią mokyklą, nepagailėjo laiko ir atvažiavo. Džiugina, kad per tiek metų neišpuiko, liko toks pat išradingas, paprastas ir žingeidus. Puiku, kad atsivežė draugų fizikų.

Pasibaigus eksperimentams, nurimus aikčiojimams ir plojimams, mokyklos direktoriaus pavaduotoja Audronė Buzienė padėkojo studentams fizikams už pademonstruotas įdomybes, įteikė atminimo dovanėles ir gėlių.

- Džiaugiuosi, kad fizika dar penktoje klasėje mane sudomino mokytojas Vladislovas Jablonskas, – geranoriškai mintimis  po susitikimo su moksleiviais dalijosi Simas Janulis. – Pažintį su  šiuo mokslu tęsė mokytojas Henrikas Ašenbergas. Iš viso buvo labai smagu užsukti į savo buvusią mokyklą, pasilabinti su mokytojais, sutikti mokykloje dirbančią savo mamą. Labai geranoriškai mus priėmė abiejų Širvintų rajono mokyklų direktoriai, neišsigando demonstruojamų bandymų.

Tikėtina, kad moksleiviai, susipažinę su mobilia, interaktyvia, mokomąja  laboratorija, turėjo galimybę fiziką suvokti  kaip įdomų, vertingą bei naudingą  mokomąjį dalyką. Interaktyviais eksperimentais buvo parodyta, jog tikslieji mokslai nėra vien sudėtingos formulės ir uždaviniai, bet ir įdomūs praktiniai užsiėmimai. Reikia manyti, jog atsiras moksleivių, kurie, baigę mokyklą, bus suinteresuoti tęsti mokslus Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.

Romas Zibalas

II važiavimo finišas: Eimantas Klebauskas su Čile (kairėje) ir Kastytis Trota su Chora finišavo kartu.

Gruodžio 5 dieną Širvintose surengtose žirgų ristūnų lenktynėse bandymuose prizines vietas pelnė tik du iš penkių lenktyniavusių vietos žirgų. Būtent tai, matyt, ir lėmė, kad šįkart neoficialiose varžytuvėse nugalėjo Amerikos ristūnai (AR), kurie iškovojo 9 iš 15 prizinių vietų. Keturi iš penkių žirgų, su kuriais lenktyniavo širvintiškiai, – Rusų ristūnai (RR).

Apskritai šeštadienio lenktynėse dalyvavo 32 žirgai (21 eržilas ir 11 kumelių) – 13 Rusų ristūnų ir 19 Amerikos ristūnų.

Kaip teigia laisvoji enciklopedija “Wikipedia”, Amerikos ristūnai buvo išvesti 19 a. pradžioje JAV iš Norfolko ristūnų ir Olandų važiuojamųjų, sukryžmintų su grynakraujais jojamaisiais.

Vienas garsiausių Amerikos ristūnų veislės žirgų Lietuvoje – Speedy Bandito, su kuriuo širvintiškis Pranas Navalinskas laimėjo daugybę lenktynių.

Amerikos ristūnui Mak Labeliui priklauso 1987 metais pasiektas pasaulio rekordas: 1600 metrų jis nubėgo per 52,2 sekundes. Palyginimui galima pasakyti, kad šeštadienį Širvintose greičiausiai bėgusi Kazio Trotos vadeliojama Amerikos ristūnė Velnio Nuotaka distanciją įveikė per 2 min. 24,38 sekundės. Tiesa, Širvintų hipodromo tako ilgis – 1800 metrų, bet, perskaičiavus į 1600 metrų, būtų galima pasakyti, kad tam nuotoliui įveikti Velnio Nuotakai sąlyginai būtų prireikę 2 min. 08,32 sek.

Kazys Trota su Velnio Nuotaka laimėjo penktąjį važiavimą ir tądien pelnė antrąjį prizą. Prieš tai vykusiame trečiajame važiavime jis su Veronu buvo trečias.

Apskritai ukmergiškiams Širvintų hipodromas buvo turtingas, nors krizė ir apkarpė piniginius prizus. Kaimynai laimėjo 5 prizines vietas ir nušluostė nosį šeimininkams, kurie tenkinosi trimis prizinėmis vietomis – viena antrąja vieta ir dviem trečiosiomis. Tiesa, trečiajame važiavime piniginiai prizai buvo išdalyti už pirmąsias keturias vietas, o penktajame – už penkias.

Pirmajame važiavime su dvimečiu Rusų ristūnu Viguriu trečiąją vietą laimėjo uteniškis Stepas Kazlauskas. Tik šįmet ristūnų sporte debiutavęs vaikinas sakė, kad tai buvo trečiasis jo startas ir pirmasis iškovotas prizas. Vaikinas apgailestavo, kad tokio įvykio negalės priminti bent simbolinis medalis ar diplomas – rajono valdžia neprisidėjo rengiant šias varžybas ir neįsteigė nei medalių, nei diplomų. Pamatę rajono vadovų atsainų požiūrį, galimas dalykas, panašiai elgiasi ir žiūrovai. Stebėti varžybų atėjo vos keliolika širvintiškių…

Stepas sakė, kad nesitikėjo iškovoti prizinės vietos. Prieš tai vykusiose varžybose jis su kitu žirgu kartą finišavo paskutinis, kartą – priešpaskutinis. Jo tėvo ūkyje auginami žirgai, galima sakyti, dar tik mokosi risnoti varžybose.

- Nuostabu, kad žirgai labai jaučia varžybų atmosferą, – sakė Stepas. – Kai išvažiavau į taką, pajutau: žirgas įsitempė lyg styga, jį sunku suvaldyti. Jo gyslomis tiesiog pulsavo adrenalinas.

Vaikinas pasijuokė, kad iš pirmojo piniginio prizo (o jis – “net” 90 litų) savo žirgui galės nupirkti avižinių sausainių – lai bent jam ši sėkmė įstrigs atmintin.

Tame pat važiavime dalyvavusi viena diena vyresnė Vigurio sesuo Gildija (to paties tėvo, bet kitos motinos) distanciją baigė paskutinė. Apskritai tik vienas pirmojo važiavimo žirgas – alytiškio Stasio Kėrio Pilotas – jau buvo dalyvavęs dvejose varžybose, kitiems žirgams Širvintų hipodromas tapo debiutiniu.

Antrajame važiavime širvintiškis Juozas Kvakšys su Pirėne buvo trečias, distanciją įveikęs per 2 min. 40,24 sek. Tačiau šio rezultato laikyti nesėkme nereikėtų. Po ilgesnės pertraukos į Širvintas susirinko daug žirgų (trečiame ir ketvirtame važiavimuose startavo po 7 žirgus, o penktame – net 9), kai kurie pasiekti rezultatai buvo tikrai neprasti. Štai Juozas su ta pačia Pirėne rugsėjo 12 dieną Širvintose buvo pirmas, nors tada distancijoje užtruko 4 sekundėm ilgiau. Panašiai būtų galima pasakyti ir apie varėniškio Stasio Kėrio pasirodymą su Saliutu: atrisnojęs per 2 min. 44,26 sek. šis tandemas liko tik penktas, o tada net 7 sekundėm prastesnis rezultatas jiems lėmė trečią vietą. Vadinasi, šįkart buvo didesnė konkurencija.

Atkaklesnę kovą iliustruoja ir tai, kad dviejuose važiavimuose finišuota poromis, pasiekiant tą patį laiką. Tai II važiavime padarė ukmergiškis Kastytis Trota su Choru ir varėniškis Eimantas Klebauskas su Čile (2 min. 37,74 sek.), o III važiavime – alytiškis Stasys Kėrys su Simaron Ollo ir ukmergiškis Aurimas Sakalovas su Zepelin Boko (2 min. 26,89 sek.). Vietos paskirstytos atsižvelgiant į tūkstantąsias sekundės dalis.

Planuota, kad ketvirtajame važiavime su Amerikos ristūnu Edelveisu startuos Pranas Navalinskas, tačiau jį pakeitė Juozas Kvakšys. Sunku pasakyti, ar šis pakeitimas turėjo kokios nors įtakos rezultatui – laimėta antroji vieta. Tame pat važiavime po pusmečio pertraukos su Rusų ristūnu Chaosu važiavusi širvintiškė Gedvilė Vinslauskaitė finišavo penkta.

Beje, šis tas apie Rusų ristūnus: pasak jau minėtos “Wikipedia”, 19 a. pabaigoje Rusijoje iš Amerikos ristūnų, sukryžmintų su Orlovo ristūnais, išvesta Rusų ristūnų veislė, kuri įteisinta 1949 metais. Nuo 1961 metų rusų ristūnus vėl imta kryžminti su Amerikos ristūnais.

Rusų ristūnas Gajus, kurį ištikimai vadelioja Diana Kvakšytė, penktajame važiavime finišavo trečias, o Juozas Kvakšys su tos pačios veislės Granatu finišo liniją kirto šeštas.

Gintaras Bielskis

Per šias dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo trys asmenys: vilnietis R.K. neblaivus šlitinėjo Komisariato patalpose, Širvintų miesto Kalnalaukio gatvės gyventojas V.S. neblaivus triukšmavo namuose, o rajono gyventojas A.P. neblaivus gulėjo Širvintose, Totorių gatvėje.

Beje, du iš išblaivėjusių vienaip ar kitaip susiję su įvykiais, kuriuos tiria Policijos komisariato pareigūnai. Policija užregistravo tarnybinį pranešimą, kad 1983 metais gimęs kalnalaukietis V.S. šeimyninio konflikto metu sudavė smūgį į ranką savo mažamečiam sūnui E.S., gimusiam 2002 metais.

Mūsų žiniomis, tą pačią dieną išblaivėjęs 1973 metais vilnietis R.K. buvo pastebėtas gruodžio 4-osios naktį šlitinėjantis prie Policijos komisariato. Jam nustatytas 2,50 promilių girtumas. Atvesdintas išblaivėti, R.K. elgėsi agresyviai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tad policija sutramdė neblaivų atvykėlį – surišo ir uždėjo antrankius. Ryte R.K. buvo išleistas į namus, o kitos dienos pavakarę jis kreipėsi į ligoninę Vilniuje ir paaiškino, kad jį neva sumušė Širvintų policijos pareigūnai. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, kad dėl galvos ir krūtinės sumušimų R.K. gydomas ambulatoriškai.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 12 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Gruodžio 7-ąją pranešta apie eismo įvykį kelyje Maišiagala-Širvintos: 6.25 val. 7-ajame kilometre rajono gyventoja N.S., vairuodama automobilį “Audi 100″, susidūrė su staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusiu šernu. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis.

Gruodžio 4 dieną policija užregistravo rajono gyventojos T.J. skundą, kad ją namuose sumušė vyras S.J. o paskui jai grasino legaliai laikomu medžiokliniu šautuvu.

Gruodžio 7 dieną Gelvonuose, Vilniaus gatvėje, rastas Ukmergės rajono Žemaitkiemio seniūnijos gyv. I.B. kūnas be išorinių smurto žymių.

“Širvintų krašto” informacija