Penktadienį įvykusiame rajono tarybos posėdyje dalyvavo 20 tarybos narių (nedalyvavo Milda Bružienė). Dauguma numatytų sprendimų projektų buvo patvirtinta be jokių diskusijų ir klausimų – vienbalsiai arba beveik vienbalsiai. Tiesa, visi 20 tarybos narių vieningai nepritarė poveikio aplinkai ataskaitos derinimui (dėl žvyro karjero Bagaslaviškyje), tik 16 balsų pritarimu buvo patvirtintas rajono bendrasis planas (2 – prieš, 2 susilaikė), tik 17 tarybos narių balsavo už lėšų skyrimą Beržės upeliui tvarkyti (2 – prieš, 1 susilaikė), 16 tarybos narių pritarimu buvo “nubrauktas” mokytojų, gydytojų, slaugytojų, socialinių, kultūros ir kitų darbuotojų, dirbančių rajono kaimuose ir miesteliuose, kelionės į darbą ir atgal kompensavimas (2 – prieš, 1 susilaikė) ir tik 15 tarybos narių balsavo už atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifų padidinimą (3 – prieš, 2 susilaikė). Ketvirtuoju numatytas svarstyti klausimas dėl Savivaldybės administracijos struktūros atidėtas.

Posėdžio pabaigoje buvo pateikta keletas paklausimų. Rajono tarybos narė “darbietė” Marija Gudonienė klausė, “kada bus skelbiamas konkursas Širvintų kultūros namų direktoriaus pareigoms eiti? Ar nesikartoja Bagaslaviškio mokykloje buvusi situacija, kai konkursas nebuvo skelbiamas sąmoningai siekiant išlaikyti darbo vietą?” Konservatorius Vincas Jasiukevičius klausė: “Perkant įrangą ligoninei buvo padaryta pažeidimų. Kokie pareigūnai, už ką ir kokiomis baudomis yra nubausti? Konkrečiai – pavardėmis.”

Žlugdomos kaimo mokyklos, o tarybai – nė motais

Jokių diskusijų nesukėlė ir klausimas dėl pripažinimo netekusiu galios Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 sprendimo Nr.1-281 “Dėl Širvintų rajono mokytojų, gydytojų ir slaugytojų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, kultūros ir meno darbuotojų, dirbančių rajono savivaldybės kaimuose ir miesteliuose kelionės į darbą ir atgal išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo”.

Patvirtinus šį projektą, į kaimo vietoves važiuojantys dirbti mokytojai, meno vadovai, socialiniai darbuotojai ir kiti, nuo birželio 1 dienos už kelionę mokės patys.

Keista, kad toks reikšmingas kaimuose gyvenančių žmonių švietimui ir kultūrai sprendimas tarybos nariams nesukėlė jokių abejonių. Net nebuvo užsiminta apie galimybę kur nors rasti lėšų ir nors iš dalies kompensuoti mokytojų kelionės išlaidas. Daug negalvojant eilinį kartą buvo pakeltos rankos, ir sprendimas priimtas. Tik ar daugelis tarybos narių pagalvojo, kad pritardami šiam sprendimui žlugdo kaimo mokyklas? Mokytojai ir taip nelabai noriai rinkdavosi toliau nuo rajono centro esančias švietimo įstaigas, nes vien kelionei sugaišdavo nemažai laiko, o ką jau kalbėti dabar, kai ta kelionė jiems nemažai kainuos? Tikėtina, kad dabar mokytojai stengsis ieškotis darbo miesto mokyklose. Be to, “nubrauktas” kelionės į darbą išlaidų kompensavimas, ko gero, skaudžiai atsilieps ir vaikų ugdymui, nes jeigu iš kaimo mokyklų išeis tam tikrų dalykų specialistai ir ims dėstyti ne specialistai, nukentės mokymo kokybė. Nebūtų nieko keisto, jei susidarius tokiai situacijai, didžioji dalis mokinių pereitų mokytis į miesto mokyklas. Vienintelis dalykas, kuris šio metu gali sustabdyti specialistų bėgimą iš kaimo mokyklų – ekonominė krizė, kurios metu beveik neįmanoma susirasti kitą darbą. Tačiau yra dar viena medalio pusė: ar nėra tikimybės, kad mokytojams nuolat galvojant, kaip išgyventi šiuo sunkmečiu ir taip iš ne per didžiausios algos, kurios nemažą dalį dabar dar reikės skirti ir kelionės išlaidoms, nenukentės mokymo proceso kokybė?

Aišku, rajono vadovai teisinsis, kad šį sprendimą priėmė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio įstatymu pakeitimo įstatymu. Tačiau niekas Savivaldybei nedraudžia mokytojų kelionės išlaidas kompensuoti iš biudžeto ir taip užtikrinti tinkamą mokymo kokybę kaimo mokyklose.

Žvyro karjerui – ne?! Ar tik gudrus valdžios ėjimas?

Daugiausia diskusijų ir chaoso Savivaldybės tarybos posėdyje sukėlė klausimo dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimo svarstymas. Atrodė, kad posėdžiui vadovauja kas tik panorėjęs, bet ne meras, pamiršęs, kokias pareigas jis eina.

Tarybos narys Vincas Jasiukevičius teigė įžvelgiantis, kad dėl kažkokių (galbūt asmeninių?) interesų meras ir tuometinis administracijos direktorius, derindami šį reikalą, pasirašydami pirminius raštus, ir užvirė visą šitą košę dėl Bagaslaviškio karjero. K. Pakalnis pasiaiškindamas mėgino sakyti, kad ne jo kompetencijoje išduoti raštus, tačiau užteko V. Jasiukevičiui paklausti, kas tada vadovauja rajonui, ir meras nutilo.

Ko gero, viskas buvo kaip ir visada: valdžia, turėdama savų interesų, nutarė Bagaslaviškyje esantį žvyro ir smėlio telkinį “prakalti”, tačiau bagaslaviškiečiams pradėjus kovą, pamatė, kad taip lengvai nepavyks “prasukti” šio reikalo?.. Taigi beliko stoti gyventojų pusėn, kad eilinį kartą “išliptų iš vandens sausi”. Tik ar viskas taip paprasta? Ar valdžia padarė viską, kad “Baltijos karjerai” nepradėtų kasimo darbų? O gal anksčiau padarytos klaidos bagaslaviškiečiams kainuos 15 metų nuolatinio triukšmo ir kitų nepatogumų?

Vos tik pristačius minėtą sprendimo projektą pasipylė tarybos narių klausimai. Kodėl rajono naudingosios iškasenos nemokamai dalijamos bet kam, nors jas reikėtų saugoti ir naudoti rajono gyventojų poreikiams? Kaip reikės gyventi bagaslaviškiečiams – kiekvieną dieną per miestelį važiuos 30 tonų sveriančios mašinos, kurios gadins kelius, terš aplinką, kels triukšmą. Meras iš pradžių lyg ir mėgino teisintis sakydamas, kad “Baltijos karjerai” jų, kaip tarybos narių, norų dėl kasimo darbų 500 metrų atstumu nuo Raganos kalno ir 300 metrų – nuo kapinių turėjo paisyti, tačiau taip neatsitiko. O gal tiesiog buvo įdėta per mažai pastangų, kad kas nors atsižvelgtų į rajono tarybos narių norus? Po kelių nerišlių sakinių meras paprašė pasisakyti Bagaslaviškio bendruomenės atstovės.

Vos tik Roma Vareikienė pradėjo kalbėti, chaosas posėdžių salėje pasibaigė. Skirtingai nuo valdžios ir daugumos tarybos narių, bendruomenės atstovė aiškiai ir visiems suprantamai išdėstė miestelio žmonių poziciją: Bagaslaviškis jau yra patyręs karjerų poveikį, mat per miestelį vežamas žvyras iš dviejų karjerų, tad dar vieno jiems tikrai nereikia. “Mes džiaugėmės, kad Savivaldybė sutiko, jog būtų kasama 500 metrų nuo Raganos kalno ir 300 metrų nuo kapinių, tačiau Kultūros departamento atstovė gerbiama Putrimienė atvažiavo, apžiūrėjo ir nusprendė, kad užtenka 50 metrų. Manome, kad to, ką sukūrė istorija ir gamta, mes, dabar gyvenantys, neprivalome ir neturime teisės sunaikinti. Mes jau ir taip 20 metų kentėjome nuo šiukšlyno, kuris buvo įrengtas pačioje gražiausioje vietoje. Ačiū, jo nebeliko. Reikia gerbti mirusiuosius – vietoj mūsų reikalaujamų 300 metrų paliekama tik 150. O juk ten yra dar ir senosios kapinės, kurių tikslios vietos niekas nežino. Gali būti taip, kad pradėjus kasinėjimus bus rasta žmonių palaikų, ir ramybės mirusiems dirbant technikai nebus,” – kalbėjo Roma Vareikienė. Bagaslaviškiečių atstovė sakė, kad jiems žadėjo ir 3,5 hektaro ežerą, kuris turėtų susidaryti kasant žvyrą iš vandens. Tačiau miestelio gyventojai susirūpinę, kad susiformavus ežerui jie gali likti be vandens. Į šiuos klausimus niekas neatsakė, kaip nepaaiškino ir to, koks bus poveikis jau esantiems ežerams. Kitas labai svarbus dalykas – triukšmas. Bagaslaviškių miestelio sodybos įsikūrusios šalia kelio, ir kai važiuoja transportas, žmonėms nėra kur dėtis, nes nėra šaligatvių. Be to, čia pat – mokykla, vaikai bėga į parduotuvę. “Gulintieji policininkai” problemos neišspręs.

Vos Roma Vareikienė išsakė Bagaslaviškio bendruomenės nuomonę, žodžio paprašė “Baltijos karjerų” atstovas. Jis sutiko, kad visiškai įmanoma atsitraukti 300 metrų nuo kapinių, bet atsitraukti 500 metrų nuo Raganos kalno nėra jokios logikos. Anot jo, nėra nė vieno teisės akto, kuriame būtų parašyta, kad įstatymas reikalauja 500 metrų atstumo. Nors, kaip vėliau paaiškėjo, pats “Baltijos karjerų” atstovas nėra buvęs Bagaslaviškyje ir nėra įvertinęs situacijos, bet kiekvieną savo sakinį argumentuodamas įstatymais greitai suvokė, kad valdžia nelabai gaudosi esamoje situacijoje, todėl pasinaudojo pasitaikiusia proga ir pradėjo įkalbinėti pritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai dėl planuojamos ūkinės veiklos. Žadėjo savo lėšomis sutvarkyti ne tik esamą apleistą karjerą, bet ir nupirkti gyventojams plastikinius langus ir pan. Nors paprastai įmonių atstovai į tribūną yra kviečiami tik atsakyti į pateiktus klausimus, bet kas praleis progą pakalbėti daugiau ir situaciją pakreipti savo naudai, kai meras posėdžio metu nevaldo situacijos? Tokia netvarka pasipiktino tarybos narys Vincas Jasiukevičius ir verslininkui liepė trumpinti savo kalbą (pasibaigus posėdžiui jis sakė, kad anksčiau tokios anarchijos posėdžiuose nėra buvę: kalbėdavo ne kas panorėjęs, o tas, kam buvo suteikiamas žodis).

Marija Gudonienė ir dar keli tarybos nariai ragino neatiduoti žvyro karjero svetimiems, o palikti jį savo rajono žmonių reikmėms, kad po 10 metų patiems nereikėtų pirkti kur kas brangiau.

Posėdžių salėje vėl kilo didelis triukšmas. Kiekvienas mėgino išsakyti savo nuomonę. Niekas nesiklausė ir “Baltijos karjerų” atstovo, kuris perspėjo, jog remiantis įstatymais Savivaldybės taryba svarsto ne savo kompetencijos klausimą.

Taryba vienbalsiai nepritarė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimui. Bagaslaviškio miestelio atstovai liko patenkinti tokiu tarybos sprendimu. Tačiau ar tik nebus čia gerai apgalvotas valdžios ėjimas? Juk “Baltijos karjerų” atstovas, remdamasis įstatymais, perspėjo, kad Savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas ir jeigu bus kreiptasi į teismą, Savivaldybė pralaimės. Taigi valdžia galės sakyti, kad padarė viską, jog minėto žvyro karjero nebūtų, bet, žinote, įstatymai yra aukščiau…

Tik ar ne laikas jau iš buvusių klaidų pasimokyti viską daryti laiku ir laikantis įstatymų, o ne vaidinti “geriečius”?

Roma Vareikienė aiškiai ir suprantamai išdėstė bagaslaviškiečių nuomonę dėl karjero.

Vincas Jasiukevičius tiesiai šviesiai klausė “Baltijos karjerų” atstovo: “Ar Jūs ten buvot? Ar matėt? Jūs norit padaryti “biznį” mūsų žmonių sąskaita!”

Atliekų išvežimo kainos padidintos ne be “zuokininko” mero pastangų?

Labai keista, kad toks svarbus ir skausmingas rajono gyventojams klausimas – dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo tarifo didinimo iki 34,27 Lt be PVM lito už kubinį metrą nuo šių metų liepos 5 dienos buvo svarstomas kaip papildomas. Peršasi mintis – gal dėl to, kad kuo vėliau žmonės apie tai sužinotų ir mažiau protestuotų. Dar keisčiau, kad tiek meras Kęstutis Pakalnis, tiek tarybos narys Vytas Šimonėlis ragino patvirtinti padidintą atliekų išvežimo tarifą.

Tarybos narė Marija Gudonienė klausė, ar Savivaldybės vadovai ieškojo kokio nors kompromiso, kad kaina nebūtų keliama. Anot jos, galbūt reikėjo panaikinti arba iš dalies pakeisti 2007 metų spalio 30 dienos sprendimą, o ne lengva ranka pakelti kainą. Nors ir labai keista, bet į M. Gudonienės klausimą ėmė atsakinėti ne meras Kęstutis Pakalnis, o tarybos narys Vytas Šimonėlis. Be to, ir viso tarybos posėdžio metu atrodė, kad meras ir nelabai gaudosi rajono reikaluose, o jo pareigas eina tarybos narys V. Šimonėlis. Pasibaigus posėdžiui apie tokias “permainas” kalbėjosi ir kai kurie tarybos nariai. Gal merui jau atsibodo šios pareigos?

Taigi – V. Šimonėlis paaiškino, kad kainų kilimas su UAB “Ecoservice” nesusijęs, nes yra keliamas vadinamasis vartų mokestis, t.y. kainą kelia sąvartynas. Anot V. Šimonėlio, kadangi moka visos savivaldybės, tai ir mes privalome mokėti. Tik kodėl nė vienas tarybos narys nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių sąvartynas pakelė vadinamąjį vartų mokestį? Juk į tarybą jie ir išrinkti tam, kad atstovautų žmonių interesams. Deja, net nesugebėjo pasidomėti, kodėl kyla mokesčiai.

Tai posėdyje paaiškinti bandė pats UAB “Ecoservice” generalinis direktorius Saulius Budrevičius. Jis tarybos nariams išdalijo lenteles, kad jie lengviau suprastų, kodėl turi būti keliama kaina. Direktorius, kaip ir V. Šimonėlis, tvirtino, kad UAB “Ecoservice” dėl kylančių atliekų išvežimo kainų nieko dėtas, neva dėl visko kaltas sąvartynas. Anot direktoriaus, atliekų išvežimo kainą sudaro dvi dalys. Pirma – tai kaina, kurią nustato sąvartynas, antra – UAB “Ecoservice” automobiliai, darbo užmokestis, padalinio patalpų nuoma ir pan. Kadangi pakilo sąvartyno mokestis, tai UAB “Ecoservice” turi kelti ir savo paslaugų kainas. Tik kodėl niekas neatsižvelgia į tai, kad mūsų rajono gyventojų dauguma yra nepatenkinti operatoriaus darbu, ypač A. Murnikovo elgesiu. Taigi gal Širvintose UAB “Ecoservice” padalinio išvis nereikia? Gal reikia ieškoti kito varianto? Juk žmonės tvirtina, kad padalinyje neatsakoma į jiems rūpimus klausimus, o ir pinigėlių būtų sutaupyta. Galbūt tada nereikėtų beveik 2 litais kiekvienam gyventojui branginti minėtos paslaugos?

UAB “Ecoservice” generalinis direktorius mėgino sušvelninti padėtį sakydamas, kad aplinkiniai rajonai už šią paslaugą moka brangiau. Net padidinus atliekų išvežimo ir surinkimo kainą Širvintų rajono gyventojai mokės truputį mažiau nei, pavyzdžiui, vilniečiai. Meras, pagavęs šį faktą, kaipmat jam pritarė “Taip, pigiausia!” ir tuo tik patvirtino, jog pritaria kainų kėlimui. Nors balsuojant pats ir susilaikė, bet juk nepopuliarius sprendimus patvirtinti kitų rankomis kur kas patogiau?

Savivaldybės administracijos direktorės pareigas pradėjus eiti Elenai Davidavičienei, daugeliui gyventojų įsižiebė viltis, jog ji padės išspręsti atsiradusias problemas dėl UAB “Ecoservice”: A. Murnikovo grubumo; sąskaitų siuntimo kas ketvirtį, o ne kas mėnesį; sutarčių nesilaikymo, nes sąskaitos siunčiamos pagal įregistruotų, o ne pagal sutartyje nurodytų žmonių skaičių. Deja, taip ir neteko išgirsti, kokių konkrečių veiksmų dėl to imasi E. Davidavičienė. Visą mėnesį direktorė gilinosi į Savivaldybės su UAB “Ecoservice” sudarytą sutartį ir tesugebėjo pasakyti, kad šios problemos bus sprendžiamos “laikantis visų teisės aktų”. Kaip tai bus daroma, iki šiol taip ir neaišku.

Po praėjusį penktadienį įvykusio tarybos posėdžio nebeliko vilties, kad kas nors ryšis apginti gyventojus nuo UAB “Ecoservice”. Matyt, to nepadarys ir E. Davidavičienė, nes ją į šias pareigas pasiūlęs V. Šimonėlis, kuris iki šiol buvo prieš bet kokių kainų kėlimą, minėtame posėdyje atkakliai gynė UAB “Ecoservice” ir teigė, kad kainas reikia kelti.

Tarybos narė Marija Gudonienė klausė, ar Savivaldybės vadovai ieškojo kokio nors kompromiso, kad kaina nebūtų keliama.

Tylėjimas – sutikimo ženklas. Šiukšlių išvežimas rajono žmonėms pabrango merui neprieštaraujant…

Pareikalauta įvardyti į skandalą įsipainiojusių pareigūnų pavardes

* Iš dalies pakeistas Savivaldybės tarybos vasario 27 d. sprendimas “Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2009 metų biudžeto” (nuspręsta pajamas ir išlaidas mažinti 3 mln. 375,5 tūkst. litų).

* Nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – 0,5 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (jis bus taikomas apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį 2010 metų mokestiniu laikotarpiu).

* Pakeista Inesticijų ir vietinio ūkio komiteto sudėtis: vietoj Valdo Radionovo įrašytas Alfredas Astikas. Taip pat į šį komitetą įrašytas ir Vytas Šimonėlis.

* Diskusijų kilo tvirtinant rajono Savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Dalia Kunevičienė pažymėjo, kad iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gauta teigiama išvada, kuri siūlo šį projektą tvirtinti. Labai prieštaringų minčių kyla svarstant, kodėl labiausiai bendrojo plano tvirtinimui prieštaravo Alfredas Astikas – ar tik nebus kas nors susiję su jo asmeniniais interesais? Pasak jo, neva ir kituose rajonuose iš bendrųjų planų jokios naudos, gamtinis karkasas trukdys vykdyti statybas, ypač nuo Širvintų į Vilniaus pusę “visur geltona spalva nupiešta”. D. Kunevičienė aiškino, kad galima bus rengti specialiuosius planus, bet ar visose vietose bus galima koreguoti, sunku pasakyti. Be to, priminė, kad upių pakrantėse tikrai nebus galima statyti kvartalų, mat daug kas norėtų “įbristi” į ežerus ar upes, bet niekur Europoje taip nėra, nebus ir mūsų rajone, o gyvenamieji namai galės stovėti kas 150 metrų. Komercinė paskirtis galima, negalimi tik pramonės objektai, kurie terštų gamtą. Pasak mero, esą ir jis pats, kaip verslininkas (?!) baiminosi, kad bus negalimos statybos, bet taip nėra – yra tik apribojimai. Be to, “bendrasis planas juk buvo visom apskritim, lygiai taip pat ir mes nebuvom išskirtiniai”. Vincas Jasiukevičius domėjosi, kaip dėl pateiktų prašymų, ar bendrojo plano rengimo metu žmonės buvo informuoti, ar atsižvelgta į jų prašymus. Jam buvo atsakyta, kad viskas tvarkoje – yra protokolai, apie 90 proc. prašymų patenkinta. Taigi ilgus metus rengtas rajono bendrasis planas buvo patvirtintas.

* Keičiant kai kuriuos seniūnijų kaimų gatvių pavadinimus ir įrašant naujus rajono tarybos narys Antanas Lidžius pasiūlė kurią nors Širvintų miesto gatvę ateityje pavadinti Kernavės vardu ir taip įamžinti senosios Lietuvos sostinės atminimą. Buvo patikinta, kad ateityje tai bus padaryta.

* Svarstant klausimą dėl 15 proc. lėšų bendrojo finansavimo iš Savivaldybės biudžeto skyrimo projektui “Širvintų mieste esančio Beržės upelio būklės gerinimas”, “darbietė” Marija Gudonienė prašė patikslinti, ar tik nebus tvarkoma Beržės upelio dalis ties Staviškių mikrorajonu, kuriame statosi namą meras (juk pralaida toje vietoje, tarybai palaiminus, bus įrengiama už kaimo melioracijos objektams skirtus pinigus?). Tačiau meras patikino, kad tikrai ne – bus tvarkomi miesto tvenkinukai. Alfredas Astikas bandė prieštarauti, kad pirmiausia reikia tvarkyti Širvintų “marias”, o ne Beržės upelį, bet, pasirodo, prieš kurį laiką, dar būdamas vicemeru, jis pats balsavo už tai, kad šis projektas būtų įgyvendinamas, o dabar ką nors keisti jau per vėlu. Taigi – sėdint vadovo kėdėje, matyt, viskas atrodo vienaip, o iš jos išspirtam – visai kitaip… O gal paprasčiausiai atmintis šlubuoja?..

* VšĮ Širvintų ligoninei 30 metų perduota valdyti, naudoti ir disponuoti panaudos pagrindais laparoskopinė-artroskopinėę chirurgiė sistema, operacinės ir dienos chirurgijos skyriaus įrangos komplektas, rentgeno aparatų komplektas, ambulatorinės konsultacinės poliklinikos įrangos komplektas. Rajono tarybos narė “darbietė” Marija Gudonienė klausė, kas sudarė komisiją, kuri pasirašė šios įrangos perdavimo-priėmimo aktą; galbūt į tą komisiją įrašyti ir tarybos nariai; ar tie žmonės suvokė, ką pasirašo; ar nekils dėl to skandalų? Į tai buvo atsakyta, kad viskas gerai, kad įrangos perdavimo procedūroje dalyvaus tik Ligoninės vadovė ir administracijos direktorė, jokios komisijos nėra ir nereikia. Rajono tarybos narys Vincas Jasiukevičius svarstant šį klausimą reikalavo įvardyti, ar nubausti ir kaip nubausti pareigūnai, įsipainioję į įrangos ligoninei pirkimo skandalą? Meras patvirtino: “Taip, yra nubausti.” V. Jasiukevičius neatlyžo ir reikalavo: “Tai paaiškinkit, pagarsinkit žmonėms.” Deja, K. Pakalnis tenumykė: “Tai iš tikrųjų jie gavo asmeniškai kvietimus…” Paskui meras ir visiškai susipainiojo: “Jie gavo kaip privatūs, bet kaip valdininkai… Tai nežinau, kokias jie nuobaudas gavo, reikia į šitą įsigilinti. Kitam kartui aš galėčiau surinkti informaciją, jeigu jie paviešintų, bet jeigu jie asmeniškai gavo, tai …” Žodžiu, galima buvo suprasti, kad to reikalo labai nesinori viešinti. Reikia tikėtis, kad rajono tarybos narys V. Jasiukevičius vis dėlto išsireikalaus konkretų atsakymą į savo paklausimą.

* Nauja redakcija išdėstytos “Širvintų rajono savivaldybės 2009 metų aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonės” – skirta daugiau lėšų. Esą susidaro daug atliekų, kurių šeimininkai nežinomi, o sutvarkyti tas šiukšles vis tiek reikia. Tik pagrįstai kyla klausimas: ar tų “niekieno” atliekų nedaugės – juk šiukšlių išvežimo tarifus “Ecoservice” leista padidinti…

* Į VšĮ Širvintų ligoninės stebėtojų tarybą vietoj Savivaldybės kontrolierės Audronės Adomavičienės įrašyta Vilija Ščipokienė, Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotoja.

* Leista VšĮ “Gelbėkit vaikus” Bagaslaviškio vaikų dienos centrui įsirengti autonominį šildymą.

Posėdžio medžiagą parengė Ivona Komarovska ir Aldona Bareckienė

Praėjusią savaitę “Litagros prekyba”, “Bayer” ir “Berner” firmos mūsų rajone surengė lauko dieną, kurioje dalyvavo gražus būrelis Širvintų ir Vilniaus rajonų ūkininkų.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininkų Antano Rutkausko ir Jano Mučinio bei UAB “Kiaukliai” pasėlius, lankėsi gėlininkų Dindų šiltnamiuose Krašienoje, Alionių keramikos ceche. Tiek mūsų rajono ūkininkams, tiek svečiams iš Vilniaus labai patiko, kaip tvarkosi apžiūrėtų laukų savininkai, jie gėrėjosi jų kvalifikacija, stropumu.

Spausdiname pagrindines Lauko dienos metu išsakytas mintis.

Gražiai banguoja Antano Rutkausko ‘Zenta’ veislės kviečių laukas. Ši veislė mažiausiai lepi, patyrimas rodo – labiausiai tinkama mūsų krašto klimatui ir žemėms. Lauko dienoje dalyvavę agronomai sakė, kad Širvintų ūkininkai (ypač gelvoniškiai) išbandė visas įmanomas žieminių kviečių veisles, bet kitomis liko nepatenkinti. A. Rutkauskas javus pasėjo po pievos, todėl pasėlis nėra labai lygus. Bet ko norėti, velėną ne taip lengva įdirbti. Kita vertus, laukas laiku patręštas karbamidu, nupurkštas herbicidais nuo piktžolių, todėl specialistai prognozuoja gerą kviečių derlių.

Keletas pastebėjimų dėl tręšimo ir purškimo herbicidais. Ūkininkas A. Rutkauskas, tręšdamas kviečius, į hektarą išpurškė per 20 kilogramų karbamido. Specialistai aiškina, kad taip elgtis yra labai pavojinga, nes galima pasėlį nudeginti. Pagal seną agronomų praktiką, optimali purškimo karbamidu norma – 13-15 kilogramų. Ūkininkas Antanas sako, kad taip elgiasi jau ne pirmus metus. Pasak jo, reikia paisyti tik vieno – purkšti pakankamai šiltu tirpalu, nepurkšti patį vidurdienį per kaitrą. Laikantis tokių elementarių taisyklių nė karto neteko patirti nuostolių. Specialistai nesutiko – jie mano, kad, kaip sakoma, vienas kartas gali nemeluoti.

Tačiau agronomai labai gyrė A. Rutkausko pasirinkimą kviečių laukus nuo piktžolių nupurkšti grandstaro ir staranė mišiniu. Tai nėra labai pigus variantas, bet pats efektyviausias ir saugiausias javams. Vienas grandstaras neveikia kibiųjų lipikų, kurių dabar tikrai netrūksta laukuose, todėl į jo tirpalą būtina įmaišyti herbicido, veikiančio šią bjaurią piktžolę. Daug kas (ypač Žemaitijoje) tam naudoja grodilą (vadinamąjį napalmą). Pasak specialistų, tai taip pat neblogas purškimo variantas. Dar labai daug kas mėgsta javus nuo piktžolių purkšti banvelu, giria, kad jis veiksmingas. Ūkininko Jano Mučinio laukuose Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo būtent ‘Ūla’ veislės miežių lauką, prieš savaitę nupurkštą grandstaro ir banvelo mišiniu. Atkreiptas dėmesys, kad banvelu galima purkšti bamblėjimo fazės javus – ne vėliau. Taigi ūkininkas kelias dienas pavėlavo. Gresia nemažas pavojus. Specialistai sakė Kėdainių rajone matę žiemkenčių laukus, kurie buvo nupurkšti banvelo ir amino druskos tirpalu pavėluotai. Derlius labai nukentėjo, nes varpos buvo arba visiškai tuščios, arba kūgio formos – jose taip pat buvo tik pusė grūdų. Ūkininko A. Rutkausko pasirinktas variantas yra geresnis. Kaip vaizdžiai kalbėjo agronomas Albinas Blažys, galima sėkmingai važinėti žiguliais, bet juk dabar tokių mašinų niekas nebeperka, ieško patogesnių, galingesnių, saugesnių. Taip yra ir su pesticidais. Pirkdami pigesnius, nesaugius, dažnai ne originalius, o tik jų kopijas arba net pogrindžio sandėliuose pagamintus chemikalus, galime padaryti augalams ir dirvožemiui nepataisomą žalą.

Apžiūrėtuose laukuose pastebėta dryžligės židinių. Agronomas A. Blažys ūkininkus pamokė, kaip tikslai diagnozuoti šią ligą, nes javų lapai gali pradėti džiūti ir nuo cinko trūkumo, ir dėl kitų priežasčių. Įvairūs konsultantai dažnai nesigilina ir rekomenduoja be reikalo pasėlius purkšti jų firmos fungicidais. Ūkininkai praranda daug lėšų, todėl būtina patiems mokėti pažinti javų ligas. Atkreiptas dėmesys, kad dabar yra pats optimaliausias laikas javus purkšti nuo ligų, nes praėjus 4-5 dienoms nuo ligos išplitimo, jokie chemikalai negelbsti. Liga gali būti tik sustabdyta, o pakenkti lapeliai vis tiek nudžius, dalis derliaus bus prarasta. Ūkininkams pristatyti naujos kartos fungicidai fandango, prozara, atkreiptas dėmesys, kad augimo reguliatorius cikocelis tik gerina javų krūmijimąsi, bet netrumpina šiaudo. Daug kas to nežino, o vėliau piktinasi, kad javai vis dėlto išgulė. Todėl javams turint du bamblius, laukus būtina nupurkšti dar ir cerone.

Ūkininkas Janas Mučinis vasarinius kviečius prieš savaitę nupurškė sekatoriumi (150 gramų į ha), cikocelio ir insektididų tirpalu. Tokio purškimo nauda akivaizdi. Specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas save gerbiantis ūkininkas privalo turėti lipniosios medžiagos ‘Silver gold’ bakelį. Ši priemonė ypač pasiteisino šiemet, kai purkšti pasėlius tenka vėjuotu, šaltu, sausu oru. Dėl lipniosios medžiagos chemikalai per 20 sekundžių prilimpa prie augalų lapelių, vėjas nebedaro jokios įtakos pesticidų veiksmingumui. Ūkininkas pasakojo, kad naudojant lipniąją medžiagą, galima mažinti vandens kiekį, vadinasi, ir purškimo išlaidas. Specialistai paaiškino, kad mažinant vandens kiekį, t. y. didinant tirpalo koncentraciją, reikia žinoti, kad rizikinga taip elgtis purškiant mikroelementais. Pasėlius galima nudeginti. Pastebėta, kad purškiant bulvių pasėlius titusu, reikėtų dvigubai padidinti lipniosios medžiagos normą.

“Berner” firmos vadybininkė Asta Mogenytė atkreipė ūkininkų dėmesį į tai, kad naudojant šiuolaikinius pesticidus, ypač lipniąsias medžiagas, būtina labai kruopščiai išplauti purkštuvus. Tam yra labai efektyvių ploviklių. Taupyti jų sąskaita – tikrai neverta, nes galima pasidaryti daug žalos.

Prie kavos puodelio buvo svarstoma: o gal šiuo metu nebeapsimoka kruopščiai prižiūrėti pasėlių, gal reikia dirbti tik dėl akių, nesiekiant gausesnio derliaus, o tik tam, kad gautume išmokas, iš kurių pragyventume. Po ilgų diskusijų ir pavyzdžių buvo prieita prie išvados – labiausiai vis dėlto apsimoka žemei ir pasėliams atiduoti maksimaliai trąšų, maksimaliai visų reikalingų ir saugių pesticidų ir gauti maksimalų derlių. Kas taip elgiasi, mažiausiai dejuoja dėl ištikusios krizės, mažų supirkimo kainų.

Steponas Liktoravičius

Poetė Jelena Isajeva savo eilėraščius skaitė rusų kalba, o Kerry Shawn Keys – angliškai. Vėliau keletas tų pačių eilėraščių buvo perskaityti ir lietuviškai. Nors eilėraščio mintis išliko ta pati, tačiau originalo kalba tas pats eilėraštis skambėjo daug melodingiau ir maloniau klausytojo ausiai.

Poetė iš Australijos Lidija Šimkutė savo pirmąsias eiles pradėjo kurti lietuviškai. Jos pirmoji knyga išėjo JAV, nes ten gyvena daugiau lietuvių nei Australijoje. Žinoma, poetė yra parašiusi kūrinių ir anglų kalba. Širvintiškiams skaitytose eilėse vyravo mintys apie bangas, jūrą ir klykiančias žuvėdras. 

Svečias iš JAV Kerry Shawn Keys eiles skaitė anglų kalba. Nesuprantantiems šios kalbos žodžiai liejosi gražiai ir melodingai. Iki tos minutės, kai jas vertėja perskaitė lietuviškai. Pasirodo, eilėraštyje buvo kalbama apie kapines, apie jau pasisotinusius zombius, kurie tik gurkšnoja kraują, apie numirėlių kaulus, šiukšliadėžes, uogas paukščių skilviuose ir… pranašaujančią lietų poetę boružę. “Žiaurios”, tačiau už širdies griebiančios ir žmogų iš letargo miego galinčios pažadinti eilės.

Pasak poetės Eglės Juodvalkės, ji Amerikoje ir gimė, ir užaugo lietuvė. Visus į sodelį susirinkusius poezijos gerbėjus sujaudino jos perskaityti eilėraščiai ir padainuota daina apie tremtinius, apie Lietuvos partizanų kankinimus, apie partizanų vadą leisgyvį Perkūną, supjaustytą į tris dalis…

Tarp poezijos skaitymų vyko muzikinės pauzės, kurias profesionaliai užpildė Kultūros centro vokalinis instrumentinis ansamblis (vadovė Audronė Burakovienė). Fotomenininkas Liudas Verbliugevičius poetams įteikė savo nuotrauką “Kultūros nukryžiavimas”. “Kokia meno rūšis bebūtų, malonu, kai ji beldžiasi į žmonių širdis. Šiandien muzika derėjo prie poezijos. Mažojoje parodų salėje demonstruojami paveikslai ir fotografijos, kurios taip pat “kalba” ir jaudina žmonių širdis. Klausydamasis poezijos pasipildau kūrybinių jėgų. Būna puiku, kada susijungia poezija, muzika ir vaizdai”, – kalbėjo menininkas. Jis priminė, kad po mėnesio sueis 20 metų, kai pirmą kartą 1989 metų liepos 9 dieną į Vingio parką susirinko laisvo žodžio ištroškusių 300 000 žmonių minia. Tai buvo lyg užkratas, lyg varpas, šaukiantis į kovą už Lietuvos nepriklausomybę.

“Šiais laikais žmonės labai mėgsta linksmintis, klesti visokių Zvonkių – Fonkių linksmybių “menas”. Tačiau reikėtų žinoti, kad tikras menas kuriamas per susikaupimą, nes tik tada žmogus gali švarinti savo sielą. Džiaugsmas – nekūrybingas. Meną gali sukurti dramos, išgyvenimai. Taigi, atsiprašau, kad jokio linksmo kūrinio negaliu jums paskaityti”,- kalbėjo aktorė Dalia Jankauskaitė. Tiesa, pabaigoje ji labai profesionaliai perskaitė visai nerimtą Jono Strielkūno eilėraštį “Mėlynas žmogelis”.

Savo eilėraščių paskaitė širvintiškiai poetai P. Malinauskas, A.Kryžanauskas, A. Balsevičius ir I. Pliukštaitė.

Remigijus Bonikatas

Širvintų pradinės mokyklos direktorė Irena Sližauskienė paskelbė, kad visi 110 trečiosios laidos ketvirtokų yra keliami į penktą klasę. Direktorė padėkojo mažiesiems abiturientams už tai, kad jie Pradinėje mokykloje augo, tobulėjo, sėmėsi žinių, buvo geri ir neskriaudė mažesnių. Puikių rezultatų pasiekta matematikos, anglų kalbos dalykuose, šviesoforo varžybose. Trečią kartą mokykla absoliučioj įskaitoje tapo sportiškiausia respublikoje. Už pasiektus puikius rezultatus direktorė padėkojo visiems mokyklos mokytojams. 

Ir vėl į sceną buvo kviečiami ketvirtokai. Mokyklos direktorė Irena Sližauskienė kiekvienam mokiniui asmeniškai įteikė pradinės mokyklos baigimo pažymėjimus bei pagyrimo raštus už dalyvavimą įvairiuose konkursuose bei varžybose. Jų auklėtojoms už nuoširdų darbą ir puikų mokinių paruošimą buvo įteikti pagyrimo raštai. Patys geriausieji kiekvienos klasės mokiniai gavo diplomus už stropų mokymąsi ir pavyzdingą elgesį. Trečiokai pagal jau tapusią tradiciją – kad vyresnieji draugai jų nepamirštų, ketvirtokams ant kaklo užkabino molinius medalius su skaičiumi 3. Savo ruožtu ketvirtokai kaip valdžios ženklą trečiokams įteikė simbolinį mokyklos raktą.

Labai prasmingi buvo tėvelių padėkos žodžiai: “Kiek sugebėsi išdalyti, tiek turėsi.” Visi salėje esantys žmonės suprato, kad Širvintų pradinės mokyklos mokytojai yra labai turtingi…

Remigijus Bonikatas

Besirenkant karalystės svečiams – mažiems ir dideliems žiūrovams, po stadioną bėgiojo pasakų herojai: Ragana, Lapė, Krokodilas, Karlsonas, Raudonkepuraitė, Juokdarys, Princas ir Princesė.

Pirmasis scenoje pasirodė Juokdarys, kuris pasveikino atvykusius visus aplinkinių kaimų gyventojus ir pakvietė į Vaikų šventę, kurioje susirinkusiujų laukė linksmos dainos, šokiai, konkursai, žirgai ir staigmenos. Vėliau scenoje pasirodė Princas su Princese, kurie renginį vedė dviem kalbom – lenkų ir lietuvių, kad visi atvykę galėtų suprasti, kas vyksta. Pas vedėjus netrukus atskriejo piktoji Ragana. Baisioji Krizė pavertė direktorę piktąja Ragana ir įsakė kenkti vaikams, atimti iš jų džiaugsmą, šypsenas, žaidimus ir linksmybes. Vaikai savo meile, talentais, gerais darbais, darbštumu ir šypsenomis nutarė išgelbėti savo direktorę iš piktų kerų.

Iškilmės “Vaikų karalystėje” prasidėjo mokyklos himnu. Scenoje pasirodė visi – nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Pirmieji daina visus susirinkusius pasveikino priešmokyklinukai. Vėliau Danielius ir Silvija Kasparai atliko dainą “Gyvenimas – žaidimas”. Kadangi kiekvieno vaiko gyvenime pats svarbiausias žmogus yra mama, tai devintokės Karolina Mikolajūnaitė ir Ramūnė Moskolenko su savo auklėtoja Lapute gudruole padainavo dainą, skirtą visoms mamoms. Scenoje pasirodė ir pradinukai, kurie šoko ir dainavo. Daina “Du gaideliai” nuskambėjo lietuvių ir lenkų kalbomis.

Žaliasis Krokodilas prie ežero sutiko gražiai dainuojančių mergaičių būrelį ir atsivedė jas į “Vaikų karalystės” renginį, kad ir svečiai galėtų jas išgirsti. O smaližius Karlsonas, laipiodamas stogais, prie lietuvių kalbos kabineto lango išgirdo gražiai dainuojančius penktokus ir šeštokus, kuriuos irgi pakvietė į sceną.

Princas sakė, kad jų karalystė yra turtinga talentų, čia yra įprasta dainuoti visai šeimai. Būtent tokia yra Mikolajūnų šeima. Tačiau “Vaikų karalystėje” buvo ne tik dainuojama. Mergaičių šokių grupė įrodė, kad čia ir šokti labai mėgstama. Skambia daina visus pasveikino Snieguola Inokaitytė bei Dariuš’as Lipski’s. O berniukai atliko dainą “Pempel, pempel”. Skambėjo ir gitarų stygos, o galiausiai scenoje pasirodė pradinukų madų šou “Diena-naktis”. Ši kolekcija sėkmingai dalyvavo ir puikaus įvertinimo susilaukė respublikiniame jaunųjų dizainerių konkurse.

Barskūnų pagrindinės mokyklos vaikai suprato, kad jie yra pačios laimingiausios karalystės valdovai, nes garsėja aukštais sporto pasiekimais ir menine veikla, dalyvauja įvairių dalykų olimpiadose. Čia gyvena puikūs skaitovai, daininkai, šokėjai, dailininkai… O svarbiausia, kad jie myli vieni kitus, saugo santarvę ir tarpusavio supratimą, bendrauja vieni su kitais atviromis širdimis ir taip išvadavo savo direktorę iš piktosios Krizės kerų. Tada mokyklos direktorė Irina Semaško padėkojo rėmėjams, visiems susirinkusiems svečiams, mokiniams (renginyje dalyvavo beveik visi mokyklos mokiniai) ir pedagogams, kurie neskaičiuodami savo laiko ir pinigų, surengė vaikams šventę. Direktorė, mokiniai ir į renginį atvykę svečiai su jubiliejumi pasveikino ilgametę mokyklos mokytoją Angelę Šapolienę.

Renginys tuo nesibaigė. Iškart po koncerto visi nuskubėjo žiūrėti žirgų pasirodymo. Vėliau buvo “kermošius” ir daug žaidimų, kuriuose galėjo dalyvauti ir laimėti prizų visi norintys.

Ivona Komarovska

Paradoksas: tai, kad turnyre žaidžia dvi komandos iš Lietuvos, yra … finasinės krizės padarinys. Rudaminiečiai turėjo rungtyniauti Gibraltare, tačiau atvykti į tenykštį turnyrą atsisakė daugiau kaip pusė komandų. Neįvykus varžyboms, federacija pasiūlė norinčioms pasivaržyti komandoms įsitraukti į Vilniaus turnyrą. Juo labiau, kad ir čia neapsieita be atsisakymų. Taigi iš dviejų turnyrų buvo “sulipdytas” vienas. Be lietuvių, dvi komandos atstovavo ir Švedijai.

Romualdas Chmeliauskas džiaugėsi, kad iš krizės daugiausia laimėjo Širvintos: “Kur rasi geresnę galimybę pasiųsti į turnyrą būrį žaidėjų, kai tai – nieko nekainuoja…” 

Treneris “Širvintų kraštui” sakė, kad jo vadovaujamai “Žuvėdros-Tauro” komandai keliamas tikslas patekti į fianalinę ketveriukę. Trenerio nuomone, vis dėlto šiuo metu daugiau tikėtis reikėtų iš “Ardo-Rudaminos” komandos, kurią sustiprino didelę patirtį turintys panevėžiečiai.

Kalbos – kalbomis, bet pogrupio varžybos geriau sekėsi “Žuvėdrai-Taurui”. Riedulininkų nuomone, padėjo tai, kad ši komanda pateko į silpnesnį pogrupį. Pirmąją varžybų dieną “Žuvėdra-Tauras” 5:0 sutriuškino “Seinajoki United” iš Suomijos, o antrąją po labai atkaklios kovos 3:2 įveikė “Valhalla LHC” iš Švedijos. “Ardas-Rudamina” pirmąją dieną 1:2 nusileido “IFK Täby LHK” iš Švedijos, o antrąją sužaidė lygiosiomis 2:2 su “Kecioren Bld SC” iš Turkijos.

Trečią varžybų dieną “Ardas-Rudamina” 0:1 pralaimėjo “HK Moravske Toplice” iš Slovėnijos ir nepateko į finalinę ketveriukę. O štai “Žuvėdra-Tauras”prieš trečiąją dieną ne tik buvo užsitikrinęs vietą, bet ir į tolesnį etapą galėjo patekti su auksiniu tašku.

- Tikėjomės bent lygiųjų, nes norvegai pirmą dieną sužaidė lygiosiomis su švedais, – po dvikovos su “Aker HC” sakė Domantas Lekys. – Deja, greitai praleidome tris lengvus įvarčius ir ką nors padaryti buvo sunku. Atsiliepė išvakarėse žaistos įtemptos rungtynės su švedais. Be to, mums buvo labai neparankus azijiečių žaidimo stilius.

Žaidėjas neapsiriko norvegus pavadinęs azijiečiais. Šiame turnyre “Aker HC” komanda buvo sudaryta vien iš Norvegijoje gyvenančių pakistaniečių, taigi aikštelėje skambėjo ne kapota vikingų ainių kalba, o gomuriniai rytiečių dialogai. Dar pirmajame kėlinyje pelnę tris įvarčius, Norvegijos pakistaniečiai (Pakistano žolės riedulininkai yra pripažinti šios sporto šakos lyderiai Pasaulyje) faktiškai užsitikrino labai svarbią pergalę. Suabejoti jų sėkme neprivertė net paskutinę kėlinio akimirką, jau pasibaigus laikui, jų praleistas įvartis, kurį lietuviai pasiekė sėkmingai įžaidę mažąjį kampinį.

Antrajame kėlinyje svečiai žaidė atsargiau, mažiau grasino “Žuvėdros-Tauro” vartams, bet ir neleido prie savųjų suregzti pavojingų situacijų, taigi rungtynės taip ir baigėsi – 3:1 “Aker HC” naudai.

- Šiandien vyrai nebuvo nusiteikę bėgioti, taigi rezultatas – dėsningas, – po rungtynių konstatavo Romualdas Chmeliauskas. Patys žaidėjai negailėjo karčių žodžių teisėjų adresu. Jų nuomone, kartais nesuprantami “futbolo teisėjų” sprendimai buvo palankūs tik varžovams. Jei būtų pavykę įmesti dar vieną įvartį, žiūrovai rungtynių pabaigoje būtų pamatę pakistaniečių vartų šturmą.

Po ilgesnės pertraukos į aikštelę išbėgo Giedrius Adomavičius, neseniai sugrįžęs iš Anglijos. Giedrius sakė, kad ir už Lamanšo nepamiršo žolės riedulio lazdos. Jis ten pasisiūlė atstovauti vienam iš vietos klubų Anglijos pirmenybėse, tiesa – ne pajėgiausiųjų divizione. Anglai sezono pabaigoje lyg ir buvo užsiminę apie galimybę sudaryti kontraktą, tačiau toliau kalbų kol kas nenueita.

Paklaustas apie buvusį “Intos” riedulininką Mindaugą Lenartavičių, balandžio pradžioje areštuotą už bandymą padegti Škotijos karališkąjį banką per G20 susitikimą, Giedrius mano, kad Mindaugas galbūt pateko ne tarp tų žmonių, kurių draugijos tikėjosi vykdamas į Londoną. Daugiau naujienų apie Mindaugą Anglijoje jis negirdėjęs.

Pogrupyje užėmę antrą vietą, “Žuvėdros-Tauro” riedulininkai paskutinę varžybų dieną, pirmadienio pavakarę, dėl teisės žaisti aukštesniame divizione rungtyniavo su visas tris pergales pasiekusiais slovėnais, o Norvegijos pakistaniečiai – su “IFK Täby LHK” iš Švedijos.

Gintaras Bielskis

Per keturias dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo du asmenys. Vienas jų neblaivus triukšmavo svečiuose, kitas, įtariama, neblaivus sugadino svetimą turtą. Dėl pastarojo atvejo policija gavo skundą, tačiau taip ir neaišku – kieno parašytą ir konkrečiai dėl ko.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 5 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, tarp jų – vieną neblaivų vairuotoją: gegužės 29-ąją neblaivus ir neturėdamas pažymėjimo Širvintose automobilį vairavo vietos gyventojas J. C.

Tarp kitų įvykių policija mini gautą skundą, kad gegužės 28-ąją parduotuvėje “Maxima” buvo sulaikytas širvintiškis V. A., kėsinęsis išsinešti 7 pakelius cigarečių už jas nesumokėjęs.

“Širvintų krašto” informacija
Kodėl policijos pareigūnai liko akli ir kurti pagalbos šauksmui?

Gegužės 29-31 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencines priemones, skirtas mopedų, motociklų, keturračių motociklų vairuotojų kontrolei.

Kaip informavo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba, tikslinė priemonė buvo organizuota siekiant užkardyti minėtų transporto priemonių vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei mažinti eismo įvykių, į kuriuos patenka šie eismo dalyviai, skaičių. Be to, pareigūnai griežtai kontroliavo ir transporto priemonių vairuotojų pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejus.

Priemonių metu daugiausia dėmesio buvo skirta mopedų, motociklų, keturračių motociklų vairuotojų blaivumui (apsvaigimui), dokumentams, suteikiantiems teisę vairuoti ir eksploatuoti šias transporto priemones, tikrinti, šių transporto priemonių vairuotojų ir vežamų keleivių saugos šalmų naudojimo tvarkai, motociklų leistinam važiavimo greičiui kontroliuoti.

“Širvintų krašto” žiniomis, per šias tris dienas rajone nebuvo išaiškinta nė vieno pažeidėjo, vairavusio motociklą, motorolerį ar keturratį. Tačiau tai, kad rezultatai, galima sakyti, buvo “nuliniai”, dar nereiškia, jog taip buvo iš tiesų. Pirmadienį į redakciją kreipėsi Širvintų miesto Nepriklausomybės aikštės gyventoja Rūta Škrabienė. Ji teigė, kad šeštadienį važiavo motoroleriu ir pateko į eismo įvykį, tačiau taip ir nesulaukė policijos pareigūnų pagalbos, nors jie tomis dienomis turėjo skirti daug didesnį dėmesį motorolerių vairuotojams ir keleiviams, taip pat eismo įvykiams, į kuriuos pateko šios transporto priemonės.

- Šeštadienio pavakarę nutarėme nuvažiuoti į Vindeikius, – pasakoja širvintiškė. – Kadangi esu II grupės invalidė, ligonė, anksčiau patekusi į eismo įvykį, susižalojusi koją, kaklą, su vyru nutarėme važiuoti per Musninkus, kadangi tas kelias yra geresnis, mažiau duobių. Važiavome užsidėję šalmus, turime visus būtinus dokumentus. Išvažiavę iš Širvintų net nenutuokėme, kad šioje kelionėje mes ne tik nukentėsime, bet ir niekam nerūpės, kad patekome į nelaimę.

Pasak Rūtos Škrabienės, prieš Musninkus keliautojai nutarė sutrumpinti kelią važiuodami pro Narvydiškį. Važiuojant sutuoktinis Rūtai pasiūlęs apžiūrėti Narvydiškio dvarą, kurio ji dar nebuvo mačiusi. Tačiau iki paties dvaro nuvažiuoti nepavyko: pasukus keliuku palei fermas, motorolerio vairuotoją ir keleivę staiga užpuolė nežinia iš kur atsiradęs šuo. Jis per pievą užbėgo už akių ir bandė pagriebti keleivę už kojos. Vairuotojas, vengdamas šuns, padidino greitį, tačiau susidūrė su nauja kliūtimi – į kelią išėjusiu arkliu. Bandydamas išvengti šio susidūrimo, vairuotojas nesuvaldė motorolerio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Rūta teigia, kad tik atsitiktinai jie išvengė pakelėje styrančio metalinio strypo.

Per eismo įvykį buvo sudaužytas motoroleris, abu keliautojai patyrė įvairius kūno sumušimus.

- Paskambinome į policiją ir pasakėme, kas nutiko. “Ko norite? – išgirdome. – Ar reikia greitosios pagalbos?” Pasakėme, kad medikų siųsti nereikia, tačiau reikia kitokios pagalbos: sėdime prie motorolerio ir bijome pajudėti, nes mus užpuolė šuo. “Laukite, – pasakė mums. – Pareigūnai atvažiuos…”

Moteris teigia, kad šuo, pamatęs į šalikelę nuvirtusius keliautojus, kurį laiką dar sukinėjosi aplink, bet paskui susirado naują dėmesio objektą – gal katiną, gal triušį, kurį pagriebė ir nusinešė nasruose. Tačiau iškviesti policijos pareigūnai neatvažiavo nei po pusvalandžio, nei po pusantros valandos. Per tą laiką pasirodė kažkoks žmogus. Jis, pamatęs, kas nutiko, pažadėjo šunį pririšti, tačiau taip ir nepasakė, kieno jis. Rūtai pavyko susisiekti su artimaisiais, kurie atvažiavo į įvykio vietą ir padėjo.

- Kai po pusantros valandos paskambinome policijai ir pasidomėjome, kodėl neatvažiuoja pareigūnai, išgirdome, kad pirma kalbėdami neva nurodėme ne tokį adresą. Paskui paaiškino, kad mums patiems būtų geriau, jei apsieitume be policijos. Girdi, atvažiavę pareigūnai tikrai nubaus motorolerį vairavusį vyrą. Taip ir nesupratau, kodėl? Taip, vyras prieš penkerius metus buvo padaręs eismo įvykį, dėl jo pripažintas kaltu. Tada dvejiems metams iš jo buvo atimta teisė vairuoti. Bet ką tai turi bendro su šeštadieniniu įvykiu? Vyras turi dokumentą, kad gali vairuoti motorolerį, į Vindeikius važiavome su šalmais, yra kiti dokumentai… Galų gale, jei ir būtume neteisūs, kodėl mums nėra garantuota policijos pagalba? Mes tiesiog norėjome, kad pareigūnai mus apgintų nuo šuns, išsiaiškintų, ar šeimininkas nėra kaltas, kad jis laksto laisvas ir puola žmones. O dabar koks požiūris? Jei nereikia greitosios pagalbos – tai ir sėdėkite griovyje? Toks policijos požiūris ir abejingumas mus visus pribloškė.

Pirmadienį Rūta Škrabienė lankėsi pas gydytoją. Paskui moteris žadėjo užsukti į Komisariatą ir pasiklausti viršininko, kodėl ji ir sutuoktinis, atsitikus nelaimei, policijai pasirodė neverti pagalbos žmonės?

Gintaras Bielskis