Kaip už vandenį moka turintieji skaitiklius, viskas aišku: jie suskaičiuoja, kiek vandens suvartojo, prideda abonentinį mokestį ir sumoka gautą sumą. Tačiau neturintiems skaitiklių asmenims mokestis už sunaudotą vandenį skaičiuojamas kitaip. Remiantis 1995 metų rajono tarybos nutarimu (ar ne laikas būtų tarybos nariams peržiūrėti tas 14 metų senumo normas?), vieno žmogaus “norma”, kai name yra vonia – 4, kai name nėra įrengtos vonios, – 2 kubiniai metrai vandens per mėnesį. Taigi šeimai išeina visai nemaža suma. Neretai per mėnesį 4 kubinių metrų vandens nesunaudoja šeimos, ką jau kalbėti apie tai, kad toks kiekis numatytas vienam žmogui. Tikriausiai taip mėginta išvengti sukčiavimų – neva, kai nėra skaitiklio, tai žmogus gali naudoti vandenį netaupydamas. Tačiau tai dar ne viskas. Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka žmonės, neturintys skaitiklių, privalo mokėti ir už laikomus gyvulius (už vieną arklį 1,4, karvę – 1,8, galvijų prieauglį – 0,5, kiaulę – 0,3, bulių – 1,4, avį, ožką – 0,2, kalakutą – 0,03, vištą – 0,02 kubinio metro per mėnesį, o laistomo ploto kvadratiniam metrui skiriami 6 litrai vandens). Tikriausiai nereikia sakyti, kiek per mėnesį už vandenį turi sumokėti kaime gyvenantis ir skaitiklio (žinoma, ir kūdros) neturintis žmogus?..

UAB “Širvintų vandenys” direktorius Kęstutis Vaškevičius paaiškino, kad žmonėms iš tikrųjų buvo išsiuntinėti lapukai, kuriuose parašyta, kiek jie yra skolingi (turintiems skaitiklius buvo nurodyta tik abonentinio mokesčio skola), koks yra abonentinis mokestis, ir informacija apie tai, kad nuo gegužes pirmos dienos pasikeitė vieno kubinio metro vandens kaina. Taip buvo padaryta norint informuoti gyventojus apie esamą padėtį ir paraginti susimokėti už iki gegužės mėnesio sunaudotą vandenį mažesnėmis kainomis.

Kęstutis Vaškevičius neneigė, kad vandens sąnaudos galėjo būti skaičiuojamos ir už gyvulius, kurių žmonės jau nebelaiko. Tačiau taip atsitiko dėl pačių žmonių aplaidumo, nes jie turėjo apie tai pranešti. Juk UAB “Širvintų vandenys” darbuotojai negali kiekvieną dieną aiškintis, ar kas nors sumažino turimų gyvūnų skaičių, ar ne. Lygiai taip pat reikia informuoti vandens tiekėjus ir pasikeitus įregistruotų žmonių skaičiui.

Anot Kęstučio Vaškevičiaus, padidėjus šalto vandens kainai, žmonės susirūpino, kad kuo greičiau būtų įrengti skaitikliai, nes nebenori permokėti. Tai, jog žmonės skuba įsirengti skaitiklius, rodo ir skaičiai: per keturis šių metų mėnesius buvo įrengti 93 nauji vandens apskaitos prietaisai.

2008 metais sausio 1 dienos duomenimis, iš rajone esančių 4634 skaitiklių, 4005 buvo pasibaigęs patikros galiojimo laikas. Taigi per 3 metus (2008-2010 metais) užsibrėžta juos pakeisti ir įrengti skaitiklius visai jų neturintiems. Iki 2009 metų sausio 1 dienos buvo pakeista 1360 ir įrengti 328 nauji skaitikliai. Kęstutis Vaškevičiaus sakė, kad darbai vyksta sklandžiai, pagal numatytus planus, tikimasi per šiuos bei 2010 metus pakeisti visus negaliojančius ir įrengti naujus skaitiklius. Kovo 1 dienos duomenimis, buvo likę įrengti 492 naujus skaitiklius.

Ivona Komarovska

Žmonės jau įprato prie Rasų pavadinimo, tačiau ši šventė anksčiau vadinta kitaip – dažniausia Kupolėmis. Anot šaltinio “Wikipedia”, “Pilypo Ruigio ir Gotlibo Milkaus XVIII-XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrąža vadinama Saulėmis. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu. Krešės – prūsiškas pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu.”

Bene pirmasis šią šventę Rasa pavadino T. Narbutas, o J. Basanavičius pastarąjį pavadinimą bandė susieti su romėnų “dies rosarum” (rožių dienomis).

Krikščionybė pamažu sunaikino senąją šventės prasmę, o paskui sunyko ir vasaros saulėgrįžos švenčių tradicijos. 1881 metais Rasą (Rasas) ant Rambyno atgaivino Vydūnas, o 1967 metais Kernavėje Rasos šventę ėmė švęsti “Romuva”.

Nuo 2003 metų vasaros saulėgrįžos šventė Lietuvoje paskelbta nedarbo diena, tačiau įstatyme minimos … Joninės. Esą tai sukėlė diskusijų tarp siekiančių atskirti šiuolaikines Jonines ir senąsias Rasas.

Tradiciškai laikoma, kad birželio 24-ąją yra ilgiausia metuose diena ir trumpiausia naktis. Vis dėlto taip nėra. Nors dabar Rasos arba Joninės švenčiamos naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją, tradiciškai ilgiausios dienos šventės Lietuvoje būdavo pradedamos švęsti sparčiai ėmus ilgėti dienoms, maždaug gegužės pabaigoje. Anot jau cituotos “Wikipedia”, “S. Daukantas rašo, kad Rasos šventė buvo švenčiama keturiolika dienų. Kai kur išliko paprotys švęsti nuo birželio 24 iki birželio 29 dienos.”

Autoritetingas kalendorius internete Day.lt tikina, kad ilgiausia metuose diena būna visai ne birželio 24-ąją, kaip daugelis mano, o birželio 22-ąją, kada dienos ilgumas pasiekia 17 val. 19 min. O štai nuo birželio 23-iosios iki 25-osios dienos patrumpėja viena minute ir siekia 17 val. 18 min. Vadinasi, Rasas teisingiausia būtų švęsti keliomis dienomis anksčiau, nei dabar įprasta.

Nors šįmet atrodė, kad dėl krizės į tradicinę šventę Kernavėje suplūs mažiau žmonių, taip nenutiko. Leidžiantis saulei, automobiliais jau buvo užstatytos beveik visos žilosios sostinės gatvės, o policija prie įvažiavimo į gyvenvietę automobilius nukreipdavo tolyn. Taip išsirikiavo ilgos automobilių eilės ir Kernavės prieigose.

Gintaras Bielskis

Į redakciją paskambinusi Širvintų miesto P. Cvirkos gatvės gyventoja skundėsi, kad netvarkoma buvusi “Lelijos” statybvietė kelia pavojų aplinkiniams. Anot skaitytojos, tarp pamatų blokų laiką leidžia iš mokyklos išėję jaunuoliai, žaidžia nepilnamečiai. Jie nesusimąsto, kad gali susižeisti. Štai neseniai nuo blokų nukrito ir apsidaužė jos nepilnametis sūnus. Moteris sakė, kad tik atsitiktinai išvengta rimtų sužalojimų. Ji piktinosi šios teritorijos netvarkančiais savininkais:

- Miesto gyventojai ilgus metus “neatsigrožėjo” pono Olšausko “dvaru” ir “kilmingais” jo gyventojais, – apie pernai nugriautą seną sandėlį sakė moteris. – Nors nelengvai, bet pavyko palenkti įtakingą verslininką – pagaliau šios miesto “puošmenos” neliko. Bet ar rajono valdžiai pakaks jėgų pasiekti, kad pagaliau būtų sutvarkyta ir ši miesto centrą “puošianti” Pakso malūnsparnio nusileidimo aikštelė? Nors tos aikštelės “prižiūrėtojas” “paksininkas” Alfredas Astikas ir neteko posto, bet jame atsidūręs Valdas Radionovas, kiek žinau, irgi nėra suinteresuotas tvarkytis. Kalbama, kad jis yra naujasis viso šito “laužyno” savininkas.

Tačiau mero pavaduotojas Valdas Radionovas, pasiteiravus dėl minėtų pamatų blokų, ėmė kratytis jam peršamos nuosavybės.

- Tikrai prieš kelerius metus aš iš ten vežiau pamatų blokus, – prisiminė valdininku tapęs verslininkas. – Kai “Lelija” paskelbė, kad juos atiduoda bet kam, tik reikia išsivežti patiems, pasinaudojau proga įsigyti statybinių medžiagų. Nemažą dalį tada išsivežiau, sutvarkiau teritoriją. Gal todėl širvintiškiams ir pasirodė, kad būtent aš esu šio objekto ir likusių statybinių medžiagų savininkas. Bet taip nėra.

Anot Valdo Radiovo, teritorijos savininkė “Lelija”, išvežus didžiąją dalį pamatų blokų, tolesnius darbus sustabdė. Mero pavaduotojas manąs, kad taip buvo pasielgta dėl kažkokių teisinių niuansų – žemės sklypas su pamatais ar jų likučiais yra didesnė vertybė nei žemės sklypas be pamatų. Tikėtina, kad didžiulį centrą planavusi statyti “Lelija” kol kas atsisakė šių ketinimų ir laukia geresnių laikų. Tad ir buvo palikta dalis pamatų, kad būtų išlaikytos teisės į sklypą. Valdas Radionovas mano, kad dėl tų pačių priežasčių pamatų fragmentus paliko ir senąjį sandėlį jam patikėtame sklype nugriovęs, bet naujo statinio taip ir neskubantis statyti Rimvydas Olšauskas.

Pašnekovas prisipažino, kad mielai pasiimtų likusius blokus, jeigu savininkas juos atiduotų. Deja, kol jie yra statybvietėje, jų savininkas – “Lelija”. Taigi belieka laukti, kol “Lelija” vėl ims dalyti jai priklausantį turtą. Gal tarp naujųjų savininkų ir vėl bus dabartinis mero pavaduotojas? O gauti tų statybinių medžiagų, pasak Valdo Radionovo, bent jau tada galėjo kiekvienas: blokų savininkas pageidavęs, kad jie nebūtų parceliuojami po vieną, o imami visi iš karto ar bent didelė dalis.

Gintaras Bielskis

- Tokios kelionės yra labai naudingos ir mėgstamos mūsų rajono verslininkų, – sakė Širvintų verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Stanislava Norušienė. – Širvintiškiai ne tik pamato, kaip sekasi verslininkams kituose regionuose, bet ir užmezga naudingų ryšių.

Pasak direktorės, kartais tokių kelionių metu gaunama labai naudingų pasiūlymų, ypač dabar, kai krizės metu verslininkai brangina kiekvieną, kad ir pačią menkiausią galimybę. Štai ir kelionės į Žemaitiją metu verslininkai apsilankė vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri daugiausia siuva antklodes, pagalves viešbučiams. Kaimo turizmu užsiimantys verslininkai susidomėjo žemaičių produkcija ir net įsigijo jos pavyzdžių. Sakė, jei gaminių kokybė tenkins, pirks daugiau.

Jau anksčiau iš vienos Zarasų rajono įmonės keli rajono verslininkai savo kaimo turizmo sodyboms įsigijo baldų. Anot Stanislavos Norušienės, širvintiškius sužavėjo ir darbų kokybė, ir gaminių kainos. Kai kurie kalbėjo, kad už tokius pinigus sostinės artumo išlepinti širvintiškiai nesutiktų net apdirbti medienos, o čia – puikūs ir geros kokybės baldai!

Širvintų verslininkai apsilankė Skuodo rajone, Mosėdyje, veikiančioje skandinavų kapitalo įmonėje “Mitted”, kuri siuva gaminius iš kailio. Rietavo verslo ir informacijos centre bendrauta su vietos verslininkais ir savivaldybės vadovais. Širvintiškius priėmė ir skuodiškiai. Nustebino Skuodo mero Stasio Vainoro pasakojimas, kokias programas vykdo šios savivaldybės verslininkai. Anot žemaičių, sukurta programų ir iš Europos Sąjungos gauta lėšų tiek, kad savivaldybė jau susiduria su darbuotojų stoka – nebepakanka žmonių įgyvendinti visus sumanymus.

Naudodama Europos Sąjungos lėšas daug nuveikė ir “nykštukinė” Rietavo savivaldybė.

Plungiškių įmonės “Linomeda” steigėjai pademonstravo savo gaminamus dirbinius iš lino, kuriuos labai perka maitinimo įstaigų, akimo turizmo sodybų, viešbučių savininkai. Šiuo verslu užsiimanti šeima juokavo, kad iš lino gamina beveik viską – nuo žaislų vaikams iki drabužių.

Širvintiškiai šias pažintines verslo keliones tapatina ir su pramogomis – visada aplankomos tuose regionuose esančios įžymybės. Pastarosios išvykos metu Širvintų rajono verslininkai užsuko į Mosėdžio akmenų muziejų, aplankė Plungėje esantį Oginskių dvaro parką, prie senovės žemaičių sostinės Tverų stūksantį Lopaičių piliakalnį.

Beje, Tveruose iš Europos Sąjungos lėšų sėkmingai pastatyta kilnojamoji renginių estrada. Čia širvintiškiai ir praleido naktį, o vietos verslininkai jiems parengė puikius Žemaitijos kulinarijos paveldo vertus pietus. Vakaronės metu Širvintų rajono verslininkams koncertavo folkroko grupė “Ramios bitės”.

Stanislava Norušienė sakė, kad ateityje verslininkams bus pasiūlyta daugiau įdomių kelionių.

Gintaras Bielskis

Pamatęs, kad Joninių šventės žioplinėtojai įniko į šašlykus, ūkininkas Vincokas liūdnai atsiduso, nurijo tąsią seilę, į kišenę įsidėjo skambalėlį, aplink kotą susuko trispalvę ir gurgiančiu pilvu patraukė namų link. Tačiau nespėjo nueiti nė keliolikos žingsnių, kai išgirdo kviečiant.

- Vincokai, eiks čia, – nuo piliakalnio jam ranka mojo administratoriaus pavaduotojas Purvinskas. – Vardadienį švenčiu, taigi visus vaišinu. Nepasididžiuok.

Ūkininkas nepasididžiavo. Į šlaitą atrėmė trispalvę ir susiraitė greta puotautojų. Purvinskas ištiesė garuoajntį iešmą, į kitą ranką įspraudė puspilnę stiklinaitę.

- Išgerk su valdžios žmogumi, – paragino. – Gal dar ir balsavai už mane?

Vincokas linktelėjo, šauniai susipylė šimtgramį, pauostė iešmą ir suleido dantis į sultingą mėsą. Purvinskas pripylė dar vieną.

- Ant kitos kojos, – paragino. – Kad nešlubuotum nešdamas aukštai iškeltą trispalvę ir nedarytum Lietuvai gėdos.

Vincokas pagaliau atgavo kvapą:

- O policijos nebijote? Girdėjau, gaudo visus, girtaujančius viešosiose vietose. Negražu jums bus prieš rinkėjus…

Vyrai nusijuokė. Čia Vincokas apsidairė ir pamatė, kad šalia sėdi visa Varnalėšų valdžios grietinėlė. Net nejauku pasidarė.

- Tegul vaiko, – nuramino seniūnas Kastytis. – Vistiek visiems neįtiksi.

Purvinskas apsikabino Vincoką per pečius ir pasidomėjo:

- Žinau, kad esi protingas žmogus. Tai pasakyk mums, ką reikia daryti, kad žmonėms būtume gera valdžia?

- Nieko nereikia daryti, – pagalvojęs atsakė Vincokas ir vėl suleido dantis į šašlyką.

- E, – nusivylė seniūnas. – Tada bus dar blogiau: visi sakys, kad valdžia bloga, nes nieko nedaro.

- Tai čia ir esmė: reikia mokėti nieko nedaryti, kad visiems būtų gerai. Matau, šios svarbios politinės paslapties dar neįkandote.

Vyrai susižvalgė. Dabar ir seniūnas prisislinko prie Vincoko ir į saują įspraudė stiklinaitę.

- O kaip reikia nieko nedaryti, kad visiems būtų gerai?

Vincokas minutę pasvarstė, paskui patarė:

- Stenkitės kuo mažiau būti Varnalėšose ir pakliūti rinkėjams į akis, juo labiau – priiminėti juos liečiančius sprendimus. Daugiau važinėkite į komandiruotes, geriausia – į užsienį.

- Bet iš tų komandiruočių juk teks sugrįžti, – suraukė nosį seniūnas. – Kaip tada?

- O tada už tas keliones pasiimsite sau “išeigines”. Pailsėsite prie jūros – ir vėl į užsienį. Svarbiausia: jei Varnalėšose bus blogų darbų, turėsite gerą alibi, kad jūsų čia nebuvo…

-gb-

Per tris dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo vos vienas asmuo – širvintiškis G. Š., birželio 22-ąją neblaivus triukšmavęs kavinėje “Lelija”, paskui – pasipriešinęs policijos pareigūnams.

Nors rajoną sudrebino Joninės, ši šventė netapo didele našta. Tiesa, birželio 24-ąją Kernavėje vykusios Rasų šventės metu už neblaivaus pasirodymą viešojoje vietoje į Policijos komisariatą buvo pristatyti keturi asmenys, jiems surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.

Viešosios policijos pareigūnai išaiškino 15 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – net tris neblaivius vairuotojus. Tačiau tik Ukmergės rajono gyventojas J. S. įkliuvo “tradiciniu būdu” – jį, neblaivų ir neturintį teisių, bet vairuojantį automobilį “Volkswagen Golf”, birželio 25 dieną, 1.35 val., pareigūnai sustabdė Širvintų mieste, Plento gatvėje.

Kiti du vairuotojai “išryškėjo” po eismo įvykių, į kuriuos patys pateko.

Birželio 23-iąją, 12.40 val., Zosinos kaime širvintiškis M. G. gyv. Širvintose, neblaivus sėdęs prie automobilio “Volkswagen Golf” vairo ir juo išvažiuodamas iš kiemo, nepraleido keliu važiuojančios mazdos, kurią vairavo rajono gyventojas Z. G. Susidūrimo metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai.

Joninės vis dėlto subrandino “paparčio žiedą”: birželio 24-ąją kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos vingyje neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti kernaviškė D. Z. nesuvaldė automobilio ir jis apvirto. Žmonės nenukentėjo, tačiau automobilis, suprantama, buvo apgadintas.

Pradėta ikiteisminių tyrimų. Pirmadienį policijai buvo pranešta, kad įvykdyta vagystė iš vienos bendrovės sandėlio. “Širvintų krašto” žiniomis, buvo apvogti družiškiai, kurie “Baltijos keramikos” sandėlyje pasigedo maišelių su plytelių klijais. Birželio 23-24 dienomis policija užregistravo dar kelis skundus dėl vagysčių. Mūsų žiniomis, viena vagystė buvo įvykdyta per Rasų šventę Kernavėje – statinės su alumi pasigedo vieno iš paviljonų prekiautojai.

Šis įvykis įdomus tuo, kad dėl alaus vagystės Kernavėje į policiją kreipiamasi jau ne pirmą kartą. “Širvintų kraštas” rašė, kad 2007-ųjų spalį Policijos komisariatas užregistravo UAB “Dersus” direktoriaus pavaduotojo pareiškimą dėl statinių su alumi vagystės iš kavinės sandėliuko, esančio Kernavėje. Minėta bendrovė valdė “Kerniaus barą”. Tada darbuotojai pasigedo sandėliuke buvusių dviejų 30 litrų talpos statinių su “Kalnapilio” daryklos alumi. Kaip rašėme, pati produkcija buvo įvertinta pigiau nei tara, į kurią alus buvo supilstytas. Tada vagys pavogė alaus šiek tiek daugiau kaip už 250 litų, bet padarė 600 litų nuostolio pavogę specialias baro išpilstymo įrangai pritaikytas metalines statines.

Na o per Rasų šventę, mūsų žiniomis, nukentėjo Kernavėje paviljoną įsirengusi kavinė “Keturios sostinės”, siejama su prieštaringai vertinamu Širvintų krašto verslininku Gediminu Bareika.

Į policiją taip pat kreiptasi ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

“Širvintų krašto” informacija