Mūsų gyvenimo grimasos

Pirmadienį Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja I. Serafin pradėjo iš esmės nagrinėti rajono mero patarėjos Jadvygos Barbaravičienės bei kitų jos brolių ir seserų ieškinį dėl 70 arų sklypo ir sodo namelio Grigaliūnų kaime dovanojimo sutarties (2007-10-30) pripažinimo negaliojančia.

Ieškinio esmė labai paprasta: amžiną atilsį Vaclovas Saveikis, gulėdamas Širvintų ligoninėje, tą dieną pasirašė dokumentus, pagal kuriuos 70 arų žemės, 4,2 ha savo sklype ir joje stovintį 26,3 kv.m sodo namelį padovanojo sūnui Broniui Saveikiui. Kiti šviesios atminties Vaclovo vaikai (tarp jų ir rajono mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė) aiškina, kad tuo metu tėvas jau buvo psichinis ligonis, todėl dovanojimo sutartis neatspindi jo tikrosios valios.

Tikriausiai ne žiniasklaidos atstovų reikalas aiškintis, kas teisus, o kas – nevisiškai. Tai nustatys ekspertai, galutinį sprendimą priims teismas. Kadangi vienas ieškovų – viešas asmuo, manau, tikslinga pasamprotauti apie kitką, būtent apie artimųjų santykius, pagarbą gyviesiems ir mirusiesiems.
Skaityti daugiau »

Truputis priešistorės.

Praėjusio amžiaus pabaigoje koplytėlė Širvintų ligoninėje buvo įkurta tuometinio Širvintų parapijos klebono Juozo Dabravolsko iniciatyva. Koplytėlė buvo gražiai suremontuota, joje kiekvieną ketvirtadienį būdavo aukojamos Šv. Mišios. Tačiau susirinkdavo nedaug tikinčiųjų, nes koplytėlė buvo netinkamoje vietoje, tunelyje, jungiančiame Polikliniką su Ligonine. Dėl šios priežasties koplytėlės Ligoninėje prieš maždaug penkerius metus buvo atsisakyta.

Pasikeitus parapijos klebonams vėl buvo sugrįžta prie minties Ligoninėje įkurti koplytėlę. 2007-ųjų metų lapkričio 17 dieną “Širvintų krašto” laikraštyje rajono mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė rašė: “Daug dirbama, kad būtų įrengta koplytėlė Širvintų ligoninės patalpose. Organizuoti visus darbus meras pavedė Alionių seniūnui Sigitui Bankauskui, nemažai prisideda Širvintų seniūnė Laimutė Griškienė. Meras džiaugiasi, kad širvintiškiai, verslininkai labai noriai prisideda prie bendro projekto…”
Skaityti daugiau »

Praėjusiame “Širvintų krašto” numeryje buvo išspausdintas straipsnis: “Ar reikia bausti Savivaldybę už lindynės laikymą?”, kuriame rašoma apie benamius, gyvenančius buvusio Kino teatro pusrūsyje. Deja, pastate, kuriam šiuo metu yra įsikūrę Verslo ir turizmo bei Švietimo centrai, lindyne virtęs ne tik pusrūsis, bet ir kita pastato dalis nėra sutvarkyta.

Atrodytų, nieko čia keisto, nes dėl krizės trūksta lėšų ir negali būti jokios kalbos apie pastatų, tarp jų ir buvusio Kino teatro, rekonstrukcijas. Tačiau visoje šioje istorijoje yra labai svarbus faktas. Pasirodo, kovo 3 dieną rajono tarybai buvo pateiktas svarstyti klausimas dėl Širvintų rajono Švietimo centro dalyvavimo projekte, kurio vertė beveik 250 tūkst. litų. Deja, tarybos narys Vytas Šimonėlis posėdžio metu pareiškė, kad šio klausimo svarstymą reikėtų atidėti. Tai ir buvo padaryta.
Skaityti daugiau »

Šios savaitės antradienį eismas tikrai istoriniu virtusiu tiltu per Beržės upelį Nepriklausomybės aikštėje buvo uždarytas, o UAB “Autokausta”, vykdžiusios tilto rekonstrukciją, ekskavatoriai ir darbininkai ardė dangą, kasė giliausias tranšėjas… Darbų vykdytojas Arūnas Bulovas “Širvintų kraštui” sakė, kad bendrovė taiso savo darbo broką, pripils apie 70 centimetrų žvyro, jį sutrombuos, bers skaldą ir asfaltuos. Pasak jo, tilto danga bus ilgaamžė. Būtų galima džiaugtis, jei nebūtų liūdna. Pirmiausia, apie tai, kad UAB “Autokausta” suremontuos ne tik tiltą, bet ir kelio dangą ant jo, nebuvo net kalbama. Tie darbai, nors ir buvo privalomi, buvo išbraukti iš Pirkimo sutarties, nes UAB “Autokausta” praėjusių metų pabaigoje neturėjo (gal ir dabar neturi?) teisės atlikti asfalto konstrukcijos darbų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestatas Nr. 3532). Ar bus už savo darbų kokybę atsakinga įmonė, jei ji tokiems darbams neturi leidimo? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis nustebo prie kabineto durų pamatęs būrelį seniūnijos kultūros darbuotojų.

- Jei dėl atlyginimų didinimo, tai manęs nėra, – bandė pajuokauti seniūnas ir užtrenkti duris, tačiau tarp jų ir staktos atsirado aukštakulnis kultūros barų aktyvistės Klementinos batelis.

- Mes – su reikalais, – nuolankiai sukuždėjo Klementina, o kiti kultūos darbuotojai nusiėmė kepures.

- Aš irgi su reikalais, – nepatenkintas pastebėjo Kastytis. – Vis dar dirbu, nors kitų bendražygių jau ir kvapas išsisklaidė. Klydo, kas sakė, jog žuvis pūva nuo galvos. Matote, ji vis dar sveika.

Bet Klementina su kolegomis nesiruošė trauktis. Liūdnai atsidusęs, seniūnas atlapojo duris ir visus pakvietė į vidų. Kultūros darbuotojai tyliai susėdo kamputyje ir nuolankiai stebėjo, kaip seniūnijos galva gilinasi į paduotą atvirutę.

- Norite pasakyti, kad rytoj – jūsų profesinė šventė? – perskaitęs pakėlė galvą.

- Taip, – atsistojo Klementina. – Balandžio 15-oji – Kultūros diena. Kviečiame jus į iškilmingą koncertą.

Seniūnas įdūrė akis į stalinį kalendorių.

- Hmmm, tikrai – rytoj. Ką gi, sveikinu, – ištiesė per stalą ranką ir atsiprašė: – Dovanokite, ryt tikrai negalėsiu ateiti į jūsų koncertą. Svarbūs reikalai. Naują koaliciją sulipdyti – tai ne partiją pakeisti. O jei vietoje savęs atsiųsčiau Fredį. Nesupyktumėt?
Skaityti daugiau »

- Bent savaitę linkiu pagyventi tokiom sąlygom, kaip gyvenu aš. Greitai bus 10 metų, kai negaunu atlyginimo. Man – 53 metai. Kiek man, kaip vyrui, beliko gyventi? – antradienį Širvintų rajono apylinkės teisme kalbėjo Pociūnų kaimo ūkininkas Vincas Naujokas, kurio tradiciniai “piketai” prie Širvintų savivaldybės ar kitų institucijų jau nieko nebestebina. Tądien Vincas lankėsi redakcijoje, gatvėse skambino varpeliu ir visų teiravosi, ar šie nežinantys, kur galima rasti prarastą valdininkų sąžinę.

Teisme, kur buvo nagrinėjama administracinė byla Vincui Naujokui dėl jo kliudymo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų teisėtų reikalavimų nevykdymą, šis ūkininkas negailėjo karčių žodžių, neslėpė savo nuoskaudų. Atvykęs į teismą, ūkininkas taip ir nepateikė nei asmens tapatybės kortelės, nei paso – “kažkur užsimetė”. Vietoje to ant teisėjos Danguolės Šuminaitės stalo atgulė Vincui išduotas senas bedarbio pažymėjimas. Aukštąjį išsilavinimą turintis vyras, anuomet dirbęs finansininku Vilniuje, pasiklydo biurokratinių reikalavimų džiunglėse ir pilkoje kasdienybėje, kuri dabar atrodo tokia nepanaši į tuos laikus, kai jis tikėjo šviesia Lietuvos ūkininkų ateitimi. Skaityti daugiau »