Sėkmės visada sulaukia tas žmogus, kuris gražiai gyvena, dažnai juokauja, myli aplinkinius, kuris džiaugiasi kitų žmonių pasitikėjimu, kuris su džiaugsmu ir palaima dirba savo darbus, kuris kasdien šį pasaulį daro geresnį ir gražesnį sau ir šalia esantiems artimiems žmonėms: žmonai, dukrai, anūkui ir kitiems. Toks Anciūnuose gyvenantis Antanas Švedas – buvęs Vl. Žvirblio kolūkio tekintojas, sumanus technikos žinovas, racionalizacinių išradimų autorius, auksinių rankų meistras, jautrus ir mylintis vyras, tėvas, senelis. – Ką jau čia apie mano išradimus, – kuklinosi Antanas Švedas, – viskas jau išrasta, viskas padaryta, tegu jaunesni išradinėja. Dabar savo patirtį perduodu anūkui Mantui – vieninteliam ir nepakartojamam. Turi ką ponas Antanas papasakoti ir parodyti ne tik anūkui, bet ir kiekvienam svečiui, užsukusiam į jaukius, išpuoselėtus, savo nuo darbų sudiržusiomis rankomis per daugelį metų restauruotus namus. Namuose viskas modernu ir šiuolaikiška, visi patogumai, šulinio vanduo į namus, balos – į tvartus gyvuliams girdyti, kieme daug technikos. Atrodo, tik gyvenk ir džiaukis gyvenimu. Ir metų nėra daug – neseniai per šešiasdešimtmetį persirito. Deja, vaikystės prisiminimai vis ragina sugrįžti į praeitį. Gimė ponas Antanas Kuziluose (Ukmergės rajonas), netoli Šešuolių. Nebuvo likimo lemta pajusti mamos širdies ir rankų šilumos, klausytis pasakų ir dainų, mat būdamas pusantrų metų liko našlaitis, teko glaustis pas tetą Stefaniją Ragauskienę, gyvenusią Levaniškiuose. Paskui, kai sukako septyneri, teta atidavė į Ukmergės internatą. Gyvenimas vaikų namuose, svetimų žmonių apsuptis grūdino Antaną, ragino semtis žinių, ieškotis kelių į sėkmę, būdų užsidirbti duoną. Visą gyvenimą kamavo tėvų ilgesys, noras surasti artimuosius, nors fotografijose pamatyti brangių žmonių veidus. Deja, pokario metų baisumai sunaikino viską, neliko net tėvų nuotraukos. Gabus vaikinas baigė mokslus Ukmergėje, dirbo šaltkalviu Ukmergės autokolonoje, paskui – Pašilėje atsarginių dalių gamykloje tekintoju. Ir vis prie technikos. Kiekvieną vasarą grįždavo pas tetą, čia talkininkaudavo prie žemės ūkio darbų: grėbdavo šieną, statydavo rugius į gubas. Pasak pašnekovo, ganė visą fermą: nuo žąsų iki arklių. Prie visų darbų su džiaugsmu ir didžiausiu atsakingumu. Ko imdavosi, visuomet sąžiningai ir iki galo. Darbštų vaikiną pastebėjo tuometinis Vl. Žvirblio kolūkio pirmininkas Kostas Adomavičius ir pakvietė sugrįžti į kolūkį. Čia susipažino su Kruzniuose gyvenusia Melanija – būsima žmona. Netrukus sukūrė šeimą, gimė dukra Rita ir šiais metais šeima šventė gražų 40 metų vedybinio gyvenimo jubiliejų. Užmiršimo dulkės paslėpė vaikystės jaudulį ir nelaimes. Anciūnuose atėjo patirtis ir pripažinimas. Antanas daug darbų nuveikė, daug racionalizacinių pasiūlymų pateikė, ne kartą buvo pagerbtas ir apdovanotas, įvairių komisijų pastebėtas. Vyras pasakojo, jog darbuose ir sumanymuose visada gelbėdavo kolūkio mechanikas Jonas Mackevičius. Antanas Švedas gamindavo detales, įvairius mechanizmus, o Jonas Mackevičius pagal jau pagamintas detales braižydavo brėžinius, fotografuodavo, mat reikėdavo pateikti vertinimo komisijoms. Tokia mada ir tvarka tuomet buvusi. Pašnekovas sakė, jog anksčiau gyventi įdomiau buvę, nes daug bendradarbių aplink triūsdavę, laikas greičiau eidavęs. Kažkada net dirbtuvių vedėju buvo paskirtas, sako, net pusmetį ištvėręs, mat savarankiškai dirbti yra įdomiau, negu kitiems vadovauti. Vienam dabar kažkaip būtų liūdnoka. Gerai, kad anūkas šalia visada sukasi, su visokia technika važiuoti moka, jau ir aria, ir sėja, nors tik 14 metų teturi. Gal dar vienas talentingas technikos mylėtojas išaugs? – Man tik technika patinka, – sako Antanas Švedas. – Visą naujausią kolūkyje gautą techniką leisdavo man išbandyti. Bandymai suteikdavo žinių apie buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje pagamintas žemės ūkio mašinas, įvairius padargus. Šiaip daugiausia technikos būdavo iš Rusijos. Gamyklos broką laisvai kolūkio dirbtuvėse perdarydavom. Darbo būdavo tikrai daug. Antanas pats yra sukonstravęs traktorių, buldozerį sniegui valyti, žirkles metalui karpyti, automatinį kniedžių gamybos aparatą, gali ištekinti įvairių diametrų detales, geba nudirbti visokius metalo darbus. Ir dabar, radęs laisvą valandėlę, veria dirbtuvių duris, vis ką nors konstruoja, tobulina, išradinėja. Buities darbams palengvinti yra padirbęs savos gamybos sulčiaspaudę, mėsmalę, niekada neatsisako pagelbėti kaimynams, visuomet prisišaukiamas žmogus. – Geras tas mano Antanas, labai nutiko, – džiaugėsi žmona Melanija, – aš laimingas žmogus, turėdama tokį vyrą. Visur jis suspėja, viską moka. Nenoriu leisti į dirbtuves, nes praranda laiko nuovoką, pamiršta, kiek valandų. Visai nepailsi. – O aš dirbtuvėse pailsiu, atsipalaiduoju, – sako Antanas, – man būtinai reikia ką nors įdomaus sumeistrauti, kažką perdaryti. – Kol jauni buvom, tai niekur nevažiuodavom, vis darbas ir darbas, nieko kito nebuvo, – atvirauja sutuoktiniai Melanija ir Antanas Švedai, – jau ir pailsėti reikėtų. Džiaugiamės labai gerais kaimynais: Brone ir Stasiu Kiškiūnais, Aldona Kikutiene, Elena ir Alfredu Juteliais, Veronika ir Alfonsu Sasnauskais, džiaugiamės dukra Rita ir žentu Rimu, anūku Mantu. Daug ko mūsų gyvenime buvo, viskas praėjo. Jokia materialinė gerovė nė akimirkai nesuteikia tokio pasitenkinimo kaip jausmas, kad gyvenimas nėra betikslis. Antanas Švedas – doras, teisingas, nuoširdus žmogus – gyvena prasmingą gyvenimą, niekada nepraleidžia progos pasirūpinti šalia esančiais. Dėl to jis yra gerbiamas ir mylimas ne tik anciūniškių, bet ir tolimesnių kaimų gyventojų. Romas Zibalas

Po Širvintų rajono švietimo centro direktorės Daivos Vinciūnienės sveikinimo žodžių apie mokymosi sąlygas – galimą įtaką mokinių sveikatai pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų filialo vedėjas Vidimantas Arasimavičiaus. Anot V. Arasimavičiaus, saugant ir stiprinant moksleivių sveikatą yra nemažai veiklos sričių, kur turi būti pedagogų ir medikų bendradarbiavimas. Pirmiausia – dėl mokyklinių baldų. Labai svarbu, kad jie būtų paženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška, o mokiniai sodinami atsižvelgiant į jų regą, klausą bei pateiktus gydytojo nurodymus (tikrintose Širvintų rajono mokyklose 23 proc. suolų nėra paženklinti). Mokinių regėjimui ir laikysenai svarbus ir atstumas nuo pirmųjų bei paskutiniųjų suolų iki klasės lentos. Be to, vaikai per mokslo metus ne mažiau kaip du kartus turi būti persodinami, keičiant žiūrėjimo kampą.

Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas yra esminiai sveikatą lemiantys ir palaikantys veiksniai visą žmogaus gyvenimą, todėl dar vaikystėje reikia formuoti tinkamos mitybos įpročius. Vaikus maitinti reikia tokiais laiko tarpais, kad iki naujo maitinimo skrandis spėtų išsituštinti. V. Arasimavičius apgailestavo, kad per trumpi laiko tarpai tarp vaikų maitinimo yra Alionių ir Barskūnų pagrindinėse mokyklose. Įvedus visų pradinukų maitinimą, atrodo, kad Širvintų pradinėje mokykloje “vyksta nuolatinis valgymas”.

Kitas svarbus veiksnys yra apšvietimas. Pagrindinis apšvietimo srautas turi kristi iš kairės. Dirbtinio apšvietimo lygis išmatuotas ir įvertintas 11 rajono mokyklų. Tyrimo duomenimis, septyniose tyrime dalyvavusiose mokyklose (Širvintų pradinėje, Družų, Kernavės J. Šiaučiūno, Vileikiškių, Kiauklių, Medžiukų, Juodiškių pradinio ugdymo skyriuose) dirbtinis apšvietimas atitiko higienos normos reikalavimus.

Fizinis aktyvumas būtinas bet kurio amžiaus žmonėms, ypač vaikams ir jaunuoliams, nes pagerina nuotaiką, darbingumą, fizinę išvaizdą, padeda įveikti stresą. Pagrindinė fizinio lavinimo forma mokykloje yra kūno kultūros pamokos. Kiekvienas mokinys mokytojui turėtų pristatyti pažymą apie sveikatos būklę, bet atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Širvintų rajono mokyklose iki 20 proc. mokinių nėra pristatę minėtų pažymų.

Yra ir dar keletas svarbių veiksnių, tausojančių mokinių sveikatą. Tai tinkamas kompiuterinės klasės įrengimas, mokinių ugdymo proceso higiena (pamokų ir pertraukų trukmė, tam tikrų pamokų išsidėstymas per savaitėę ir t.t.), taisyklingas sėdėjimas, mokinių sveikatos priežiūra ir t.t.

Vėliau UAB “Širvintų sveikatos centras” šeimos gydytoja Laima Štakėnienė papasakojo, kad sveika gyvensena – tai individo ar socialinės grupės elgsena, padedanti palaikyti, ugdyti ir stiprinti sveikatą. Sveikatą lemia: genai (20 proc.), aplinka (20 proc.), sveikatos apsaugos – medicinos paslaugų kokybė (10 proc.) ir gyvenimo būdas (50 proc.). Taigi labai svarbu sveikos gyvensenos principus akcentuoti mokyklose, darželiuose bei kitose ugdymo įstaigose.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinavimo biuro visuomenės sveikatos administratorė Dalia Sabaliauskienė papasakojo apie mokyklų galimybę būti pripažintoms sveikatą stiprinančiomis mokyklomis. Šių mokyklų tikslas stiprinti mokinių ir kitų bendruomenės narių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti integruotą, plačią sveikatos stiprinimo sistemą bei sveikatai palankią aplinką.

Širvintų lopšelio-darželio “Saulutė” auklėtoja Aldona Bučinskienė teigė, jog formuoti vaikų higienos įgūdžius reikia nuo ankstyvos vaikystės, kad tai taptų jų gyvenimo būdu. Švarus žmogus yra malonesnis, su juo maloniau bendrauti, jis mažiau serga, nes apsaugotas nuo ligų, kurios plinta dėl nešvaros. “Švarios” mintys suteikia kitiems teigiamų emocijų, malonių išgyvenimų.

Apie mažųjų žygeivių neformaliojo ugdymo veiklą papasakojo Širvintų pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Svetlana Paliukėnienė. Tokios veiklos metu vaikai susidomi savo miesto, rajono gamta, įžymiomis vietomis, istoriniu palikimu iš “pirmų rankų”, patiria daug teigiamų emocijų, atradimo bei kūrybos džiaugsmo ir t.t.

Apie atliktą tyrimą “Penktokų adaptacijos mokykloje ypatumai” ir jo rezultatus papasakojo Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos psichologė Viktorija Jakševičiūtė. Apklausus minėtos mokyklos penktokus (49 berniukus ir 54 mergaites) paaiškėjo, kad geriausiai adaptuojasi šeimos pagrandukai ir pirmagimiai, o stipriausios penktokų baimės susijusios su būsimais pažymiais. Per 80 proc. visų penktokų gali daug gero papasakoti apie mokyklą ir jos bendruomenę. Apie penktadalis visų penktokų teigia esantys skriaudžiami bendraamžių ar vyresnių. Apie 98 proc. penktokų turi mėgstamas pamokas.

Gelvonų vidurinės mokyklos biologijos vyr. mokytoja Sondra Bartulienė pristatė vykdytą projektą “Kvieslys sveikaton”. Šiame projekte dalyvavo moksleiviai, tėvai ir mokytojai. Visi drauge kurdami suvokė, kad sveikas ir natūralus maistas ateityje bus būtinas.

Širvintų rajono švietimo centro neformaliojo ugdymo organizatorė Daiva Chadusevičienė, pristatydama Švietimo centro veiklą sveikatos ugdymo srityje, sakė, kad pagrindinė veiklos kryptis yra darbas su mokiniais ir pedagogais, kvalifikacijos tobulinimas, bibliotekos komplektavimas ir renginiai vaikams.

Šios konferencijos metu pedagogai ir kiti dalyviai ne tik išgirdo daugybę patarimų dėl sveikatos ugdymo, bet išsinešė ir knygeles “Sveikatos stiprinimas mokyklose”.

Ivona Komarovska

Varnalėšų seniūnijos administracijoje seniai tvyrojo neramių žinių nuojauta. Kiekvieną dieną iš radijo ir televizijos aparatų sklido bene vienintelė frazė: “Krizė!” Aukšti protai žemės kirminus gąsdino ant slenksčio stovinčiu sunkmečiu ir badmečiu, ragino dygsniuotis kišenes, kad nereikėtų ilgai jose ieškoti tarp buto raktų pasimetusios algos.

Puse lūpų imta kalbėti ir apie finansines operacijas Varnalėšose. Ypač siautėjo seniūno pavaduotojas Fredis:

- Kvaila galva – šikna kenčia, – šaipėsi iš varnalėšiškių ir daužė sau per pakaušį: – Kur jūsų protai?! Būtumėt balsavę už mūsiškius, šiandien kalbėtumėt kitaip. Jei būtume “paėmę” Seime daugumą, parduotume nereikalingas žemes kaimynams, o patys gyventume kaip inkstai taukuose.

- Kad jūs gyventumėt kaip inkstai taukuose, tikiu, o mes? – pasidomėjo Budulis.

Fredis norėjo atsikirsti, tačiau numojo ranka ir nėrė į savo kabinetą. Ant stalo laukė raštas iš apskrities. Aukščiau sėdintys protai ragino rasti biudžete rezervų, kuriuos lengva ranka būtų galima atrėžti ir numesti ant krizės aukuro. Seniūno pavaduotojas mintyse nusikeikė, tačiau suprato, kad taupyti teks. Klausimas kitas: ką, kur ir kiek?

- Matau, ir tu prie to paties rymai, – po keliolikos minučių Fredį užjautė į kabinetą įsliūkinęs administratoriaus pavaduotojas Purvinskas. – Gal dviems bus lengviau rymoti?

- Bus lengviau, – sutiko Fredis. – Tu dejuok “A-ja-jai”, o aš: “O-jo-joj”.

Kai Budulis išgirdo už durų prislopintas aimanas, taip pat kyštelėjo nosį į Fredžio kabinetą. Pamatytas vaizdelis jį prajuokino:

- Ko čia aimanuojat? Negi atėjo raštas, kad naikinami pavaduotojų etatai?

- Sergėk Viešpatie! – ėmė žegnotis pavaduotojai. – Kai aimanuojame, apie kitką negalvojame. Tada lengviau gyventi.

Budulis pakėlė nuo stalo raštą, akimis perbėgo eilutes ir gūžtelėjo pečiais:

- Juk paprasta taupyti. Imat ir sumažinat etatų. Žmonės tik paplos – tiek dykaduonių, kiek dabar, Varnalėšų administracijoje nuo caro Žirnio laikų nebuvo. Vienas antspaudą neša, kitas jį prideda prie popieriaus, trečias – paspaudžia, ketvirtas voką laižo, kad užklijuotų, penktas – į paštą neša.

- Kas galėjo žinoti, kad ištiks krizė, – pasiteisino Fredis. – Kaip dabar išmesi įdarbintus bičiulius ir giminaičius?

- O jūs nemeskit giminaičių ir prietelių. Meskit svetimus.

- Už ką?!

- Pasakykite, kad trūksta darbo patirties.

- Neišeis, – nusiminė Fredis. – Ko jau ko, o tos patirties kaip tik mūsiškiams ir trūksta.

- Tada meskite už nelojalumą, – pasiūlė Budulis ir nėrė pro duris.

Kai kitą dieną Budulis vėl susitiko Fredį, tas puolė kratyti ranką:

- Ačiū už gerą patarimą. Kai pasinaudojom tamstos patarimu, per pusvalandį radome 10 pretendentų atleisti iš darbo. Visi – ne mūsiškiai.

- Ir kokia atleidimo priežastis? – pasidomėjo Budulis.

- Kaip ir pasiūlei – nelojalumas, – mirktelėjo Fredis

- Ir taip greitai nustatėt? – aiktelėjo Budulis.

Fredis nusikvatojo:

- O ko čia gaišti? Susitinkam specialistą ir sakom: “Lok!” Jei neloja, vadinasi, – nelojalus…

-gb-

Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo trys asmenys: du jų neblaivūs triukšmavo namuose, o vienas – neblaivus šlitinėjo Širvintų mieste, Kalnalaukio gatvėje.

Policija išaiškino neblaivų vairuotoją – J. K., kuris lapkričio 24-ąją kelyje Širvintos-Rimučiai neblaivus vairavo automobilį. Taip pat išaiškinti 2 Kelių eismo taisyklių pažeidėjai.

Policijai dukart pranešta apie eismo įvykius. Abu kartus policija informuota lapkričio 25-ąją. Tos dienos ryte Širvintų kaime G. L. vairuojamas automobilis, važiuojant atbuline eiga, kliudė metalinį strypą. Apie 17 val. kelio Širvintos-Šešuolėliai 2-ajame kilometre širvintiškės A. R. vairuojamas automobilis partrenkė į kelią išbėgusį šerną. Susidūrimo metu buvo apgadintas automobilis.

Lapkričio 25 dieną Komisariate užregistruotas Širvintų miesto gyv. H. M. skundas dėl kompiuterio detalių vagystės, o kitą dieną – Vilniaus miesto gyv. E. K. skundas dėl lentų vagystės ir turto sugadinimo.

“Širvintų krašto” informacija