Įmonės, įstaigos jau gavo sąskaitas už spalį išvežtas atliekas į sąvartyną. Jas netrukus gaus visi Širvintų rajono gyventojai. Pasak UAB “Ekoservice” Širvintų padalinio vadovo Andriaus Murnikovo, jas turėtų gauti visi, nepaisant to – spėjo ar nespėjo sudaryti sutartis, nes atliekas į konteinerius metė visi.

A. Murnikovas “Širvintų kraštui” sakė, kad pereinamuoju laikotarpiu “Ecoservice”, nors ir skaičiavo kiekvieną šiukšliavežę, kiekvieną pripildytą konteinerį, ims po 4,4 lito mokestį iš kiekvieno žmogaus (tiek pat, kiek imdavo Širvintų komunalinio ūkio įmonė), išskyrus tuos atvejus, kai sutartys buvo sudarytos su atskiromis šeimomis, individualių namų savininkais, įstaigomis, daugiabučių namų bendrijomis, kuriose numatyta atsiskaityti už faktiškai išvežtą atliekų kiekį. 

“Ecoservice” Širvintų padalinyje analizavome keletą konkrečių situacijų. Sakysime, Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr.4, kurią sudaro 20 gyventojų, spalio mėnesį už komunalinių atliekų išvežimo į sąvartyną paslaugą gavo sąskaitą sumokėti 36,29 Lt. Paštas už pinigų pervedimą paėmė 1,3 Lt. Taigi, bendrija sumokėjo 37,59 lito. Iš kiekvieno gyventojo buvo surinkta po 2 litus, ir 2,41 lito dar liko kitam mėnesiui.

To daugiabučio namo gyventojai draugiškai sutarė atliekas tvarkytis šeimininkiškai. Buteliai maišelyje sudaužomi, plastmasinė tara suspaudžiama. Dauguma gyventojų, atnešę atliekas maišelyje, jas išpila ir tvarkingai paskleidžia konteineryje, kuris pripildomas 1-2 kartus per mėnesį.

Panašiai elgiasi ir nuosavų namų savininkai, kurie žino, kad mokėti reikės už tiek, kiek atliekų bus išvežta. Dauguma tikrai neviršija rajono tarybos nustatytų normų ir nemokės brangiau, negu mokėjo ansčiau.

Priešingai, bendrieji komunalinių atliekų konteineriai, pastatyti gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose nėra daugiabučių namų bendrijų, pripildomi labai greitai į juos netvarkingai metant maišelius, kuriuose pilna nesuspaustų plastikinių butelių, pakelių nuo sulčių. Į maišelius metami nesudaužyti stikliniai buteliai. O ir patys atliekų maišeliai nesukraunami tvarkingai, o dedami bet kaip, tarp jų paliekant didžiulius oro tarpus. Gyventojai nesusimąsto, kad mokėti reikės ne už atliekų svorį (mašinos su atliekomis sveriamos Kazokiškių sąvartyne, už svorį imamas sąvartyno mokestis), o už tūrį (33 Lt už kubinį metrą).

Atliekų išvežimo operatorius visiškai nesuinteresuotas aiškinti, kad atliekas krauti reikia tvarkingai, nes įmonė iš gyventojų ims mokestį už tūrį, o mokės sąvartynui už svorį. Nuvežus daugiau “oro” jai liks daugiau pelno.

“Ecoservise” Širvintų padalinio vadovas A.Murnikovas sakė, kad mokesčio lenvatą gyventojams darys tikrai neilgai, tuo labiau, kad atliekų norma bendruose konteineriuose viršijama daugiau negu dvigubai. Jei už spalio mėnesį mokestis už komunalinių atliekų išvežimą būtų skaičiuojamas pagal faktišką jų kiekį, gyventojai, atliekas metantys į bendrus konteinerius, už paslaugą mokėtų beveik po 10 litų. Pasak padalinio vadovo, jei gyventojai elgsis taip pat nešeimininkiškai kaip iki šiol, po mėnesio kito kiekvienas gaus sąskaitas, kuriose bus įrašytos daug didesnės sumos, nes “Ecoservice” padalinio vadovas sakė, kad jų įmonė tokios labdaros tikrai ilgai neteiks.

Su atliekų išvežimo operatoriaus specialistais apsvarstę visus galimo taupymo būdus, padarėme neginčijamą išvadą – daugiausia sutaupyti gyventojai gali ne gaudydami atsitiktinį pažeidėją, metantį atliekas ne į savo konteinerį, bet būtent mažindami išmetamų komunalinių atliekų tūrį, taupiai išnaudodami vietą konteineriuose. Jei apie tai pradės mąstyti kiekvienas daugiabučio namo gyventojas, šiukšlių tūris automatiškai sumažės dvigubai, prie konteinerių nebematysime netvarkingai sumestų maišelių krūvų.

Situacija dar kartą patvirtina, kad tokias problemas daug paprasčiau spręsti, kai gyventojai yra susibūrę į daugiabučių namų savininkų bendrijas. Bendrijai skirtas konteineris gali būti rakinamas, su keliomis dešimtimis namo gyventojų daug lengviau susitarti, kad atliekos būtų kraunamos tvarkingai. Jei iki šiol apie tai Širvintose mąstyti buvo nepopuliaru, priešingai visi sakydavo, kad iš bendrijos nėra jokios naudos, gal tuo susirūpinti privers ekonominiai svertai?..

Steponas Liktoravičius

Pirma. Visoms paslaugų kainoms nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios pabrangus 10-20 kartų (elektra, dujos, butų šildymas, telefonų pokalbiai, kirpyklų paslaugos, spauda ir t. t.), už šaltą vandenį ir nuotėkas žmonės tebemoka beveik tiek pat. Sakysime, 1992-aisiais metais už kubinį metrą šalto vandens daugiabučių namų gyventojai mokėjo 3,5 lito, 2000-aisiais metais – 4,56 lito, dabar moka 4,97 lito plius 3,96 lito abonentinį mokestį už skaitiklius ir jų priežiūrą.

Kodėl taip atsitiko, sunku pasakyti. Gal dėl to, kad nuo seno vanduo nebuvo laikomas preke. Pasak anekdotų, nebent suvalkiečiai už tai prašydavo pinigų. O juk įmonei reikėjo mokėti vis didesnius atlyginimus darbuotojams, vis brangiau mokėti už kurą, elektros energiją… Stebuklų nebūna. Iš dangaus pinigai nekrinta. Įmonės nuostoliai jau tuoj pasieks milijoną. Dalį išlaidų dotuoja Savivaldybė, bet ir ji labai didinti dotacijų nepajėgi, pagaliau, kuo čia dėti žmonės, vandenį semiantys iš savų šulinių, o biudžeto pinigai juk visų. 

Nuo sausio pirmosios, dar labiau labiau pabrangus energijai, kurui, medžiagoms, gamtos ištekliams, padidėjus atlyginimų minimumui, sąnaudos padidėjo dar 20 tūkstančių litų per mėnesį. Darbai liko tie patys, avarijų – dar daugiau.

2007 metais vandentiekio avarijų, kai reikėjo kasti žemę, remontuoti vamzdynus, buvo lygiai 100, o šiemet per 10 mėnesių – jau 126. Polietileniniai vamzdžiai dar stiprūs, bet jie sujungti plieninėmis jungtimis, kurios per 30-40 metų visiškai surūdijo. Plieninių vamzdžių trasos – taip pat kritinės būklės.

Antra. Prieš dešimt metų rajono taryba bendrovei “Širvintų vandenys” perdavė visus vidaus tinklus, nuotėkų ir vandentiekio eksploataciją, bet įvesti eksploatacijos mokestį užmiršo. O juk kasmet atkimšti kanalizacijos šaukiamasi šimtus kartų (2006 metais – 441, 2007 metais – 291, šiemet per 10 mėnesių – jau 300). Vidaus tinklų remontui kas mėnesį “Širvintų vandenys” išleidžia vidutiniškai po 17 tūkstančių litų. Beje, Širvintų rajonas bene vienintelis šalyje, kuriame už tokią paslaugą žmonės nieko nemoka. Kitur už daugiabučių namų vidaus tinklų eksploataciją yra renkami pinigai. Kiek beagituotų laikraščiai, kad reikia gyventi tvarkingai, žmonės, žinodami, kad už tai nereikės mokėti, į kanalizaciją meta daržoves, lupenas, popierių… UAB “Širvintų vandenys” darbuotojai pasakoja, kad dažniausiai kanalizacija užkemšama tualetiniu popieriumi, audinių atliekomis, statybinėmis medžiagomis, maisto pakuotėmis. Daugelio butų tualetuose net nėra kibirų tualetiniam popieriui bei higienos priemonėms, viskas metama į klozetą.

Per 12 metų baigia susidėvėti nuotėkų valymo įrenginiai. Jei būtų užtekę pinigų, juos buvo galima po truputį remontuoti, renovuoti. Deja remontuojama buvo tik kosmetiškai ir tik pačiu būtiniausiu atveju, kai įrenginiai nustodavo dirbę. Ir ne dėl aplaidumo, o tik dėl lėšų stygiaus. O juk dar nebaigta atiduoti paskola Turto bankui už prieš 12 metų vykdytą valymo įrenginių statybą. Tam reikalui buvo pasiskolinti 3 161 243 litai. Visa laimė, kad paskola buvo paimta doleriais, kurie, palyginti su tuo laikotarpiu lito atžvilgiu vos ne dvigubai nuvertėjo. Atiduoti paskolą reikia doleriais. Tai didelis palengvinimas UAB “Širvintų vandenys”. Tačiau liko atiduoti dar 905 tūkstančius litų. Dolerio kursas pagal litą kasdien stiprėja. Reikės didelių pastangų, kad iki paskolos grąžinimo termino pabaigos (2014 metų kovo) įmonei pavyktų išbristi iš skolų?

Širvintų mieste veikia vieninteliai tokie, vadinamojo senojo tipo, vandens nugeležinimo įrenginiai, kuriuos būtina kapitališkai remontuoti.

Nauji vandens nugeležinimo įrenginiai, 2003-2004 metais pastatyti Kernavėje, Bartkuškyje, kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Tačiau rajone dar dvidešimtyje gyvenviečių būtina pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Bendrovė tam lėšų tikrai neturi, belieka tikėtis valstybės paramos.

Trečia. Širvintose, palyginti su kitais rajonų centrais, gyvena labai nedaug žmonių, besinaudojančių centralizuota šalto vandens tiekimo paslauga. O kuo mažesnė vandens apyvarta, tuo mažiau pinigų surenkama. Sakysime, Utenoje gyventojų suvartotas šaltas vanduo sudaro tik labai mažą dalį. Daugiau kaip du trečdalius jo suvartoja įvairios įstaigos ir gamyklos. Širvintose gamyklų nėra. Vienintelė – “Sūrmenos pienas” – tai dirba, tai nedirba. Atsižvelgiant į tai, Širvintose šalto vandens tarifas turėtų būti galbūt vienas didžiausių šalyje. Bet taip nėra. Širvintų rajone lig šiol vandens ir nuotėkų kaina buvo daug mažesnė už Lietuvos vidurkį. Anykščių rajone vandens ir nuotėkų kaina – 7,86 lito už kubinį metrą, Prienų rajone – 7,95, Klaipėdos rajone – 8,31, Joniškio rajone – 8,48, Biržų rajone – 7,87. Kitur daug didesnis negu Širvintose ir abonentinis mokestis.

Nepaisant to, kad “Širvintų vandenys” tinklų plėtrai, vandens gerinimo įrenginių statybai visiškai neturi pinigų, pasitelkdama Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas, Savivaldybės ir valstybės dotacijas, imasi didelių trasų ir nuotėkų valyklos rekonstravimo darbų. Dar šiemet planuojama padaryti darbų už 314 tūkstančių litų, kitąmet – net 14,45 milijono litų, 2010 metais – už 10 milijonų. Už tas lėšas bus renovuota nuotėkų valykla, suremontuota ir naujai nutiesta dalis Širvintų miesto ir Kabaldos vandentiekio ir nuotėkų tinklų. Labai gaila, bet Širvintų miesto vandens gerinimo įrenginiams lėšų kol kas neskirta.

Per penkerius ateinančius metus planuojama keliose gyvenvietėse įrengti bebokštes vandens tiekimo sistemas, iš dalies renovuoti vandentiekio ir nuotėkų tinklus, atnaujinti sklendes, kurių tik maža dalis šiandien veikia, suremontuoti Musninkų ir Gelvonų nuotėkų valyklas, atnaujinti fiziškai ir morališkai susidėvėjusią techniką.

Spalio 15 dieną UAB “Širvintų vandenys” valdyba nutarė kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujų kainų už geriamajį vandenį ir nuotėkų šalinimą derinimo. Prašymas užregistruotas.

Vadovaujantis geriamojo vandens ir nuotėkų tvarkymo kainų skaičiavimo metodika, kainos turėtų būti tokios: daugiabučių namų gyventojams vadinamasis abonentinis (pardavimo) mokestis turėtų būti 4,73 lito (dabar 3,96), nuosavų namų gyventojams – 5,66 lito (dabar 3,28), organizacijoms – 6,1 lito (dabar 4,48). Vandens kubinis metras turėtų kainuoti: daugiabučių namų gyventojams – 3,15 lito (dabar 2,01), nuosavų namų – 3,15 lito (dabar 1,98), organizacijoms – 3,14 lito (dabar 2,02). Neišvengiamai turėtų didėti ir nuotėkų tvarkymo įkainiai. Planuojama šį tarifą padidinti iki 5,15 lito už kubinį metrą (dabar 2,96). Sakysime, daugiabučiame name gyvenanti šeima, dabar už suvartotą ir į kanalizaciją nuleistą vandens kubinį metrą mokanti 4,97 lito, turėtų mokėti bent jau 8,28 lito plius 4,73 lito abonentinį mokestį.

Taigi, gyventojų ir organizacijų laukia neišvengiamas šalto vandens kainos didėjimas.

Kęstutis Vaškevičius

UAB “Širvintų vandenys” direktorius

“Širvintų krašto” redakcijoje netilo telefono skambučiai: “Į susirinkimus kaimuose renkasi labai nedaug neįgaliųjų”, “Miesto neįgaliųjų susirinkimas tyčia yra vilkinamas, atidėliojamas”, “Pirmininkė renka tik sau patogius delegatus”, “Būkite geri, rašykite, kritikuokite, neleiskite taip elgtis”… 

Lapkričio 20-ąją nuo pat ryto neįgalieji skambino ir pranešinėjo, kad keičiamas konferencijos laikas. Vieni sakė, kad ji prasidės 12 valandą, kiti – kad pusę pirmos. Pasirodo, kad nuo 12-tos valandos delegatai buvo registruojami, o pati konferencija prasidėjo be penkiolikos minučių pirmą valandą. Intrigą šiek tiek padidino tai, kad rajono meras K. Pakalnis, žadėjęs atvykti į konferenciją, neatvyko, bet atsiuntė patarėją Jadvygą Barbaravičienę. Į Neigaliųjų konferenciją taip pat atvyko Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Deimantė Oršauskaitė, Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė, socialiniai darbuotojai, seniūnai (išskyrus Kernavės Stanislovą Gaidakauską).

Pernai Kultūros centre Miesto šventės metu buvo pristatyta labai didelė neįgaliosios Janinos Valickaitės rankdarbių kolekcija. Šį kartą konferencijos salėje buvo surengta Janinos Valickaitės naujausių mezginių paroda. Rankdarbiais žavėjosi tiek delegatai (iš 80 išrinktų dalyvavo 71), tiek konferencijos svečiai. Atsirado tokių, kurie norėjo šių rankdarbių įsigyti.

Konferenciją pradėjo neįgaliųjų ansamblis “Viltis”, vadovaujamas Dalios Kiaulevičiūtės.

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Melanija Jachimavičienė pateikė 2004-2008 metų veiklos ataskaitą. Per ataskaitinį laikotarpį vyko kasmetinės neįgaliųjų sporto ir draugystės šventės, rengtos išvykos į Grūto parką, Druskininkus, Molėtus, Visaginą, Ignaliną, Anykščius, Pivašiūnus, prie jūros. Neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių dienos centre per šių metų 10 mėnesių neįgalieji lankėsi 2780 kartų, 726 kartus skalbė drabužius, 311 kartų kreipėsi dėl įvairių kompensacinių priemonių, 152 – dėl masažo paslaugos… Draugija dalyvavo įvairiuose konkursuose, rašyti projektai ir gauta lėšų būsto pritaikymui, kitiems svarbiems darbams. Pirmininkė sakė, kad yra likę 7032 litai nario mokesčio, todėl atsirado galimybė nupirkti masažinę lovą. Tačiau suabejota, ar ją eksploatuojant be specialisto nebus pakenkta neįgaliųjų sveikatai.

Diskusijose dėl pranešimo delegatai beveik nedalyvavo. Albinas Četrauskas padejavo, kad Širvintų įstaigos, prekybos centrai, gatvės visiškai nepritaikytos žmonėms važiuoti invalidų vežimėliais, neįgalioji iš Lapelių pasiskundė, kad nebeturi kur kreiptis sutrikus sveikatai – važiuoti tiek į Čiobiškį, tiek į Musninkus per toli. Jokių priekaištų dėl pirmininkės darbo, dėl konferencijos organizavimo. Tiesa, kažkas pasakė, jog labai neetiška, kad į balsų skaičiavimo komisiją išrinkti žmonės, kuriuos numatyta rinkti į tarybą, bet M. Jachimavičienė tuoj pat paaiškino, kad taip elgtis nedraudžia įstatai, todėl nematanti jokio pažeidimo. Vienas neįgalusis pareiškė priekaištą, kad neturi teisės balsuoti. Jam taip pat pirmininkė paaiškino, kad tikriausiai neatėjo į susirinkimą, kuriame buvo renkami delegatai, todėl niekuo negalinti padėti. Įdomiausia tai, kad būtent tie patys žmonės, kurie dažniausiai skambino į “Širvintų krašto” redakciją ir piktinosi pirmininkės darbo metodais, konferencijoje patys pirmieji giedojo ditirambus M. Jachimavičienei, o balsuojant už jos perrinkimą kėlė ne tik mandatą, bet dar ir kitą ranką. Balsų skaičiavimo komisija suskaičiavo balsus ir į protokolą įrašė, kad už Melaniją Jachimavičienę balsavo 71 delegatas. Tik vėliau pati pirmininkė viešai dievagojosi, kad pati už save nebalsavo, bet protokolas taip ir liko neištaisytas.

Į Neįgaliųjų draugijos rajono tarybą išrinkti Melanija Jachimavičienė, Marytė Banikonienė, Sigita Snitkienė, Jonas Romaška, Regina Kuorienė, Regina Šotlandienė, Anastazija Stakauskienė, Jadvyga Četrauskienė, Nijolė Pakalniškienė.

Į tarybą neišrinktas buvęs pirmininkės pavaduotojas Jonas Radžiūnas. Kuo ir kam jis nusikalto? Apie tai konferencijoje nebuvo pasakyta nė žodelio.

Kodėl keltas triukšmas prieš konferenciją, kodėl norėta sukelti sumaištį kitų rankomis? Tokie jau, matyt, mes, lietuviai, esame.

Steponas Liktoravičius

Moterų krepšinio 3X3 varžybas laimėjo Jauniūnų komanda, kurią sudarė Janina Vaidachavičienė, Simona Labunskaitė ir Teresė Rakovskaja. Antros – zibališkės, trečios – kernaviškės.

Analogiškas vyrų krepšinio varžybas laimėjo gelvoniškiai Mindaugas Staniulis, Aivaras Grygelevičius, Tomas Vaitonis ir Aurimas Šemėta. Antri – Čiobiškio, treti – Kernavės krepšininkai.

Plaukimo varžybose geriausia buvo Širvintų komanda, kuriai atstovavęs D. Vrubliauskas buvo pirmas, o L. Jočys – antras. Trečias atplaukė čiobiškietis V. Bernackis. Tarp moterų nugalėjo musninkietės K. Vaitkutė ir G. Simanavičiūtė, o trečia buvo zibališkė D. Jankūnaitė.

Prie smiginio lentų nepralenkiami buvo alioniškiai (S. Adomavičiūtė asmeninėje įskaitoje – antra), gelvoniškiai užėmė antrą vietą (asmeninėje įskaitoje A. Grygelevičius – antras), o čiobiškiečiai – trečią (asmeninėje įskaitoje R. Mažrimas – pirmas). Asmeninėje moterų įskaitoje nugalėjo musninkietė K. Vaitkutė, o trečią vietą iškovojo jauniūniškė D. Vaidachavičiūtė. Tarp vyrų kernaviškis P. Šalucha buvo trečias.

Šaškininkų varžybas laimėjo jauniūniškiai J. Mažeikienė, L. Šukšta ir V. Žagelis. Antri – Širvintų, treti – Alionių šaškininkai.

Ir pagaliau judriausioje sporto šakoje – estafetėje – nepralenkiami buvo alioniškiai M. Kamarauskaitė, I. Vasilevskaja, S. Adomavičiūtė, V. Pažusis, T. Mažulis ir J. Bagdonavičius. Antra – Zibalų komanda, treti – jauniūniškiai.

Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad dvi komandos – Alionių ir Jauniūnų – surinko po lygiai taškų (36). Kaimynai iškovojo net po tiek pat pirmųjų vietų. Čempionų titulus jauniūniškiams lėmė tai, kad jie buvo iškovoję vieną antrąją vietą, o alioniškiai sidabro medalių nelaimėjo. Taigi Alionių seniūnija bent galutinėje įskaitoje galėjo puikuotis ir sidabro spalvos apdovanojimu.

Treti – širvintiškiai (33), ketvirti – kernaviškiai (30), penkti – čiobiškiečiai (27), šešti – zibališkiai (26), septinti – musninkiečiai (25), aštunti – gelvoniškiai (18).

“Širvintų krašto” informacija

Remigijaus Bonikato nuotraukos