Praėjusį penktadienį į “Širvintų krašto” redakciją paskambino viena rajono gyventoja prašydama, kad parašytume apie Širvintų autobusų stotį. Artėjant žiemai Autobusų stoties salė – vienintelė vieta pasislėpti nuo vėjo ir šalčio belaukiant autobuso. Tačiau, pasak moters, į stoties salę neįmanoma užeiti, nes ten didelė netvarka, labai dvokia ir atsisėsti beveik nėra kur.

Iš tiesų mūsų Autobusų stotis atrodo gana nykiai. Nors valytojos tvarko stoties salę, tačiau kvapas – ne iš pačių maloniausių. Be to, ir atsisėsti nelabai liko kur, nes kažkam “trukdė” prieš keletą metų pastatytas naujos plastmasinės kėdės. Širvintų autobusų parko direktorius Romas Sinkievičius sakė, kad naujų suolų salėje dabar nėra tikslo statyti, nes numatyta rekonstruoti visą Autobusų stotį. Paklaustas, kada turėtų prasidėti darbai, R. Sinkievičius atsakė, kad minėti darbai turėjo prasidėti dar šiemet, bet Savivaldybė delsia pasirašyti leidimą rekonstrukcijai. Kaip vėliau paaiškino UAB “Autoveldo” direktorius Vladislovas Preidys “Širvintų rajono savivaldybės administracija yra pristabdžiusi leidimo išdavimą dėl Autobusų stoties rekonstrukcijos, kadangi yra svarstomos dvi galimybės: ar leisti rekonstruoti esamą Autobusų stotį, ar statyti naują kitoje vietoje.” Apie tai, kad Autobusų stoties šioje vietoje nebeliks, o jos teritorija bus prijungta prie vieno iš prekybos centrų (prie kurio?) ir priklausys Savivaldybei, dar prieš mėnesį kalbėjo rajono meras Kęstutis Pakalnis Širvintų rajono savivaldybės ir Širvintų darbo biržos suorganizuotame renginyje “Nauji darbo rinkos iššūkiai. Problemos – galimybės – sprendimai”.

Gerai, kad valdžia svarsto visas galimas alternatyvas, bet ji, matyt, užmiršo, kad artėja žiema, ir nemažas būrys rajono gyventojų autobusų turės laukti lauke. Gerai valdžios vyrams, kurie važinėja su naujausiais automobiliais, bet toli gražu ne kiekvienas gyventojas gali džiaugtis tokia prabanga. Gal rajono meras Kęstutis Pakalnis ir Administracijos direktorius Pranas Kamienas patys pasisiūlys namo parvežti autobusų laukiančius gyventojus. Būtų garbinga pasirūpinti žmonėmis, kurie per jų neveiklumą turės šalti.

“Kliūčių ruožas” Kalnalaukio gatvėje

Į “Širvintų kraštą” kreipėsi Viktoras Čatrauskas. Jis papasakojo apie sunkiai išvažiuojamą kelio ruožą prie Autobusų parko ir netoliese esančio Autoserviso. Širvintiškis juokavo, kad rajono valdžia, matyt, sugalvojo taip išmėginti autobusų patvarumą, nes jeigu jie pervažiuos netoliese esantį duobėtą kelio ruožą, tai galės važiuoti ir rajono keliais. Deja, tokie pat išbandymai laukia ir lengvųjų automobilių, kurie važiuoja į netoliese esantį Autoservisą. Ką jau kalbėti apie ten dirbančius žmones, kurie turi taisyti automobilius “po išbandymų”, kai ant jų galvų varva purvas? Susidaro nuomonė, kad Savivaldybės vadovai negerbia ne tik Autobuso parko vairuotojų, bet ir gyventojų, kuriems tenka važiuoti tuo keliu.

Minėtas kelio ruožas kažkada buvo asfaltuotas, tačiau, laikui bėgant, jame atsirado duobių. Valdžia pagailėjo pinigų keliui gerai sutvarkyti ir jį tik pažvyravo. Lietus žvyrą išplovė, tad duobės kaip buvo, taip ir liko. Viktoras Čatrauskas sakė, kad nenori kažin kokio kelio, svarbu, kad jis būtų išvažiuojamas.

Pastaruoju metu Širvintose reikia ar nereikia trinkelėmis klojami pėsčiųjų takai. Žmonės kalba, kad taip daroma tik todėl, jog Širvintų pėsčiųjų takus puošiančios trinkelės perkamos ne kur kitur, o neva rajono mero broliui dvyniui priklausančioje įmonėje. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai Savivaldybė, užuot švaisčiusi mokesčių mokėtojų pinigus perklodama neseniai paprastomis plytelėmis išklotus pėsčiųjų takus, galėtų juos panaudoti minėtam neišvažiuojamam kelio ruožui sutvarkyti. Ten važinėjantys vairuotojai tokiu valdžios poelgiu tikrai būtų patenkinti.

Ivona Komarovska

Širvintų rajono ūkininkai – išimtis. Į “Sodrą” tuo reikalu per pastarąjį mėnesį nesikreipė nė vienas. Šiuo metu iš beveik 2 tūkstančių (lapkričio 11 dieną buvo 1805) rajone registruotų ūkininkų senatvės bazinei pensijai (šiuo metu – 360 litų) gauti savanoriškai draudžiasi tik penki. Ūkininkai nustojo draustis socialiniu draudimu nuo 2004 metų, kai toks draudimas tapo savanoriškas. Apsidraudusieji kas mėnesį “Sodrai” moka 180 litų mokestį. Kai kurie yra pasirinkę didesnę nei bazinę pensiją. Tada jie moka dar 15 procentų mokesčio skirtumo tarp pasirinktos ir bazinės pensijos priedą. Pasak “Sodros” Širvintų skyriaus direktorės V. Salickienės, apsidrausti senatvės pensijai būtina jauniems ūkininkams, nes neapsidraudusieji gali pajusti elgetų dalią ne tik senatvėje, bet ir sutrikus sveikatai (neapsidraudusiesiems ir neturintiems 30 metų būtinojo stažo nepriklauso jokia invalidumo pensija).

Rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone ūkininkauja 340 jaunų, dar neturinčių 40 metų žmonių. Bent pusė jų tikrai niekur kitur nedirba ir nėra apdrausti. Apie pusę iš daugiau kaip pusantro tūkstančio likusiųjų ūkininkų taip pat dar nėra pansininkai ir neturi 30 metų darbo stažo. Taigi, savo ateitimi turėtų susirūpinti apie tūkstantį rajono ūkininkų.

“Širvintų krašto” pakalbintas jaunas, jokia kita veikla neužsiimantis ir neapsidraudęs “Sodroje” ūkininkas Z. B. sakė, kad jį labiau nei skurdi senatvė gąsdina naujosios šalies valdžios ketinimai dėl Lietuvą užklupusios ekonominės krizės iki 10 procentų apkarpyti finansavimą visoms sritims, neišskiriant ir žemdirbių (pasak A. Kubiliaus, žemės ūkis taip pat yra verslas). Sunerimęs dėl grėsmės tiesioginėms išmokoms, kurioms iš nacionalinio biudžeto skiriama 30 procentų nuo bendros šalies ir Europos Sąjungos išmokų sumos, žemdirbys sako sutinkąs su kitais kolegomis ir mokėtų socialinio draudimo įmokas, kad tik gautų nesumažintas tiesiogines išmokas. Pasak ūkininko, mokėti pusę bazinės pensijos dydžio mokestį yra naudinga, nes bazinė pensija nuolat didėja. Sakysime, po 10 metų ji gal jau bus ne 360, bet tūkstantis litų. Išėjęs į pensiją ūkininkas gaus būtent tiek. Kur rasi banką, kuriame mokamos tokios didelės palūkanos? Be to, pensija juk mokama iki mirties. Kas žino, gal Dievas duos gyventi šioje žemėje iki 100 ar dar daugiau metų? Taigi, tai gera investicija į ateitį. Ūkininkas dabar jau gailisi iki šiol nesusimąstęs apie ligas bei senatvę ir savanoriškai neapsidraudęs.

Galima samprotauti, galima gailėtis, galima agituoti, bet turėtume konstatuoti faktą, kad netolimoje ateityje tai gali būti labai didelė Lietuvos socialinė problema. Širvintų rajono – ypač.

Steponas Liktoravičius

“Sveikuolių sveikuoliai” konkursas vyko dviem etapais. Pirmajame etape 2-4 klasių (spalio 20 dieną) ir 5-7 klasių (spalio 23 dieną) komandos varžėsi estafečių rungtyse. Antrasis konkurso etapas 2-4 klasių mokiniams įvyko lapkričio 10 dieną Širvintų pradinėje mokykloje, kur visus susirinkusius dainomis ir šokiais pasveikino mokyklos šeimininkai. Vėliau trijų mokyklų komandos prisistatė, sprendė testą ir atliko užduotį – “staigmeną”: pasitelkę savo fantaziją mokiniai turėjo sukurti “sveikuolį” iš duotų vaisių, daržovių bei įvairiausių žolelių. Širvintų pradinės mokyklos komanda padarė “Povą sveikuolį”, Musninkų vidurinės mokyklos komanda – “Sportuojantį sveikuolį”, Barskūnų pagrindinės mokyklos komanda – “Gražuolę sveikuolę”. Kol komisija sumavo taškus, visi susirinkusieji rašė, kas, jų nuomone, yra sveikata. Susumavus visų užduočių taškus paaiškėjo, kad pirmąją vietą užėmė Musninkų vidurinės mokyklos, antrąją – Širvintų pradinės mokyklos ir trečiąją – Barskūnų mokyklos mokiniai.

Antrasis “Sveikuolių sveikuoliai” konkurso etapas 5-7 klasės mokiniams vyko lapkričio 12 dieną “Atžalyno” pagrindinėje mokykloje. Visus susirinkusius pasveikino mokyklos šokėjėlės. Po “Atžalyno” pagrindinės, Gelvonų ir Musninkų vidurinių mokyklų komandų prisistatymo mokiniai išsprendė du testo formos uždavinius. Vėliau kiekviena komanda iš pateiktų detalių sudėjo po 5 kvadratus. Kol visi susirinkusieji rašė, ką, jų nuomone, reiškia sveikata, komisija susumavo visus taškus ir paskelbė rezultatus. Pirmąją vietą užėmė “Atžalyno” pagrindinės mokyklos, antrąją – Musninkų, trečiąją – Gelvonų vidurinių mokyklų komandos. Po apdovanojimo komisija paprašė, kad kiekvienas, esantis aktų salėje, prieitų prie penkių nepažįstamų žmonių ir susipažintų.

Abiejų amžiaus grupių komandos, užiemusios trečiąsias vietas gavo po 100 litų, antrąsias – po 200 litų čekius apsipirkti Širvintų knygyne. Pirmosios vietos laimėjusioms komandoms buvo įteikti čekiai po 500 litų – už šią sumą laimėtojų komandos galės išvykti į ekskursiją.

Ivona Komarovska

- Tai labai paslaugus, atviras, bendraujantis, labai greitai išmokęs kalbėti lietuviškai jaunuolis, – kalbėjo Zionkės klasės auklėtoja Edita Rutkauskienė. – Jis yra per daug reiklus sau ir mano, kad neturėtų klysti. Visi klysta, tai žmogiška ir iš klaidų mokomasi. Zionkė yra labai pareigingas, netgi sirguliuodamas lankė pamokas. Per du mėnesius labai daug pasiekė. Pagrindinis vaikinui rūpimas dalykas – smalsumas ir noras mokytis. Iš jo konkrečių žinių ir gebėjimų nereikalaujama, jis vykdo sau iškeltą tikslą: metus Lietuvoje praleisti ne veltui.

Zionkė ilgai pasakojo apie savo gimtinę, apie šeimą: mamą – anglų kalbos ir kūno kultūros mokytoją, tėtį – žymų architektą, vyresniuosius brolius ir seserį. Sakė, jog vyresnioji sesuo Bjanka pagal tarptautinę mainų programą yra metus gyvenusi ir besimokiusi JAV, ten jai labai patikę. Tad savo kalbomis, įspūdžiais apie gyvenimą ir mokymąsi svetimoje šalyje užkrėtusi ir jaunesnįjį brolį. Pasitaręs su tėvais, pasiskaitęs brošiūrų apie Baltijos šalis, Zionkė panoro mokytis ir gyventi vienoje iš jų – labiausiai patikusi Lietuva. Čia jis vieši pirmą kartą, iki šiol apie Lietuvą buvo mažai girdėjęs. Sako, nenusivylęs, Širvintose jam labai patinka, sutikęs puikių draugų, įdomių mokytojų, susižavėjęs lietuvišku maistu, gimnazijos valgykla, lietuviška juoda duona.

Paklaustas apie gyvenimo pasikeitimus, Zionkė buvo santūrus:

- Man patinka viskas, negaliu sakyti, kad šitas ar kitas dalykas. Tai yra naujas gyvenimas, aš turiu jį gyventi, džiaugtis nauja šeima, supančiais draugais. Labai patinka Lietuvos gamta, su “naujaisiais tėvais” Olšauskais buvome Kernavėje, Vilniuje, keliavome po Latviją ir Estiją. Labai patinka mokykloje, ypač įdomu mokytojo Arvydo Golco technologijų pamokose, pas mus Vokietijoje tokių užsiėmimų nebūna. Manimi labai rūpinasi klasės auklėtoja Edita Rutkauskienė, padeda ruošti kitų dalykų pamokas, konsultuoja, taiso mano klaidas, rūpinasi kalba. Labai patinka istorijos pamokos, mokytojas Jonas Stankevičius man daug ką paaiškina, paskatina papildomai paskaityti. Patinka visos pamokos, kiekvienoje bandau suprasti lietuviškai ir kažką naudinga nuveikti. Ypač man patinka mokytis apie lietuvių kultūrą, tradicijas, papročius.

Zionkė Mačiurek‘as pirmą kartą Lietuvoje žaidė krepšinį. Pasak pašnekovo, kamuolys – jo draugas. Mat Vokietijoje dažniausiai žaisdavęs futbolą. Geriausias jo treneris buvęs tėtis. Čia, Širvintose, keturis kartus per savaitę lankantis futbolo treniruotes pas profesionalų trenerį Arūną Dalalą. Vaikinas sako, kad labai patinka gainioti kamuolį drauge su kitais jaunaisiais sportininkais. Tai pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas, nes televizoriaus beveik nežiūrįs, mat lietuviškas programas sunku suprasti.

Su savo tėvais, gyvenančiais Vokietijoje, Zionkė savaitgaliais bendrauja internetu. Nei rudens, nei Kalėdų, nei pavasario atostogų proga į Vokietiją negrįšiąs, būsiąs Lietuvoje iki kitų metų birželio 26 dienos. Anot pašnekovo, jam Širvintose gera. Gera bendrauti su klasės draugais – Elvinu Dalala, Linu Baranausku, Aira Lebedevaite, Ieva Buzyte, Monika Grimailaite, Raminta Paškauskaite, Gidita Lebeckaite ir kitais. Jaunasis vokietis pastebėjo ryškų skirtumą tarp lietuvaičių vaikinų ir merginų. Jo nuomone, mergaitės yra stropesnės per visas pamokas. Vokietijoje tokio aiškaus skirtumo nėra.

- Aš nesu nelaimingas, kad nesu Vokietijoje, – sako Zionkė, – aš juk vėl ten būsiu. Esu laimingas, kad esu čia. Visur man gerai. Manimi rūpinasi mano naujoji šeima – Eglė ir Rimvydas Olšauskai. Rimvydas su manimi žaidžia šachmatais ir biliardą, Eglė paruošia labai skanių lietuviškų patiekalų.

“Dabar aš esu Lietuvoje. Dabar… Aš dažnai sakau “dabar”, nes gyvenu dabar. Man patinka mokytis lietuviškai, aš laimingas čia, nes galiu matyti, kaip viskas kasdieną tampa vis geriau ir geriau”, – savo dienoraštyje lietuviškai gražia rašysena parašė penkiolikmetis vokietis Zionkė Mačiurek‘as. Štai kuo išsiskiria šis jaunas žmogus iš tūkstančių kitų jaunuolių – moka būti geranoriškas, atkaklus, sumanus ir laimingas.

Romas Zibalas

Vėlų vakarą net gatvėje girdėjosi, kad Varnalėšų seniūno Kastyčio kabinete kažkas vyksta. Iš šalies galėjo pasirodyti, kad čia susirinkę Varnalėšų nelabieji švenčia subatvakarį, tačiau koridoriaus grindis plaunanti valytoja Steputė į seniūniją užsukusiam Buduliui paaiškino, jog kabinete ne koks “šabašas”, o ten susėdę posėdžiauja seniūnijos galvos.

- Ir ką tas “slibinas keturgalvis” sprendžia? – pasidomėjo Budulis, tačiau Steputė numojo ranka ir pasiguodė: girdi, triukšmo daug, epitetų nemažai, o naudos kažin ar bus? Štai šįryt jai buvo įteiktas pranešimas, kad dėl įsisiautėjančios ekonominės krizės jos atlyginimas mažinamas 30 procentų.

Budulis pasikrapštė pakaušį ir atsargiai pastūmė duris. Iš kabineto pasigirdo spigus seniūno pavaduotojo Fredžio balsas:

- Jūs manote, kad Fredis viską iškentės, ar ne?

- Žinoma, – nusijuokė administratorius Kelmas. – Visi žino, kad Fredis ir kariamas pripranta. Taigi atlyginimo priedą matysi kaip savo ausis.

- Taip, – sutiko administratoriaus pavaduotojas Purvinskas. – Galų gale, kažkas juk turi aukotis.

Seniūnas nusišluostė išrasojusią kaktą ir paaiškino:

- Juk būtų negražu, kad šiais laikais, kai visi veržiasi diržus, seniūnijos valdyba nerodytų taupumo pavyzdžio. Nepersidirbat, tad teks susiveržti ir jums. Tave, Purvinskai, tai irgi liečia, jei ką.

Purvinskas dėbtelėjo į seniūną ir iškošė:

- Pakaks ir vieno Fredžio, o tai mes trys maunam iš koalicijos. Pasikarkit tada su savo Fredžiu priešaky – opozicija nuvers jus, kaip šiaudinę baidyklę.

Pajutęs, kad liks vienas, Fredis pratrūko:

- Norit Fredį palikti ant ledo? Neišdegs! Kuo jau kuo, o aš nebūsiu atpirkimo Fredžiu, – ir išgirdęs juoko bangą, patikslino: – Ožiu nebūsiu, ar kaip ten?

Seniūnas Kastytis ėmė barbenti pirštais.

- Nori ar ne, bet teks. Kitaip atsisveikinsim. Norinčių užimti jūsų partijos vietą valdančiojoje koalicijoje netrūksta. Taigi…

- Aha, – pritarė Kelmas. – Fredis iš ratų – arkliui lengviau. Tai balsuojam, kad mažinam Fredžio atlyginimą ir pranešam rinkėjams, jog ir seniūnijos valdyba, atsižvelgdama į gresiančią krizę, taupo?

Pakilo trys rankos. Pajutęs, kad išmušė paskutinioji, Fredis irgi griebėsi paskutiniojo argumento:

- Taip darydami, mes nupjausime šaką, ant kurios sėdime.

- Ir kodėl? – ironiškai pasišaipė Kelmas. – Mes ant tavęs nesėdime. Greičiau tu sėdi mums ant sprando.

- Aš ne apie tai. Kodėl mes atsisakom pagrindinio principo, dėl kurio ir atėjom į valdžią? – ir pagrasino: – O tas principas amžinas, kaip ir kremplenas, taigi neišradinėkit dviračio!

Purvinskas pasidomėjo:

- Ir kas yra toks pat amžinas? Na, koks ten principas?

- Ogi – kišenkrovizmas. Jei imsime save varžyti, tada išvis neaišku, ko mes čia atėjome? Politikoje, kaip ir versle, geraširdžių nėra.

Visi susimąstė. Nors ir negražu pripažinti, bet Fredžio lūpomis kalba tiesa. Tačiau kitaip irgi neišeina… Žodžiu, užburtas ratas.

- Ir ką siūlai daryti? – pagaliau prabilo ne taip karingai nusiteikusi trijulė.

- Nežinau, – atrėžė Fredis ir pasirėmė galvą.

- O jūs nieko nedarykit, – stojusią nejaukią tylą staiga nutraukė į kabinetą koją įkėlęs Budulis. – Dar labiau švaistykit biudžeto lėšas, pasididinkit sau algas, priimkit į darbą giminaičius, susipirkit naujus automobilius.

- Tu ką?! – pašiurpo “slibinas keturgalvis”. – Ar po tokių dalykų kas nors mus berinks?! Juk po pustrečių metų – nauji rinkimai.

Budulis atsisėdo prie stalo, nužvelgė visus ir linksmai paaiškino:

- Štai žiūriu ir nesuprantu: kas jus, tokius bukagalvius, apskritai išrinko į valdžią? Turėtumėt šokinėti iš džiaugsmo ir linksmai cypauti dėl atėjusio sunkmečio. Juk po pustrečių metų viską, ko nepadarysit ir kuo jus kaltins rinkėjai, lengva ranka galėsite suversti pateisinamai priežasčiai, tai yra – ekonominei krizei. Ir nesvarbu, kalta ji bus, ar ne…

-gb-

Iki tol kartą pralaimėjęs ir dukart lygiosiomis sužaidęs Beauchamp CTT, kuriam antrą sezoną atstovauja širvintiškė Lina Misikonytė, ketvirtajame ture išvykoje rezultatu 2:4 nusileido Kremlino Bicetre US komandai. 39-ąjį reitingą turinti Lina, kaip ir per iki tol žaistus susitikimus, pralaimėjo abi dvikovas – 33-iajai pirmenybių raketei Sylvijai Plaisant ir 40-ąjį reitingą turinčiai Joannai Parker. Abu taškus Beauchamp CTT komandai iškovojo Prancūzijos moterų stalo teniso pirmenybių Pro A lygos varžybų 2-oji raketė Li Fang.

Penktajame ture Beauchamp CTT savo salėje žaidė su Joue Les Tours TT komanda, iki tol pralaimėjusia visus keturis susitikimus. Linos komanda nepraleido progos ir varžoves įveikė rezultatu 4:1. Deja, savo susitikimą su 31-ąja rakete Boshu Li širvintiškė ir vėl pralaimėjo.

“Širvintų krašto” informacija

Į Širvintų rajono policijos komisariatą išblaivėti pristatyti 7 asmenys: du jų vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, du – neblaivūs gulėjo, o vienas – šlitinėjo viešose vietose, du – neblaivūs triukšmavo namuose.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 1 Kelių eismo taisyklių pažeidėją. Kartą policijai pranešta apie eismo įvykį: lapkričio 10-ąją, 12.28 val., ties Vilniaus gatvės 59-uoju namu širvintiškio A.K. vairuojamas “Audi” markės automobilis susidūrė su savaeigiu krautuvu, kurį vairavo ukmergiškis P.S. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas lengvasis automobilis.

Policija pradėjo kelis ikiteisminius tyrimus: lapkričio 11 dieną užregistruotas Z.J. skundas dėl neteisėto žemės pardavimo ir tarnybinis pranešimas, kad A.V. panaudoto smurtą prieš nepilnametį A.M.

“Širvintų krašto” informacija