Valstybės kontrolė, šiais metais atlikusi valstybinį auditą nustatė, kad Vilniaus miesto, Vilniaus, Širvintų, Anykščių, ir Skuodo rajonų savivaldybių administracijos laiku neįgyvendina komunalinių atliekų tvarkymo užduočių. Reaguodamos į auditorių rekomendacijas nepaklusnios savivaldybės parengė priemonių planus, tačiau juose numatytos datos rodo, jog Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos kai kurių komunalinių atliekų tvarkymo užduotys vis tiek liks neįgyvendintos.

Širvintų rajono savivaldybė užduotį planuoja įvykdyti tik iki 2010 metų sausio 1 dienos. Širvintų rajonas minimas ir dėl to, kad laiku neįgyvendina ir kitos užduoties – iki 2009 metų sausio 1 dienos įrengti bent vieną stambiagabaritinių atliekų surinkimo aikštelę Savivaldybės teritorijoje.

Vyriausybės atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, todėl Valstybės kontrolė juos informavo apie esamą padėtį ir prašė imtis papildomų priemonių, kad nepaklusnios savivaldybės (tarp jų ir Širvintų) nustatytas užduotis įvykdytų laiku.

“Širvintų krašto” informacija

Prie Upelio gatvės 10-ojo namo stovėjo žmonių būrelis. Nebūčiau korespondentas, kad praeidamas pro šalį neužkalbinčiau: – Kaip gyvenate? Kas naujo, kas gero? Gal kam nors kuo nors valdžia padėjo, nes atsibodo tik kritikuoti? – Gerai darote, kad apie aktualius reikalus rašote, kad nebijote. Mes jums taip pat galime temą pasiūlyti, apie tai ir kalbamės. Išklausiau. Žmonės kalbėjo apie griūvančias daugiabučio namo sienas. Upelio gatvės 4-asis, 6-asis, 10-asis namai statyti iš raudonų apdailos plytų prieš 25-30 metų. Rudenį lietui lyjant, žiemą šalčiui spaudžiant, vasarą saulei kepinant tos plytos ima trupėti. Blogiausia ne tai, kad sienos nuolat plonėja, ir žiemą butai darosi vis šaltesni, o tai, kad būtent tos pačios apdailos plytos laiko balkonus. Nedaug trūksta, kad kuris nors viršutinio aukšto balkonas griūtų, o griūdamas nuverstų visus žemiau esančius. Po pirmojo aukšto balkonais dažniausiai žaidžia vaikai. Ar daug trūksta iki nelaimės, apie kurią pirmuosiuose puslapiuose rašytų šalies spauda, rodytų visos televizijos?  Žmonės aiškino, kad susitarti su visais gyventojais dėl namų renovavimo nepavyksta, nes bendrijos nesikuria, pirmuosiuose aukštuose gyvenantys žmonės nesuinteresuoti gelbėti viršutiniuose aukštuose esančių butų balkonų, sako, kad jiems ir taip gerai. Per didžiausius vargus vos pavyko surinkti pinigus stogo remontui. Beje, nebuvo kam darbų kontroliuoti, todėl statybininkai pridarė daug broko. Ypač nutrupėjusi Upelio 4-ojo namo siena. Jame prieš keletą metų gyveno statybos inspektorė O. Subačienė. Moteris buvo sukėlusi didelį triukšmą, todėl Savivaldybė surado lėšų ir pusės namo sieną sutvarkė. Kita pusė taip ir liko avarinės būklės. Gal reikia, kad ten apsigyventų įtakingų žmonių? Apėjome visą mikrorajoną. Griūva ne tik minėtų Upelio gatvės daugiabučių namų sienos. Pagalbos šaukiasi ir daug vėliau statyti Jaunimo 21-ojo, 17-ojo, 13-ojo namų gyventojai. Pasak žmonių, “sėdime ant tiksinčios bombos”, bet rajono vadovams tokie dalykai visiškai nerūpi. Jie turi kategorišką atsakymą: “Namai privatizuoti, ne mūsų reikalas juos tvarkyti, darykite projektus, gaukite Europos Sąjungos pinigų, renovuokite. Tada ir mes padėsime…” Tik kas darys tuos projektus, juk jie kainuoja tūkstančius litų? Nėra jokios garantijos, kad lėšos bus skirtos. Be to, ar visi žmonės išgalėtų susimokėti pusę kainos, juk tai sudarytų taip pat po 20-30 tūkstančių litų kiekvienai šeimai. Padėtis be išeities. Pasak žmonių, valdžia yra išrinkta tam, kad būtent jais rūpintųsi, jiems padėtų. Gal reikia kažkur nuvažiuoti, kažkam įrodyti, kad Širvintose yra keletas avarinės būklės daugiabučių namų, gal Savivaldybės specialistai patys gali parengti projektus, gauti lėšų, gal… Žodžiu, yra kam pasukti galvas. Tik noro padėti žmonėms reikia. O to noro kaip tik ir nėra. Tai tik tušti žodžiai, kartojami kiekviename sambūryje: “Mes dirbame jūsų labui, jums!” Iš tikrųjų tuoj nukris ne tik balkonai. Jaunimo gatvės gyventojai tuoj nebegalės įeiti į savo namus. Šaligatvio plytelės išlupinėtos, kiemuose baisiausios duobės… Pernai žmonės buvo surengę susirinkimą, pasikvietę Savivaldybės merą, Infrastruktūros skyriaus vadovą, specialistus. Kaip nuo žąsies vanduo. Už šimtus tūkstančių litų gražinamas miesto centras, už pusę milijono trinkelėmis baigiama išgrįsti aikštė prie “Norfos”, prie katilinės. Tuoj mieste visai neliks žalumos, net medžius, ir tuos baigia išpjauti… Tiems darbams pinigų yra. – Prioritetai ne tie, – taikliai pasakė vienas prie Upelio 10-jo namo kalbėjęs žmogus. – Žinoma, reikia tvarkyti ir miesto centrą, bet gal pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, kad žmonės saugiai gyventų, kad jų namai nesugriūtų, kad lopšelyje-darželyje vaikai žiemą nešaltų, žmonės, eidami miesto pakraščio gatve, kojų neišsisukinėtų, kad kaimuose žmonėms nereikėtų per purvą tamsoje bristi. – Jų prioritetas – išasfaltuoti, įvesti dujas, elektrą rajonuose, kur turčiai namus statosi, – atsakė kitas. Žodžiai Dievui į ausį. Bet juk darant varguoliams reikalingus darbus kažin ar kas pagirs? Na ir kas – suremontavo sieną, išlygino duobes kieme, pamanykite… Prieš rinkimus nebus kuo pasigirti. Daug gražiau skambės: “Įrengėme už milijoną fontanus, nutiesėme už du šimtus tūkstančių pėsčiųjų taką, tuoj pastatysime už 20 milijonų sporto salę…” Svarbiausias dalykas – įvaizdis! Steponas Liktoravičius P.S. Bandžiau pats valdžios prašyti, kad prisidėtų prie mūsų Daugiabučio namo bendrijos Nr.4 pastato remonto. Patys renovavome stogą, apšiltinome laiptinę, išdažėme, išklijavome plytelėmis, pakeitėme laukujas duris… Sakau, gal nors kiemą sutvarkykite, kad purvas į naujai suremontuotą laiptinę nesineštų, juk žemė jūsų, pažadėjote padaryti visos gatvės detalųjį planą, bet nedarote, todėl negalime kiemo privatizuoti. – Aš savo gyvenamąjį namą ir kiemą susitvarkau pats ir niekur dėl to nelakstau, – atsakė meras Kęstutis Pakalnis. Griūvančių daugiabučių namų gyventojams galiu pasiūlyti genialią išeitį, nes, esu įsitikinęs, kad valdžia nei jums, nei jūsų vaikams tikrai nepadės. Upelio gatvės 4-ajame name, ketvirtame aukšte, gyvena toks Vincas Puskunigis. Auksinių rankų statybininkas. Jo balkonas taip pat buvo avarinės būklės. Žmogus sieną taip sutvarkė, kad dabar, sako, jokie šalčiai ir lietūs nebaisūs. O remontas kainavo gal tik keletą šimtų litų (žinoma, už darbą sau nemokėjo). Sako, jei kaimynai jo paprašytų, padėtų. Turi tam reikalingos įrangos ir medžiagų. Pirmyn! O valdžios vyrai tegul DIRBA ŽMONĖMS. Tiesa, per daug niekam nesigirkite, nes valdžia būtinai dėl ko nors prisikabins. Pridarysite bėdos sau ir geradariui meistrui.

Šiais metais į Ukmergės sveikuolių klubo renginį – sulčių terapiją, buvo pakviesta ir širvintiškių grupelė. Ukmergiškiai paragino atkurti Sveikuolių klubą ir Širvintose. Iniciatyvinė grupė, vadovaujama Violetos Blažienės, įregistravo naujus klubo įstatus. Dabar atsikūrusio klubo “Žvalumas” nariai renkasi kiekvieną antradienį. Šią savaitę sveikuoliai susirinko Širvintų savivaldybės salėje. Nors klube šiuo metu yra tik 18 narių, tačiau antradienį susirinko apie 50 žmonių. Labai keista, kad savo sveikata susirūpino tik moterys, nes į renginį atėjo vos trys vyrai.

Renginio pradžioje Violeta Blažienė nubrėžė būsimas klubo veiklos gaires. Klubo “Žvalumas” veikla bus orientuota į šviečiamąją veiklą – nagrinės sveikatingumo ugdymo temas, su kuriomis reguliariai supažindins įdomūs lektoriai. Žadama atnaujinti “Gyvenimo meno” kursus, vasarą organizuoti sulčių gėrimo sveikuolių stovyklą Pažaislio vienuolyne, pas “Žolinčių akademijos” prezidentę Danutę Kunčienę. “Moteriškumo mokykloje” bus atskleidžiamos paslaptys, kaip visą gyvenimą likti žaviai ir atrasti savo gyvenimo Meilę. Sveikuoliai žada rašyti sveikatingumo programas ir taip gauti lėšų įvairiems renginiams. Juk vien klubui perregistruoti reikėjo surinkti 400 litų. Šiuo metu stojamasis ir metinis klubo mokesčiai yra po 20 litų.

Renginyje dalyvavo viešnios iš Kauno – gydytojos homeopatės Diana Laurynaitienė ir Edita Jeskelevičienė bei Lietuvos sveikuolių sąjungos generalinis direktorius Eligijus Valskis. Gydytojos skaitė paskaitą apie sveikatą ir harmoniją. Moterys dešimt metų mokėsi apie ligas ir, pajutusios sielose tuštumą, pradėjo iš esmės tyrinėti žmogaus sveikatą. Pranešėja patarė pirmiausia kiekvienam išsikelti klausimą: “Kas mano gyvenime yra Laimė?” Taip pat reikia žinoti, kad visi vykstantys reiškiniai turi priežastį. Pavyzdžiui, jeigu žmogui šiuo metu sunkus laikotarpis, tai jis jau anksčiau, tikriausiai, netinkamai elgėsi. Gyvenime reikia būti optimistui. Buvo primintas anekdotas apie pesimistą, kuris apie nelaimę su rūgščia veido išraiška kalba: “Negali būti taip blogai…” bei apie optimistą, kuris žinią apie tą pačią nelaimę sutinka su šypsena ir žodžiais: “Eik, tu, gali!” Visi žmonės yra skirtingi. Yra tokių, kurie gyvena pagal šiandieninę televiziją, kurioje vyrauja smurtas ir pinigų kultas, tačiau yra ir tokių, kurie svajoja apie pasaulį, kur žmonės vienas kitą myli ir gerbia. Ir ne tik svajoja…

Homeopatės kalbėjo apie tai, jog kiekviena liga – tai perspėjimas, kad žmogus išklydo iš teisingo kelio. Per ligą toks pilietis sustabdomas, paguldomas į lovą, kad neterštų aplinkos. Dažniausiai tik prispaustas ligos žmogus pradeda “užsiiminėti” savimi. Teisingi yra mokytojo Hasrato Ali žodžiai: “Tavo vaistas yra tavyje, tik tu jo nepastebi. Tavo negalia kyla iš tavęs paties, tik tu to nesupranti”. Beje, pasirodo, moterims gražu, kada vyras verkia. Tai reiškia, kad jis yra jautrus, o ne “nevyriškas”. Buvo kalbama apie gydymą akmenimis, apie astrologijos įtaką žmonių gyvenimui ir jį supantiems reiškiniams, apie tai, kas yra homeopatija, apie Lotoso mediciną. Gydytojos taip pat patarė mirkyti vakarais kojas sūriame vandenyje, o rytais prausiantis “pakalbėti” su vandeniu ir paprašyti jo, kad palygintų raukšles. Įdomu, kad gruodžio 2-oji, būtent šio renginio diena, astrologijos kalendoriuje pažymėta Vandenio ženklu, tai reiškia, kad tai yra bendraminčių veiklos diena. Gruodžio 27-oji, trečioji Kalėdų diena, pagal astrologijos kalendorių yra mėnulio jaunatis, tai – tarsi kibirkštis, “užvedanti” žmogų prasmingai veiklai. Naujieji metai, kaip ir gruodžio 2-oji, yra Vandenio ženkle, todėl tai – bendraminčių šventė. Pabaigoje gydytojos palinkėjo visiems būtinai iki Kalėdų susitaikyti, susėdus prie šventinio stalo padėkoti už kiekvieną pragyventą dieną. Reiktų “peržengti” save, išmesti senus daiktus, kad “atsidarytų kanalas” naujovėms. Visiems sveikuoliams tarytum kelrodis nuskambėjo gydytojos Dianos Laurynaitienės pasakyti žodžiai: “Žmogus – nedaloma visatos dalis su savo gamtos dėsniais, suderintas kūno ir dvasios junginys.”

Remigijus Bonikatas

Varnalėšų seniūnijos administratorius Kelmas nepatenkintas apžvelgė pasitarimo dalyvius. Vieni krapštė nosis, kiti neva susidomėję tyrinėjo pakampes, treti kažką “peckiojo” užrašų lapuose. Vienintelis seniūno pavaduotojas Fredis naiviai tyru žvilgsniu spoksojo kažkur Kelmui virš galvos. “Negi jau buvusioji administratorė Vilė su dalgiu stovi už mano kėdės?” – toptelėjo Kelmui, ir šiurpas perbėgo jo nugara. Labai norėjosi atsisukti ir pažvelgti, tačiau Kelmas bijojo, kad Vilė ten gali stovėti iš tiesų.

- Matau, globalus idėjų trūkumas? – nepatenkintas pasidomėjo administratorius.

- Krizė, – pasiteisino seniūnijos patarėjas jaunimo reikalams Budulis. – Norime mes to ar ne, bet sunkmečio šmėkla daro įtaką net mūsų mintims.

- Ir turi daryti! – Kelmas trenkė kumščiu į stalą. – Tam jūs čia ir sėdite, kad pasiūlytumėte, ką mums įrašyti į antikrizinį planą.

Pavaldiniai kaltai nudelbė akis ir ėmė vaizduoti svarstantys įvairius krizės sprendimo būdus. Vienintelis Fredis ir toliau tyru žvilgsniu spoksojo kažkur Kelmui virš galvos. Vienu metu Kelmui pasirodė, kad Fredis miega, tačiau Fredis mirktelėjo ir išsklaidė šiuos įtarimus.

- O gal nemokam mokytojams atlyginimų? – staiga pasiūlė kažkuris. – Vis tiek jie nepatenkinti, kiek beduotum. Tegul bent būna pagrindas streikuoti. Teisingai sakau?

Kelmas dėbtelėjo į idėjos autorių ir nepatenkintas sušnypštė:

- Jei paties žmona būtų pedagogė, tokių nesąmonių, manau, nesiūlytum?

Specialistas kaltai nuleido galvą.

- O gal neberemiam sporto? – staiga pragydo kitas.

- Idėja! – sukruto Kelmas. – Pakaktų vienos sporto šakos, pavyzdžiui, – žvejybos.

- Ar žvejyba – sportas? – nustebo Budulis.

- Žinoma, – užtikrino Kelmas. – Juk spiningus mėto per varžybas, pats mačiau.

Specialistai sukruto – štai išganingasis pasiūlymas taupyti! Ir jų atlyginimams grėsmės nekelia.

- Balsuojam ir skirstomės! – sušuko kažkuris ir iškėlė abi rankas. – Varnalėšas dar išgarsins mūsų žvejų komanda, vadovaujama paties administratoriaus.

Kelmas patenkintas pasipūtė. Jam patiko save įsivaizduoti tarptautinėse varžybose nešantį Varnalėšų vėliavą. Administratorius užsimerkė ir akyse ėmė mirgėti aukso medalių atšvaitai. Bet štai saldžią viziją nutraukė spiegus Fredžio balsas.

- Dėl taupymo sutinku, o kur nauji pajamų šaltiniai? Juk iš mūsų reikalauja ir tai sugalvoti.

Specialistai panarino galvas. Juk tikrai – jie padarė tik pusę darbo. Liko sunkiausia užduotis – antikriziniame plane nurodyti naują biudžeto pajamų šaltinį.

- Fredis – teisus, – slogią tylą nutraukė Kelmas. – Jei nesugalvosim – žmonės mus prakeiks.

- Ir dabar keikia, – pakėlė galvą Budulis. – Baisu telefoną pakelti – vien kaltinimai, pretenzijos ir keiksmai mūsų adresu.

- Štai kur pajamų šaltinis! – staiga pašoko Fredis. – Imam ir įsteigiam plūdimosi telefoną. Ne! Įsteigiam ištisą liniją, kad žmonės nurodytais telefonų numeriais galėtų skambinti ir išplūsti seniūną, jo pavaduotoją, administratorių, jo pavaduotoją ar kurį nors seniūnijos specialistą. Lai išlieja savo tulžį, bene gaila?

- O kur čia matai naudą? – pasikrapštė pakaušį Kelmas.

- Kaip tai kur? O mes apmokestinsime plūdimosi minutę. Kaip jums toks tarifas: 5 litai už minutę?

Kelmas patenkintas išsižiojo:

- Genialu, bet – mažai! Darom 10 litų už minutę. Vis tiek skambins…

-gb-

Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos patruliai šiomis dienomis išaiškino 7 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, tačiau į jų rankas neblaivių vairuotojų nepateko.

Galimas dalykas, jau po savaitgalio situacija bus kitokia, nes gruodžio 8-14 dienomis mūsų šalyje rengiama vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo patikros prevencinė priemonė. Kaip ir anksčiau, pasirinktu metu atitinkamose vietose bus stabdomas eismas, tikrinama, ar vairuotojai nepažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar jų vairuojamos transporto priemonės yra tvarkingos. Priemonė rengiama Europos policijos tinklo iniciatyva.

Beje, kaip informavo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba, lapkričio 28-ąją Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnai Širvintų rajone vykdė eismo dalyvių kontrolę. Per keletą valandų (nuo penktadienio pavakario iki vidurnakčio) vilniečiai išaiškino 20 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – 9 pėsčiuosius, kurie nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. 2 pėstieji ėjo per važiuojamąją dalį ten, kur draudžiama, 7 – eidami tamsiuoju paros metu neturėjo prie drabužių prisisegę atšvaito, nesinešė ir šviečiančio žibinto. Visiems pėstiesiems paskirtos administracinės nuobaudos, taip pat įteikti atšvaitai ir paaiškinta, kaip ir kur juos prisisegti prie drabužių.

Pareigūnai taip pat nustatė, kad 3 vairuotojai važiavo neužsisegę saugos diržo, 2 vairuotojai buvo neblaivūs (vienam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kitam – sunkus), 1 vairuotojas buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, 2 vairuotojai nesilaikė žibintų šviesos naudojimo taisyklių, 2 vairuotojai vairavo transporto priemones, turinčias gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, o 1 vairuotojas vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Priemonėje dalyvavo šeši Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnai trim patruliniais automobiliais.

Na o savaitės pradžioje rajone buvo ramu. Gruodžio 3 dieną parduotuvėje “Maxima” sulaikyti du asmenys, nesumokėję už prekes: vilnietis L. Ž. bandė išsinešti prekių už 194,56 Lt, o L. V. išsinešė 7,49 Lt kainuojančią prekę.

Tą pačią gruodžio 3 dieną Širvintų mieste į gėlių klombą atsitrenkė vietos gyventojo M. R. vairuojamas automobilis “Ford Transit”.

Dar vieno įvykio būta gruodžio 2-ąją, nors suvestinėse apie tai nieko nepranešta. Kaip informavo sostinės policija, antradienio rytą Lentvaryje 21 metų jaunuolis, išėjęs į namo kiemą, pastebėjo, jog dingo kieme paliktas vienai bendrovei priklausantis 2002 metų laidos automobilis “Audi A6″. Tą pačią dieną dingęs automobilis rastas sudegęs Širvintų rajone. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

“Širvintų krašto” informacija