Melanija Jachimavičienė: “Žlugdoma Neįgaliųjų draugija, nenorima padėti, suprasti”

Padėkos raštu buvo apdovanotas kraštą garsinantis neįgalusis Algimantas Kojis.

Antradienio popietę Neįgaliųjų draugijos nariai rinkosi į Kultūros centro parodų salę paminėti Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną (gruodžio 3 dieną). Minėjimas vyko anksčiau, nes visoje šalyje paskelbta gripo epidemija, ir renginių nebus galima organizuoti. Ta pačia proga įvyko Draugijos rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas.

Į renginį buvo pakviesti rajono vadovai, seniūnai. Sunku įvardyti priežastis, bet rado laiko dalyvauti tik Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja D. Oršauskaitė bei dviejų seniūnijų (Alionių ir Čiobiškio) socialinio darbo organizatorės.

Neįgaliųjų draugiją šiuo metu sudaro 807 rajono gyventojai. Draugija teikia būtiniausias paslaugas neįgaliesiems, aprūpina kompensacine technika, konsultuoja teisiniais ir kitais klausimais, rengia ekskursijas, sporto žaidynes, koncertus, susitikimus su kitų rajonų neįgaliaisiais. Į Neįgaliųjų draugijos Dienos centrą ateina žmonės treniruotis po sunkių ligų, čia galima išskalbti drabužius, išsimaudyti. Tomis (mokamomis) paslaugomis naudojasi ne tik neįgalūs žmonės, bet ir socialiai remtini gyventojai, neturintys tam sąlygų namuose.

Draugijos veiklai, suprantama, reikia lėšų. Surinkto mokesčio (šiemet surinkta tik 3,8 tūkstančio litų) neužtenka. Labdaros skiria verslininkai, geri žmonės. Bet ir jos – tik zuikio ašaros. Darbuotojams neužtenka net atlyginimo minimumui išsimokėti. Buvo nusistovėjusi praktika, kad per 40 tūkstančių litų neįgaliesiems skirdavo Savivaldybė. Šiemet visoms rajone veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms rajono taryba skyrė tiek pat pinigų, kaip ir pernai – 70 tūkstančių litų, bet po visų biurokratinių vykdomosios valdžios procedūrų pasirodė, kad daugiau nei pernai lėšų esą gavo Bagaslaviškio, Bartkuškio vaikų dienos centrai, o Neįgaliųjų draugijai teko tik 29 tūkstančiai (net 12 tūkstančių litų mažiau). Priversti taupyti Neįgaliųjų draugijos darbuotojai patalpose šąla, taupo net telefonams. O juk tai pagrindinė darbo priemonė: kaip kitaip palaikyti ryšį, pakviesti žmogų į ekskursiją, vakaronę, varžybas, pranešti, kad gautas invalido vežimėlis, lova, čiužinys ar lazda?

- Nenoriu prognozuoti, bet kitiems metams lėšų, galbūt, dar sumažins, ir tai yra ne kas kita – tik Neįgaliųjų draugijos žlugdymas, nenoras suprasti, padėti, – kalbėjo pirmininkė Melanija Jachimavičienė.

Bet gyvenimas bėga. Neįgalieji taip pat nepasiduoda. Ansamblis “Viltis” Širvintų rajoną šiemet garsino savo muzika ir dainomis (ansamblis buvo pripažintas geriausiu ir dainavo kartu su dainininke Veronika Pavilioniene), Algimantas Kojis laimėjo aukso medalį žaisdamas krepšinį vežimėlyje, apie Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos veiklą žino ne tik Vilniaus apskritis, bet ir visa Lietuva. Tai, nėra abejonės, yra didelis buvusio ilgamečio draugijos pirmininko amžiną atilsį Boleslovo Krivkos įdirbis.

Neįgalieji susirinkime prisiminė ne tik jį. Šiemet anapilin išėjo net 37 draugijos nariai, tarp jų ir Revizijos komisijos pirmininkė Jadvyga Markevičienė. Ant jos kapo delegacija nunešė gėlių, uždegė žvakutę, pasimeldė už visus mirusiuosius. Salėje mirusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute.

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė dėkojo nuolatiniams draugijos rėmėjams: V. ir V. Matuliams, V. ir A. Miseliams, V. Stundžiai ir visam “Veiveros” kolektyvui, J. ir A. Jasiukevičiams, G. Janušienei, R. Darvydui, K. Juščiui, A. Didžiokui…

Tarp Širvintų krašto neįgaliųjų išryškėja vis naujų talentų. Šį kartą sužibėjo Veronika Masiukienė. Pasirodo, moteris rašo eilėraščius. Tik lig šiol jų niekam neskaitydavo. Antradienį jos kūryba susilaukė gausių plojimų. Beje, pluoštelį Veronikos kūrybos šiemet spausdino “Širvintų kraštas”.

Šį kartą neįgalieji nebuvo pasyvūs. Tik 20 procentų darbinga Janina Radzevičienė, gyvenanti penktame aukšte, skundėsi, kad prieš dvejus metus kreipėsi į rajono merą Kęstutį Pakalnį ir tuometį vicemerą Alfredą Astiką prašydama padėti pakeisti jos dviejų kambarių butą į butą pirmame arba antrame aukšte. Įdomiausia, kad rajono vadovai pažadėjo, sakė, kad nėra jokios problemos. Bet viskas pažadais ir baigėsi. Meras neatsako net į neįgaliosios moters telefono skambučius. Moteris pateikė prašymą raštu. Jokio atsakymo. Neįgalioji sakė savo gyvenime yra kreipusis į Seimo narius, net į Prezidentą V. Adamkų. Visi kiek galėjo, tiek padėjo, per mėnesį visada gaudavo atsakymus. Prezidentas net sušelpė pinigų sūnaus studijoms.

- Kodėl Širvintų vadovams žmonės nerūpi? – su ašaromis akyse klausė moteris. – Mama gyvena Socialinių paslaugų centre. Niekam nerūpi, kaip prastai tie žmonės maitinami, dešimtmečius niekas nekeičia meniu.

Neįgalusis Albinas Četrauskas sakė, kad niekam neįdomu, jog neįgalieji neturi galimybės vežimėliu daug kur įvažiuoti. Net į sales, kur rengiamos neįgaliųjų vakaronės, šventės, tokius kaip jis žmonės turi įnešti ant rankų. Ar tai normalu?

Renginyje veikė draugijos narių darbščiųjų rankų parodėlė. Dalyviai pasirašė Peticiją už Neįgaliųjų teises ir jų lygias galimybes. Peticiją Širvintų neįgaliųjų draugijos pirmininkė Melanija Jachimavičienė ketina įteikti Vyriausybei gruodžio 3 dieną per planuojamą respublikinį neįgaliųjų piketą prie Vyriausybės rūmų.

Po oficialiosios dalies vyko neįgaliųjų vakaronė.

Steponas Liktoravičius