Kai dauguma jaunų žmonių siekia karjeros didmiesčiuose, Vaida ir Tautvydas Kvieskai nusprendė paklausyti širdies balso ir grįžti į senelių dirbtą žemę Pablendžio kaime (Širvintų seniūnija) ir tenai įsikurti visam laikui. Kasdien, kol kaimynai dar miega, jie jau darbuojasi: rūpinasi hailendų veislės galvijais ir dirba žemę. Ūkininkavimas jiems yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas, leidžiantis būti arčiau gamtos ir vienas kito.
Pasivaikščiojimas Kvieskų ūkyje primena mažą rojų – žalios pievos, laisvai besiganančių tvirtų raguočių banda, o už sodo – per 30 arų užimantis braškynas. Tai yra jų gyvenimo kasdienė realybė, kurios dauguma miestiečių net neįsivaizduotų. Tiesa, dabar žiema, pievas užkloję sniego patalai, darbų laukuose nėra, todėl galima pasišnekučiuoti.
Pasidomėjus, kaip Vaida ir Tautvydas pradėjo auginti braškes, su kokiomis problemomis susiduria, sutuoktiniai buvo atviri.
-Žiūrėdavome „Svajonių ūkio“ laidas apie braškių auginimą, – sakė Vaida Kvieskienė, – taip kilo mintis prieš 5 metus įkurti 25 arų braškyną kaip papildomą veiklą prie pagrindinių darbų. Kadangi buvome naujokai braškių auginime, turėjome nemažai iššūkių, nežinojome, kaip tinkamai paruošti lauką, trūko braškių priežiūros žinių. Sakoma, reikia mokytis iš kitų klaidų, bet geriausiai iš savų klaidų pasimokėme. Tai naujojo braškyno įkūrimui skyrėme daug dėmesio, keitėme auginimo technologiją, gilinome žinias mokymuose bei seminaruose. Augindami braškes, susiduriame su pagrindine problema – braškių ligomis. Klimato pokyčių poveikis braškėms irgi akivaizdus: karštos ir sausos vasaros dienos, kai uoga nuo didelio karščio pradeda skeldėti, trūkinėti. Jei pasitaiko lietinga savaitė, taip pat kenkia uogoms, nes įsimeta puvinys.
Vaida ir Tautvydas Kvieskai augina šešių veislių braškes: ‘Flair‘, ‘Allegro‘, ‘Asia‘, ‘Fight‘, ‘Sonata‘, ‘Malwina‘. Ūkininkai bando atsirinkti geriausias veisles, kurios pasiteisintų tiek savo derlingumu, tiek skoniu, tiek išvaizda, būtų tinkamos transportavimui.
-Mėgstamiausia mūsų veislė – ‘Fight‘, nes uogos didelės, išvaizdžios, transportabilios, geras derlingumas ir skonis, – tvirtina Tautvydas Kvieska. – Braškė yra uogų karalienė, ji visada bus paklausi ir reikalinga, tai planuojame auginti ir toliau. Ateityje svarstome didinti auginamų braškių plotą. Mūsų braškynas nėra komercinis braškynas, mums svarbu kokybė, o ne kiekybė.
Dabar jau per 30 arų braškyną turintys sutuoktiniai įsitikinę, jog uogų kokybę geriausiai parodo klientai, kurie kasmet grįžta į Vaidos ir Tautvydo ūkį įsigyti uogų. Pirkėjai vieni per kitus sužino apie uogas, visos braškės iš namų „išvažiuoja per socialinius tinklus“. Pasak jaunų ūkininkų, atvežtinės braškės iš kitų šalių jiems nekonkurencinės prekės, nes žmonės mieliau renkasi lietuvišką uogą, kuri prieš kelias valandas būna nuskinta ir šviežia pasiekia klientą.
Vaida ir Tautvydas nevengia naujovių. Jiems kilo mintis auginti šitake grybus. Pasak mokslinės literatūros, šitake yra valgomas grybas, kilęs iš Rytų Azijos. Dėl savo naudos sveikatai tradicinėje žolininkystėje jis laikomas vaistiniu grybu, minimas prieš tūkstančius metų parašytose knygose.
Pasidomėjus, kokios sąlygos reikalingos sėkmingam tokių grybų auginimui, Vaida Kvieskienė pažymėjo:
-Šitake grybai mums buvo naujovė, kurią norėjome išmėginti. Šitake yra mėsingos tekstūros ir malonaus skonio, todėl puikiai tinka sriuboms, salotoms, mėsos patiekalams gardinti. Pasidomėję daugiau apie šią veislę, sužinojome, kad jie padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir palaiko širdies bei kraujagyslių sveikatą, taip pat yra naudingi kaulų stiprinimui, gerina virškinimą bei gali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.
Augintojų teigimu, auginant šitake grybus, svarbu, kad jie negautų tiesioginių saulės spindulių, taip pat turi būti pastoviai drėkinami.
-Didžiausias kilęs iššūkis, – pažymėjo Tautvydas, – tai rąstelių mirkymas šaltame vandenyje, taip sukuriant termošoką, po šoko pradeda augti grybai. Grybų skonis šiek tiek primena baravykus, verdant išlieka kietos tekstūros, džiovinti grybai tinka maisto pagardinimui. Praeitų metų derlius buvo nedidelis, kol kas naudojame savo poreikiams, ateityje neatmetame galimybės realizuoti.
Pablendžio kaimo ūkininkai Kvieskai vykdo veiklą pagal Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programą. Jokių minčių apie atsisakymą ūkininkauti niekada nėra turėję.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš V. ir T. Kvieskų asmeninio archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
