Gedimino Žilinsko rankose - Lietuvoje reta balandžių veislė - porelė Andižano raudonkrūtinių bijų.
„Širvintų kraštas“ ne kartą yra rašęs apie bagaslaviškietį bitininką Gediminą Žilinską. Bagaslaviškio apylinkėse bičių surinktas medutis žinomas ne tik mūsų rajone, bet ir toli už jo ribų. Natūralus medus, bičių duonelė, pikis keliauja po visą Lietuvą ir dar toliau… Tačiau šį kartą kalbėsime visai ne apie medų. Kalbėsime apie paukščius… Neseniai Gelvonuose vykusioje derliaus šventėje šalia įvairių bičių produktų galima buvo išvysti neįprasto dydžio kiaušinių dėžutę, kurioje rikiavosi gal dešimt kartų (pagal tūrį) už vištos kiaušinį mažesni margaspalviai putpelių kiaušiniai. Pas Gediminą važiavau žinodamas, jog putpelės daug mažesnės už vištas, tačiau, kad tiek kartų… Porą kvadratinių metrų užimame plote kaip vijurkai lakstė ir cypsėjo šiek tiek didesni už širšę padarėliai. Visi bandymai juos suskaičiuoti buvo nesėkmingi. Gediminas Žilinskas sutiko „Širvintų kraštui“ papasakoti apie putpeles. Ir ne tik apie jas….
– Jūs laikote kelias dešimtis vištų. Vištų kiaušiniais apsirūpinate ir save, ir kaimynus. Jie yra nuo seno visiems „pažįstami“ ir paklausūs. Kaip jūsų augintinių pulke atsirado putpelės?
– Su putpelėmis „susipažinau“ anksčiau nei su bitėmis. Gal prieš dvidešimt metų dėdė buvo padovanojęs kelias dešimtis putpelių. Žinojau, jog putpelių kiaušiniai yra naudingi, tačiau tais laikais jie buvo dar nelabai populiarūs. O dabar… žmogus, atvažiavęs nusipirkti medaus ir matydamas aptvare vaikščiojančių vištų pulką (jų yra penkiasdešimt), dažnai teiraujasi apie putpelių kiaušinius. Kadangi atsirado paklausa, tai nutariau atgaivinti pažintį su putpelėmis. Kaime darbo nėra, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje dirbu vos dvi dienas. Taigi, reikia kažkaip pačiam suktis…
– Negi putpelių kiaušiniai kur kas vertingesni už vištų kiaušinius? Juk jie tokie maži…
– Išties putpelės kiaušinukas mažas, sveria vos dešimt gramų, ir jį suvalgęs sotus tikrai nebūsi. Tačiau jis kur kas vertingesnis už vištos kiaušinį. Putpelės kiaušiniuose daug daugiau vitaminų, fosforo, geležies, kalcio. Ypač patariama juos valgyti vaikams ir paaugliams, nes jie padeda protiniam jauno organizmo vystymuisi, stiprina kaulus. Putpelių kiaušiniai padeda net nuo nemigos. Tam reikia prieš miegą suplakti kokius tris putpelių kiaušinius su puse arbatinio šaukštelio medaus ir išgerti. Putpelių labai aukšta kūno temperatūra, todėl jos neserga paukščių gripu, neužsikrečia salmonelėmis. Dėl to ir jų kiaušinius galima drąsiai vartoti žalius.
– Kaip geriausia vartoti putpelių kiaušinius? Ar greitai jie genda?
Trys jau kiek paaugę putpeliukai. Įdomu, kokio dydžio buvo vos išsiritę iš kiaušinių?
– Jei norite sustiprinti organizmą, atmintį ir net lytinę potenciją, putpelių kiaušinius geriausia vartoti žalius su lukštu, užgeriant šiltu vandeniu. Šiuo atveju kiaušinis turi būti nuplautas po tekančiu vandeniu. Galima valgyti ir virtus, bet jų gydomosios savybės daug mažesnės. Virti užtenka ir porą minučių. Kambario temperatūroje putpelių kiaušinius galima laikyti mėnesį, o šaldytuve – porą mėnesių. Perėjimui tinkami išlieka tik dešimt dienų.
– Tai aptvare lakstantys mažyčiai padarėliai ir yra neseniai iš kiaušinių išsiritę putpeliukai? Jų tiek daug… Kas juos išperėjo?
– Putpeliukai išsirito inkubatoriuje. Jie buvo labai maži, juk kiaušiniai taip pat vos poros – trejeto centimetrų dydžio. Keli inkubatoriuje šalia išsiritę viščiukai atrodė kaip gigantai… O šie belakstantys aptvare paukščiukai jau šiek tiek ūgtelėję. Nenuostabu, kad juos sunku suskaičiuoti, juk jų net šimtas dvidešimt.
– Turite keturiasdešimt penkias suaugusias putpeles. Jos laikomos ne narve, o laisvai laksto gana nemažoje atskirai nuo vištų atitvertoje patalpoje. Gal yra kokios ypatingos putpelių laikymo taisyklės?
– Aišku, didžiulėse paukščių fermose be ankštų narvų apsieiti sunku. Maniškiai laisvai vaikšto voljere. Ne tik putpelės, tačiau ir vištos. Paukščiui svarbu judėti, jaustis laisvam ir būti laimingam… Juk tada ir kiaušinis būna sveikesnis, jo trynys yra geltonesnis, tokie kiaušiniai turi šiek tiek daugiau maisto medžiagų. Voljere yra įrengti smėlio ir pjuvenų plotai. Putpelės labai mėgsta praustis. Maudosi jos ne vandenyje, o smėlyje. Pjuvenose apsikasusios ilsisi, mėgaujasi gyvenimu…
– Voljere gyvena įvairiausių spalvų putpelės. Jų kiaušinių spalva taip pat nevienoda…
Gediminas patikino, jog sukaltoje dėžėje laksto bei prie lempos šildosi 120 putpeliukų...
– Rainos – japoninės. Jų pavadinimas kilo iš gimtinės Japonijos. Šios putpelės pradėtos jaukinti maždaug prieš tūkstantį metų. Geltonos spalvos – mandžiūrinės putpelės. Pastambintos faraoninės putpelės tinka ir mėsai. Matyt, jas dar faraonai valgė… Dar išdidžiai vaikšto angliškos smokinginės. Tai tamsiai rudos spalvos su balta krūtine. Atrodo kaip su smokingu. Labai įdomus faktas, jog kiekvienos putpelės kiaušinis vis kitoks, vis kitaip margas. Būna ir vienspalvių.
– Kiaušinių kokybė priklauso nuo pašarų. Kuo maitinate savo augintinius?
– Pašarus ir vištoms, ir putpelėms gaminame patys. Tiesa, putpelėms maistas turi būti šiek tiek baltymingesnis. Perkame miežius, avižas, rapsus, kukurūzus, žirnius. Turime nedidelį malūną, kuriame grūdus sumalame. Tada ruošiame specialų mišinį, į kurį pridedame mineralinių priedų. Labai sveika pridėti moliuskų kriauklelių. Įdedame ir žalumynų: žliūgių, kiaulpienių, dobilų, tarkuojame bulves, morkas, obuolius, cukinijas.
– Suprantu, vištų ir putpelių kiaušiniai, jų mėsa – skanus ir sveikas maistas. Bet jūs dar auginate nemažą būrį balandžių. Juk jų nei mėsa, nei kiaušiniai bent jau Lietuvoj nevalgomi. Sakoma, jog nauda iš balandžio – mėsa vanagui ir plunksnos vėjui.
– Juk ne viskas matuojama pinigais. Ypatingą ryšį, siejantį žmogų su balandžiais, gali suprasti tik tie, kurie patys kada nors augino šiuos paukščius. Šia liga susirgau dar vaikystėje gyvendamas Vilniuje. Buvo laiko tarpai, kada balandžių buvau atsisakęs, tačiau ilgai be jų neištverdavau. Gėrėdamasis paukščių skrydžio grožiu, jo trukme užmirštu dienos rūpesčius ir džiaugiuosi užplūdusia ramybe. Vanagai labai mėgsta balandžius. Kiekvieną kartą pasirodžius vanagui adrenalino gauna ir balandžiai, ir aš. Ir dar nežinia, kas daugiau… Tačiau jeigu paukštį uždarysi ir neleisi skraidyti… Ar verta tada juos laikyti?
– Užlipęs į palėpę supratau, jog balandžiai nelabai nusiteikę fotografuotis. Tarp jų kilo nedidelis sąmyšis, – paukščiai bandė susirasti kuo atokesnį kampą. Vis dėlto supratau, jog balandinėje gyvena toli gražu ne viena balandžių veislė?
– Labiausiai mėgstu aukštaskraidžius balandžius. Turėjau nemažą būrelį anglų tiplerių. Jie labai ilgai skraido, sukdami ratus virš balandinės. Gerai treniruoti tipleriai skraido apie 15 – 20 valandų. Visai neseniai maniškiams taip patiko skraidyti, jog jie pasiliko nakčiai. Beskraidydami pasiklydo ir neberado kelio į namus. Taip dingo net devyni. Vieną žmogus surado Anykščių rajone, netoli Rubikių ežero ir paskambino. Mat visi balandžiai sužieduoti, o žiede yra užrašytas telefonas bei pavardė. Teko važiuoti pasiimti.
– Girdėjau, jog, be tiplerių, turite balandžių, kurie pakyla į dangų skrisdami vertikaliai aukštyn?
– Tai – Nikolajevo aukštaskraidžiai balandžiai. Jų yra savitas skrydis, panašus į vyturių. Be to, jie vieninteliai, sugebantys pakilti ir nusileisti vertikaliai. Kilę jie iš Nikolajevo miesto. Miestas išsidėstęs visai netoli Juodosios jūros. Balandžiai pasinaudodavo nuo jūros kylančiomis oro srovėmis, išskleisdavo uodegas ir planiruodami prieš vėją, kildavo aukštyn. Dar auginu Maskvos vienuolius ir du draugiškus ir meilius bei įdomiai burkuojančius pietinius purplelius.
– Sutinku, gražūs paukščiai tie balandžiai. Juk ne veltui laikomi taikos simboliu. Tačiau šis pomėgis turbūt nepigus?
– Taip, šis pomėgis toli gražu nėra pigus. Pradedant pačių balandžių įsigijimu ir baigiant jų pašarais. Reikia balandinę nuolat valyti, skiepyti paukščius nuo ligų. Nemažai nuostolio pridaro vanagai. Bet ką čia bepaveiksi, matyt, tapau nuo balandžių priklausomas…
Interviu su Gediminu Žilinsku pabaigoje užsirašiau į eilę kiaušiniams. Ne balandžių… Putpelių. Juk tikrai nepakenks. Vis dėlto, važiuodamas namo, galvojau apie balandžius ir apie jų naudą žmogui bei atsiradusią priklausomybę. Sutikite, jog tai nuostabus ir retas dalykas! Dar yra priklausomybė nuo alkoholio, nikotino, narkotikų, tačiau šiais laikais tuo nieko jau nebenustebinsi, tokių – daug…
Remigijus Bonikatas
