“Ačiū už didžiausią Kalėdų dovaną – gyvenimą”,-

Žmogus tarp žmonių

tokius žodžius širvintiškis Gintaras Makačinas, nuo šiol prieš Šv. Kalėdas kasmet švęsiantis antrąjį savo gimtadienį, taria kitam širvintiškiui – Sauliui Dambrauskui.

Istorija – verta METŲ DRĄSUOLIO nominacijos…

Spustelėjus šaltukui, vandens telkiniai bemat apsitraukė ledu. Pirmieji, kaip visada, jo tvirtumą išbandyti puola vaikai ir… poledinės žūklės entuziastai. Gruodžio 20-ąją, sekmadienį, iš pat ankstaus ryto į pirmąją žiemos sezono žvejybą ant Gelvės ežero susiruošė ir širvintiškis Gintaras Makačinas. Taip jau išėjo, kad išvažiavo vienas. Tačiau prie to paties ežero atvažiavo ir dar du aistringi žvejai: Saulius Dambrauskas ir Darius Prakapavičius. Vyrai užlipo ant ledo, patikrino jo storį – gerų 10 centimetrų. Taigi nusprendė, kad žvejoti – pats tas. Netgi pajuokavo: “Galima šokius daryti…” Ir vorele – priekyje Gintaras, už jo – Saulius, trečias – Darius – patraukė ledu ežero vidurio link. Jau buvo gerokai paėję nuo kranto, kai staiga Gintaras įlūžo. Saulius puolė gelbėti, deja, įlūžo pats. Laimei, jam vargais negalais pavyko greitai išsikapanoti ant ledo. O Gintarui lediniame vandenyje stingo kojos ir visas kūnas, be to, nelaimei, ant kaklo pakabinta, o ne per petį permesta ir vis vandens pilnėjanti žvejybos dėžė lyg akmuo traukė į dugną. Vyrai šaukė kaip nors nusimesti tą dėžę. Tačiau viena yra patarti, o kita – padaryti. Ypač, kai stingsta visas kūnas ir senka jėgos. Pagaliau dėžę Gintaras vis dėlto šiaip taip nusimetė. Tačiau į dugną traukė batai. Ir šiaip jau – gana sunkūs, o čia dar vandens pilni – gal po kokius 4 kilogramus kiekvienas… Vėlgi – žvejybos draugų patarimai kaip nors juos nusikratyti. Gintaras ir pats suvokė, kad būtina, bet ne taip paprasta… Pagaliau bemataruojant kojomis batai patys kažkaip nuo kojų nusimovė. Gintaras bandė remtis į ledą alkūnėmis, kaip nors laikytis, bet jėgos seko kas sekundę. Saulius numetė po ranka pasitaikiusią virvelę, deja, ji buvo per plona, akimirksniu nutrūko…

- Man tos 10-15 minučių virto amžinybe,- prisimena kraupias akistatos su mirtimi akimirkas Gintaras Makačinas. – Alkūnėmis remtis jau nebebuvo jėgų, dar šiek tiek laikiausi į ledą įsikibęs pirštais ir jaučiau, kad dar minutė kita – ir viskas, nugrimsiu į dugną…

Darius Prakapavičius tuo laiku nuskubėjo į krantą mašinoje paieškoti stipresnės virvės. Supratęs, kad kiekviena akimirka – gyvybės kaina, Saulius atsigulė ant ledo ir pradėjo šliaužti Gintaro link, prieš save stumdamas ledo grąžtą. Gintarui pavyko įsikibti į jį ir Saulius vargais negalais žvejybos draugą iš ledinio vandens ištraukė…

- Nežinau kaip atsidėkoti Sauliui už jo didvyrišką poelgį,- jaudindamasis sako Gintaras Makačinas. – Nėra tokių žodžių, nėra tokių dovanų… Juk jis padovanojo man gyvenimą. Pats ką tik išsikapanojęs iš vandens nepabūgo, negalvodamas apie pavojų savo gyvybei gelbėjo mane… Kiek gyvensiu, būsiu jam dėkingas. Dėkinga visa mano šeima…

Štai tokia graudi laimingai pasibaigusi pamokoma prieškalėdinė istorija. Stebuklų yra. Juos kuria patys žmonės – savo kilniais poelgiais. Vieną tokių stebuklų padarė Kriminalinės policijos pareigūnas Saulius Dambrauskas.

Aldona Bareckienė