Pas teisiamąjį – tik apgailėtini rajone pagrobto turto trupiniai

Prieš dvejus metus vagys siautėjo sodų bendrijoje "Melioratorius"...

Šiandien, kai viena didžiausių problemų rajone tapo vagystės, Širvintų rajono apylinkės teisme nagrinėjama kauniečio Vitalijaus Z. byla yra įrodymas, kad atpildo už įvykdytus nusikaltimus galima sulaukti net po kelerių metų. Tiesa, nuosprendžio šioje byloje dar teks palaukti – antrasis posėdis turėtų būti sušauktas gruodžio 1-ąją.

Vos per trisdešimtį perkopęs ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis Vitalijus Z. yra kaltinamas tuo, kad, bendrininkaudamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė vagysčių iš namelių sodų bendrijoje “Melioratorius”, sugadino dalį turto.

Šios vagystės per du kartus buvo įvykdytos 2007-ųjų vasarą, o dėl nusikaltėlių veiksmų padaryta žala viršija 20 tūkst. litų. Būtent tokia suma įvertinto turto pagrobta įsibrovus į aštuonių rajono gyventojų sodo namelius ir kitas patalpas, esančias Viesų kaime. Vagys daugiausia grobė vertingą techniką – televizorius, muzikos centrus, trimerius, elektrines ir motorines žoliapjoves, perforatorius, gręžtuvus, kabelius, dujų balionus, netgi motorinį kultivatorių, tačiau nesibodėjo nugvelbti ir iš pirmo žvilgsnio menkaverčių daiktų – dėvėtas glaudes, sultinio puodelius, rėmelį nuotraukai, kakavos dėžutę, dešrą, alaus butelį, pusantro kvadratinio metro keraminių apdailos plytelių, netgi namelio savininkui įteiktus diplomus už jo pasiekimus medžioklėje…

Kas tai? Nepasotinamas godumas?

Sunku pasakyti, ar šios vagystės buvo išaiškintos atsitiktinai, ar ši tyrėjų sėkmė – bendro pareigūnų darbo procesas. Kauniečiai, tirdami analogiškas vagystes, atkreipė dėmesį, kad pas įtariamuosius rasta daug daiktų, kurių nukentėjusieji neatpažino. Įtarta, kad policija žino ne visus nusikaltimus, kuriuos galėjo įvykdyti sulaikytieji. Tad apie rastus daiktus pranešta kitų komisariatų pareigūnams.

Įtardami, kad tarp rastų daiktų gali būti ir pavogtų sodų bendrijoje “Melioratorius”, Širvintų pareigūnai paprašė nukentėjusiųjų juos atpažinti. Ir tikrai – keli apvogtieji atpažino jiems priklausiusius daiktus.

Vitalijus Z. griežia dantimis ir neprisipažįsta vogęs Širvintų rajone. Apskritai čia net nebuvęs, pirmąsyk matė tas vietas, į kurias jį vežiojo mūsų rajono policijos pareigūnai. O jo namuose, nuomojamame garaže ir tėvų sodyboje surasti daiktai priklauso jam arba tėvams. “Ar maža pasaulyje vienodų daiktų?” – ironiškai teiraujasi nuteistasis. Deja, kai kurių paskirties jis negalįs įvardyti, kitus teigia pats tvarkęs, remontavęs, užtat jų pakeitimai tokie pat, kaip buvo įvardyta nukentėjusiųjų. Vienus daiktus pirkęs, kiti jam likę po ankstesnių vagysčių, kai nebuvo surasti tų daiktų savininkai ar jie atsisakė turtinių pretenzijų.

Teisiamajam pikta, kad aplink – “tokie kvailiai” (supraskite – ir nukentėjusieji, ir jį kaltinantys asmenys): argi įmanoma prisiminti kiekvieno daikto atsiradimo istoriją? Jis nežinąs, ką darė užvakar, o jo teiraujamasi, kur buvęs 2007-ųjų liepą ar rugpjūtį? Ir apskritai galįs iš viso nekalbėti, nes policija jį ir taip apgavusi: neva už dešimtyje rajonų įvykdytas vagystes, kurias jis pripažino įkalbėtas pareigūnų, gavęs didesnę bausmę, nei numato įstatymas. Tai gal dabar norima “ant jo sukabinti” ir visos Lietuvos nusikaltimus?

- Kaltinimą supratau, bet nesupratau, už ką, – ironizuoja Vitalijus Z. – Skaičiau bylą ir juokas ėmė iš to, kas ten parašyta. Žiūriu, čia kažkokie juokdariai susirinko – neva savo daiktus atpažįsta iš apibraižymų. Gal ir maniškiai buvo taip pat nubrozdinti?

Teisiamasis linkęs pamokyti ir teisėją, užduodančią klausimus:

- Man neįdomu, kokius klausimus jūs užduodate. Čia sprendžiasi mano likimas. Visas gyvenimas ir taip “sušiktas”.

Net į konkrečius klausimus, pavyzdžiui – apie užsiėmimą, Vitalijus Z. atsako išradingai: “Dabar sėdžiu…”

Nelabai linkęs pripažinti ir savo išsilavinimo spragų: “Ar yra skirtumas, kiek klasių baigiau? Rašykit – 6, 7, 8 – kiek jums reikia…”

Į teismo posėdį atvežtas Vitalijaus Z. bendrininkas kitose vagystėse Kęstutis P. pritaria savo bičiuliui: jie bendrai nuomotame garaže buvo sukaupę tiek daiktų, kad nebuvo įmanoma atidaryti durų, taigi pasakyti, kiek ten buvo grotuvų “Philips” ar suktuvų “Bosch” ir kam konkrečiai jie priklausė – neįmanoma: “Vien suktuvų buvo gal penkiasdešimt, ir dvidešimt iš jų – “bošų,” – aiškina bendrininkas. Taigi kaip tokioje gausybėje galima pasakyti, kuris daiktas – jūsų?

Po šių žodžių galima tik įsivaizduoti, kokie buvo tikrieji teisiamojo ir bendrininko veiklos mastai, kiek per tuos metus realizuota šalyje, taigi – ir mūsų rajone, vogtų daiktų. Išaiškinus šiuos nusikaltėlius, kurie į vagystes važinėjo krovininiu mikroautobusu (beje, vagystės naktį toks buvo pastebėtas ir sodų bendrijoje “Melioratorius”), per kratas buvo rasti keli gręžtuvai, muzikinis centras, prie dujų baliono jungiama kaitinimo lempa. Visa kita, matyt, buvo realizuota, išdalyta “nepažįstamiems žmonėms…”

Viena Vitalijaus Z. kvailinama nukentėjusioji teisme atvirai nusistebėjo keistu sutapimu: po pirmosios vagystės, kai įsibrovėliai pagrobė ir nugertą butelį degtinės, ji viešai, bet juokais pagrasino, kad namelyje pastatys tokį pat butelį, į kurį įbers žiurkių nuodų – jei nukentės dar kartą, tai bent žinos, kas ją apvogė. Kažkodėl antrą kartą jos namelyje apsilankę vagys tokio paties nugerto butelio jau nepalietė. Gal bijojo patekti į panašiai sodininkų paspendžiamus spąstus?

Teismui buvo pateiktas tik vieno nukentėjusiojo civilinis ieškinys atlyginti 2600 litų privačios ir 1774 litus įmonės žalos. Ar šie ieškiniai bus patenkinti, ar teismas pripažins, kad rajone vogė Vitalijus Z. su nenustatytais bendrininkais, – galimas dalykas, paaiškės dar šįmet.

Gintaras Bielskis