Kalnalaukio gatvėje esantis “miražas” varo į neviltį ieškovę

Šiuos valymo įrenginius galima drąsiai vadinti miražu - nors žmonės juos mato, iš tiesų jų tarsi nėra...

Nuo 2009 metų lapkričio, kai Širvintų rajono apylinkės teisme buvo pradėtas nagrinėti širvintiškės Reginos Matijošienės beveik šimto tūkstančių litų civilinis ieškinys Širvintų rajono savivaldybei, praėjo daugiau nei pusmetis, tačiau pabaigos šioje istorijoje nematyti. Siekianti, kad jai būtų atlyginta materialinė bei nematerialinė žala, patirta neeksploatuojamuose valymo įrengimuose 2008 metų rugsėjo 8-ąją žuvus šešiamečiui sūnui, širvintiškė atsidūrė neapibrėžtų įstatymų, egzistuojančios netvarkos ir nebaudžiamumo pinklėse.

Dėl šeimą ištikusios nelaimės Matijošiai kaltina Širvintų rajono savivaldybę, kuri neva neužtikrino jos patikėjimo teise valdomo turto apsaugos. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šešiametis įkrito į duobę ir žuvo po to, kai jį pastūmė nepilnametis V.A., nukentėjusioji pusė įsitikinusi, kad to nebūtų atsitikę, jei vaikams nebūtų buvę galimybės patekti į neeksploatuojamą objektą. Taigi iš Savivaldybės bei nepilnamečio V.A. artimųjų reikalaujama solidariai atlyginti beveik šimtą tūkstančių litų.

Bylos nagrinėjimo metu įvyko keletas esminių pokyčių. Pirma, ginti Reginą Matijošienę atsisakė advoktas Juozas Kunca. Pasikeitus įstatymams dėl dirbančių pensininkų, advokatas nutraukė juridinę praktiką, ir nukentėjusiajai teko ieškotis kito advokato, kuris ją gins. Antra, taip ir nebuvo nustatyta, kam priklauso minėtieji valymo įrenginiai. Šiaip buvusioje Gamybinio susivienijimo teritorijoje yra keli buvę valymo įrenginiai, kurie per privatizaciją atiteko privačioms bendrovėms. Tačiau paaiškėjo, kad nėra jokių duomenų, kam būtų buvęs priskirtas būtent šis objektas, kuriame ir įvyko nelaimė. Žodžiu, formaliai tokio objekto Širvintose tarsi nėra.

Buvęs Reginos Matijošienės advokatas Juozas Kunca buvo įsitikinęs, kad, remiantis tuo metu galiojančiais įstatymais, neinventorizuotas, kitaip neperduotas ar savininko neturintis tokios paskirties turtas yra laikomas valstybiniu ir patikėjimo teise valdomas Savivaldybės.

Kitaip mano Savivaldybės atstovai. Kadangi valymo įrenginiai apskritai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, Savivaldybė kratosi bet kokios atsakomybės ir teigia patikėjimo teise negalinti valdyti neegzistuojančio turto. Ji taip pat negalinti atsakyti ir kaip žemės, kurioje yra (o gal buvo, bus ar kartais būna?) tas neegzistuojantis objektas, valdytoja – valstybinę žemę šalyje tvarko apskrities administracijos, o jos, kaip žinia, nuo šių metų liepos 1-osios yra naikinamos. Žodžiu, tikinama, kad atsakovas byloje buvo pasirinktas netinkamai – neva reikėję į teismą traukti Vilniaus apskrities viršininko administraciją.

Vienai iš pusių atstovaujantis advokatas Zenonas Bendinskas “Širvintų kraštui” sakė, kad, jo įsitikinimu, besibylinėjančioms pusėms teks ieškoti išeities iš tikrai komplikuotos juridinės situacijos, o dėl čia paminėtų ginčų byla gali gerokai užsitęsti. Neviltį dėl situacijos absurdiškumo jaučia ir ieškovė Regina Matijošienė: pasiteiravus dėl bylos eigos, ji paprašė … neberašyti šia tema…

Gintaras Bielskis