Jeigu stogas nenuslinks. Ne namui, o patiems…

Po to, kai rašėme

“Širvintų krašte” išspausdinus straipsnį apie tragediją Pakalniškių kaime, kai nuvirtęs statomo namo skliautas mirtinai sužalojo tryliktuosius metus einančią Musninkų vidurinės mokyklos mokinę, į redakciją paskambino rajone namą besistatanti skaitytoja Elena ir papasakojo savo namo statybos istoriją. Moteris apgailestavo, kad kontroliuojančos institucijos iš tiesų skiria per mažai dėmesio darbų kokybei ir saugai.

- Žmonės jau sako: “Neturi problemų – pradėk statyti namą”. Jeigu būčiau žinojusi, kiek rūpesčių atneš statybos, būčiau ir toliau gyvenusi lūšnelėje. Į statomą namą mes jau “įdėjome” per 80 tūkst. litų, bet nesame garantuoti, kad mūsų svajonių namas, kuriame tikimės gražiai gyventi išėję į pensiją, nesugrius, kaip nutiko Pakalniškiuose. Ką čia nesugrius, jis – jau griūva! Skirtumas tik tas, kad skliauto blokelių griūtis Pakalniškiuose iš žmonių atėmė vaiką, iš mūsų kol kas – tik pinigus, – sakė Elena.

Vieną rytą grįžusi iš pievos Elena pastebėjo, kad jos statomas namas jau – be ventiliacijos kamino. Vakare buvo, ryte, išvažiuojant į pievą pas karves, – buvo, o grįžus į namus – ne. Tąryt nesiautė nei vėjai, nedrebėjo žemė, sparnais siekdamas žemę nepraskrido joks lėktuvas, net vaikai nešaudė iš laidynių, tačiau jų statomas namas stovėjo be vieno kamino.

Iškviesti statybininkai pasiteisino, kad dėl nugriuvusio kamino jie – nekalti. Girdi, patys nuvertėte, taigi neieškokite kaltų!

- Negi mes būtume kvailiai, kad griautume tai, kas mums kainavo didelius pinigus? Už kamino blokelius sumokėjome apie 2000 litų, dar 550 litų kainavo jų sumūrijimas. Ir štai, statybininkų nuomone, ėmėme ir patys nugriovėme tą kaminą! – piktinosi skaitytoja. Jos nuomone, gerai pastatyto kamino dar ir nenugriausi: namai sudega, o kaminai lieka stovėti.

Jos ir tų statybininkų keliai, žinoma, išsiskyrė. Šiandien namą toliau stato kiti žmonės. Apžiūrėję statybvietę jie pasakė, kad iki tol dirbusieji į darbą žiūrėjo pro pirštus. Kas žino, gal tai – ir noras sumenkinti kitus bei pakelti savo vertę, tačiau kai kurie paminėti faktai pasitvirtino, o tai sukėlė įtarimų, kad ankstesnieji statybininkai savo darbo neišmanė. Arba išmanė paviršutiniškai.

- Juokinga sakyti, bet dabar daugelis į skiedinį pila indų ploviklio “Fairy”. Pylė ir pas mus. Kaip paaiškino naujieji statybininkai, jis palengvina mūrijimo darbus, siūlės atrodo gražiau, tačiau dėl to susilpnėja mūras. Tikėtina, kad būtent dėl to “Fairy” ir nuvirto mūsų namo kaminas, – įsitikinusi Elena.

Ji apgailestavo, kad šiandien statybininkais save vadina kas netingi. Žmogus – ne saldainis, jo neatsikąsi, neparagausi, paprastai tikima, ką jis sako. Kai žmonės neteko darbo, daugelis jų staiga pasidarė statybininkais. Gal iki tol jie buvo pagalbiniai darbininkai statybose, gal iš viso tokio darbo nedirbo, tačiau dabar tapo meistrais ir stato namus, kurie, kaip pasirodo, jau griūva. Keista, kad atsiranda ir tokius statybininkus rekomenduojančių.

Pilni laikraščiai skelbimų, kad statybininkai mūrija, betonuoja, dengia stogus, deda langus, tačiau, anot Elenos, dar neteko matyti skelbimo žmogaus, kuris prižiūri, t. y. – kontroliuoja tokių statybininkų darbą.

- Mums aiškina – nusisamdykite sertifikuotą specialistą, jis statybininkus privers dirbti gerai. Tik nepasako vieno: o kur tą sertifikuotą specialistą rasti? – svarsto skaitytoja.

Anot moters, ji ir tokie žmonės, kaip ji, tikrai sutiktų sumokėti už specialisto paslaugas. Į namo statybą investuojami dideli pinigai, dažnai namas statomas visam gyvenimui, jame gyvens kelios palikuonių kartos. Štai, anot Elenos, vien tik 14 tūkst. litų buvo sumokėta už išlietus pamatus, dar 9 tūkst. litų – už mūrijimo darbus. Statant jau teko išgirsti statybininkų įvairių pasiūlymų, kai kurie tikrai pašiurpino: pavyzdžiui, dėti į pamatus visokias metalų atliekas, kad statyba kainuotų pigiau. Buvo statybininkų, kurie atvyko tartis dėl stogo, o patarinėjo – dėl pamatų. Namo statybos darbų pabaiga – dar toli, taigi bus ir daugiau panašių “saliamoniškų” sprendimų, daugiau persikvalifikavusių statybininkų. Kaip tame anekdote: jeigu reikia – galiu kasti, jei nereikia – galiu nekasti.

- Mielai sutikčiau už namo statybos priežiūrą specialistui sumokėti 3-4 tūkst. litų, kad tik galėčiau būti rami, jog nenutiks tokia nelaimė, kaip nutiko Pakalniškiuose, jog jau mums gyvenant nenugrius ir antrasis namo kaminas, – tikina Elena.

Anot moters, šiais laikais žmonės dažnai gąsdinami visokiais tikrintojais, tačiau nebuvo atvejo, kad prie jos statomo namo atvažiuotų statybos darbų priežiūros inspektorius ar kitų institucijų pareigūnas ir pasidomėtų, kaip vykdoma statyba, kas dirba, kokie pažeidimai… Žinoma, kai kuo pasidomės, bet tada, kai namas bus pastatytas ir kai reikės jį įregistruoti. Tik kas tada atsakys, ar įregistruojamas gyventi namas tikrai buvo statomas pagal reikalavimus, ar tvarka – tik popieriuose?

- Sužinosime, jeigu stogas nenuslinks. Ne namui, o patiems, kol baigsis tos statybos, – graudžiai ironizuoja Elena.

Gintaras Bielskis