Asmens duomenys turi būti kiekvieno asmeninė paslaptis

“Širvintų krašto” redakcija sulaukė skaitytojos Valdos skambučio. Moteris papasakojo, kad pastaruoju metu keli pažįstami vyresnio amžiaus žmonės sulaukė keistų skambučių: paskambinę asmenys prisistatydavo “Omnitel” darbuotojais ir primygtinai prašydavo padiktuoti asmens kodus. Neva jų reikia tam, kad būtų galima pakeisti abonentinės sutarties planą. Žmonėms suabejojus, ar verta teikti tokius asmens duomenis, skambučiai ir pageidavimai sužinoti asmens kodą pasikartodavo.

- Anūkė bandė aiškintis policijoje, norėjo parašyti skundą, tačiau pareigūnai paaiškino, kad to daryti neverta. Girdi, nėra nusikaltimo sudėties. Anūkė mano, kad tai – pati tikriausia asmens duomenų vagystė, – teigė skaitytoja Valda ir pridūrė, kad tokių skambučių pastaruoju metu padaugėjo.

Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis sakė, kad policija iš tiesų yra sulaukusi signalo apie bandymą telefonu sužinoti asmens duomenis. Tiesa, skambinusysis teiravosi paso duomenų – numerio, išdavimo datos. Pareigūnas neatmetė, kad tokia informacija gali dominti nusikaltėlius, tačiau teigė kol kas negalintis tvirtai pasakyti, kam būtų naudojami sužinoti asmens duomenys.

Praėjusią savaitę spaudoje sumirgėjo pranešimai, kad viename Šiaulių pašto skyrių buvo sulaikytas asmuo, kuris svetimu vardu norėjo gauti vartojamąją paskolą. Kėdainių rajono gyventojas pateikė meistriškai padirbtą naujojo pavyzdžio asmens tapatybės kortelę su įmontuota mikroschema. Kortelėje, išskyrus nuotrauką ir parašą, pateikti tikri Lietuvoje gyvenančio asmens duomenys. Per pastaruosius porą mėnesių sukčiai, pasinaudoję netikromis asmens tapatybės kortelėmis, iš tokias paskolas teikiančios bendrovės “General Financing” pagrobė 11 paskolų.

Gal skambinę asmenys turėjo panašių tikslų, t. y. – sužinoti asmens kodą?

- Šiandien sužinoti dažno žmogaus pavardę, vardą, gyvenamosios vietos adresą nėra didelio vargo, kadangi tai viešai skelbiama telefonų knygose, visiems prieinamose interneto duomenų bazėse. Norinčiam apsimesti kuo kitu tereikia išsiaiškinti asmens duomenis, t. y. asmens kodą, paso ar asmens tapatybės kortelės numerį, išdavimo, galiojimo datą. Su tokiais duomenimis asmens dokumentas atrodo lyg tikras, – sakė Mindaugas Mickonis.

Jis patarė NIEKAM TELEFONU NETEIKTI JOKIŲ ASMENS DUOMENŲ.

- Žmonės turėtų suprasti, kad tie, kam privalu žinoti tokius duomenis, įstatymų nustatyta tvarka ir taip turi teisę naudotis egzistuojančiomis asmenų registro bei kitomis duomenų bazėmis. Taigi lizingu prekiaujančios įmonės, bankai, telekomunikacijos ar draudimo bendrovės, policija bei pan. nustatyta tvarka gali pačios susižinoti tokius asmens duomenis. Jeigu skambinantis asmuo pageidauja tai sužinoti iš paties žmogaus, reiškia tik viena, – JIS ŠIŲ DALYKŲ NEGALI SUŽINOTI TEISĖTAI, – sakė pareigūnas.

Jis suabejojo, kad taip galėtų elgtis telekomunikacijų bendrovė, juo labiau – keisdama pokalbių planus, kadangi asmens duomenys bendrovei jau yra žinomi nuo pirmosios sutarties sudarymo momento.

“Omnitel” Ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė “Širvintų kraštą” patikino, kad bendrovės atstovai tikrai neskambina klausdami vartotojų asmens kodo. Bet kokiais panašiais atvejais, jei vartotojai suabejoja sulaukę skambučio neva iš “Omnitel” atstovų, jie prašomi pasiskambinti į “Omnitel” klientų aptarnavimo centrą trumpuoju numeriu 1533 (skambučio kaina – 0,99 Lt), parašyti el. paštu info@omnitel.net , interneto svetainėje www.omnitel.lt užpildyti užklausą arba populiariausiuose interneto portaluose įdėtuose “Omnitel” virtualiose reklamjuostėse pasitarti su “Omnitel” konsultantais.

Prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis atkreipė dėmesį, kad šalies policijos veiklos praktikoje jau pasitaikė atvejų, kai asmens duomenų siekta sužinoti tam, kad duomenų bazėse būtų išsiaiškinama, kokiu įregistruotu turtu disponuoja asmenys, ar jie turi teisėtų paveldėtojų. Žinant asmens kodą ir turint galimybę naudotis duomenų bazėmis, galima nesunkiai išsiaiškinti, ar dominančioje vietoje gyvenantis žmogus turi kitus asmenis dominančio turto, kiek jo yra, kurioje vietoje, ar yra artimųjų, kas jie tokie. Taigi nesąžiningai duomenų bazėmis besinaudojantys asmenys gali turėti labai klastingų tikslų ar slapta bendrininkauti su nusikaltėliais, nekilnojamojo turto vertelgomis. Paskui stebimės, iš kur telefoniniai sukčiai žino artimųjų vardus, jų gyvenamąsias vietas.

Mindaugas Mickonis atkreipė dėmesį, kad pats bandymas telefonu išgauti asmens duomenis nėra nusižengimas, kadangi tokius duomenis asmuo vis dėlto pateikia savo valia. Šiuo metu administracine tvarka gali būti baudžiama tik už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir neteisėtą asmens dokumentų paėmimą. Reglamentuojant neteisėto duomenų rinkimo faktą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(15) straipsnis daro išlygą, kad tai netaikoma asmens duomenims.

Gintaras Bielskis