“Visa valdžia – taryboms!”

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis į darbą atėjo puikiai nusiteikęs. Strykt pastrykt keliais žingsniais įveikė aptriušusius seniūnijos pastato laiptelius, nustriksėjo koridoriumi ir įkišo raktą į kabineto durų spyną.

- Vėluoji, seniūne, – už nugaros pasigirdo patarėjo jaunimo reikalais Telesforo Budulio balsas.

Seniūnas piktai nužvelgė Budulį ir įgėlė:

- Negi opozicija išvarė į pensiją, kad mane stebėtum? Atmink: tai jūs dirbate nuo aštuonių iki septynioliktos, o aš seniūnu esu kiaurą parą.

Kastytis įėjo į kabinetą, sviedė ant sofos portfelį ir išsidrėbė fotelyje. Dar kiek – ir būtų kojas susikėlęs ant stalo.

- Ko toks linksmas? – pasidomėjo Budulis. – Brolio firma laimėjo konkursą?

- Prašau netujinti! – pyktelėjo Kastytis. – Jei negerbi manęs, tai gerbk bent mano pareigas – esu išrinkčiausias iš išrinktųjų.

- Dėl to ir džiaugiatės? – pasitaisė Budulis.

Seniūnas atitraukė stalčių, sugriebė besiridenantį butelį, mikliai atsuko kamštelį ir mirktelėjo patarėjui:

- “Kalsi”?

Šis bandė nutaisyti abejingą miną, tačiau nosį pasiekęs brangaus gėrimo aromatas pribaigė paskutinius abejingumo likučius:

- Pilkite, – pastūmė artyn stiklinę ir vėl pasiteiravo:

- Ar galėčiau sužinoti tokios puikios jūsų nuotaikos priežastį?

Seniūnas įkvėpė tauraus gėrimo, jį pateliuškavo stiklinėje, paskui vienu ypu susipylė burnon, pasilenkęs pauostė vazelėje pamerktą jurginą ir paaiškino:

- Apsisprendžiau – valdančiosios koalicijos vardu kreipsimės į Seimą, kad panaikintų Varnalėšų seniūnijos administraciją.

Budulis pasikrapštė pakaušį.

- Tų ketverių metų valdžioje įdirbio jums pakaks visam gyvenimui. Nepražūsiu ir aš – šiaip ar taip, esu pensininkas, išlaikys valstybė. O ką darys paprasti žmonės? Kaip jie išgyvens, kai Varnalėšos taps eiliniu užkampiu, net ne seniūnijos centru? Tai, ką šiandien matome kiekviename kaimelyje, bus ir mūsų bažnytkaimyje. Ekonominis ir socialinis nuosmukis, alkoholizmas, nedarbas…

Seniūnas šyptelėjo ir pakėlė butelį:

- Turbūt žinai, kad nuo liepos 1-osios šalyje nebėra apskričių?

- Sakykime, kad žinau. O ką?

- Vadinasi, žinai netiksliai. Tai apskričių administracijų mūsų šalyje neliko, o pačios apskritys ir toliau egzistuoja. Ar dėl to padidėjo nedarbas, ištiko nuosmukis?

- Ir ką?

- Ogi tą, kad taip bus ir pas mus. Panaikinsime seniūnijos administraciją, o pati seniūnija tai liks! Be to, toks panaikinimas ne tik leis sutaupyti pinigų, kuriuos reikėtų skirti rinkimams. Svarbiausia tai, kad seniūnijos reforma leis iš opozicijos atimti galimybę politiniam revanšui. Jei ne mums tas valdžios lovys kvepia, tai tegul – niekam. Kol mūsiškiai Seime dar šliejasi prie valdančiųjų, prastumsime tokią reformą.

Budulis pagyrė:

- Puikiai sumanyta! O kas toliau?

- Tokia reforma tuo pačiu taps ir mūsų politine investicija. Kai Varnalėšų žmonės pamatys, kad gyvenimas be savivaldos yra ne rožėm klotas, galėsime paskelbti politinį šūkį “Visa valdžia – taryboms!” ir pergalingai grįžti ne tik į politinę areną, bet ir į Varnalėšų valdžią.

-  Trečiajame Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetyje su tokiais bolševikiniais šūkiais reikėtų elgtis apdairiau, – apsižvalgė Budulis.

- Ai, – numojo ranka Kastytis. – Visi žino, kad istorija kartojasi, o nauja yra tai, kas jau buvo pamiršta…

-gb-