Tuščia vieta po saule

Varnalėšų istorijos

Susitikęs seniūną Kastytį, ūkininkas Vincokas papriekaištavo:

- Negerai darai dėl Varnalėšų ligoninės, seniūne, žmonės per kitus rinkimus jums tai primins ir valdžią matysite kaip savo ausis.

- Mąstai atbuline eiga, – pasišaipė seniūnas. – Dabar partija, dalyvaujanti rinkimuose, iš anksto yra pasmerkta nesėkmei. Geriau tyliai stebėti iš šalies, kaip kaunasi kiti, o paskui, manipuliuojant žemiškosiomis gėrybėmis ir kitais svertais, į savo gretas persivilioti silpniausius iš išrinktųjų.

- Kaip nutiko su jumis? – pastatė akis Vincokas.

- Mes – ne pavyzdys, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko Kastytis ir pridūrė: – Žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau.

Ūkininkas šyptelėjo:

- Bet aš ir kalbu apie tą gerumą. Kur matyta – uždaryti Varnalėšų ligoninę!

Seniūnas atsiduso ir paplojo ūkininkui per petį:

- Štai piketuoji priešais seniūniją, glumini žmones, o pats nesupranti, kad gyvenimas yra blogas ne todėl, kad jis – blogas, o todėl, kad žmonės mano, jog jiems yra blogai.

Vincokas primerkė vieną akį, sudėliojo seniūno žodžius sava tvarka, bet vis tiek pakratė galvą:

- Nesupratau.

- Žiūrėk, – seniūnas pasivedė ūkininką į šoną. – Gyvena sau žmogus, jaučiasi esąs sveikas, džiaugiasi gyvenimu. Bet pakanka jam pasakyti, kad atrodo suvargęs, sergantis, ir šis ima lankytis pas gydytojus, ieško ligų, gulasi į ligoninę, kol nuo valdiško maisto ir namų ilgesio visai sukiūžta. Medicina – visa ko blogis. Argi kas būtų skambinęs pavojaus varpais dėl kiaulių gripo, jei tie žmonės būtų numirę ne ligoninėse, o namuose? Nebūtų! Kas savaitę skaitau, kad namuose rastas miręs K.P. ar A.A. Ir kas? Gal jie mirė nuo kiaulių gripo? Bet niekam neįdomu. Kadangi mirė namuose, tyliai, tai visiems gerai, bet būtų tik pakakę atvežti numirti į ligoninę, prasidėtų didelis šurmulys – važinėtų komisijos, knistųsi, ne vienam lėktų galvos, griūtų kėdės, linksniuotų mus, spardytų iš postų…

Vincokas pasvarstė:

- Dėl to ir nesirūpini, kad Varnalėšų ligoninė būtų išsaugota?

Kastytis šyptelėjo:

- Šiųmetis gripas – tik pradžia. Kai ateis antroji banga, ligoninės nebesutalpins visų susirgusiųjų, žmonės mirs ne vienetais, o tuzinais. Ką ten tuzinais – kapomis! Tada visi supras, nuo kokio žodžio kilęs kapinių pavadinimas.

- Taigi pas mus ligoninės nebebus….

- Būtent! – linksmai sušuko seniūnas. – Tegul kitiems skaudės galvos – padarė jų gydytojai viską ar ne, pakako medikamentų ligoniams ar ne, yra pinigų epidemijai sutramdyti ar ne?

Vincokas paglostė ant peties gulinčios trispalvės šilką:

- Išeina, kad dėl Varnalėšų ligoninės nekovoji tik dėl to, kad esi įžvalgus… O nepagalvoji, kas nutiks, kai varnalėšiškiai, nesulaukę medikų pagalbos, išmirs? Kam jūs, išrinktieji, tada bebūsite reikalingi?

Seniūnas išpūtė krūtinę:

- Tuščia vieta po saule nebūna. Jau dabar pas mus žemė pigiausia apskrityje. Kai Varnalėšas užklups kiaulių maras, atsiprašau – kiaulių gripas, mes, valdantieji, tą žemę pasiimsime veltui. Nekalbu jau apie tai, kad pas mus nebeliks nedarbo, socialiai remiamų asmenų. Išliks tik tie, kurie turės pinigų gydytis, žodžiu – mūsiškiai. Supranti, atsikratę socialinės naštos pamatysime, kad biudžete yra tiek lėšų, kad nors karučiais vežk. Tu tik pagalvok, kas bus po trejų ketverių metų. Butų krizės ir nedarbo nualinti vilniečiai plūstelės į Varnalėšas, ir sostinė automatiškai persikels pas mus. Netrukus mūsų bažnytkaimis bus pavadintas Naujuoju Vilniumi, o Vilnius – Senaisiais Vasiukais, tfu – Senosiomis Varnalėšomis. Ir tai bus tik pradžia! Netrukus per galaktiką nuskries žinia apie…

- Per galaktiką?

- Na taip, – nusišypsojo seniūnas. – Bet gal anksti apie tai. Svarbu suprasti, kokius šaunius pasikeitimus gali nulemti toks mažmožis, kaip ligoninės uždarymas…

-gb-