Specialusis poreikis

Kai Varnalėšų taryba, lopydama biudžeto spragas, 25 proc. sumažino tarybos narių kas mėnesį gaunamas kanceliarines išmokas, seniūno Kastyčio kabinete buvo surengtas valdančiosios pozicijos ir prijaučiančiųjų ekstra posėdis.

- Kvailiai, – pyko seniūnas Kastytis. – Juk merkiau akį, kad balsuotumėt prieš šį sumanymą, o jūs…

Seniūno bendrapartiečiai dar žemiau kaltai nuleido galvas, tik vienintelis seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Budulis manė kitaip:

- Žinoma, tai ne mano reikalas, bet pasakysiu atvirai – jei jūsų partiečiai būtų balsavę prieš šį sprendimą, rinkėjai jų būtų nesupratę. Kai visa valstybė dirže duria naują skylutę, mūsų švaistūniškumas būtų nepateisinamas.

Kastytis nepatenkintas sušnypštė:

- Kada jūs pradėsite mąstyti plačiau, nei aprėpia jūsų siauras protelis? Nereikia žvelgti toli į ateitį, reikia gyventi šiandiena.

- O gal ta diena paskutinė? – suabejojo bendrapartietis Lokys.

- Būtent! – Kastytis plojo delnu per stalą. – Kodėl pamiršote patarimą kiekvieną dieną gyventi taip, lyg ta diena būtų paskutinė? Dar kažkuris mąstytojų pasakė: “Po mūsų – nors ir tvanas!” O jūs tai ėmėt – ir pamiršot.

Bendrapartiečių nosys nukaro dar žemiau. Seniūnas atsiduso:

- Kas padaryta – padaryta. Reikia ieškoti landos, kaip prisidurti iš kitur.

- Gerai sakai, – išsiviepė Lokys. – Įstatymų be landų nebūna.

- Gal pakelti tarybos nario kategoriją? – ėmė svarstyti seniūnas. – Tada gautume tą patį. O gal ir daugiau…

- Tarybos nariai – ne valdininkai, jiems kategorijų nebūna, – leptelėjo Budulis.

- Tiesa, – nudelbė akis Kastytis, o paskui iškošė pro dantis: – Kodėl visada turiu galvoti už visus. Pasukite ir jūs savo besmegenes.

Kabinete ilgam įsivyravo apmąstymų tyla, kurią galop nutraukė Budulis:

- O jeigu išmokų netektį mes kompensuotume privilegijomis?

- Ką turi galvoje? – sukluso seniūno aplinka.

- Na, įvairiomis lengvatomis ir kompensacijomis, – paaiškino Budulis. – Pavyzdžiui, automobilio įsigijimo išlaidų dalies kompensavimu. Prašykite – ir gausite dar daugiau, nei prarasite netekę dalies išmokų.

- Ką čia nusišneki?! – suriko seniūnas. – Mes ne Seimo nariai, kad galėtume išperkamąja nuoma įsigyti automobilius.

Tačiau seniūno atsakymas Budulio neįtikino. Triumfuodamas apžvelgė visus, paskui paklausė:

- Ar tai, kad už savo veiklą gausite ketvirtadaliu mažesnį atlygį reiškia, jog dirbsite mažiau?

- O kaipgi kitaip? – suūžė nepatenkinta aplinka: – Negi turėtume dirbti daugiau už tą darbą gaudami mažiau?

Budulis atsistojo:

- Vadinasi, galima pasakyti, kad, gaudami mažesnį atlygį, jūs būsite priversti dirbti mažiau ir taip prarasite dalį savo darbingumo.

- Aišku kaip dieną, – atsistojo ir seniūnas. – Tik ką tai turi bendro su mūsų svarstomu dalyku?

- Ogi tą, kad praradę dalį darbingumo jūs pagal įstatymą įgaunate teisę į specialiuosius poreikius.

- Specialiuosius poreikius? – aiktelėjo Kastytis ir jo aplinka.

- Žinoma. Pagal įstatymą, darbingumą praradusiems asmenims gali būti nustatyti keli specialieji poreikiai. Visų neminėsiu, tik atkreipsiu dėmesį, kad tarp jų yra specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, – paaiškino Budulis, pasirausė kišenėje ir ant stalo numetė pluoštą vizitinių kortelių. – Jei susidomėjote tuo specialiuoju poreikiu, mano svainis prekiauja naujais ir naudotais automobiliais. Varnalėšų tarybos nariams – su nuolaida…

-gb-