Politinių lenktynių lyderis
Užsukęs į kabinetą, Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis rado seniūną besistaipantį prieš veidrodį. Užsikišęs ranką už atvarto ir atstatęs koją į priekį, Kastytis demonstravo “Napoleono pozą”.
- Hmmm, kažko trūksta, – sumurmėjo Budulis, prišoko prie stalo, čiupo seniūną liaupsinantį “Varnalėšų naujienų” numerį, bematant sulankstė trikampę kepurę, uždėjo seniūnui ant galvos, atsitraukė kelis žingsnius, pasigrožėjo ir pridūrė: – Dabar tvarka – visas “Napoleono” komplektas.
Seniūnas pasikraipė prieš veidrodį, tačiau netikėtai nuplėšė kepurę, suglamžė ir sviedė šiukšlių kibiran.
- Negražu taip elgtis, – subarė Budulis. – Kas dar tave pagirs, jei ne nuosavas laikraštis?
- Aš ne dėl to, – timptelėjo lūpą Kastytis. – Vis ieškau, ieškau ir niekaip nerandu tinkamos pozos ar įvaizdžio. Artėja rinkimai. Žmonės turi iš toli mane atpažinti. Supranti, turi akimirksniu atpažinti mane kaip tų politinių lenktynių favoritą.
Budulis įgėlė:
- O aš ką siūlau? Napoleono kepurė – labai puiki detalė. Pagal ją kiekvienas minioje tave atpažins ir atskirs, kur bebūtum.
- Ne, šis įvaizdis man visai netinka, – nesutiko Kastytis. – Atsiras tokių, kurie įžvelgs Napoleono kompleksą. Sakys, stiebiasi kaip viščiukas prieš gaidį.
- Gal tada rankas laikyk priekyje, – pasiūlė Budulis.
- Tai kad pas mus jau yra vienas taip besielgiantis vietinės politikos “puskiaušis”, – šniurkštelėjo nosį seniūnas. – Vis bando prisidengti šlapią klyną.
- Tada reikėtų kitokio atributo, kuris išskirtų iš minios… Ką manai, pavyzdžiui, apie pypkę? Dabar yra pirkti labai kvapnaus tabako. Jei nepamatys, tai bent užuos, – pasiūlė patarėjas.
- Nerūkau, – sumišo seniūnas. – Be to, kas nors pamanys, kad traukiu žolę…
Budulis susidėjo rankas už nugaros ir žingsniais ėmė matuoti kabinetą. Netikėtai jo žvilgsnis užkliuvo už geltonų marškinėlių, gulinčių ant kėdės.
- Kas čia? – dūrė pirštu.
- Politiniam sąskrydžiui skirti mūsų partijos marškinėliai, – paaiškino. – O ką? Spalva akį labai rėžia?
- Gerai, kad rėžia, – sumurmėjo Budulis ir pasidomėjo: – Moki važiuoti dviračiu?
- Turiu kažkokį, tik kad surūdijęs, – sutriko Kastytis.
- Nieko, rūdis nušveisim, grandinę sutepsim, tave apvilksim šiais marškinėlius – per visą politinę kampaniją tik ir mink tuos savo pedalus, varpelį “din-dilindink”, kad aplinkiniai girdėtų ir matytų…
Kastytis susiraukė:
- Atrodo, kad mane su kažkuo maišai. Juk premjeras su savo partiečiais mina pedalus, ne mūsiškiai. Žmonės sakys…
- Žinau, kad pedalus mina ir premjeras, – nutraukė Budulis. – Bet jis vilki mėlynai. O ką dviračių sporte reiškia geltoni marškinėliai?
- Na, juos vilki lenktynių lyderis.
- Tai va, – metė geltonus marškinėlius seniūnui. – Norėjai būti tų politinių lenktynių lyderiu, tai juo ir būk. Nors važiuosi visų gale, bet tave atpažins iš toli…
-gb-




















o kur Purvinskas dingo?
man ir ptiko
Jega sportas sveikata, o jus pavydit matyt, nes neturit nei surudijusiu dviraciu……o sportuojat tik maldami liezuviais…:)))))
O man visai patinka ,,libciukų jaunimas”, ir nėra čia ko ant jų varyti.
gerai pavaret apie dviratininka
man patinka sitos varnalesos gerai nuotaikai palaikit visa laika skaitau
gerai varot:)))