Pėdsakai istorijoje…

Tiksėjo paskutinės Varnalėšų seniūnijos antikrizinės komisijos posėdžio minutės, kai patarėjas jaunimo reikalams Telesforas Budulis jau begęstančią diskusiją netikėtai pasuko nauja linkme.

- Štai, matau, popieriuose jau išleidote pagrindiniam bažnytkaimio bulvarui sutvarkyti planuojamas Europos Sąjungos lėšas, mintyse nutarėte, ką kiekvienas už šį didelį vargą sau nusipirksite. O nepagalvojote, kad po metų kitų, kai gyventojai vėl eis prie urnų, šio dalyko niekas neprisimins?

Seniūnas Kastytis nustebęs pakraipė galvą ir žvilgtelėjo į patarėją:

- Kodėl neprisimins? Mūsų nuopelnus primins mūsų atlikti darbai. Manau, ir aklas pajus, kieno dėka į rinkimų būstinę buvo atvestas už parankės puikiai sutvarkyta gatve. Galėsime garsiai sakyti, kad visos valdžios tik žadėjo sutvarkyti bulvarą, o mes – sutvarkėme!

Patenkinta seniūno aplinka tam pritardama sušurmuliavo, tačiau Budulis laikėsi savo:

- O nuo ko pradėsite šiuos darbus?

- Pradėsime ne mes, o kelininkai, – nusijuokė Kastytis. – O mes nebent pirmąjį “šiupelį” asfalto ant žemės išpilsime. Arba dar geriau – tame bulvare atidengsime kokį paminklą, kad rinkėjai iš visų pusių jį matytų ir mus prisimintų.

- Teisingai! – sušuko kažkuris pataikūnas. – Su tuo “šiupeliu” įamžinsime mūsų seniūną, pilantį ant žemės pirmąjį asfaltbetonio pūdą.

- Neorginalu, – nesutiko kitas. – Be to, mūsų politiniams oponentams bus didelė pagunda tą paminklą teplioti ir kitaip iš seniūno tyčiotis. Pramins tą paminklą “smalą pilstančiu Varnalėšų Liuciperiu”, ką darysite? Toks epitetas – tai kriukis politinei karjerai.

Dabar seniūno aplinka suūžė nepatenkinta. Budulis pakėlė ranką, palaukė, kol šurmulys aprims, tada išdėstė savo nuomonę:

- Būtent apie tai aš ir kalbu. Paminklas – gera mintis, ir daug lėšų galima “išplauti”. Bet reikia neutralaus paminklo, kokio niekas neturi, bet kuris mus išgarsintų. Kodėl mums nepastačius paminklo … varnalėšai. Jei už tai liaudis mūsų nesupras, bent išgarsėsime pasaulyje.

Seniūnas pritarė savo patarėjui:

- Šiaip mūsų patarėjas yra teisus. Su krize reikia kovoti tik gražiais darbais. Jei susiveršime diržus ir vien dejuosime, reikalai į priekį nepajudės. Reikia drastiškų priemonių, kaip išjudinti Varnalėšų ekonomiką, o mūsų seniūniją padaryti patrauklesnę turistams. Atvirai pasakius, užsieniui neturime ką parodyti, nebent buvusį seniūno pavaduotoją Fredį, neva baigusį tris universitetus, bet nemokantį parašyti savo pavardės be klaidų. Manau, kad toks paminklas varnalėšai ne tik išgarsintų mus už jūrų marių, bet ir atspindėtų mūsų valdymo epochos tikrąjį veidą.

Paminėjus Fredį, susirinkusieji sukrizeno, bet dėl paminklo varnalėšai buvo skirtingų nuomonių.

- Galų gale, dar nenuspręsta dėl paminklo, – paaiškino seniūnas. – Jei yra geresnių sumanymų, kur išplauti Europos lėšas, siūlykite.

Pasigirdo įvairių pasiūlymų, tačiau jie pasirodė neįdomūs, jau girdėti, menkos investicijų vertės ar nerealūs. Pagaliau savo trigrašį įkišo ir vietos ūkininkas Vincokas.

- Holivudas turi žvaigždžių delnų atspaudų alėją, taigi kodėl mums Varnalėšose neįsteigus garsių vietos žmonių pėdsakų bulvaro? Pradėtumėt nuo savęs…

- Gerai sakai, – apsidžiaugė seniūnas. – Svarbiausia, kad toks pasiūlymas yra tiesiogiai susijęs su mūsų aptariamu objektu. Kita vertus, jei ir nepavyks po rinkimų išlikti valdžioje, tai savo pėdsaką istorijoje tikrai būsime palikę. Svarbiausia – ne už savo, o už Europos pinigus…

-gb-