“Liaudies universitetas”

Varnalėšų istorijos

Kai rugsėjo 1-ąją varnalėšiškiai pabučiavo tarp statybos pastolių pasimetusios progimnazijos durų spyną, nejuokais sunerimo. Negi vietos valdžios taip mėgiami pradinių ir pagrindinių mokyklų uždarymai pagaliau pasiekė ir bažnytkaimį?

- Sakiau, kad viską uždarę, mūsų galvočiai likviduos ir Varnalėšų progimnaziją, – gąsdino Vincokas. – Negi to dar nesupratote iš seniūno pasakymo, kad po jo – nors ir tvanas?

- O mes tą valdžią šakėmis nuversime, – gąsdino drąsesnės varnalėšiškės ir ėmė dairytis arkliašūdžių, kuriais galėtų apmėtyti pravažiuojantį seniūno Kastyčio limuziną.

Augantis šurmulys pagaliau pasiekė ir seniūno kabineto langus. Pažvelgęs pro užuolaidos kraštą, seniūnas nejuokais išsigando ir pasikvietė patarėją jaunimo reikalais Telesforą Budulį.

- Valstybė tau algą moka už tai, kad patarinėtum, – priminė. – Sugalvok, kaip išsisukti iš šios situacijos.

- Iš seniūnijos išeik pro galines duris. Na, dar išvaizdą pasikeisk, kad nepažintų.

- Aš – ne Leninas spalyje, kad žandą apsiriščiau skarele ir užsimaukšlinčiau ant akių kepurę, – supyko Kastytis.

- Tikrai ne Leninas, – sutiko Budulis. – Anas vaikams liepė mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, o tu akivaizdžiai sieki priešingo dalyko.

Kastytis patylėjo:

- Galų gale, ilgai taip nesitęs – vieną dieną pačiups ir… Žodžiu, sugalvok išeitį, kol pirmas tavęs neapkūliau.

Supratęs, kad seniūnas nė kiek nejuokauja, Budulis mobilizavo visus dar išlikusius gebėjimo protauti rezervus. Kaip įsikibę į šiaudą Lietuvos krepšininkai išplaukė iš audringos ispanų jūros, taip Budulis vargais negalais surado vienintelį įmanomą kelią iš šio labirinto.

- Liepk atrakinti duris, tegul mokiniai eina į klases.

- Kur aš dabar besurasiu ką nors iš mokytojų? Reikėjo vakar galvoti.

- Tada sakyk, kad vaikus atvestų rytoj. O mes iš viso to išpešime nemažai naudos.

Seniūnas pažvelgė patarėjui į akis:

- Prašau nuo šios vietos dėstyti papunkčiui. Nežinau, ką sugalvojai, bet tavo užuomina apie naudą man jau dabar patinka.

- O ką čia dėstyti, jei viską galima pasakyti keliais sakiniais. Jei klaus dėl nepabaigtos renovacijos, žmonėms paaiškink, kad ji nė kiek nevėluoja. Net priešingai – tyčia mūsų taip buvo sumanyta, kad progą mokytis turėtų ne tik mokiniai, bet ir statybininkai. Argi ne gražu: mokiniai – šiapus langų, klasėje, o didelių mokslų nekrimtę statybininkai – anapus, ant pastolių. Mokytis – niekada nėra vėlu, juo labiau, kai yra toks “liaudies universitetas”!

- Gerai čia sumanei, – pagaliau esmę suprato ir Kastytis. Iš džiaugsmo patrynęs rankas, pasidomėjo: – Tik kur ta nauda, kurią minėjai?

- Bus ir nauda, – nuramino. – Tereikia šį sumanymą išdėstyti popieriuje ir pateikti vyriausybei. Tegul kvaili europiečiai numeta kelis milijonus mūsų parengtai programai “Žinias – ir suaugusiems” įgyvendinti…

-gb-