Krizės simbolį – pasaulio paveldu

Iš Kaziuko mugės sostinėje Varnalėšų seniūnas Kastytis grįžo puikiai nusiteikęs ir kupinas planų.

- Te, graužk, – patarėjui Buduliui atkišo iš kermošiaus atvežtą riestainį, o pats patogiai įsitaisė krėsle ir pasinėrė į svajas:

- Kad taip mums kokią mugę sumąsčius, gražaus pinigo pasidarytume.

Budulis nustojo kramtęs:

- Jei taip paprasta būtų, seniai Lietuvoje būtų priorganizuota mugių. Pas mus nėra tiek pirkėjų, kad kiekvienam pardavėjui pakaktų.

- Na, galėtų juk pirkti vieni iš kitų, – seniūnas nenorėjo lengvai atsisveikinti su vizija.

Budulis numojo ranka ir vėl suleido dantis į riestainį.

- Girdėjai, Kaziuko mugę nori įrašyti į pasaulio kultūros paveldą? – vėl prabilo seniūnas.

- Kažką girdėjau, – numykė Budulis. – Tačiau aiškino, kad greičiau ne pačią mugę siūlys, o nuo jos neatsiejamą atributą – verbas. Manau, tai tas pats. Žmonės važiuos pažiūrėti verbų, pateks ir į mugę.

Seniūnas norėjo paprieštarauti, tačiau taip ir sustingo išsižiojęs. Budulis jau norėjo kumštelti į nugarą, bet Kastytis pats atgavo amą.

- Juk gera idėja, sakyčiau, – trinktelėjo į stalą. – Kodėl mums nepasukus tuo pačiu keliu ir pasaulio kultūros paveldui nepasiūlius ko nors autentiško, būdingo tik mūsų regionui, ko kitur nė su žiburiu nerasi?

- Ir ko gi kitur nerasi? – ironiškai nusišypsojo Budulis. – Nacionalinės vertybės jau išgraibstytos: dzūkai pasigviešė naminukę, žemaičiai – kleckus… Kėdainiškiai ir tie sau agurkus pasisavino, o Varnalėšos kuo atvykėlius nustebintų?

- Pats jau ir atsakei, – iš jaudulio sukepusias lūpas aplaižė seniūnas. – Ko turtingi, tuo ir pasidalysime su kitais.

- Bet kuo gi? – supratęs, kad Kastytis nejuokauja, sukruto Budulis.

-  Jei vilniečiai į pasaulio paveldą gali pretenduoti su visokiu, atsiprašau, šienu, kuo gi mes tada prastesni? Argi mūsų krašto kultūra prastesnė už tas džiūvenas? – patarėją toliau erzino seniūnas.

Budulis stryktejo:

- Na, nebekankink, pasakyk, kuo galime įveikti verbas?

- Manau, kad turime visą teisę pretenduoti į varnalėšą, – kiek patylėjęs nusišypsojo Kastytis, o paskui pridūrė: – Juo labiau, kad šis mūsų seniūnijoje ypač puoselėjamas augalas dabar labai svarbus – jis simbolizuoja pasaulį apėmusią krizę, taigi gali būti visateisė pasaulio kultūros paveldo dalis. Beje, nepamiršk – savaiminė šios kultūros sėklininkystė yra didelis mūsų, esančių valdžioje, nuopelnas…

-gb-