Ekonomija

Varnalėšų istorijos

Seniūno Kastyčio kabinete ilgam įsivyravo tyla. Pagaliau ją nutraukė seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Budulis:

- Norite pasakyti, kad nuo šiol mums už darbą galėsite mokėti mažiau?

Seniūnas linktelėjo:

- Būtent tai ir bandžiau paaiškinti. Taupydama biudžeto lėšas Vyriausybė leido dirbti mažiau ir už tai mažiau mokėti. Taigi norite to, ar ne – nuo šiol gausite dar daugiau ilgųjų savaitgalių.

- Būsime kaip tas Karalius iš Seimo, kuris keliavo po Rytų šalis? Mažiau dirbo, bet užtat turėjo visą “karališkąjį mėnesį”?

Seniūnas šyptelėjo:

- Galima būtų pasakyti ir taip. Galbūt Vyriausybė nutarė pažiūrėjusi į Karalių, galbūt – ne, bet faktas kaip blynas: mažiau dirbsite, mažiau uždirbsite, bet užtat ir jūs turėsite daugiau “karališkųjų savaitgalių”.

Seniūnijos darbuotojai suraukė nosis. Mintis, kad jiems bus taikomas “karališkasis” modelis, nė vieno varnalėšiškio nenudžiugino. Plonėjančios piniginės ir augančios kainos bei paslaugų įkainiai baugino ir seniūnijos valytoją, ir paprastą kabinetinę “žiurkę”.

- Leiskite pasidomėti, – vėl prabilo Budulis. – O negalima rasti kitos išeities?

- Ne, – papurtė galvą seniūnas. – Nebent tektų ką nors atleisti iš darbo. Žinant sumą, kurią mums nurodyta sutaupyti mokant atlyginimus, bijau, kad iš darbo tektų atleisti mažiausiai du, o tai – ir tris ar keturis, darbuotojus. Abejoju, ar tarp jūsų atsirastų savanorių išeiti.

Valdininkai nukabino nosis: kiekvienas bijojo, kad negailestinga etatų mažinimo koja neišspirtų kėdės būtent iš po jo sėdynės.

- Nėra čia ko sukti galvas, – netikėtai nuo durų pasigirdo vietos ūkininko Vincoko balsas. Savo trispalvę pastatęs į kampą, ūkininkas pasikasė pakaušį ir netikėtai pasiūlė: – O jūs atleiskite iš darbo pavaduotojus. Vis tiek nieko nedirbate, tai kam jums tada reikalingi pavaduotojai?

- Kaip tai “nedirbate”?! – įsižeidę pašoko gale stalo patogiai įsitaisę seniūno pavaduotojas Vladas ir administratoriaus pavaduotojas Purvinskas. – Jūsų žiniai, mes ne visada sėdime rankas sudėję, kartais reikia dar ir kaip paplušėti. Bent po pusdienį ar du per savaitę tikrai išpuola, o kartais – ir dažniau.

- Žinom jus ir tuos pusdienius, – sušurmuliavo pilkoji masė. – Taip ir žiūrite, kaip valdiškoje kėdėje asmeninius reikalus susitvarkyti.

- Kažkada ir už dyką pavadavote, ir Varnalėšos dėl to – nesugriuvo, – pastebėjo Budulis.

- Dabar – ne tie laikai, – grasė pirštais pavaduotojai.

Vincokas palaukė, kol valdininkų užvaduotojai ir jų kritikai pamažu apsiramins, tada paaiškino:

- Kiek pamenu, netgi Lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad pavaduotojas yra tas, “kas laikinai eina kieno pareigas”. Taigi kodėl jums mokamas mėnesinis atlyginimas netgi tuo atveju, jeigu per mėnesį nė karto nėjote kieno pareigų? Manau, atėjo laikas mokėti už darbą, kuris yra padaromas.

- Aha, tai vis dėlto pripažįstate, kad ir mums tenka padirbėti, – pasipūtė pavaduotojai. – Ir kiek sutaupysite mus atleidę?

Vincokas atsigrežė į Vladą ir Purvinską:

- Kiekvienas jūsų darbo atvejis reiškia ne ką kitą, kaip tik faktą, kad tuo metu savo pareigų nėjo tie, ką jūs pavadavote. O jeigu nėjo, vadinasi, – nėra už ką jiems ir mokėti. Taigi sumanymo aritmetika, kaip supratote, labai paprasta: iš nedirbusių paimsime, dirbusiems atiduosime, o biudžetui – didelė ekonomija…

-gb-